Baudžiamoji byla Nr.  1A-163-334/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50580-2019-3

        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,

nuteistajam M. K. ir jo gynėjui advokatui S. P.,

nuteistajam D. G. ir jo gynėjui advokatui P. S.,        

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. ir nuteistojo D. G. gynėjo advokato P. S. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

-       D. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (1883 EUR) dydžio bauda;

-       M. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 EUR) dydžio bauda.

Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. K. 539,70 EUR turtinės žalos medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       D. G. buvo nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-08-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2015-05-01 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, tyčia įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis - tos pačios rūšies (vienodos spalvos, atspalvio, liuminescencijos) šratinukų pasta užrašydamas dabar esančius skaitmenis ant pirminių skaitmenų datos įrašuose, medžioklės lape padarė pirminio turinio pakeitimus, t. y. šeštoje ir septintoje eilutėse buvusius pirminius datos įrašus „2015-07-01“ pakeitė į „2015-06-30“, aštuonioliktoje eilutėje pirminį įrašą „2015-08-01“ pakeitė į „2015-08-02“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2015-05-01 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), bei disponavo suklastotu dokumentu, 2015-08-12, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui B. K..

2.       Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2016-01-23, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2015-10-15 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, tyčia įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis padarė pirminio turinio pakeitimus datos, medžiotojo pavardės, medžiotojo bilieto Nr. bei medžiotojo parašo įrašuose, t. y. trečioje eilutėje pirminį įrašą „2015 10 2(2)“ pakeitė į „2015 10 24“, ketvirtoje eilutėje pirminį įrašą „2015 10 2(3 ar 7)“ pakeitė į „2015 10 29“, dešimtoje eilutėje pirminį įrašą „2015 11 25“ pakeitė į „2015 12 02“, dvyliktoje eilutėje pirminį įrašą „2015 12 10“ pakeitė į „2015 12 04“, tryliktoje eilutėje pirminius įrašus „ 2 2015 12.10“, „(A ir ant viršaus S). B.“, „(duomenys neskelbtini)“ ir parašo vietoje pakeitė į įrašus „1 2015 12 14“, „D. G.“ „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė kitu parašu, septynioliktoje eilutėje pirminį įrašą „2015 12 30“ pakeitė į „2015 12 31“, dvidešimt pirmoje eilutėje pirminį įrašą „2016 01 12“ pakeitė į „2016 01 13“, be to jis, stulpelyje „stirnų“, eilutėse ties dabar esančiais datų įrašais „2015 10 29“ ir „2015 12 04“ trinant mechaniškai ir užtepant / veikiant cheminiu trintuku panaikino pirminius skaitmenis „1“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini) 2015-10-15 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), bei disponavo suklastotu dokumentu, 2016-01-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui B. K..

3.       Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-01-22 iki 2016-04-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)2016-01-22 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis - cheminiu trinikliu užtepdamas pirminius datos skaitmenis, medžiotojo pavardę, medžiotojo bilieto Nr. bei medžiotojo parašą, medžioklės lape padarė pirminio turinio pakeitimus, t. y. vienuoliktoje eilutėje pirminį datos įrašą „2016.03.24“ pakeitė į „2016.03.18“, dvyliktoje eilutėje pirminius įrašus „2 2016.03.24“, „M.(R.“, „04(9)231“ pakeitė į „1 2016.03.20“, „D. G.“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė kitu parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2016-01-22 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), bei disponavo suklastotu dokumentu, 2016-04-15, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)vadovui B. K..

4.       Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2016-07-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2016-05-27 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, antroje ir trečioje eilutėse, skiltyse „Medžiotojo bilieto Nr.“, tos pačios rūšies rašto medžiaga padarydamas pirminių įrašų pakeitimus tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. abiejose eilutėse pirminį skaičių „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė į „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2016-05-27 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini),bei disponavo suklastotu dokumentu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)vadovui B. K..

5.       Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-07-15 iki 2016-08-25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2016-07-15 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, padarydamas pirminių datos įrašų pakeitimus tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. septintoje eilutėje pirminį įrašą „2016 08 13“ pakeitė į „2016 08 14“, vienuoliktoje eilutėje pirminį įrašą „2016 08 18“ pakeitė į „2016 08 19“, dvyliktoje eilutėje pirminį rašą „2016 08 2(1)“ pakeitė į „2016 08 24“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)2016-07-15 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), bei disponavo suklastotu dokumentu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui B. K..

6.       Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-09-03 iki 2016-11-26, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2016-09-03 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, padarydamas pirminių datos įrašų pakeitimus tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. trečioje eilutėje pirminį įrašą „2016 09 11“ pakeitė į „2016 09 10“, penktoje eilutėje pirminį įrašą „2016 09 13“ pakeitė į „2016 09 15“, šeštoje eilutėje pirminį rašą „2016 09 17“ pakeitė į „2016 09 18“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2016-09-03 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), bei disponavo suklastotu dokumentu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui B. K..

7.       Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016-12-03 iki 2016-12-29, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2016-12-03 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, padarydamas pirminių datos įrašų pakeitimus tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. antroje eilutėje pirminį įrašą „2016 12 0(5)“ pakeitė į „2016 12 06“, šeštoje eilutėje pirminį įrašą „2016 12 2(9)“ pakeitė į „2016 12 28“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2016-09-03 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), bei disponavo suklastotu dokumentu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pateikdamas šį medžioklės lapą medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui B. K..

8.       M. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-04-15, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2018-01-02 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, pirminius rankraštinius mėlynos spalvos įrašus pašalindamas (nušviesindamas) tam skirtu, rašiklyje esančiu cheminiu trintuku tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. antroje eilutėje pirminį datos įrašą „2018 03 16“ pakeitė į „2018 03 11“, trečioje eilutėje esančius pirminius įrašus „R. B.“, „(duomenys neskelbtini)“ ir parašo vietoje pakeitė į įrašus „M. K.“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė kitu parašu, ketvirtoje eilutėje esančius pirminius įrašus „A. K.“, „(duomenys neskelbtini)“ ir parašo vietoje pakeitė į įrašus „M. K.“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė kitu parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2018-01-02 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2018-05-23 iki 2019-03-31, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, (duomenys neskelbtini)., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2018-05-23 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, pirminius rankraštinius mėlynos spalvos įrašus pašalindamas (nušviesindamas) tam skirtu, rašiklyje esančiu cheminiu trintuku tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pirmoje eilutėje, grafoje „Medžioklės data“ pirminius datos įrašus „2018 05 25“ ir „2018 05 30“ pakeitė į „2018 06 03“, antroje eilutėje grafoje „Eil. Nr.“ pirminį skaitmenį „1“ pakeitė į skaitmenis „1“ ir „2“, kurie parašyti vienas ant kito, bei pirminį datos įrašą „2018 06 16“ pakeitė į „2018 06 18“, trečioje eilutėje pirminį datos įrašą „2018 06 19“ pakeitė į „2018 06 15“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2018-05-23 medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

10.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijai manant, jog M. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu. Prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

12.       Apeliantas aiškina, kad medžioklės lapuose (2018-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-23 Nr. (duomenys neskelbtini)) jis taisė savo paties ranka padarytus įrašus, jokių neteisingų duomenų, kas reikštų medžioklės lapų klastojimą, jis neįrašė. Teigia, kad R. B. ir A. K. medžioklėse realiai nedalyvavo, todėl jis medžioklės lapuose padarė pataisymus, kad juose atsispindėtų tikrovę atitinkantys faktai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti R. B. bei A. K., tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje šių liudytojų parodymų nevertino ir dėl jų atmetimo visiškai nepasisakė.

13.       Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas, spręsdamas dėl jo veiksmų pavojingumo, visiškai neatsižvelgė į tai, kokie duomenys buvo pašalinti ir kokius padarinius tai sukėlė. Apeliantas pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tada, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015). Anot apelianto, nagrinėjamu atveju tiek jo nurodomos aplinkybės, tiek ir teismo konstatuotos aplinkybės patvirtina faktą, jog medžioklės lapuose atlikti duomenų pataisymai (pavardės, bilieto ar eilės numerio) nesukėlė jokių juridinę reikšmę turinčių padarinių, kurie pagal savo pobūdį ir reikšmę galėjo sąlygoti tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, nebuvo pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės, nebuvo padaryta jokia žala, todėl jo veiksmai, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. 

14.       Skunde pažymima, kad minėti medžioklės lapai buvo išduoti jam asmeniškai, todėl pagal galiojančias medžioklės taisykles, jis galėjo tiek įrašyti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų duomenis, tiek juos ir taisyti. Toks duomenų (klaidų) taisymas medžioklių taisyklėse nėra draudžiamas. Apeliantas taipogi pažymi, kad ir kiti medžioklės klubo nariai taip elgiasi, taisyti medžioklės lapus buvo įprasta praktika šiame klube ir tai patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti kitų medžiotojų klubo narių atlikti taisymai medžioklės lapuose. Be to, vadovaujantis 2017-06-20 medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) Visuotinio narių susirinkimo protokolo 20 punktu, už į bebrų medžioklę pasikviestus svečius neimamas joks mokestis, todėl net ir palikus (netaisius) medžioklės lapuose R. B. ir A. K. pavardes, jokių nustatytų mokesčių pagal patvirtintą tvarką jis neprivalėjo mokėti.

15.       Galiausiai apeliantas pažymi, kad tarp jo ir medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovybės yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kad dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų jo veiksmų (medžioklės lapų klastojimo), jis buvo pašalintas iš medžiotojų klubo, tačiau tokį sprendimą teismas panaikino ir jis buvo grąžintas į medžiotojų klubą. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina tai, jog jo veiksmai, susiję su medžioklės lapuose atliktu duomenų taisymu, išimtinai susiję tik su galimu medžioklės taisyklių pažeidimu ir savo prigimtimi neturi jokio ryšio su baudžiamuoju įstatymu, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje požymių.

16.       Dėl mažareikšmiškumo, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog jo veikoje nėra mažareikšmiškumo, visiškai neatsižvelgė į veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką šioje nusikalstamoje veikoje. Teismas netyręs ir nenustatęs asmens kaltės turinio, jos formos, rūšies, veikos motyvų, tikslų, iš esmės neteisingai vertino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.

17.       Apeliaciniu skundu nuteistojo D. G. advokatas P. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį dalyje dėl D. G. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Utenos apylinkės teismui. Netenkinus šio prašymo, prašo: panaikinti minėtą nuosprendį dalyje dėl D. G. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti D. G. BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką); arba dėl veikos mažareikšmiškumo atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsnio pagrindu; arba sumažinti D. G. paskirtą baudą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti ir atlikti įrodymų tyrimą bei priteisti iš valstybės D. G. naudai patirtas proceso išlaidas.

18.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališka teisėja. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminį tyrimą atliko ir kaltinamąjį aktą surašė bei valstybinį kaltinimą palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokurorė Aušra Gylytė (toliau-prokurorė), o bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė (toliau-teisėja).

18.1. Apeliantas aiškina, kad prokurorės 2020 m. lapkričio 11 d. ir 18 d. nutarimai, kuriais buvo nutarta D. G., K. S., D. V. ir G. V. apklausti specialiaisiais liudytojais, motyvuoti identiškais motyvais – specialisto išvadų duomenimis, tačiau D. G., atsisakius būti apklaustam specialiuoju liudytoju, o vėliau nepripažinus kaltės, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, tuo tarpu kiti minėti asmenys buvo patraukti tik administracinėn atsakomybėn. Apeliantas mano, kad prokurorė su ikiteisminiame tyrime dalyvavusiais asmenimis, t. y. D. G., K. S., D. V. ir G. V., procesiškai elgėsi nevienodai ir D. G. atžvilgiu parodė neobjektyvumą bei šališkumą. Apeliantas taip pat nurodo, kad D. G., tiek M. K. charakterizuojami teigiamai, praeityje neteisti, buvo kaltinami tokių pačių nusikalstamų veikų padarymu, tačiau prokurorė, nepaisant šių aplinkybių, prašė teismo D. G. skirti didesnę baudą nei M. K., t. y. D. G. skirti 80 MGL dydžio baudą, o M. K. – 50 MGL. Apeliantas pažymi ir tai, kad prokurorė nurodė, jog D. G. skirtinos baudos dydis yra 4000 Eur (80 MGL*50 Eur), tačiau įvertinus galimos nusikalstamos veikos padarymo laiką, akivaizdu, kad 2015-2016 metais MGL sudarė ne 50 Eur, kaip nurodė prokurorė, o tik 37,66 Eur. Apelianto nuomone, prokurorės procesinis elgesys taikant skirtingas atsakomybės rūšis D. G., K. S., D. V. ir G. V., taip pat jos siekis, kad D. G. būtų paskirta kuo didesnė bauda, rodo, jog D. G. atžvilgiu prokurorė buvo neobjektyvi, šališka ir suinteresuota bylos baigtimi.

18.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog teisėja ir prokurorė nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. kartu dirbo Utenos rajono apylinkės prokuratūroje. Be to, teisėja tam tikrą laikotarpį Utenos rajono apylinkės prokuratūroje užėmė vadovaujančias pareigas – buvo vyriausiojo prokuroro pavaduotoja. Tuo tarpu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) (anksčiau – Utenos rajono apylinkės prokuratūra) prokurorė A. Gylytė pareigas prokuratūroje užima nuo 2001 m. sausio mėn. Apelianto manymu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog teisėjos ir prokurorės tarpusavio bendravimas iki K. Latožienei tampant Utenos apylinkės teismo teisėja buvo nuolatinis ir pakankamai intensyvus, jas siejo pavaldumo santykiai, tarp jų susiklostė ir išliko glaudūs ryšiai bei draugiški tarpusavio santykiai. Apeliantas pažymi, kad tais atvejais, kuomet bylą nagrinėjantį teisėją ir kitą procese dalyvaujantį asmenį sieja praeityje buvę darbiniai santykiai, LAT yra itin kategoriškas - bylas grąžina nagrinėti žemesnių instancijų teismams net ir tuo atveju, kai teisėjas ir kitas proceso dalyvis prieš dvidešimt metų kartu dirbo tik ketverius metus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-689/2021). Šiuo atveju, teisėja ir prokurorė vos prieš aštuonerius metus kartu buvo pradirbusios net šešerius metus, todėl vadovaujantis minėta teismų praktika, apeliantas mano, kad teisėja turėjo pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o to nepadariusi ji neužtikrino D. G. teisės, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorei buvo pareikštas nušalinimas abejojant prokurorės objektyvumu ir nešališkumu D. G. atžvilgiu, o būtent dėl prokurorės procesiško elgesio ikiteisminiame tyrime dalyvavusių asmenų atžvilgiu, tačiau teisėja prašymą atmetė nurodydama tik abstrakčius argumentus. Apelianto manymu, visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl D. G. atžvilgiu nuosprendis turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo Utenos apylinkės teismui.

19.       Apeliaciniame skunde taipogi teigiama, kad teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, neišanalizavo jų tarpusavio ryšio, sąsajumo ir atliko tik selektyvų, atsietą nuo bendro konteksto įrodymų vertinimą, todėl, anot apelianto, būtina atlikti įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausti ne tik B. K., bet ir liudytojais apklausti V. K., V. B. ir V. M., kurie padėtų atskleisti byloje esančio protokolo turinį ir išsiaiškinti apie kokias aplinkybes, susijusias su medžioklės lapų pildymu, B. K. kalbėjo 2016 m. kovo 3 d. vykusiame Klubo tarybos posėdyje bei įvertinti kokius konkrečiai pataisymus matė B. K.. 

20.       Apeliantas teigia, kad šioje byloje buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi teismas pripažino D. G. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką nesant pakankamai neginčijamų įrodymų. Apeliantas nurodo, kad kaltinamajame akte, D. G. pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas liudytojų B. K. bei S. B. apklausos protokolais bei Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada), o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. G. atžvilgiu, teismas papildomai rėmėsi teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų B. K., D. V., Klubo atstovo S. B. parodymais, Klubo 2016 m. kovo 3 d. tarybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Protokolas). Tačiau šie duomenys, anot apelianto, nėra pakankami pripažinti D. G. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

20.1.                      Nurodo, kad D. G. viso proceso metu teigė, kad jam išduotus medžioklės lapus, jis grąžindavo B. K., medžioklės lapų jis netaisė ir neklastojo, todėl B. K. jam neturėjo jokių pretenzijų. Be to, ir pats B. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jam yra kas nors žinoma apie tai, kad būtent D. G. klastoja jam išduotus medžioklės lapus. Analogiškus parodymus, kad nėra žinoma apie tai, jog D. G. klastotų medžioklės lapus, parodė ir liudytojais apklausti S. B. ir D. V.. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas B. K. nurodė, jog 2015-2016 m. D. G. jam perdavė medžioklės lapus, o B. K. neva matė taisymus ir D. G. nurodė, jog taisyti tokiu būdu negalima, tačiau į jokias institucijas jis nesikreipė. Apeliantas pažymi, kad B. K. ir D. G. tarpusavio santykiai yra prasti, todėl anot apelianto, B. K. galėjo apkalbėti D. G., juolab, kad B. K. teiginių prieš D. G. nepatvirtina nei liudytojų parodymai nei kita byloje esanti medžiaga.

20.2.                      Apeliantas nurodo, kad Specialisto išvada niekaip nepatvirtina, jog įrašus medžioklės lapuose taisė būtent D. G.. Sutiktina, kad išvadose nurodyti konkretūs medžioklės lapuose atlikti taisymai, tačiau tai neįrodo, kad tuos taisymus atliko D. G.. Vien tai, kad medžioklės lapai buvo išduoti D. G. ir jis jais disponavo, nesudaro pagrindo laikyti, jog D. G. tuos medžioklės lapus ir klastojo. Apeliantas pažymi, kad medžioklės lapai po jų užpildymo daugiau nei 3 metus buvo laikomi pas B. K., pastarajam pasitraukus iš Klubo vadovo pareigų, jis medžioklės lapų neperdavė naujai Klubo vadovybei, o atidavė M. K. atstovui ir, kurie vėliau buvo perduoti tyrėjai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad po to, kai medžioklės lapai buvo grąžinti B. K., pastarasis jais disponavo, vėliau perdavė tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo teigti, kad tik D. G. galėjo klastoti jam išduotus medžioklės lapus.

20.3.                      Apeliantas taip pat nurodo, kad ir Protokolas niekaip nepatvirtina D. G. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo medžioklės lapų suklastojimu. Apeliantas nurodo, kad Protokole nėra nurodyta, jog buvo svarstyti klausimai, susiję su dokumentų klastojimu. Taip pat nėra nurodyta, kad buvo svarstomi klausimai, susiję būtent su D. G. išduotais medžioklės lapais ir, kad B. K. turėjo jam pretenzijų. Nors Protokole nurodyta, jog ne visi medžioklės lapai pildomi tvarkingai, tačiau jame nedetalizuojama kaip tas netvarkingumas pasireiškia, t. y. pildomi nesilaikant taisyklių ar taisomi nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl apeliantui nėra aišku, kodėl D. G. kaltę teismas grindė Protokolu.

20.4.                      Anot apelianto, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. G. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliantas pažymi, kad liudytojo B. K. parodymai, kurie yra abejotini dėl jų tarpusavio nesutarimų ir, kurių nepatvirtina jokie kiti ištirti įrodymai, taipogi Specialisto išvada, kurioje nenurodyta, jog D. G. asmeniškai taisė ar klastojo medžioklės lapus, bei visiškai neinformatyvus Protokolas, nėra pakankami D. G. kaltei konstatuoti.

21.       Apeliantas taipogi teigia, kad teismas neatskleidė D. G. kaltės turinio, tiek vidinių – psichinių (subjektyviųjų) nusikalstamos veikos požymių, kadangi D. G. kaltės nepripažino, o teismas nepateikė motyvų ir nepaaiškino kaip D. G. tariamai suvokė bei įvertino jam inkriminuojamų veiksmų pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius; tiek išorinius (objektyviuosius) – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. Pažymi, kad nei liudytojo B. K. parodymuose, nei Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad D. G. suprato, jog klastojo kaltinime nurodytus medžioklės lapus ir norėjo taip elgtis, todėl teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi minėtais įrodymais, konstatuodamas, jog D. G. medžioklės lapus klastojo tyčia.

22.       Apeliantas aiškina, kad nusikaltimu nelaikoma veika formaliai atitinkanti BK straipsnį, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio, todėl nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Pasak apelianto, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti D. G. inkriminuojamų veiksmų pavojingumo. Apeliantas nurodo, kad nors teismas vertindamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgė į galimai suklastotų dokumentų specifiką, jų galimo panaudojimo sritį, jų panaudojimo rezultatą ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus, tačiau teismas nenurodė jokių aiškių motyvų ir argumentų, kurie būtų grįsti byloje esančiais duomenimis. Vien tai, kad medžioklės lapai yra griežtos atskaitomybės dokumentai dar nesuponuoja veikos pavojingumo. Be to, teismas spręsdamas dėl D. G. kaltės privalėjo pateikti detalius motyvus, kuriais remdamasis D. G. inkriminuojamus veiksmus pripažino pavojingais medžioklės lapų spėjamos specifikos požiūriu, o to nepadaręs, jų nekonkretizavęs, teismas D. G. inkriminuojamus veiksmus preziumavo kaip pavojingus, nors pagal LAT praktiką, tai daryti draudžiama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015).

22.1.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš teismo nuosprendžio visiškai neaišku kur galėjo būti panaudoti D. G. pareikštame kaltinime nurodyti medžioklės lapai, kokie galėjo būti medžioklės lapų panaudojimo rezultatai, kokie galėjo atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti teisiniai santykiai. Apeliantas nurodo, kad liudytojais apklausti B. K. ir D. V. patvirtino, kad D. G. 2015-2016 m. išduoti ir vėliau D. G. grąžinti medžioklės lapai buvo laikomi pas B. K., pastarajam netgi pasitraukus iš Klubo vadovo pareigų, medžioklės lapai niekur panaudoti nebuvo, nebuvo pateikti jokioms valstybės ar savivaldybės institucijoms, niekam nesukėlė jokių teisinių padarinių. Taigi, teismas tik formaliai nurodydamas, kad atsižvelgė į D. G. pareikštame kaltinime nurodytų medžioklės lapų galimo panaudojimo sritį, jų panaudojimo rezultatą ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus, jų neatskleidė ir konkrečiai nenurodė kaip jie pasireiškė D. G. inkriminuotos veikos požiūriu.

22.2.                      Apeliantas taip pat teigia, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas, t. y. nenustatyta, jog dėl D. G. inkriminuojamos veikos buvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla ar teisėti fizinių ir juridinių asmenų interesai. Byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kad D. G., kaip medžiotojas, būtų turėjęs tikslą apgauti valstybės institucijas ar kitus asmenis, taip pat siekęs sau asmeninės turtinės ar kitokios naudos. D. G. atžvilgiu nebuvo pateikta jokių pretenzijų, nebuvo pareikšta jokių civilinių ieškinių. 

22.3.                      Be to, apelianto teigimu, byloje nėra nustatyta kokioms BK saugomoms vertybėms D. G. inkriminuoti veiksmai galėtų padaryti esminę žalą ir ar tokiais veiksmais realiai buvo kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tos veikos saugomiems gėriams atsirado žala arba kilo tokios žalos atsiradimo grėsmė. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad dėl D. G. inkriminuojamų veiksmų būtų sutrikdytas dokumentų teisinės apyvartos patikimumas ir funkcionalumas, ar kad dėl to, koks nors subjektas būtų priėmęs neteisingus sprendimus, sukėlusius kam nors žalą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjant bylą teismas net nesiaiškino ir netikrino ar medžioklės lapuose nurodytos datos iš tiesų yra neteisingos, taip pat ar kiti duomenys yra neteisingi. Anot apelianto, paradoksalu tai, kad teismas pripažino D. G. kaltu dėl dokumento klastojimo ir už tai, kad medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas teisingas D. G. medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas D. G. inkriminuojamus veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip pavojingus ir nusikalstamus.

22.4.                      Apeliantas taipogi cituoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medžioklės taisyklės) 17 punktą ir teigia, kad panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus. Iš to seka, kad praėjus 3 metų terminui, medžioklės lapai tampa neaktualūs valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitiems asmenims, todėl jie turi būti sunaikinami. Apeliantas nurodo, kad tuometiniam Klubo vadovui B. K., medžioklės lapus D. G. grąžino laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., vadinasi, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, po 2019 m. gruodžio 30 d. visi kaltinime nurodyti medžioklės lapai turėjo būti sunaikinti, kadangi jie prarado aktualumą ir niekam negalėjo sukelti jokių pasekmių. Visgi, kaltinime nurodyti medžioklės lapai, suėjus Medžioklės taisyklėse nurodytam terminui, nebuvo sunaikinti, bet jie buvo perduoti M. K. atstovui. Apeliantas dar kartą pažymi, kad po 2019 m. gruodžio 30 d. minėti medžioklės lapai niekaip negalėjo pažeisti kokią nors valdymo tvarką, daryti žalą, jais negalėjo būti kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, negalėjo būti pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai.

22.5.                      Apeliantas taip pat nurodo, kad Medžioklių taisyklių 19 punktas reglamentuoja medžioklės lapų pildymo tvarką, todėl jo manymu, jei teismas laikė, kad D. G. išduotuose medžioklės lapuose buvo padaryti tam tikri taisymai, tokiu atveju D. G. inkriminuojamus veiksmus teismas turėjo vertinti Medžioklės taisyklių 19 punkto ir ANK 290 straipsnio 1 dalies požiūriu, o būtent taip, kaip padarė prokurorė ikiteisminio tyrimo metu panaikinusi specialiojo liudytojo statusą K. S., G. V. ir D. V. bei šių asmenų atžvilgiu pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną. Apelianto manymu, D. G. veiksmai nepagrįstai buvo kriminalizuoti, kai tuo tarpu, tame pačiame ikiteisminiame tyrime kitų asmenų analogiški veiksmai buvo įvertinti tik kaip turintys administracinio nusižengimo požymių.

23.       Apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis procesas D. G. atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai. Apelianto teigimu, medžioklės lapai tyrėjai buvo pateikti neteisėtai, juos pateikė jokių įgaliojimų ir teisės disponuoti medžioklės lapais neturintis asmuo, be to, medžioklės lapai pagal Medžioklės taisykles dar iki juos pateikiant tyrėjai turėjo būti sunaikinti. Apeliantas nurodo, kad medžioklės lapus tyrėjai pateikė M. K., kuris nebuvo medžioklės klubo vadovas, taip pat jis neturėjo jokių įgaliojimų veikti klubo vardu ar disponuoti medžioklės klubo vadovo B. K. perduotais medžioklės lapais. Be to, apeliantas dar kartą pažymi, kad B. K. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, juolab, kad pastarasis, M. K. atstovo prašymu, medžioklės lapus pateikė jau sekančią dieną, kai tuo tarpu kitų medžiotojų prašymus grąžinti medžiotojų surinktus medžioklės lapus B. K. ignoravo.

24.       Galiausiai apeliantas nurodo, kad nuosprendyje yra pacituoti liudytojų D. V. ir S. B. parodymai, kiti byloje esantys dokumentai, specialisto išvada, tačiau nėra nurodyta kokią įrodomąją reikšmę jie turi D. G. kaltės įrodymui ir veikos kvalifikavimui. Apelianto teigimu, teismo išvados dėl D. G. pareikšto kaltinimo yra grįstos abejotinais liudytojo B. K. parodymais, kurių nepatvirtina nei liudytojais apklaustų D. V. ir S. B. parodymai nei kiti byloje esantys duomenys, o tai rodo, kad skundžiamas nuosprendis D. G. atžvilgiu yra paremtas įrodymais, niekaip nepatvirtinančiais jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, todėl toks teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas bei priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

25.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad D. G. buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas bausmę, tinkamai neįvertino D. G. teigiamai charakterizuojančių duomenų, taip pat neįvertino, kad D. G. inkriminuotais veiksmais nebuvo padaryta jokia žala, taip pat nebuvo kėsinamasi tokią žalą padaryti. Anot apelianto, D. G. paskirta bauda yra neproporcinga, neadekvati ir neatitinka nei D. G. inkriminuotos veikos, nei D. G. asmenybės pavojingumo, todėl negalima laikyti, jog D. G. buvo paskirta teisinga bausmė.

26.       Apelianto teigimu, net jei apeliacinės instancijos teismas ir manytų, jog D. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visgi, D. G. turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. G. inkriminuojamais veiksmais nebuvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, taip pat nebuvo pažeisti teisėti fizinių ir juridinių asmenų interesai, nebuvo realiai kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, jokiems saugomiems gėriams neatsirado žala arba kilo tokios žalos atsiradimo grėsmė. Anot apelianto, D. G. inkriminuojama veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo, kad būtų pagrįstas pagrindas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymui, todėl mano, kad D. G. turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BPK 37 straipsnio nuostatomis.

27.       Apeliantas teigia, kad D. G. patyrė išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl prašo jas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš valstybės.

28.       Teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas S. P. prašė M. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. G. ir jo gynėjas advokatas P. S., prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        Nuteistojo M. K. ir nuteistojo D. G. gynėjo advokato P. S. apeliaciniai skundai atmetami

29.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti, nuteistasis M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo padarytomis išvadomis ir teigia, jog teismas nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Visgi, teismui konstatavus M. K. veiksmuose BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Nuteistojo D. G. gynėjo advokato pateiktame apeliaciniame skunde išreiškiame alternatyvūs reikalavimai: 1)grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Utenos apylinkės teismui; 2)panaikinti minėtą nuosprendį dalyje dėl D. G. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti D. G. BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu; 3)dėl veikos mažareikšmiškumo atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsnio pagrindu; 4) sumažinti paskirtą baudą. Taip pat prašo priteisti iš valstybės D. G. naudai patirtas proceso išlaidas.

30.       Pirmiausia pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva; teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą - M. K. ir D. G. pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visi duomenys, kuriais teismas grindė išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia M. K., D. G. kaltę, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų, paskyrė teisingai individualizuotą bausmę ir motyvuotai pasisakė, kodėl nuteistųjų atžvilgiu negali būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos.

Dėl M. K. ir D. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

32.       Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

33.       Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013, 2K-154-1073/2021). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-65-697/2020).

34.       Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad dokumentų klastojimas padaromas tiesiogine tyčia. Taigi tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą.

35.       Šioje byloje M. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis suklastojo tikrus dokumentus, o būtent - medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2018-01-02 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-23 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), lentelėje „MEDŽIOKLĖS ATASKAITA“, pirminius rankraštinius mėlynos spalvos įrašus pašalindamas (nušviesindamas) tam skirtu, rašiklyje esančiu cheminiu trintuku tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis.

36.       Nuteistasis M. K. nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir teigia, kad jis neklastojo dokumentų, o tik įrašė objektyvią tikrovę atitinkančius duomenis. Taip pat nurodo, kad minėti medžioklės lapai niekur nebuvo panaudoti, jie neturėjo jokios įtakos teisiniams santykiams, todėl tokia veika negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams.

37.       Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad M. K. atžvilgiu pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį buvo nagrinėjamos trys administracinio nusižengimo bylos (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vėliau buvo nutrauktos ir visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga buvo perduota teisėsaugos institucijoms spręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti, M. K. tiek administracinio nusižengimo proceso metu, tiek ir baudžiamojo proceso metu bandė įtikinti teismą, kad medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) jis taisė duomenis, norėdamas pateikti tikrovę atitinkančius duomenis – antroje eilutėje pakeitė  datą - 2018 m. kovo 16 d., nes iš tikrųjų medžiojo 2018 m. kovo 11 d., trečioje ir ketvirtoje eilutėje ištrynė R. B. ir A. K. duomenis (vardo pirmą raidę, pavardę, bilieto numerį, parašą), nes 2018 m. kovo 11 d. - R. B., o 2018 m. kovo 15 d. - A. K. realiai nemedžiojo. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų A. K., tiek ir R. B. pirminiai parodymai (1 t., b. l. 46-48), sutinkamai su ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis (1 t., b. l. 41-45), neabejotinai patvirtina faktą, kad M. K. medžiojo būtent 2018 m. kovo 16 d. ir į šią medžioklę buvo atvykę R. B. ir A. K.. Nors vėlesni liudytojų A. K. ir R. B. rašytiniai paaiškinimai bei parodymai keitėsi – buvo teikiami parodymai palankūs M. K., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo, kadangi spręsti, jog liudytojai pirminių apklausų metu nuoširdžiai klydo bei tikėti jų vėlesniais, ekspertizės akto išvadoms prieštaraujančiais parodymais, įvertinus dar ir M. K. su A. K. ir R. B. tarpusavyje siejančius draugiškus bei bičiulystės santykius, ir daryti išvadą, kad medžioklės vyko 2018 m. kovo 11, 13, 15 dienomis, negalima. 

38.       Maža to, M. K. nurodomą versiją paneigia ir kiti bylos įrodymai. Antai, A. K. parodymais, žmona paskambino jam nuvykus į medžioklės tykojimo vietą ir tik tada jis pranešė M. K. apie tai, kad turi nutraukti medžioklę. Iš to seka, kad medžioklės instruktažas, reglamentuotas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 21, 24.3, 24.5, 24.6 punktuose, jau buvo pasibaigęs ir medžioklė prasidėjusi, o tai reiškia, kad medžioklės lape, prie tos dienos medžioklės datos turėjo būti nurodyti dviejų medžiotojų duomenys. Tuo tarpu, M. K. savo duomenų medžioklės lape nebuvo įrašęs, t. y. įrašė tik pašalinęs A. K. duomenis ir toje vietoje įrašęs savo duomenis. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog M. K. medžiojo 2018 m. kovo 16 d. ir į šią medžioklę buvo atvykę R. B. ir A. K., todėl vertinti, jog M. K. pataisydamas duomenis, įrašė tikrovę atitinkančią informaciją, nėra jokio pagrindo.

39.       Šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, kad nors Medžioklių taisyklėse nėra numatyta, kaip turi būti taisoma klaida medžioklės lape, tačiau atsižvelgus į tai, kad medžioklė yra griežtai teisės aktais reguliuojama veikla, o medžioklės lapas iš esmės yra ir dokumentas, kuris atspindi medžioklės eigą, todėl neabejotina, kad kiekviena tokiame dokumente padaryta rašybos ar aritmetinė klaida turi būti išsamiai ir aiškiai aptarta. Kaip parodė liudytojais apklausti D. V., S. B., jei medžioklės lape yra padaryta klaida, tai tokiu atveju, ji yra užbraukiama ir šalia parašoma taisymu tikėti, vardas, pavardė ir parašas. Bylos duomenimis, M. K. medžiotojo stažas nuo 2002 m, jam taip pat nuo 2006 m buvo suteikta medžiotojo selekcininko kvalifikacija, todėl akivaizdu, kad M. K. buvo patyręs ilgametis medžiotojas ir manyti, kad jam nebuvo žinomi medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, o kartu ir tai, kaip teisingai reikia pildyti medžioklės lapą, nėra pagrindo. Svarbu ir tai, kad M. K. išduoti medžioklės lapai dar tik buvo pradėti pildyti, juose dar buvo pakankamai vietos padaryti reikiamus įrašus pastabose ir ten išsamiai aptarti rašybos bei aritmetines klaidas. Net ir tuo atveju, jei medžioklės lapas būtų besibaigiantis, klaidų taisymas privalo būti aptartas, juolab, kad medžioklės lapai yra neribojami, jie išduodami medžiotojui prašant, jų gali būti išduodama ir po kelis iškarto. Aptariamu atveju medžioklės lapų taisymas, kaip tai darė M. K., cheminiu būdu panaikinant įrašus, negali būti laikomas tinkamu ir vertinamas kaip formalus taisymas, dėl to, apelianto argumentai, kad medžioklės lapuose jis galėjo daryti taisymus ir nurodytų duomenų taisymas nėra draudžiamas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad, pasak M. K., kiti Medžiotojų klubo nariai taip pat atlieka taisymus medžioklės lapuose, jo baudžiamosios atsakomybė nešalina.

40.       Negana to, iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 20 d. Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)  (toliau – Klubas), kurio narys buvo ir M. K., visuotinio narių susirinkimo metu nutarta, kad medžioklės bus vykdomos trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, o medžioklės su varovais – kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį. Medžioklėms vadovauja vienas iš Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) tarybos narių ir medžiojama iš vieno lapo. Kadangi minėtame susirinkime nubuvo aptartas klausimas dėl medžioklės vykdymo su spąstais, todėl Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) taryba 2017 m. spalio 18 d. sprendimu nutarė, kad Klubo nariams pageidaujantiems bebrus, kiaunes ir/ar šeškus gaudyti su spąstais, bus išrašomi asmeniniai medžioklės lapai. Kaip parodė tuometinis Klubo vadovas D. V., 2018-01-02 jis pats išdavė M. K. tokį asmeninį medžioklės lapą (Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo, kad į šį medžioklės lapą jis negali įrašyti kitų asmenų. M. K. išduotas asmeninis medžioklės lapas suteikė teisę jam medžioti su spąstais pagal galiojančias medžioklės taisykles (medžioti tą fauną, kuri tuo metu leidžiama), tačiau organizuoti medžioklę, kuomet dalyvauja daugiau nei vienas medžiotojas, galėjo tik Klubo tarybos narys. M. K. Klubo tarybos nariu nebuvo (5 t., b. l. 9-13). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, neginčijamai nustatyta, kad M. K. organizavo 2018 m. kovo 16 d. medžioklę ir į ją pasikvietė A. K. ir R. B., todėl neabejotina, kad M. K. organizuodamas medžioklę ir įrašydamas kitų medžiotojų duomenis į medžioklės lapą, suprato, kad pažeidžia aukščiau minėtas nuostatas. Nuteistasis M. K. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad medžioklės lape nebuvo pažymėta, jog medžioklės lapas išduodamas asmeniškai ir, kad pagal tokio išduoto medžioklės lapo turinį, kurį gavo, jis galėjo pasikviesti svečius, už kuriuos, beje, nėra imamas mokestis. Visgi šiuo aspektu pažymėtina, kad 2017 m. birželio 20 d. Klubo visuotinio narių susirinkime M. K. dalyvavo ir su tarybos sprendimu išduoti asmeninius medžioklės lapus medžioti bebrus buvo supažindintas, be to, jis pats asmeniškai buvo nuvykęs pasiimti medžioklės lapo, pasirašė išdavimo žurnale, Klubo vadovo buvo informuotas dėl kitų asmenų medžiojimo kartu negalimumo, taigi visa tai neleidžia vertinti, kad medžioklės lape nepažymėta žyma (medžiotojui ar medžioklės vadovui), M. K. neleido suprasti, kad šis medžioklės lapas yra išduotas jam asmeniškai medžioti bebrus ir jis negali organizuoti kolektyvinės medžioklės, juo labiau, kad jis nebuvo Klubo tarybos narys.

41.       Nors nuteistasis neigia turėjęs tyčia klastoti medžioklės lapus, tačiau kaip jau minėta anksčiau, apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių pačių kaltininko paaiškinimų, tačiau teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Aptariamu atveju nustatyta, kad M. K. turėjo jam asmeniškai išduotus medžioklės lapus, kurie suteikė leidimą medžioti tik individualiai ir tik bebrus su spąstais. M. K. nebuvo Klubo tarybos narys ir jis neturėjo teisės organizuoti kolektyvinių medžioklių bei būti jų vadovu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. K. pirminių parodymų metu aiškiai įvardijo, jog jie ruošėsi medžioti bebrus tykojant, jis medžiojo su jam priklausančiu lygiavamzdžiu šautuvu (su medžiokliniu šautuvu stovėdamas prie griovio laukė bebrų). Taigi darytina išvada, jog šios aplinkybės patvirtina, kad suklastodamas dokumentus (cheminiu būdu ištrindamas pirminius duomenis ir įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis), M. K. turėjo tikslą - nuslėpti medžioklės faktą, o būtent, ne tik medžiotojus, kurie medžiojo kartu su juo, bet ir patį medžiojimo būdą (su ginklais), o tai rodo, kad jis turėjo motyvą klastoti medžioklės lapus, todėl jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia.

42.       Nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, jog medžioklės lapuose atlikti duomenų pataisymai nesukėlė jokių juridinę reikšmę turinčių padarinių, nebuvo padaryta jokia žala. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-275-895/2018 ir kt.).

43.       Teismų praktikoje nurodyta, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). 

44.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. suklastojo tikrus dokumentus – medžioklės lapus. Medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu (Medžioklių taisyklių 2.5 punktas). Negana to, šiam dokumentui yra patvirtinta ne tik pavyzdinė forma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. Dl-81), bet ir nustatyta medžioklės lapo išdavimo, registracijos, pildymo ir saugojimo tvarka, privalomi rekvizitai, jame nurodoma svarbi informacija - kam, kada, kur ir kokiu būdu leidžiama medžioti (Medžioklių taisyklių 16-21 punktai). Iš to seka, kad medžioklės lapas yra dokumentas, patvirtinantis medžioklės faktą ir yra privalomas turėti su savimi medžiojant, todėl neabejotina, kad jis yra griežtos atsakomybės dokumentas ir liudija svarbų faktą. Akcentuojant šiuo atveju medžioklės lapo turinio svarbą, pažymėtina, jog nustačius medžioklės metu medžiojant asmenis, neįrašytus į medžioklės lapą, būtų traktuojama kaip brakonieriavimas. Šiuo atveju, M. K. netik, kad suklastojo medžioklės lapus, bet juos ir pateikė Klubo (duomenys neskelbtini) vadovybei. Remiantis buvusių Klubo (duomenys neskelbtini) vadovų (liudytojų D. V. ir B. K.) parodymais, užpildytus ar pasibaigusius galioti medžiotojų lapus, medžiotojai grąžindavo Klubo vadovui, o pastarasis pagal pateiktus duomenis turi parengti ataskaitą ir pateikti ją medžioklę kontroliuojančioms institucijoms ar jų atstovams – Aplinkos apsaugos departamentui. Būtent pagal medžioklės lapą sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą ir to pasėkoje yra priimami tolimesni sprendimai dėl šių išteklių racionalaus paskirstymo bei su tuo susijusių teisės normų ar atsakomybės taikymo. Taigi, priešingai negu teigia apeliantas, šie dokumentai - 2018-01-02 medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-05-23 medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) - turi teisinę reikšmę, kadangi juose padaryti pirminiai įrašai, kuriuos M. K. vėliau tyčia pašalino, įtvirtino juridiškai svarbius faktus, sukeliančius atitinkamiems asmenims tam tikras teises ir pareigas. 

45.       Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog M. K.veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

46.        D. G. buvo nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus - tyčia įrašė medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2015-05-01 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-22 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-27 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-15 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-09-03 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-09-03 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančius duomenis ir jais disponavo, pateikdamas juos medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui B. K..

47.       Kaip jau minėta aukščiau, D. G.neigia klastojęs tikrus dokumentus pateikdamas savitą, jam palankų byloje surinktų duomenų vertinimą, iš esmės teigiant, kad Klubo vadovybei pateikė tvarkingus ir netaisytus medžioklės lapus, bei nurodant versiją, kad kitas asmuo, galėjo pakeisti įrašus ir tokiu būdu suklastoti jam, D. G., inkriminuotus dokumentus. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka ir pažymi, kad D. G.atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grįstas ne tik liudytojų B. K., S. B.parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, ir jie sudaro vieningą apelianto kaltę patvirtinančią medžiagą.

48.       Liudytojas B. K. apklausiamas teisme parodė, kad iki 2018-2019 m. jis buvo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovu ir būtent jis išdavė kaltinime nurodytus medžioklės lapus D. G.. Nurodė, kad medžioklės lapą išduodantis Klubo vadovas užpildo tik viršutinę medžioklės lapo dalį, t. y. įrašo išdavimo datą, kam išduotas medžioklės lapas, nurodo medžioklės būdą ir pan., o už „medžioklės ataskaitą“, kurioje nurodoma medžioklės data, medžiotojų duomenys, sumedžioti gyvūnai, yra atsakingas konkretus asmuo - medžiotojas, kuriam buvo išduotas šis medžioklės lapas. Medžioklės lapai išduodami ir grąžinami tik pasirašytinai. Taip pat liudytojas parodė, kad 2015-2016 m. kai D. G. priduodavo jam medžioklės lapus, jis matė taisymus, patepliojimus ir galimai klausė D. G. dėl jų taisymo bei sakė, kad negalima jų taisyti, bet pripažino, kad mažai kreipė dėmesio, tai buvo pačių medžiotojų problema, nes už lapų pildymą buvo atsakingas konkretus medžiotojas. Dėl netinkamai taisomų medžioklių lapų buvo svarstoma ir Klubo tarybos posėdyje (2016-03-03). Kadangi patys medžioklės lapai nebuvo suklastoti, tai jis į jokias institucijas nesikreipė, jam svarbiausia buvo, kad paskutinėje grafoje būtų užpildytas sumedžiotų žvėrių skaičius, kadangi Aplinkos apsaugos departamentui jis teikdavo ataskaitą ir karts nuo karto (maždaug 1 kartą per 2 metus) institucija tikrindavo tuos lapus. Būta tokių atvejų, kai už netinkamą dokumentų taisymą (nėra parašyta „taisymu tikėti“), Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Klubo narius buvo patraukę administracinėn atsakomybėn. Liudytojas taipogi parodė, kad jis pats D. G. lapų netaisė, kokius lapus D. G. jam pridavė, tokius jis ir įsegė į bylą, saugojo seife namuose iki kol tuos lapus vėliau perdavė M. K. atstovui pagal pateiktą atstovavimo sutartį.

49.       Liudytojas S. B. parodė, kad laikotarpyje 2015 m. - 2016 m. kelis kartus dalyvavo medžioklėje kartu su D. G., kuris buvo medžioklės vadovu ir gali patikinti, kad D. G. savo ranka pildė medžioklės lapą. Dar liudytojas parodė, kad medžioklės lapus visuomet pildo medžioklės vadovas, t. y. medžioklės vadovas patikrina medžiotojų bilietus, leidimus ginklui ir tuomet į medžioklės lapus įrašo atitinkamus įrašus. Tuo tarpu kiti medžiotojai medžioklės lape tik pasirašo. Tik medžioklės lapą gavęs asmuo turi teisę ir pareigą juo disponuoti, jį pildyti, už tuos duomenis atsako medžiotojas, kuriam ir išduotas medžioklės lapas. Medžiojant su D. G., medžioklės lapus visada pildė D. G..

50.       Tai, kad kaltinime nurodyti medžioklės lapai buvo suklastoti, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, kuriose užfiksuota, kad tyrimui pateiktuose medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės lapuose lentelėse „Medžioklės ataskaita“ yra padaryti pirminio turinio pakeitimai datos, vardo pirmos raidės, pavardžių, parašų, sumedžiotų žvėrių įrašuose, t. y. minėti duomenų pakeitimai buvo atliekami ant pirminių duomenų užrašant tos pačios rūšies šratinukų pasta, taip pat mechaninio trynimo bei cheminio ženklų šalinimo būdu (2 t., b. l. 86-104).

51.       Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, kad D. G. kaltė negalėjo būti grindžiama Klubo tarybos posėdžio 2016-03-03 protokolu, kadangi jis nepatvirtina, jog būtent D. G. klastojo aptariamus medžioklės lapus, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad iš minėto posėdžio protokolo matyti, kad D. G. inkriminuotų dokumentų klastojimo laikotarpiu, Klubo vadovas B. K. matė netinkamai tvarkomus medžioklės lapus ir minėto posėdžio metu buvo svarstomas medžioklės lapų pildymo klausimas bei pažymėta, kad ne visi medžioklės lapai yra pildomi tvarkingai ir nurodyta medžioklės vadovams bei medžiotojams, kuriems išduoti lapai, atidžiau juos pildytų (4 t., b. l. 6-11). Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai V. B., V. K., V. M.. Nors minėti liudytojai negalėjo nurodyti tikslesnių tame posėdyje nagrinėto klausimo aplinkybių, atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą, tačiau šios aplinkybės neabejotinai paliudija buvus reikalingumui svarstyti klausimą dėl medžioklės lapų tinkamo pildymo, bet ir patvirtina liudytojo B. K. parodymus, jog D. G. grąžintuose medžioklės lapuose jis matė taisymus, patepliojimus.

52.       Nors apeliantas pateikė versiją, kad medžioklės lapus galėjo suklastoti pats tuometinis Klubo vadovas B. K. ar kiti asmenys, laikantis ant jo pyktį, tačiau tokie argumentai vertinami kaip jo gynybos versija. Liudytojas D. V. parodė, kad tarp D. G. ir B. K. santykiai buvo daugiau nei dalykiški, nes kiek pamena, D. G. buvo Klubo tarybos vadovo (B. K.) pavaduotojas. Tai, kad B. K. neturi tikslo pakenkti D. G., patvirtino ir pats kaltinamasis D. G. nurodydamas, kad su B. K. buvo apsipykę ir dabar susipykę, bet B. K. jo neapkalba. Taigi manyti, kad B. K. galėjo suklastoti dokumentus, norėdamas pakenkti ir tuo pačiu patraukti D. G. baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo. Negana to, apeliantas taip pat stengiasi įtikinti teismą, kad galimai kiti asmenys galėjo suklastoti medžioklės lapus, nes B. K. tuos lapus dar 2019-02-02 perdavė M. K. atstovui ir tik po daugiau nei po metų (2020-06-30) M. K. juos pateikė tyrėjai. Su tokia apelianto pateikta versija sutikti taip pat negalima, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokias apelianto nurodomas aplinkybes. Netgi, priešingai, kaip parodė liudytojas S. B., D. G. ir M. K. santykiuose konfliktų nepastebėjo, jų santykiai buvo gana geri. Svarbu ir tai, kad nepaisant to, jog M. K. minėtus lapus, gautus iš tuometinio Klubo vadovo B. K., tyrėjai pateikė tik 2020-06-30, tačiau pastarasis tvirtino, kad juos saugojo namuose, seife. Taigi, atsižvelgus į tai, kad byloje nenustatytas B. K. ir M. K. siekis D. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto pateiktą versiją dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat įvertinus liudytojų S. B., B. K. parodymus, kad medžioklės lapais disponuoja tik asmuo, kuriam išduotas šis medžioklės lapas, kad jie yra atsakingi už šių duomenų teisingumą ir tikrumą, kad 2015-2016 m. D. G. grąžintuose medžioklės lapuose matė pataisymus, kas patvirtina tai, kad M. K. atstovui perduoti lapai jau buvo su pataisymais, darytina išvada, kad būtent D. G. suklastojo kaltinime nurodytus medžioklės lapus. Vien tai, kad grąžinus medžioklės lapus Klubo vadovui, pastarasis D. G. priekaištų neturėjo, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina.

53.       Kaip jau aptarta aukščiau, medžioklės lapai yra griežtos atsakomybės dokumentas ir nors Medžioklės taisyklėse nėra nurodyta, kaip reikia taisyti klaidas, tačiau D. G. atliktas dokumento taisymo būdas negali būti laikomas tinkamu ir vertinamas formaliai, juolab, kad ir  liudytojai (S. B., D. V. ir B. K.) nurodė, jog medžioklės lapų taisymui (jo tinkamas taisymas) yra taikomi atitinkami reikalavimai. D. G. medžioja daugiau kaip 20 metų, praeityje buvo Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) tarybos vadovo pavaduotojas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jam nebuvo žinoma, kaip taisyklingai pildyti medžioklės lapus. Nors D. G. tvirtino, kad klastoti medžioklės lapų neturėjo tikslo, o vėliau atsiradęs datų keitimas galėjo atsirasti dėl pykčio, tačiau teisėjų kolegija, tokiais D. G. paaiškinimais negali tikėti. Remiantis liudytojo S. B. parodymais, 2015-2016 m. buvo taikomas svečio mokestis, be to, kaip parodė liudytojas B. K. tuo metu buvo ribojama tam tikrų žvėrių medžioklė, Klubui buvo nustatyta galimų medžioti žvėrių kvota. Taigi akivaizdu, kad šių liudytojų parodymų ir medžioklės lapuose suklastotų įrašų (datų, medžiotojų duomenų, sumedžiotų žvėrių) visuma apsprendžia D. G. siekį nuslėpti medžioklės faktą ir motyvą klastoti medžioklės lapus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šių duomenų kontekste neabejotina, jog D. G. suvokė, jog tos pačios rūšies šratinukų pasta užrašydamas dabar esančius skaitmenis ant pirminių skaitmenų, taip pat cheminiu trinikliu užtepdamas pirminius datos skaitmenis, medžiotojo pavardę, medžiotojo bilieto Nr., medžiotojo parašą, taip pat pirminius rankraštinius įrašus apie sumedžiotus žvėris pašalindamas (nušviesindamas) tam skirtu, rašiklyje esančiu cheminiu trintuku – įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. klastoja medžioklės lapus ir juos panaudoja pateikdamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis D. G.aptariamą nusikalstamą veiką, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

54.       Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad D. G. padaryta veika neturi pavojingumo požymių, kad D. G. suklastoti medžioklės lapai negali padaryti žalos jokioms reikšmingoms vertybėms. Kaip jau buvo aptarta 42-44 punktuose, medžioklės lapas yra dokumentas, kuriuo patvirtinamas medžioklės faktas, t. y. paliudija, kad tam tikras asmuo medžioja medžioklės lape nurodytame medžioklės plotų vienete, numatytu medžioklės būdu ir medžioja pagal galiojančius teisės aktus. Maža to, sumedžiojus žvėrį, šiame lape pažymima kiek ir kokie žvėrys buvo sumedžioti. Taigi šiame dokumente patvirtinama teisiškai svarbi informacija. Šį dokumentą medžioklės metu turi turėti medžiotojas ir patikrinimui esant pateikti jį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Negana to, užpildytus medžioklės lapus ar pasibaigus jų galiojimui, privalu juos pateikti Klubo vadovybei, kuri vėliau ruošia ataskaitas ir pateikia Aplinkos apsaugos departamentui. Būtent pagal medžioklės lapą sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą, t. y. pagal populiaciją, sumedžiotų žvėrių kiekį sprendžiamos ir nustatomos galimų sumedžioti žvėrių kvotos. Taigi medžioklės lape pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją yra iškreipiama tiesa, todėl tokiais veiksmais neabejotinai daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, todėl negali būti laikoma nepavojinga ar negalinti padaryti jokios žalos. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog medžioklės lapai išduoti D. G. ir pateikti M. K. atstovui buvo neaktualūs, praradę pavojingumą, jiems buvo suėjęs trijų metų saugojimo terminas ir jie turėjo būti sunaikinti. Pažymėtina, jog M. K. atstovui B. K. perdavė lapus 2019-02-01, o D. G. klastoti medžioklės lapai apima laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-12-03, todėl negalima teigti, jog jų sunaikinimui terminas buvo pasibaigęs.   Antra vertus, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog dokumentas, kurio galiojimas pasibaigė, apskritai netampa niekiniu (nutartys Nr.2K-469/2008,1A-512-449/2017,1A-88-654/2021).

55.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl D. G. kaltės suklastojus tikrus dokumentus (medžioklės lapus) ir jais disponavus pateikiant medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovui, todėl naikinti šią nuosprendžio dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl mažareikšmiškumo

56.       Kaip matyti, pateiktuose apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleido M. K. ir D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Apeliantų vertinimu, teismas neatsižvelgė į veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką šioje nusikalstamoje veikoje, veikos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius.

57.       Pagal teismų praktiką dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais bylose taikant BK 37 straipsnio nuostatas būtina atsižvelgti į: 1) nusikaltimu padarytos žalos dydį (nustatoma, kad dokumento suklastojimas nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – teisingai dokumentų apyvartai, normaliai institucijų veiklai ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti); 2) nusikaltimo dalyką (nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas, taigi vertinama konkretaus rašytinio akto svarba, dokumento teisinis ir kitokio pobūdžio reikšmingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai, apyvartos mastas); 3) kitus nusikaltimo požymių ypatumus (t. y. atsižvelgtina į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką suklastojant konkretų dokumentą ar disponuojant juo, kai nustatoma, kad šie požymiai egzistuoja tik formaliai) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018 ir kt.). Veika pripažįstama mažareikšme tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji nesudaro galimybės kilti žalai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs aplinkybes, sprendžia klausimą dėl šios normos taikymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-361/2012). Atsižvelgiant į byloje nustatytą situaciją ir vadovaujantis aptartomis veikos pripažinimo mažareikšme taisyklėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju šis institutas negali būti taikomas.

58.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. K. ir D. G. tyčiniai veiksmai, kuomet jie į medžioklės lapus įrašė tikrovės (medžioklės fakto) neatitinkančią informaciją negali būti laikomi mažareikšmiais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į suklastotų dokumentų pobūdį ir svarbą (griežtos atsakomybės dokumentai, reglamentuojantys medžioklės tvarką, t. y. nustatantis kam, kada, kur, kokiu medžioklės būdu pagal medžioklės galiojimo taisykles leidžiama medžioti), jų panaudojimo sritį (remiantis juose pateiktais duomenimis, nustatoma laukinių gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas), teisinių santykių atsiradimo ypatumus (teisės normų ar atsakomybės taikymo pokyčiai), veikos subjektyviuosius požymius (tyčia klastojo medžioklės lapus, turėjo siekį nuslėpti medžioklės faktą, sumedžiotus žvėris). Nors šiuo atveju, M. K. ir D. G. padarytos veikos ir nesukėlė žalos, tačiau jų veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, t. y. nustatyti ne vienkartiniai klastojimo atvejai, D. G. - net septyni, M. K. du atvejai, buvo pasikėsinta į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą, ir atitinkamai buvo sudaryta prielaida teisiškai reikšmingiems padariniams atsirasti. Pažymėtina ir tai, kad šių dokumentų suklastojimas turėjo įtakos ir kitų asmenų teisėms ir interesams, tai yra medžiotojų klubo narių ir vadovo, kuris kreipėsi į ekspertizės įstaigą ir teisėsaugos institucijas dėl dokumentų klastojimo fakto ištyrimo. Dėl to, nėra pagrindo M. K. ir D. G. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį vertinti kaip mažareikšmius ir juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Dėl teismo šališkumo ir kitų apeliaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

59.       A. G. gynėjas advokatas skunde teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas, ir jo manymu, pakankamą pagrindą išvadoms dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo sudaro tai, kad teisėja ir prokurorė nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. kartu dirbo Utenos rajono apylinkės prokuratūroje, o tai leidžia manyti, jog teisėjos ir prokurorės tarpusavio bendravimas iki K. Latožienei tampant Utenos apylinkės teismo teisėja buvo nuolatinis ir pakankamai intensyvus, jas siejo pavaldumo santykiai, tarp jų susiklostė ir išliko glaudūs ryšiai bei draugiški tarpusavio santykiai.

60.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad skunde apelianto nurodyti faktai, kad praeityje iki K. Latožienei tampant teisėja, ji kartu su prokurore A. Gilyte dirbo Utenos rajono apylinkės prokuratūroje, nenurodant jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, galinčių patvirtinti nuosprendį priėmusios teisėjos asmenines ar bičiulystes sąsajas su prokurore, pačios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, ir nepagrindžiant jų faktiniais duomenimis, neduoda jokio teisinio pagrindo išvadai, kad nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas nuteistojo D. G. atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2021 m. balandžio 14 d. vykusiame teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisėjos nušalinimo atsižvelgiant į tai, kad teismas yra nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą dėl to paties medžioklės lapo, kuris yra inkriminuotas M. K. šioje baudžiamojoje byloje kaip suklastotas, tačiau nei nuteistasis D. G., nei jo gynėjas advokatas ar kiti proceso dalyviai nušalinimų teisėjai nepareiškė. Maža to, skunde akcentuojama LAT nutartimi taip pat nėra pagrindo vadovautis, nes pastarosios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, t. y. minimoje nutartyje nustatyta, kad dėl teisėjos ir nuteistojo pažinties ir palaikomų ryšių teisėjai gali būti žinomos subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio aplinkybės, svarbios vertinant byloje surinktus įrodymus, ir tokių aplinkybių žinojimas bei subjektyvus jų interpretavimas gali vienaip ar kitaip veikti teisėjos priimamus sprendimus. Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

61.       Skunde taip pat pažymėta, kad nepaisant šių objektyvaus pobūdžio aplinkybių, keliančių abejonių minėtosios teisėjos nešališkumu, teisėjos elgesys šios bylos procese buvo šališkas, nes buvo atmestas prašymas dėl prokurorės nušalinimo, nurodant abstrakčius argumentus, susijusius su BPK įtvirtinta prokuroro kompetencija, nepasisakyta dėl netinkamo prokurorės procesinio elgesio D. G. atžvilgiu, o tai patvirtina minėtosios teisėjos šališkumą D. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo. Tokių argumentuotų ir konkrečiais faktais pagrįstų duomenų nenurodė ir apeliantas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas gynėjo advokato pateiktas prašymas dėl prokurorės nušalinimo, buvo išklausyti prokurorės paaiškinimai ir kitų proceso dalyvių nuomonė. Teismas atmesdamas gynėjo advokato prašymą dėl prokurorės nušalinimo, nutartyje išdėstė pakankamai išsamius argumentus dėl prokurorės tiesioginių nušalinimo pagrindų nebuvimo, o taip pat ir tai, kad prokurorės nutarimai, kurie yra skundžiami, gynėjo advokato skundžiami nebuvo, todėl vien tai, kad anot gynėjo advokato, prokurorė kitų proceso dalyvių atžvilgiu priėmė kitokius procesinius sprendimus nei jo ginamojo atžvilgiu, nesudaro pagrindo ją nušalinti. Šiuo atveju pritartina, kad vien tai, jog teismai bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar motyvuotai atmetė kokius nors proceso šalių prašymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017).

62.       Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus susijusius su prokurorės šališkumu, dar kartą pažymėtina, kad proceso dalyviai nesutinkantys su prokuroro priimtais procesiniais sprendimais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka juos apskųsti, tačiau kaip matyti, nuteistasis ir/ar jo gynėjas advokatas ikiteisminio tyrimo metu tokių nesutikimų neišreiškė, skundų dėl prokurorės nutarimų nepateikė. Vien tai, kad ikiteisminiame tyrime dalyvavusių asmenų atžvilgiu prokurorė priėmė kitokius procesinius sprendimus, kurie, kaip jau minėta nebuvo skundžiami, nesuponuoja net menkiausios įžvalgos apie prokurorės šališkumą. Negana to, nors anot gynėjo advokato, prokurorės šališkumą pagrindžia ir tai, jog prokurorė teismui siūlė D. G. skirti didesnę baudą, taikant didesnį bazinio bausmių ir nuobaudų dydį, tačiau iš prokurorės baigiamosios kalbos turinio matyti, kad prokurorė prašydama skirti tam tikro dydžio baudas M. K. ir D. G., pateikė išsamius argumentus, t. y. atsižvelgti į jų asmenybes, nusikalstamos veikos pobūdį, suklastotų dokumentų kiekį ir t. t. Dėl to, manyti, kad prokurorės siūlymas skirti atitinkamus baudos dydžius, taip pat žmogiškai klystant dėl tuo metu (D. G. padarytų veikų metu) galiojusio bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, gali būti laikomas prokurorės šališkumą parodantis faktas, nėra jokio pagrindo.

63.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą duomenų visumos analize, o ne taip, kaip norėtų gynybos pusė, ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas ar teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Todėl vadovautis BPK 236 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Utenos apylinkės teismui nėra jokio pagrindo.

64.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad skundžiamas nuosprendis būtų surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų. Kaip jau minėta anksčiau, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir priimamų sprendimų argumentavimu. Šiuo atveju, patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriais remdamasis priėmė nuosprendį, išdėstė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą bei pateikė motyvus, patvirtinančius D. G., M. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad nuteistasis D. G. ir jo gynėjas advokatas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę priimti teisingą nuosprendį.

65.       Pasisakant dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. G. atžvilgiu, pažymėtina, kad pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos turi pareigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui (BPK 171 straipsnio 1 dalis).

66.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-11-20 iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus gavus informaciją dėl 2018-01-02 M. K. išduoto (duomenys neskelbtini) medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų įrašų suklastojimo, 2019-11-28 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50580-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu buvo gauta dar 19 (duomenys neskelbtini) medžioklės lapų, išduotų klubo nariams laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2017-04-01, kuriuose galimai yra pakeistų ar pašalintų įrašų, todėl buvo nuspręsta atlikti minėtų dokumentų tyrimą. 2020-11-11 ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų“ nurodyta, kad 2020-11-04 iš Lietuvos teismo ekspertizės centro buvo gauta specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog dalyje iš 19-os tirti pateiktų medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės lapų, lentelėse „Medžioklės ataskaita“ yra padaryti pirminio turinio pakeitimai. Tą pačią dieną, prokurorė atsižvelgusi į tai, kad byloje yra duomenų apie tai, jog asmenys, įskaitant ir D. G., galimai suklastojo tikrą dokumentą ir disponavo suklastotu dokumentu, priėmė 2020-11-11 nutarimą apklausti asmenis BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais. D. G. pasinaudojo jam suteiktomis teisėmis ir nesutiko būti apklausiamas BPK numatytais pagrindais. Nustačius, jog D. G. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje požymių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2021-12-15 D. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. 

67.       Nors D. G. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo ginamojo atžvilgiu buvo pradėtas išskirtinai neteisėtais M. K. veiksmais, kadangi jis neturėjo teisės disponuoti kaltinime nurodytais medžioklės lapais, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

68.       Kaip parodė M. K. teisiamojo posėdžio metu, jį neteisėtai pašalino iš (duomenys neskelbtini) už grubius medžioklės taisyklių pažeidimus (medžioklės lapų taisymus), todėl jo atstovas advokatas pateikė civilinį ieškinį atsakovei asociacijai medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) dėl valdymo organo sprendimo panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini), o tam, kad pagrįsti savo civilinį ieškinį, jam reikėjo įrodyti, jog kiti medžiotojai daro tokius pat pataisymus, tačiau už tai, jų niekas nešalina iš medžiotojų Klubo. Dėl to, M. K. atstovas, 2019-02-01 prašymu, kreipėsi į buvusį medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovą B. K., kad pastarasis pateiktų turimus medžioklės lapus nuo 2016-06-01 (3 t., b. l. 45). Pagal medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) įstatų 18.4. punktą, Klubo narys turi teisę susipažinti su Klubo dokumentais ir gauti visą informaciją apie jo veiklą (3 t., b. l. 52-57). Šiuo atveju nustatyta, kad M. K. buvo minėto klubo narys, todėl vertintina, kad pagal sudaryta atstovavimo sutartį, M. K. atstovas advokatas savo atstovaujamojo vardu galėjo prašyti pateikti nurodomus dokumentus ir su jais susipažinti. Maža to, liudytoja I. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad aptariamus medžioklės lapus apklausos metu pateikė M. K., o taip pat parodė, kad teikti duomenis gali bet kas, tačiau ar juos pridėti į bylą ar juos tirti – sprendžia prokuroras (5 t., b. l. 32). Be to, pagal Medžioklių taisyklių 17 punktą, panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus arba pasibaigia jų galiojimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu (2019-02-01), kai M. K. atstovui buvo pateikti medžiotojų, tame tarpe ir D. G., medžioklės lapai – nebuvo suėjęs 3 metų terminas po medžioklės lapų grąžinimo juos panaudojus, arba suėjęs pakankamai neseniai, todėl atmestini gynėjo advokato teiginiai, kad medžioklės lapai buvo tapę neaktualūs ir dėl to prarado pavojingumą. Sutinkamai su BPK 166 straipsnio nuostatomis bei įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybės, manyti, kad D. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, pažeidžiant BPK 166 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.

Dėl D. G. paskirtos bausmės

69.       Nuteistojo gynėjas advokatas taip pat nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, teigiant, kad nuteistajam D. G. buvo paskirta neteisinga bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu, neturi pagrindo manyti, kad nuteistajam D. G. paskirta bausmė būtų aiškia per griežta.

70.       Asmuo, padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. D. G. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, į psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašytas, nedirba, (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi. Apylinkės teismas  į visas šias aplinkybes atsižvelgė ir paskyrė švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui (taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą redakciją ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį), t. y. 50 MGL (1883 Eur). Teisėjų kolegijos manymu, ji yra proporcinga nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei. Dar labiau mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo, priešingu atveju, bausmė neatitiktų savo paskirties (BK 41 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

71.       Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. K., sudaro 158,94 Eur ir jos priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.

72.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

73.       Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, nuteistasis M. K. dirba, duomenų, apie sunkią nuteistojo finansinę padėtį nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš M. K.. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 158,94 Eur, žymiai M. K. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

74.       Be kita ko, nuteistojo D. G. gynėjo advokato pateiktame apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš valstybės D. G. naudai patirtas proceso išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, be kita ko, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas. Kadangi šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis D. G. atžvilgiu paliekamas galioti nepakeistas, proceso išlaidos iš valstybės D. G. naudai nepriteistinos.

75.       Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo M. K. ir nuteistojo D. G. gynėjo advokato P. S. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. K. valstybės naudai 158,94 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 94 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                    Sigitas Bagdonavičius

                                                    Danutė Švitinienė

                                                    Evaldas Vanagas