Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-22472-615-2013].doc
Bylos nr.: 2-22472-615/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-22472-615/2013

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18314-2013-3

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos 117.1.,                                                                                                                                                 106.7.8.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

 

            Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas V. M. vardu E. V. reiškiamo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

 

            n u s t a t ė:

            Kauno apylinkės teisme gautas V. M. vardu E. V. pareikštas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

            V. M. vardu reiškiamą pareiškimą atsisakytina priimti.

            Teismas pateikiamo pareiškimo priėmimo klausimą privalo išspręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas jau šioje civilinio proceso stadijoje privalo patikrinti ar pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė įgaliotas vesti bylą asmuo. Tais atvejais, kai sprendžiant iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų, pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas jau šioje civilinio proceso stadijoje privalo tokį pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

            Pareiškimas yra reiškiamas V. M. vardu. Pareiškimą pareiškė ir jį pasirašė E. V.. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį pareiškimą fizinio asmens vardu teismui paduoti gali ir fizinio asmens atstovai, kuriais turi teisę būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; 6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus; 7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

            CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas asmenų, kurie gali būti įgaliojami fizinio asmens vardu pareikšti teisme pareiškimą ir atstovauti jį byloje, yra baigtinis. Pareiškimą V. M. vardu reiškiantis E. V. nenurodė jokių aplinkybių ir teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patenka į kurią nors CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę teisme reikšti pareiškimą fizinio asmens vardu, kategoriją.

            Tai, kad kartu su pareiškimu yra pateikta E. V. (ne pareiškėjo V. M.) su advokate sudaryta atstovavimo sutartis, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi asmenys, nepatenkantys nei į vieną iš CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę teisme reikšti pareiškimą fizinio asmens vardu, kategoriją, turi teisę atstovauti fizinį asmenį tiktai kartu su advokate, o ne savarankiškai (CPK 56 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu pateiktą pareiškimą V. M. vardu E. V. reiškia ne kartu su advokate, o savarankiškai.

            Kadangi, sprendžiant iš pareiškime nurodytų ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

            V. M. gražintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, suinteresuotam asmeniui pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

            Pareiškimą V. M. vardu reiškusiam E. V. išaiškintina, kad V. M. turi teisę pareiškimą teisme pareikšti pats, arba per vieną iš CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų atstovų, kuriems įstatymu yra suteikta teisė atstovauti fizinį asmenį teisme. Pareiškimą fizinio asmens vardu taip pat turi teisę pareikšti jo atstovas pagal pavedimą kartu su advokate arba advokato padėjėja. Bendra tvarka teisme reikšdamas naują pareiškimą, pareiškėjas taip pat turi teisę prašyti užskaityti anksčiau sumokėtą žyminį mokestį naujoje byloje (jeigu šio mokesčio pareiškėjas tuo metu dar nėra susigražinęs).

            Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 3 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290- 291 straipsniais,

 

n u t a r i a:

            Atsisakyti priimti V. M. vardu E. V. pareikštą pareiškimą.

            Gražinti V. M., a/k (duomenys neskelbtini) 2013-10-21 mokėjimo kvitu sumokėtą 144 Lt dydžio žyminį mokestį. Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, suinteresuotam asmeniui pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

            Pareiškimą V. M. vardu reiškusiam E. V. išaiškinti, kad V. M. turi teisę pareiškimą teisme pareikšti pats, arba per vieną iš CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų atstovų, kuriems įstatymu yra suteikta teisė atstovauti fizinį asmenį teisme. Pareiškimą fizinio asmens vardu taip pat turi teisę pareikšti jo atstovas pagal pavedimą kartu su advokate arba advokato padėjėja. Bendra tvarka teisme reikšdamas naują pareiškimą, pareiškėjas taip pat turi teisę prašyti užskaityti anksčiau sumokėtą žyminį mokestį naujoje byloje (jeigu šio mokesčio pareiškėjas tuo metu dar nėra susigražinęs).

            Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ir pareiškimo priedus gražinti pareikšime nurodytu adresu pašto korespondencijos siuntoms.

            Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                Mindaugas Plučas


Paminėta tekste:
  • CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK
  • CPK 56 str. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą
  • CPK 87 str. Žyminio mokesčio grąžinimas