Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-854-295-2012].doc
Bylos nr.: 1-854-295/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto 1 apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1-854-295/2012

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01097-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.

(S)

 

                              

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS

TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2012 m. gegužės 15 d.

Vilnius

 

 

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

sekretoriaujant Laimai Avižienytei,

dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,

nukentėjusiesiems P. Z. ir M. Z.,

gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,

vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2009 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams, vėliau bausmės vykdymo atidėjimą pratęsiant dar 1 metams, 2011 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, iš laisvės atėmimo vietų paleistas 2012-03-02 atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

             n u s t a t ė :

              Kaltinamasis J. Z. kaltinamas tuo, kad jis sistemingai baugino žmones naudodamas psichinę prievartą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

kaltinamasis J. Z., laikotarpiu nuo 2012-03-03 iki 2012-05-04, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuolat vartodamas alkoholinius gėrimus ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai, šaukdamas, įžeidinėdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius provokuodavo konfliktus, kurių metu grasino nužudyti savo dukrą M. Z. bei tėvus P. Z. ir V. Z., o 2012-05-04, apie 10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paties išprovokuoto konflikto metu, trenkė savo motinai V. Z. per ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, apie 16 val. grasino nužudyti V. Z. ir P. Z., bei smaugė pastarąjį virtuviniu rankšluosčiu, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei apie 23 val., paskambinęs dukrai M. Z. telefonu, grasino visus nužudyti, tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiuosius naudodamas psichinę prievartą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems V. Z. ir P. Z..

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, būdamas neblaivus galėjo smurtauti prieš savo tėvus ir dukrą. Nors kaltinamojo teigimu, įvykių, vykusių 2012 m. gegužės 4 d. jis neprisimena, tačiau kaltinamasis patvirtino, kad namuose nuolat vyksta konfliktai, nes tiek tėvai, tiek dukra jam nuolat priekaištauja dėl jo girtavimo ir netinkamo elgesio, todėl kartais jo nervai neišlaiko ir jis panaudoja prievartą.             

Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, jo kaltė sistemingu nukentėjusiųjų bauginimu naudojant psichinę prievartą ir fizinio skausmo sukėlimu dviems nukentėjusiesiems, padarytu mušant nukentėjusiuosius, įrodoma šiais įrodymais.

Nukentėjusysis P. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. kovo mėnesį iš laisvės atėmimo vietų grįžęs jo sūnus – kaltinamasis J. Z., nuolat girtauja, girtas kelia konfliktus, grasina jam ir jo žmonai 1 grupės invalidei V. Z. nužudyti, nes jie pastarajam nusibodo. Girtas J. Z. būna labai agresyvus, prageria visus pinigus, kuriuos uždirba. 2012-05-04 kaltinamasis J. Z., būdamas neblaivus, atėjęs į jų su žmona kambarį, pradėjo triukšmauti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, visaip įžeidinėjo jį patį ir jo neįgalią žmoną, šaukė, jog nori, kad jis su žmona „nudvėstų". Kai jo žmona V. Z. ištiesė ranką, sūnus ranka sudavė pastarajai per ranką, dėl ko žmona iš skausmo pradėjo verkti. Liudytojas P. Z. prašė, kad sūnus nustotų triukšmauti ir mušti savo motiną, tada sūnus įsiutęs pradėjo skambinti į policiją, melagingai pranešdamas, kad šiam sulaužė pirštus. Kai atvyko policijos pareigūnai, sūnus pasakė, kad policijos nekvietė. Policijos pareigūnai išsivežė J. Z. į policiją. Po poros valandų sūnus grįžo namo dar labiau girtas. Jis su žmona sėdėjo virtuvėje ir valgė. J. Z. metė į jį butelį alaus, bet nepataikė, tada pradėjo vėl triukšmauti, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir, paėmęs virtuvinį rankšluostį, pradėjo jį smaugti, užrišęs rankšluostį jam aplink kaklą. J. Z. sakė, kad pasmaugs jį, nes jis neduoda pinigų, neduoda šiam gyventi. Žmona pradėjo šaukti, kad jį paleistų, ir tada sūnus jį paleido. Jokie sužalojimai jam nepadaryti, tačiau jis patyrė fizinį skausmą, jaučia nuolatinį stresą po sūnaus grįžimo iš laisvės atėmimo vietų.

Nukentėjusioji M. Z. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji gyvena kartu su seneliais ir tėvu – kaltinamuoju J. Z. - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Grįžęs 2012-03-03 iš po bausmės atlikimo, jos tėvas J. Z., nuolat girtavo ir kėlė skandalus, nuolat baugindamas ją ir senelius, sakydamas jiems, jog juos visus užmuš, kad išmes senelį per balkoną iš 5 aukšto. Konfliktai kyla, kai tėvas prisigeria. Geria po 2-4 dienas, kai tik gauna pinigų. Konfliktų metu jos tėvas J. Z. priekaištauja jos seneliams, kad jie neduoda jam pinigų, ir trukdo normaliai gyventi, nuolat grasina nužudyti. 2012-05-04 apie 7 val. ji išėjo į paskaitas. Kai apie 14 vai. grįžo namo, girtas tėvas šaukė seneliui „aš jį užmušiu vieną kartą". Senelis jai papasakojo, kad J. Z. jį smaugė, vėliau ji, bijodama tėvo išėjo iš namų ir liko nakvoti pas savo draugę. Apie 23 val. kaltinamasis J. Z. jai paskambino telefonu, liepė jai skambinti seneliui, kad pastarasis atrakintų duris, grasino vėl, kad visus užmuš, jeigu užeis į butą, buvo agresyviai nusiteikęs. Ji bijo dėl senelių ir savo sveikatos bei gyvybės, nes kai tėvas J. Z. būna neblaivus, jis nekontroliuoja savęs, būna labai agresyvus ir gali įgyvendinti savo grasinimus nužudyti.

Iš alkoholio matuoklio parodymų matyti (b.l. 6,28), kad įvykio dieną, t.y. 2012-05-04, tiek ryte (11 val. 51 min.), tiek vakare (23 val. 09 min.) kaltinamasis J. Z. buvo neblaivus ir jam nustatytas, atitinkamai 1,96 %o ir 2,35%o girtumas.

              Teismas mano, kad kaltinamojo J. Z. kaltė sistemingu nukentėjusiųjų bauginimu naudojant psichinę prievartą ir fizinio skausmo sukėlimu dviems nukentėjusiesiems, padarytu mušant nukentėjusiuosius, įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nuoseklūs, o duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusieji turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį J. Z. nenustatyta, todėl nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo J. Z. veiksmai atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis sistemingai baugino nukentėjusiuosius naudodamas psichinę prievartą – grasindamas juos nužudyti - esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir mušdamas nukentėjusiuosius P. Z. ir V. Z., sukėlė jiems fizinį skausmą.

           Kaltinamojo J. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

            Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, padarytą smurtaujant prieš savo tėvus, tačiau jokių išvadų nepadarė, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuolat darė administracinius teisės pažeidimus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, tačiau grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jis vėl pradėjo smurtauti prieš savo tėvus ir dukrą (56 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. Z. smurtavo prieš savo motiną V. Z., kuri yra neįgali, todėl teismas mano, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

            n u s p r e n d ž i a :

           J. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

  • pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams;
  • pagal 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam P. Z. – laisvės atėmimą trims mėnesiams;
  • pagal 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai V. Z. – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, J. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 15 d.

           Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą ir kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. gegužės 15 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

           Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

 

      Teisėjas                            (parašas)                                                        Valdas Bugelevičius

 

Nuorašas tikras:

Teisėjas                                                                        Valdas Bugelevičius