Civilinė byla Nr. e2-10683-841/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04663-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.; 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.7.5.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant R. S.,

dalyvaujant ieškovui A. Z., jo atstovei advokatei S. V.-G,

atsakovės atstovui T. D.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu),  išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K. S. Lithuania“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio, kompensacijų, neturtinės žalos, be pagrindo gautų lėšų priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

        Teismas  

n u s t a t ė:

        ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, teismo prašė: pripažinti A. Z. atleidimą pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. iš darbo neteisėtu, negrąžinant jo į darbą (DK 218 str. 4 d.), ir laikyti, kad darbo sutartis tarp A. Z. ir UAB „K. S. Lithuania“ nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.); priteisti A. Z. naudai iš UAB „K. S. Lithuania“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; priteisti A. Z. naudai iš UAB „K. S. Lithuania“ trijų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už pas atsakovą dirbtą laiką (~ 6,5 metus); priteisti A. Z. naudai iš UAB „K. S. Lithuania“ 560 Eur turtinės žalos; priteisti A. Z. naudai iš UAB „K. S. Lithuania“ 8000 Eur neturtinės žalos; priteisti A. Z. naudai iš UAB „K. S. Lithuania“ be pagrindo iš jam priskaičiuotų sumų išskaitytas ir neišmokėtas lėšas- 697,90 Eur; pripažinti niekiniu/negaliojančiu A. Z. atliktą 1190 Eur mokėjimą UAB „K. S. Lithuania“ naudai ir taikyti restituciją- priteisti A. Z. naudai iš UAB „K. S. Lithuania“ 1190 Eur pastarojo be pagrindo gautų lėšų; pripažinti niekiniu/negaliojančiu A. Z. UAB „K. S. Lithuania“ naudai išduotą vekselį, kuriuo jis be išlygų įsipareigojo sumokėti atsakovei 1644,30 Eur sumą, jo pagrindu išduotą 2020-12-10 vykdomąjį įrašą (IR-6825) ir taikyti restituciją- priteisti A. Z. naudai visas pagal vekselį (jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą) išieškotas sumas, įskaitant palūkanas, išlaidas notarui, vykdymo išlaidas ar kt. Taip pat ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovas, jo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2014 metų, neturėjo drausminių nuobaudų ir buvo vertinamas kaip geras darbuotojas. 2020 metų liepos mėnesį darbdavio atstovė pareiškė A. Z. pretenziją dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos. Ieškovas teigė patyręs spaudimą iš darbdavio atstovės, buvo grasinta pateikti pareiškimą policijai, bijojo būti atleistas iš darbo, todėl darbdavio atstovei parašė du pasiaiškinimus, kuriuos atstovė jam padiktavo, sumokėjo darbdavio atstovei 1190 Eur sumą bei pasirašė darbdavio naudai vekselį. Ieškovas teigė, kad spaudimui pasidavė ir dėl šeiminių aplinkybių- jo žmona tuo metu laukėsi antrojo vaiko, nenorėjo prarasti darbo, turėjo rūpintis išlaikyti šeimą. Ieškovas teigė, kad dėl šių įvykių sutriko jo sveikata, jis buvo nedarbingas tris mėnesius. Tik pasibaigus nedarbingumui, ir grįžus į darbą, ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą truko apie 8 mėnesius, ieškovui nebuvo pareikšti įtarimai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atleistas iš darbo ieškovas nedirbo du mėnesius, vėliau įsidarbino. Ieškovas laiko, kad sutiko mokėti atsakovei tik dėl daryto spaudimo, jis patyrė turtinę žalą, t.y. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, mokėjo už teisinę pagalbą, be to patyrė pergyvenimų, buvo sutrikusi sveikata, patyrė neturtinę žalą. Dėl visų išdėstytų faktinių aplinkybių ieškovas prašė tenkinti ieškinį pilnai.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, teismui paaiškino, kad ieškovo veikla buvo susidomėta, kai išnagrinėjus Šiaulių apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-228-797/2020, buvo nustatyta, kad sąskaitose nurodytos prekės buvo parduotos ne sąskaitose nurodytam pirkėjui, o atlikus ieškovo veiklos patikrinimą bendrovėje, išaiškėjo, kad sąskaitose nurodytos prekės buvo parduotos kitam pirkėjui, nei nurodyta PVM sąskaitose-faktūrose, ieškovas už prekes gautų grynųjų pinigų neįnešė į kasą. Ieškovas tuos faktus pripažino, pripažino padaręs turtinę žalą pagal tris PVM sąskaitas -faktūras: 1644,30 Eur, 137,2 Eur ir 137,2 Eur, darbo sutarties nutraukimo dieną neatlyginta turtinė žala buvo 1917,80 Eur. Iš viso ieškovas buvo paprašytas pasiaiškinti dėl 10 atvejų, turėjo pateikti pasiaiškinimus iki 2020-08-12, tačiau nei iki nurodytos datos nei vėliau paaiškinimų nepateikė. Ieškovas atsakovei dalį žalos atlygino grynais pinigais, dėl kitos dalies parašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovas pažeidė Bendrovės darbo tvarkos taisykles, darbuotojo pareigas, dėl ko buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad ieškovas padarė turtinę žalą, kurią pripažino bei pažadėjo atlyginti, dėl to ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Atsakovės atstovas prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinėje byloje ir darbo ginčo byloje Nr.(duomenys neskelbtini)13144/2021 (toliau- darbo ginčo byla, DG byla) esančių dokumentų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2021-08-05 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)13144/2021, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovo A. Z. prašymą atsakovei UAB „K. S. Lithuania“ dėl visų pareikštų reikalavimų, darbo ginčų komisijai neatnaujinus prašymo pateikimo  termino. 

2014-05-16 UAB „Senukų prekybos centras“ (dabar- UAB „K. S. Lithuania“) su A. Z. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią A. Z. buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), darbuotojas pradėjo dirbti 2014-05-19, nuo 2019-03-13 darbo sutarties pakeitimo dirbo (duomenys neskelbtini) vadovu.

2020-07-14 A. Z. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019-10-02 ir 2019-11-19 buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 39331901628 ir Nr. 39184814964 UAB „Lovera“ vardu, prekes su A. Z. žinia išsivežė R. V., kuris už prekes nemokėjo, neapmokėta suma- 1190 Eur, A. Z. apsiėmė padengti visą nesumokėtą sumą – 1190 Eur. Tą pačią dieną 2020-07-24 A. Z. parašė kitą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2018-11-15 išrašyta PVM sąskaita-faktūra (Nr.0515557820) UAB „Aiba“ vardu, pagal kurią prekes gavo taip pat R. V., kuris už prekes nesumokėjo, neapmokėta suma- 1644,30, nuostolius įsipareigojo padengti A. Z.. Taip pat 2020-07-24 A. Z. pasirašė įsipareigojimą atlyginti UAB „K. S. Lithuania“ 1644,30 Eur nuostolius, įsipareigojime nurodoma, kad nuostolių atlyginimo tikslu skolininkas (A. Z.) UAB „K. S. Lithuania“ išrašo paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris turi būti apmokėtas per tris mėnesius. Į bylą taip pat pateiktas 2020-07-24 išrašytas jau minėtas vekselis, kurį A. Z. taip pat pasirašė 2020-07-24.

2020-07-24 A. Z. perdavė darbdavio atstovei L. P. 1190 Eur grynaisiais pinigais, L. P. nurodytą grynųjų pinigų sumą iš ieškovo priėmė, į bylą pateiktas 2019-07-27 pinigų priėmimo kvitas 1190 Eur sumai. 2020-07-28 L. P. elektroniniu paštu A. Z. atsiuntė duomenis, apie tai, iš ko susidarė nuostolis, kurio bendra suma yra 23432,56 Eur. 2020-08-06 UAB „K. S. Lithuania“ regiono vadovas M. S. išsiuntė A. Z. prašymą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, prašyta pasiaiškinti dėl 10 atvejų. Pagal AB „Lietuvos paštas“ 2021-07-29 pažymą 2020-08-24 registruota korespondencijos siunta, adresuota A. Z., buvo įteikta 2020-08-25 žmonai S. Z.. 

2020-08-24 UAB „K. S. Lithuania“ Personalo apskaitos grupės vadovės A. N. įsakymu Nr.20-280-P darbo sutartis Nr.30469 su A. Z. nutraukta be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos, kadangi darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas buvo  laikinai nedarbingas, darbo santykių pasibaigimo diena nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos. Darbo sutarties nutraukimo diena- 2020-11-03. 

 Darbo sutartis su A. Z. nutraukta 2020-11-03 už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, nutarta išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

2020-08-24 įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodoma, kad A. Z. pažeidė: 1) bendrovės prezidento 2017-01-31 įsakymo Nr.I-17-28 „Dėl sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, kitų pardavimo dokumentų tinkamo rengimo“ 1 punktą, numatantį visose sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose, kituose pardavimo dokumentuose prekių pirkėju nurodyti asmenį, kuris realiai įsigyja prekes; 2 punktą, numatantį draudimo sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose, kituose pardavimo dokumentuose kita sandorio šalimi nurodyti kitą asmenį (juridinį ar fizinį) nei yra pirkėjas; 3 punktą, numatantį draudimą prekes įsigyjančiam asmeniui parduoti prekes taikant kitam asmeniui (juridiniam ar fiziniam) suteiktą nuolaidą, nustatytą kainų lygį; 2) bendrovės prezidento 2019-06-12 įsakymu Nr.I-19-157 „Dėl darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų UAB „K. S. Lithuania“ darbo tvarkos taisyklių 1.4. punktą, numatantį darbuotojų pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis DK ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, vykdyti Bendrovės administracijos pareigūno įsakymus ir kitus lokalinius teisės aktus, veikti ir dirbti sąžiningai; 3) Darbo sutarties 10.1 punktą, numatantį darbuotojo pareigą vykdyti Taisyklių bei kitų bendrovėje esamų tvarkų, instrukcijų, įsakymų bei kitų norminių aktų reikalavimus, susijusius su darbu ir su kuriais yra supažindintas; 4)DK 31 straipsnio 3 dalį, numatančią darbuotojo pareigą saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus; nurodytais veiksmais A. Z. tyčia padarė bendrovei 1917,80 Eur dydžio turtinę žalą. Su bendrovės prezidento 2017-01-31 įsakymu Nr.I-17-28 A. Z. supažindintas pasirašytinai 2017-02-01, su bendrovės prezidento 2019-06-12 įsakymu Nr.I-19-157 supažindintas pasirašytinai 2019-10-03.

2020-08-06 UAB „K. S. Lithuania“ verslo prevencijos specialistė L. P. atliko (duomenys neskelbtini) A. Z. veiklos patikrinimą, ataskaitoje nurodoma, kad buvo nustatyta 10 atvejų, kai A. Z. galimai pardavimo dokumentuose įrašė melagingą informaciją apie prekių pirkėją, ir prekes pardavė realiai kitam pirkėjui. Šiais atvejais realiam pirkėjui buvo pritaikyta žemesnė prekių pardavimo kaina, nors realiam pirkėjui perkant prekes savo vardu, jam būtų tekę mokėti didesnę prekės kainą. Taip pat ataskaitoje nurodomi kiti galimai A. Z. padaryti pažeidimai bei tai, kad padarytą žalą A. Z. pripažino, dalį jos atlygino, kitą dalį įsipareigojo atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37486-20 metu 2020-10-20 A. Z. buvo pareikštas įtarimas dėl pasisavinto UAB „K. S. Lithuania“ turto, ikiteisminis tyrimas pradėtas, gavus UAB „K. S. Lithuania“ pareiškimą, kuriame nurodoma, kad A. Z. organizavo prekių pardavimus UAB „Aiba“, UAB „Adista“, UAB „Lovera“, UAB „Energy houses“ vardu, nors realiai prekes pirko kiti asmenys, o A. Z. gautus pinigus pasisavino.

2021-05-19 Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. B. nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo buvo nutraukta, nutarime konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis pripažino, kad padarė darbdaviui žalą, dalį žalos – 1190 Eur sumokėjo asmeniniais pinigais, dėl dalies žalos atlyginimo-1644,30 Eur 2020-07-24 pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2020-10-24, jo neapmokėjus, UAB „K. S. Lithuania“ pradėjo žalos išieškojimo procedūrą per antstolį. Nutarime nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo pažymėta, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, kad A. Z. būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę, nes UAB „K. S. Lithuania“ galėjo ir gali pasiekti tikslų ir švelnesnėmis priemonėmis. 2020-11 mėn. A. Z. algalapyje nurodyta, kad priskaičiuota A. Z. už nepanaudotas atostogas 4196.00, išskaičiuoti mokesčiai, taip pat išskaičiuota 697,90 Eur, nurodant: „žalos, (nuostolio) atlyginim“ bei 525,12 Eur, nurodant „pagal vykdomąjį raštą“, A. Z. išmokėta 1233,57 Eur.

2021-06-14 Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. B. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-37486-20 A. Z. atžvilgiu nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Z. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

(duomenys neskelbtini) A. Z. ir jo sutuoktinei S. Z. gimė kūdikis.

Darbo ginčo nagrinėjimo metu A. Z. patyrė 560 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal notaro vykdomąjį įrašą pradėtoje vykdomojoje byloje notaro išlaidos sudaro 30,08 Eur, išieškotina suma viso 1674,38, likusi neišieškota suma- 1258,04 Eur. Antstolio A. B. 2021-09-09 pažymoje ieškovo atstovei nurodoma, kad vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko A. Z., kurį sudaro 30,08 Eur notaro išlaidos, 1644,30 Eur skola ir 62,89 Eur palūkanų, antstolio depozitinėje sąskaitoje iš viso gauta 1163,61 Eur, lėšos paskirstytos, išieškotojui UAB „K. S. Lithuania“ pervesta 931,39 Eur skolos, 53,95 administravimo išlaidų, o 178,27 Eur skirta vykdymo išlaidoms dengti.

Antstolis A. B., vykdantis skolos išieškojimą pagal vekselį, 2021-02-25 informavo L. P., kad skolininkas (A. Z.) yra parašęs parašymą skolą mokėti dalimis po 150 Eur per mėnesį.

Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (CPK 12 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

Dėl darbo sutarties nutraukimo ir pasekmių

DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą; pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (minėto straipsnio 5 punktas), darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (minėto straipsnio 6 punktas), kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (minėto straipsnio 7 punktas); pagal DK 58 straipsnio 4 dalį prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos A. T. 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130- 701/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad darbuotojo darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).

Nagrinėjant darbo sutarties su ieškovu nutraukimo aplinkybes, teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai apie galimai neteisėtus ieškovo veiksmus sužinojo nagrinėjant kitą civilinę bylą teisme, kai išaiškėjo, kad įmonės, kurių vardu buvo paimtos prekės ir išrašytos sąskaitos, prekių neužsakė ir jų negavo. UAB „K. S. Lithuania“ atstovai atliko vidinį tyrimą bei atvykę į ieškovo darbo vietą aiškinosi aplinkybes. Garso įraše, kurį pateikė į bylą pats ieškovas, aiškiai girdimi jo pripažinimai apie tai, kad į sąskaitas buvo įrašomi kiti asmenys, už prekes paimti gryni pinigai nebuvo įnešti į kasą. Pats ieškovas raštu pripažino padaręs turtinę žalą bei dalį tos žalos pats nedelsiant atlygino, dėl kitos sumos, kurią ieškovas pripažino, jis sutiko išrašyti vekselį, pripažino žalos dydį ir tą žalą įsipareigojo atlyginti. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, 2020-08-06 UAB „K. S. Lithuania“ regiono vadovas M. S. išsiuntė A. Z. prašymą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, prašyta pasiaiškinti dėl 10 atvejų. Pagal AB „Lietuvos paštas“ 2021-07-29 pažymą 2020-08-24 registruota korespondencijos siunta, adresuota A. Z., buvo įteikta 2020-08-25 jo pilnamečiui šeimos nariui, t.y. sutuoktinei S. Z.. Į bylą nepateikta duomenų, kad ieškovas tokį paaiškinimą būtų pateikęs. Ieškovas nurodė, kad buvo nedarbingas, į darbą grįžo tik 2020-11-03, tą dieną ir buvo atleistas. Ieškovas nėra pateikęs į bylą duomenų, kad ligos laikotarpiu būtų gulėjęs ligoninėje ar buvęs kokioje nors sunkioje būklėje, dėl kurios negalėjo pateikti pasiaiškinimo raštu, dėl to teismas laiko, kad atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, paaiškinimo per protingą terminą nepateikė ir dėl to buvo pagrįstai atleistas iš darbo.

Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus šį reikalavimą, atmestini ir kiti su atleidimu iš darbo susiję reikalavimai, ieškovo išdėstyti 2-6 ieškinio reikalavimų punktuose.

Dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigė žalos darbdaviui nepadaręs, dėl ko, jo manymu ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Pats ieškovas pateikė į bylą garso įrašus, kuriais siekė įrodyti, kad patyrė darbdavio atstovų spaudimą ir dėl to prisiėmė atsakomybę už veiksmus, kurių nebuvo padaręs, teigė, kad atsakovės atstovė darė spaudimą, padiktavo jam paaiškinimų tekstus, o jis bijojo būti atleistas iš darbo, nes sutuoktinė laukėsi jų antrojo vaiko, jam reikėjo darbo, kad galėtų išlaikyti šeimą, neva todėl sutikęs atlyginti žalą, kurios nepadarė.

 Žodinio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis pas atsakovą vidutiniškai į rankas buvo apie 1000 Eur, ieškovas gera valia pripažino ir tą pačią dieną atlygino dalį materialinės žalos- 1190 Eur bei raštu įsipareigojo atlyginti dar 1644,30 Eur, pasirašydamas vekselį. Teismo manymu toks atsakovo sutikimas atlyginti žalą, kurios jis jo teigimu nepadarė, niekaip nesutampa su jo teiginiu, kad jis bijojo prarasti darbą kaip materialinio šeimos išlaikymo šaltinį, nes iš karto įsipareigojo atlyginti beveik 3 vidutinius mėnesio atlyginimus. Kita vertus, jei jau tą dieną, t.y.2020-07-24 ieškovas patyrė spaudimą ir pasirašė paaiškinimus, kuriuose pripažino padarytą žalą bei atliko mokėjimą, jau kitą dieną ar vėliau turėjo galimybę ginčyti atliktą mokėjimą bei vekselį, tačiau to nedarė, dėl neva patirto spaudimo niekur nesikreipė.

Tai, kad neva patyręs spaudimą ieškovas įsipareigojo atlyginti žalą, kurios nepadarė, dėl patirto spaudimo niekur nesikreipė, daugiau, kaip metus neginčijo atlikto mokėjimo, teismas laiko, kad realiai ieškovas pripažino padaręs žalą ir ją atlygino, todėl nėra pagrindo pripažinti niekiniu/negaliojančiu A. Z. atliktą 1190 Eur mokėjimą, šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnis nustato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas, kai sandoris yra sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat jei asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. D. B. A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K., N. K. v. D. B. A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012, kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kreditorius, šioje byloje-atsakovė, siekė apsaugoti savo interesus, siekė, kad būtų atlyginta ieškovo padaryta turtinė žala. To, kad buvo žadama kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, teismas nelaiko grasinimu. Pažymėtina, kad iš ieškovo į bylą pateikto garso įrašo galima daryti išvadą, kad ieškovas suprato, kad jis padarė pažeidimus, už kuriuos gali būti atleistas iš darbo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad  ieškovas prašė antstolio leisti jam atlyginti žalą, mokant po 150 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nesutikęs su vekseliu, bandęs jį ginčyti. Teismas laiko, kad ieškovas sutiko su reikalavimu atlyginti žalą, ją pripažino ir įsipareigojo atlyginti. Pačiam ieškovui prašant suteikti jam tam tikrą laikotarpį, per kurį galėtų žalą atlyginti, iš jo buvo pareikalauta pasirašyti vekselį kaip prievolės įvykdymo garantiją, ką ieškovas ir padarė.

Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad egzistuoja pagrindai pripažinti vekselį negaliojančiu, šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Šioje byloje teismas ieškovo prašymu 2021-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę- vykdomosios bylos Nr.0041/20/02272 sustabdymą. Ieškinį atmetus, teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinoji apsaugos priemonė naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovė į bylą yra pateikusi prašymą apmokėti išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, viso 1700 Eur. Atsakovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas, taip pat formaliai nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl visus ieškinio reikalavimus atmetus, atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios CPK numatytos sumos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „K. S. Lithuania“, įmonės kodas 234376520, buveinė: Islandijos pl. 32B, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš atsakovo A. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 1700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, pritaikytą 2021-09-08 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi- vykdomosios bylos Nr.0041/20/02272 sustabdymą.

Sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčo bylą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                      Gražina Mataitienė