Civilinė byla Nr. e2-285-911/2020

Proceso Nr. 2-06-3-04103-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.1.; 2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Statuma“ atstovams Z. B., advokatui Regimantui Špelveriui,

atsakovui R. R., advokatei Astai Jakštienei, advokato padėjėjui Daliui Jurjonui,

teismo ekspertui Artūrui Sabeckiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Statuma“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo R. R. patikslintą priešieškinį ieškovei MB „Statuma“ dėl namo rangos darbų defektų pašalinimo išlaidų bei permokėtos sumos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 000 Eur skolą, 73,80 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rudenį atsakovas kreipėsi į ieškovės vadovą dėl gyvenamojo namo statybos darbų. Šalys susitarė, kad ieškovė atliks atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėto (buvo išlieti tik pamatai), bet nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos darbus, reikalingus namo užbaigimui, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovas pateikė ieškovei namo projektą (techninį projektą), pagal kurį nurodė atlikti visus darbus. Šalys susitarė, kad statybos darbai bus atliekami etapais: įvadų įrengimas, pamatų stiprinimas, pirmo aukšto statyba, antro aukšto statyba, stogo įrengimo darbai, namo sienų apšiltinimas, baigiamieji statybos darbai. Šalys taip pat susitarė, kad visas medžiagas tieks ieškovė. Gyvenamojo namo statybos darbai buvo vykdomi etapais. Ieškovė pateikė atsakovui komunikacijų įvadų (drenažo ir lietaus sistemų) įrengimo darbų sąmatą 6 530 Eur sumai, kurią atsakovas žodžiu patvirtino bei 2015 m. rugsėjo 2 d. atliko išankstinį apmokėjimą nurodytai sumai. Atlikusi minėtus darbus ieškovė pateikė atsakovui 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą 6 530 Eur sumai. Vėliau šalys susitarė dėl pirmo aukšto su perdengimu darbų 19 100 Eur sumai. 2016 m. gegužės 4 d. atsakovas atliko 7 800 Eur avansinį mokėjimą. Atlikusi minėtus darbus ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą 10 139 Eur sumai už pirmo aukšto medžiagas ir mūrijimo darbus. 2016 m. birželio 13 d. mokėjimo pavedimu atsakovas sumokėjo ieškovei 8 500 Eur. 2016 m. birželio 20 d. ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą 6 161 Eur sumai. Ieškovė pažymėjo, jog nors šalys susitarė, kad pirmo aukšto statyba su perdengimo darbais kainuos 19 100 Eur, tačiau ieškovės patirtos išlaidos buvo mažesnės, todėl bendra darbų kaina sudarė 16 300 Eur, kurią atsakovas apmokėjo. Atlikus minėtus darbus atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į savo finansinę padėtį, jis dėl kito darbų etapo į ieškovę kreipsis po metų. 2017 m. pavasarį šalys susitarė, kad antro aukšto mūrijimo bei stogo darbai sudarys 22 300 Eur. Atsakovas 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 3 500 Eur, 2017 m. birželio 7 d. – 6 500 Eur, 2017 m. liepos 4 d. – 8 000 Eur, 2017 m. rugpjūčio 22 d. – 4 300 Eur, iš viso – 22 300 Eur. Atitinkamai ieškovė pateikė atsakovui 2017 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą 8 760 Eur sumai, 2017 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą 10 000 Eur sumai ir 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą 3 540 Eur sumai, iš viso 22 300 Eur sumai. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė atliks antro aukšto apšildymą. Minėti darbai buvo atlikti 2017 m. rudenį ir apie tai buvo pranešta atsakovui. Atsakovas nurodė, kad jis į Lietuvą grįš Kalėdų laikotarpiu ir atsiskaitys už visus atliktus darbus. Grįžus atsakovui, ieškovė pateikė atsakovui 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitas – faktūras 3 000 Eur sumai už stogo pakalimo medžiagas ir darbus ir 6 204 Eur sumai už antro aukšto sienų apšiltinimo medžiagas ir darbus. Atsakovas grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovei 3 000 Eur, o likusią 6 204 Eur sumą nurodė sumokėsiantis greitu laiku. Kitą darbų etapą – pirmo aukšto namo sienų apšiltinimo darbus, šalys numatė tęsti 2018 m. pavasarį, tačiau atsakovas pranešė ieškovei, jog neribotam laikui atideda likusius statybos darbus, kadangi planuoja namą parduoti. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d. sumokėjo ieškovei 3 204 Eur bei žadėjo likusią 3 000 Eur sumą apmokėti per kelis mėnesius. Tačiau atsakovas šios skolos iki šiol nėra grąžinęs. 2018 m. pabaigoje ieškovė pateikė atsakovui priminimą dėl skolos grąžinimo. Atsakovas pateikė atsakymą, nurodydamas, kad šalys buvo susitarusios dėl 20 000 Eur darbų kainos, tačiau ieškovė kainą pakėlė iki 27 000 Eur, todėl atsakovas skolą sumokės pardavęs namą. Be to, įlinko stogas virš garažo vartų, todėl ieškovė turės pašalinti atsiradusius trūkumus. Ieškovė nurodė, kad ji ne kartą bandė susisiekti su atsakovu ir išsiaiškinti aplinkybes dėl atsiradusių trūkumų, tačiau to padaryti nepavyko (t. 1., 20–24 b. l.).

2.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. rudenį šalys žodžiu susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimo ieškovės medžiagomis, priemonėmis ir jėgomis. Šalių susitarimu gyvenamojo namo statybos darbai turėjo būti atliekami šiais etapais: 1) komunikacijų įvadų (drenažo ir lietaus sistemų) įrengimo darbai; 2) pirmo aukšto su perdengimu statybos darbai; 3) antro aukšto statybos su stogo įrengimu darbai. Nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbo) kokybės reikalavimai, tačiau ieškovė namo statybos rangos darbus atliko šalims nesudarius rašytinės statybos rangos sutarties bei ieškinyje nenurodė ir nepagrindė, kokios buvo ginčo šalių susitarimo sąlygos. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė vieną 2017 m. gruodžio 27 d. kasos pajamų orderį ir aštuonis mokėjimo nurodymus, kurie neva patvirtina, kad atsakovas už gyvenamojo namo statybą sumokėjo ieškovei 51 334 Eur iš ieškovės išrašytų ir kartu su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, kurių bendra suma sudaro 54 334 Eur, t.y. atsakovo skola ieškovei sudaro 3 000 Eur. Vis dėlto, atsakovas su ieškove yra atsiskaitęs ir sumokėjo jai iš viso 55 034 Eur. Atsakovas pagrįstai laiko, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, netgi permokėjęs jai 700,00 Eur sumą. Atsakovas pažymi, kad jis, be ieškovės nurodytų mokėjimų, 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderiu sumokėjo ieškovei 3 700 Eur. Atsakovas pažymi, kad ieškovė PVM sąskaitas – faktūras atsakovui išrašydavo atgaline data jam grįžus į Lietuvą, todėl atsakovas mokėjimo pavedimų paskirtį nurodydavo ne vadovaudamasis PVM sąskaitomis – faktūromis, o pagal ieškovės žodžiu pateiktus nurodymus. Su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose realiai neatsispindi atliktų statybos rangos darbų, medžiagų pavadinimai, kiekiai arba statybos darbų atlikimo etapai, nurodyti ieškinyje, todėl iš su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų turinio nėra galimybės nustatyti ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jų pagrįstumo. Be to, atsakovas nėra gavęs 2017 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitų - faktūrų, ką liudija atsakovo, kaip pirkėjo parašo jose nebuvimas, ir su jomis susipažino tik gavęs ieškinį. Atsakovas buvo nurodęs ieškovės atstovui – direktoriui Z. B., kad gyvenamąjį namą statys etapais, nes jį finansuos iš santaupų bei gaunamo atlyginimo, o ne bankiniu kreditu. Prieš ieškovei pradedant darbus, atsakovo sklype jau buvo iškloti namo pamatai, todėl iš pradžių buvo susitarta dėl komunikacijų įvadų (drenažo ir lietaus sistemų) įrengimo darbų. Vėliau šalys aptarė ir susitarė dėl pirmo aukšto su perdengimu darbų, o galiausiai dėl antro aukšto sienų ir stogo uždengimo darbų. Taigi, nors nėra ginčo dėl to, kad darbai buvo atliekami etapais ir prieš kiekvieną etapą buvo atskirai tariamasi dėl kainos ir kitų sąlygų, ieškovė ieškinyje iškraipo faktines aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius interpretuoja sau palankia linkme. Atsakovas nesutinka su ieškinio teiginiais, kad, prieš pradedant antro aukšto mūrijimo bei stogo darbus, tarp šalių buvo aptarta 22 300,00 Eur kaina už šiuos darbus. Ieškovė šią kainą nurodo tik dėl to, kad atsakovas dalimis laikotarpiu nuo 2017-05-31 iki 2017-08-22 atliko būtent tokio dydžio bendros sumos bankinius pavedimus į ieškovės banko sąskaitą. Priešingai nei teigia ieškovė, prieš pradedant darbus dar 2016 m. rudenį šalys susitarė dėl 20 000,00 Eur kainos už antro aukšto mūrijimo bei stogo darbus ir tik vėliau atsakovas buvo informuotas, kad tikroji kaina bus didesnė (t. 1., 50–62 b. l.).

3.       Atsakovas pateiktu patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 9 086,07 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumą, 700,00 Eur už atliktus darbus permokėtos sumos, 50,82 Eur įstatyminių palūkanų sumą, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (9 836,89 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas patirtas defektų dydžio nustatymui. Nurodo, kad pradiniu 2019-09-17 priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės mažesnę 6 691,30 Eur gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią nustatė remdamasis statybų specialisto Ž. P. 2019-07-31 statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktu Nr. 9-18. Kadangi ieškovė savo 2019-10-08 atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad Ž. P. sudarytoje sąmatoje neva tai nėra detalizuoti remonto darbų aprašai, nurodant tikslius darbų kiekius, vienetus, vietas ir t.t., taip pat apžiūros akte nėra jokių matavimų, stebėjimų, darbų kiekių, ko pasėkoje ieškovė net neturi ko ginčyti, nes pateikti defektai/trūkumai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra aišku, kurioje lokalioje vietoje yra nurodomi ir aprašomi defektai/trūkumai, 2020-01-23 teismo nutartimi byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui A. Sabeckiui. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, atstovaujamas teismo eksperto A. Sabeckio, 2020-07-29 į bylą pateikė teismo ekspertizės aktą Nr. 20-07/01 (toliau - Teismo ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, kad ieškovės MB „Statuma“ atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo kaštai sudaro 8 420,57 Eur su PVM sumą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė MB „Statuma“ nekokybiškai atliko ir gyvenamojo namo komunikacijų įvadų įrengimo darbus, nes po to, kai atsakovas R. R. 2020-02-07 notarine pirkimo - pardavimo sutartimi ginčo gyvenamąjį namą perleido pirkėjui J. K., 2020-04-­16 atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl paslėptų namo trūkumų, kurie pasireiškia tuo, kad fekalinių nuotekų kanalizacija yra sujungta su lietaus kanalizacija sklypo teritorijoje ir nuvesta į lietaus nuotekų šulinį, kas neatitinka norminių statybos teisės aktų reikalavimų, t. y. pagal projektą nurodyta, kad lietaus ir fekalinė kanalizacija eina atskirais kanalais ir fekalinės, ir lietaus nuotekos turi atskirus šulinius ir pajungtos į atskirus nuotekų tinklus. Atsakovas R. R., gavęs gyvenamojo namo pirkėjo J. K. pretenziją, apmokėjo šių paslėptų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas 665,50 Eur su PVM sumoje, todėl įgijo teisę patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti iš ieškovės MB „Statuma“, kurios atlikti statybos veiksmai ir buvo nurodytų gyvenamojo namo trūkumų atsiradimo pasekmė. Atsakovas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pardavė už bendrą 87 000,00 Eur kainą. Šio turto pirkimo-pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į paaiškėjusius gyvenamojo namo statybos rangos darbų trūkumus, apie kuriuos atsakovas informavo namo pirkėją J. K.. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2017-12-27 kasos pajamų orderį Nr. STA2017-03 ir 8 (aštuonis) vnt. mokėjimo nurodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas už namo statybą sumokėjo ieškovei 51 334,00 Eur bendrą sumą, nors pagal ieškovės išrašytas ir su ieškiniu pateiktas 8 (aštuonis) vnt. PVM sąskaitų – faktūrų atsakovas turėjo sumokėti 54 334,00 Eur, dėl to ieškovė reikalauja priteisti 3 000,00 Eur sumą, kurios atsakovas nesumokėjo. Tačiau atsakovas už namo statybos darbus yra ne tik visiškai atsiskaitęs su ieškove, bet ir permokėjęs ieškovei 700,00 Eur dydžio sumą. Tai patvirtina su ieškovės atsiliepimu į pradinį priešieškinį pateiktų įrodymų visuma: 2016-10-04 kasos pajamų orderis Nr. 000026, 2017-12-27 kasos pajamų orderis Nr. STA2017-03 ir 8 (aštuoni) vnt. mokėjimo nurodymų, kurių bendra suma 55 034,00 Eur, tuo tarpu, kaip minėta, atsakovas privalėjo sumokėti už darbus 54 334,00 Eur. Kadangi atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove ir jai dar permokėjęs 700,00 Eur, atsakovas reiškia ieškovei priešinį reikalavimą grąžinti už namo statybą permokėtą 700,00 Eur sumą. Ieškovė gyvenamojo namo stogo dengimo, antro aukšto ir stogo šiltinimo darbus užbaigė 2017 m. pabaigoje — 2018 m. pradžioje. Atsakovas už darbus paskutinį mokėjimą atliko 2018-04-05 ir nurodė, kad stabdo tolesnę namo statybą bei įrengimą. Ieškovė per visą santykių su atsakovu laiką nepateikė jam pasirašyti nei vieno ieškovės atliktų statybos darbų perdavimo — priėmimo akto. Negana to, Norvegijoje gyvenantis ir dirbantis atsakovas mokėjimus ieškovei už namo statybos darbus atlikinėdavo pagal ieškovės savininko ir vadovo Z. B. telefonu pateiktą informaciją apie mokėtinas sumas bei jų paskirtį, sąskaitų už atliktus mokėjimus atsakovas sulaukdavo gerokai vėliau, jau po darbų ir mokėjimų už juos atlikimo, o paskutinių sąskaitų atsakovas apskritai nebuvo gavęs, su jomis susipažino tik gavęs ieškinį (t. 3, 100 – 113 b. l.).

4.       Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir patenkinti ieškovės MB „Statuma“ ieškinį. Nurodo, kad gyvenamojo namo statybos darbai buvo vykdomi etapais, kaip nurodyta ieškinyje. Ieškovė nerašė darbų priėmimo-perdavimo aktų, o buvo žodžiu sutarta, kad tokiu aktu bus laikoma išrašyta sąskaita – faktūra. Taip pat, buvo sutarta, kad jei atsakovas turės pretenzijų, pastarasis jas praneš, o ieškovė jas taisys savo sąskaita. Toks darbų atlikimo, priėmimo, apmokėjimo modelis šalių nustatytas ir juo visą laiką vadovautasi. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2016-10-04 dieną atsakovas pagal ieškovo išrašytą KPO Nr. 000026 buvo sumokėjęs 3.700 Eur sumą, kuriame nurodyta paskirtis – „statybos darbai ir statybinės medžiagos“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kurias sąlygojo žmogiškieji faktoriai (aplaidumas, pamiršimas), Z. B. nedelsdamas į ieškovės sąskaitą įnešė 3 700 Eur sumą bei vėliau išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, kad pateisintų šį įnešimą, atitinkamai įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo surašyta buhalterinė pažyma, dėl padarytų klaidų ištaisymo. Šių aplinkybių kontekste matyti, kad 2016 metais ieškovo atlikti statybos darbai su medžiagomis, nuo aptartos 19 100 Eur sumos (tai įtvirtinta paties atsakovo mokėjimo paskirtyje) pabrango iki 20 000 Eur sumos, t.y. 900 Eur. Šis pabrangimas yra protingas ir racionalus, nes bet kokiuose statybos darbuose atsiranda nenumatytos ir netiesioginės išlaidos. Šiam statybos etapo „pabrangimui“ visiškai pritarė ir pats atsakovas, o visa tai patvirtina, kad pastarasis: apmokėjimą atliko 20 000 Eur sumai (7 800 + 8 500 + 3 700); sekančių metų pavasarį (2017 metais) užsakė kito etapo – antro aukšto mūrijimo bei stogo darbus; iki priešieškinio pateikimo, nebuvo išreiškęs pozicijos, kad neva jis avansu moka už būsimo etapo darbus, nors 2016-10-04 dieną (3 700 Eur sumokėjimo diena) pagal sutartą 19 100 Eur statybos darbų etapo kainą, buvo skoloje 2 800 Eur (19 100 – 7 800 – 8 500). Sekantis etapas – antro aukšto mūrijimo bei stogo darbai, buvo numatyti atlikti 2017 metais. 2017 m. pavasarį šalys susitarė, kad minėtų darbų sąmata sudarys 22 300 Eur. Kaip ir prieš tai, pagal šalių buvusią tarpusavio atsiskaitymo tvarką, atsakovas pervedė ieškovei avansines sumas (22.300 Eur sumai), nurodytiems darbams. Antro aukšto apšildymo darbai buvo atlikti 2017 m. rudenį ir apie tai buvo pranešta atsakovui. Atsakovas nurodė, kad į Lietuvą grįš „Kalėdoms“ ir tada atsiskaitys už visus atliktus darbus. Grįžus Atsakovui, Z. B. išrašė dvi sąskaitas faktūras, pagal atliktas darbų grupes, t. y.: 2017-12-27 sąskaita – faktūra STA Nr. 2017010 – 3 000,00 Eur, už stogo pakalimo medžiagas ir darbus; 2017-12-27 sąskaita faktūra STA Nr. 2017011 – 6 204,00 Eur, už antro aukšto sienų apšiltinimo medžiagas ir darbus. 2017-12-27 Atsakovas susitikęs su Z. B. grynais pinigais apmokėjo sąskaitą – faktūrą STA Nr. 2017010, o pastarajam buvo pateiktas ieškovės kasos pajamų orderis Nr. STA2017-03, patvirtinantis apie 3 000,00 Eur sumokėjimą. Atsakovas nurodė, kad paskutinę sąskaitą – faktūrą, t. y. STA Nr. 2017011 6 204,00 Eur sumai, apmokės greitu laiku. Atsižvelgiant į tai, kad tai buvo žiemos metas, kitą etapą – pirmo aukšto namo sienų apšiltinimo darbus, šalys buvo numačiusios tęsti 2018 metų pavasarį. Atėjus 2018 metų pavasariui, atsakovas pranešė Z. B., kad neribotam laikui atideda likusius statybos darbus. Kaip pastarasis nurodė, jog planuoja namą pardavinėti ir nebėra prasmės tęsti statybos darbų. Atsakovas tuo pačiu nurodė, kad 2018-04-05 yra atlikęs dalies sąskaitos – faktūros STA Nr. 2017011 apmokėjimą 3 204,00 Eur sumai bei nurodė, kad kelių mėnesių bėgyje atliks kitos sąskaitos dalies (3 000,00 Eur) apmokėjimą. Iki šios dienos minėta sąskaita nėra apmokėta, išskyrus jos dalį, kurią ir nurodė atsakovas, t.y. 2018-04-05 mokėjimo pavedimas 3 204,00 Eur sumai nurodant, kad tai „už antro aukšto sienų apšiltinimą“. Visų šių faktinių aplinkybių kontekste, kurios aprašytos aukščiau, atsakovas liko skoloje 3 000 Eur sumą. 2018-12-05 dieną ieškovės buhalterės siųstas el. laiškas, kuriame aiškiai nurodoma įsiskolinimo suma – 3 000 Eur. El. laiško turinys: „Noriu priminti apie įmonei MB Statuma skolą – 3 000 Eur. Labai lauksime apmokėjimo“. 2018-12-06 dieną (kai buvo rašytas paminėtas atsakovo el. laiškas) jokio kito įsiskolinimo, apart neapmokėtos 2017-12-27 sąskaitos – faktūros Nr. 2017011 dalies, nebuvo; atsakovas niekada nėra kalbėjęs ir/ar išdėstęs pozicijos, kad neva yra atliktas permokėjimas už statybos darbus, kuriuos atliko ieškovė; atsakovas nėra nepriėmęs ir/ar kvestionavęs nei vienos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros; atsakovas neginčija ieškovės pateikiamos bendros statybų kainos ir neprašo jos mažinti. Priešingai, turėtų būti vertinamas atsakovo pateiktas reikalavimas dėl neva 700 Eur „permokos“ grąžinimo. Esamu atveju, atsakovas tik atskleidžia savo, kaip nesąžiningos šalies poziciją, pateikdamas „istoriją“, kad neva jis dar 2016 metais avansu sumokėjo už 2017 metų statybos darbus. Nors, kaip matyti pagal šalių nusistovėjusią apmokėjimo praktiką, avansas buvo mokamas prieš statybos darbų etapo pradžią, o tik vėliau buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros, kurios buvo laikomos kartu ir darbų priėmimo-perdavimo aktais. Stogo įlinkio pasekmes sąlygojo atsakovo pasirinkta brangesnė stogo danga. Nepaisant to, atsakovas neleido ir nesuteikė galimybių, ieškovei pašalinti šį trūkumą/defektą. Ieškovė, kaip rangovas, vykdė atsakovo, kaip užsakovo, nurodymus ir su atsakovo sutikimu įrengė brangesnę stogo dangą. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, šio techninio sprendimo įgyvendinimas, viso labo tik lėmė estetinį bei nežymų stogo įlinkį ties viena vieta. Šis įlinkis laikytinas kaip smulkus nukrypimas bei atliktas paties atsakovo sutikimu, kas turėtų būti vertinama, jog ieškovė neturėtų atsakyti už šį stogo įlinkį. Toks atsakomybės šalinimas yra numatytas ir CK 6.695 str. 3 d., kuriuo ir prašo ieškovė vadovautis. Visi konstrukciniai mediniai elementai buvo padengti antiseptiniais dažais. Metalinių konstrukcijų korozijos pažeidimai sąlygojo netinkami atsakovo veiksmai, o tiksliau neveikimas, dėl metalinių konstrukcijų neuždengimo ir palikimu 2,5 metų laikotarpiui veikti atmosferinėms ir gamtinėms sąlygoms. Tarpai tarp silikatinių blokų mūro ir perdangos nebuvo užbaigti dėl atsakovo nutrauktų statybos darbų. Vienos sienos silikatinių mūro nelygumas. Ieškovė su tuo sutinka, tačiau šis trūkumas/defektas technologiškai lengvai ištaisomas ir nereikalaujantis sienos griovimo ir jos permūrijimo. Dėl fekalinių vamzdynų neteisingo pajungimo – ieškovė šių darbų neatliko, juos atliko pamatus liejęs ir juos įrengęs rangovas, kuris ieškovei nėra žinomas. Atsakovas imasi neproporcingų savo teisių gynimo būdo, reikalaudamas kraštutinių jo teisių gynimo, nesuteikiant galimybės ieškovei neatlygintinai ištaisyti esančius defektus/trūkumus per pastarojo nustatytą terminą. Atsakovas savo patikslintame priešieškinyje teisingai nurodo teismų praktiką, kad įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus ieškovas turėtų patirti šalindamas nustatytus trūkumus. Tačiau nutyli esminę tokio aiškinimo aplinkybę – tokiam išlaidų atlyginimui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus, t. y. jis kažkada bus ateityje patirtas. 2020-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė gyvenamąjį namą naujam savininkui, kuris yra informuotas apie šią nagrinėjamą bylą dėl statybos defektų šalinimo ir skolos priteisimo (sutarties 5.2.4 p.). Ši aplinkybė sąlygoja, kad naujasis pirkėjas žinojo apie: stogo įlinkį, medienos impregnavimą, metalinių dalių koroziją, vienos sienos nelygumą bei esančius neužtaisytus plyšius. 2020-02-07 pirkimo-pardavimo sutartyje yra įtvirtinta, kad parduodamo gyvenamojo namo būklė – nebaigtas statyti (sutarties 2.5. p.), baigtumo procentas – 53 proc. Taip pat, minėtos sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad „<...> Pirkėjas šį turtą priėmė ir pretenzijų dėl turto kokybės neturi“. Šios aplinkybės reiškia, kad pirkėjas iš esmės patvirtino, kad pastarasis žino įsigyjamo daikto būklę, jo kokybę (gyvenamojo namo) ir tai atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus. 2020-02-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas neperdavė savo reikalavimo teisės dėl ieškovės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. 2020-02-07 pirkimo – pardavimo sutartyje yra nustatyta parduodamų daiktų bendra kaina – 87 000 Eur (3.1. p.). Šioje sutartyje nėra jokios nuorodos, kad pardavėjas (atsakovas), ryšium su nagrinėjama byla daro kažkokią nuolaidą pirkėjui, kuri atitinka trūkumų šalinimo išlaidų sumą ar pan. Ieškovės nuomone, kad nesant aukščiau aptarto realaus tikėtinumo kriterijui, kad tokios išlaidos iš vis kada nors bus patirtos, toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Stogo įlinkio, medienos impregnavimo, metalinių konstrukcijų perdažymo, sienos kreivumo darbus atliks ir išlaidas patirs ne atsakovas, o naujasis pirkėjas, kuriam jokios reikalavimo teisės į ieškovą nėra perleistos. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad parduodamas gyvenamąjį namą, esamų defektų šalinimo išlaidų sumai naujam pirkėjui yra padaręs nuolaidą, kuri atsispindi galutinėje pardavimo kainoje. Pirkimo –pardavimo sutartyje nėra jokios sutarties nuostatos, kuri patvirtintų nurodomas aplinkybes. Esamos aplinkybės leidžia daryti vienintelę racionalią ir logišką išvadą, kad atsakovas nustatydamas galutinę pardavimo kainą įvertino visas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad jis nepatirs jokių defektų šalinimo išlaidų (t. 3, 124–133 b. l.).

5.       Atsakovas nurodo, kad ieškovė kvestionuoja atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad naujajam ginčo gyvenamojo namo pirkėjui buvo padaryta nuolaida dėl rangovo padarytų defektų. Labrenciškių rajonas yra pripažįstamas viena iš prestižiškiausių gyvenamųjų teritorijų Klaipėdos mieste. Internetiniuose portaluose yra itin nedaug skelbimų apie šiame rajone parduodamą turtą. Iš į bylą teikiamų nekilnojamojo turto objektų skelbimų matyti, kad 1 m2 vidutinė rinkos kaina už senos statybos gyvenamąjį namą, esantį Labrenciškės rajone, sudaro 985,43 Eur kainą. Tuo tarpu atsakovas už 2016 m. pradėtą ir iki 53 % baigtumo pastatytą 220,83 m2 gyvenamąjį namą gavo 87 000,00 Eur sumą, kas sudaro 393,96 Eur už 1 m2 kainą. Atsakovas už 53 % baigtumo gyvenamąjį namą gavo net 2,5 karto mažesnę 1 m2 sumą, nei vidutinė rinkos vertė už senos statybos gyvenamojo namo kainą Labrenciškių rajone. 2020-02-07 pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. p. nurodyta, kad Daiktas1 (žemės sklypas) parduodamas už 35 000,00 Eur, o Daiktas2 (gyvenamasis namas) parduodamas už 52 000,00 Eur. Atsakovas, parduodamas ginčo gyvenamąjį namą, net neatgavo ieškovei už jos atliktus gyvenamojo namo statybos rangos darbus faktiškai sumokėtos 55 034,00 Eur dydžio bendros sumos. Atsakovo įsitikinimu, šios aplinkybės paneigia ieškovės 2020-11-20 atsiliepimo į patikslintą priešieškinį teiginius apie tai, kad atsakovas naujajam gyvenamojo namo pirkėjui neva nepadarė ženklios nuolaidos. Jei ne ieškovės statybos rangos darbų defektai, atsakovas būtų gavęs ženkliai didesnę sumą už parduotą ginčo gyvenamąjį namą. Naujasis pirkėjas, prieš pirkdamas gyvenamąjį namą, jį apžiūrėjo ir įsivertino būtent su statybos srities specialistų pagalba. Taip pat naujasis namo pirkėjas buvo iš anksto tiek žodžiu, tiek raštu informuotas apie vykstantį teisminį ginčą dėl ieškovės atliktų ginčo gyvenamojo namo statybos darbų defektų. Todėl, visumoje įvertinus visas šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas ir naujasis gyvenamojo namo pirkėjas, nustatydami galutinę šio namo pirkimo – pardavimo kainą, neatsižvelgė į ieškovės atliktus statybos darbų trūkumus (t. 3, 135–137 b. l.).

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Z. B. ir ieškovės atstovas advokatas Regimantas Špelveris palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Ieškovės atstovas Z. B. 2019-11-12 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tik žodinė. Buvo susitarta pradžioje dėl darbų etapais pagal galimybes. Namas buvo statomas atsakovo gyvenimui jame. Atsakovas liko skolingas 3000 Eur neprimokėtos sumos už darbus. Pirminis etapas buvo pirmas aukštas, ieškovės atstovas surašė sumą, atsakovui tiko. Atsakovo statybą finansavo savais pinigais. Viskas vyko sklandžiai. Atsakovas kada turėdavo pinigų, tada ir sumokėdavo, problemų nebuvo. Į namą atvykdavo atsakovo mama, paveiksluodavo, siųsdavo atsakovui. Darbai vyko etapais, atsiskaitymai irgi etapais. Atsakovas norėjo, kad ieškovės atstovas padarytų namo stogo pakalimą. Ieškovo atstovas patarė pirmą padaryti namo apšiltinimą. Atsakovas sutiko. Ieškovės finansus tvarko centralizuota buhalterija, ji ir siunčia klientams sąskaitas. Atsakovo mama nebuvo įgaliota pasirašinėti sąskaitas. Dėl paskutinės sąskaitos atsakovas jokių priekaištų nesakė. Pasakė, kad pasikeitė aplinkybės, šeima name nebegyvens, parduos namą ir tada paskutinę sąskaitą apmokės. Ieškovės atstovas su tuo sutiko. Apšiltinimą darė tik antram aukštui polistirolu. Techninio prižiūrėtojo nebuvo. Rytinėje pusėje kolona nebuvo numatyta pagal projektą ir kalbos apie ją iš vis nebuvo. Namo projektas ieškovės atstovui buvo pateiktas. Mūrinės konstrukcijos buvo visos suarmuotos. Pirmo aukšto viršus prieš perdangą iš vakarinės ir rytinės pusės 3 paskutinės eilės, plytos pakeltos, per vidurį namo, gal susijudino, atsirado plyšeliai. Plokštės remiasi galuose, iš apačios skylės užmūrijamos. Plokštė per vidurį neturi remtis. Medienai sertifikatų nėra, namas neypatingas statinys. Medžiagos buvo įsigytos iš prekybos tinklų, įmonės vardu, visos įtrauktos į buhalteriją. Visas medžiagas pirko ieškovės atstovas. Atsakovas ieškovės atstovui sakė, kad negali parduoti namo, nes nėra kadastro bylos. Ieškovės atstovas sakė, kad sutvarkys ir paprašė 600 Eur. Trūko 1 lapo, paprašė dar 100 Eur. Ieškovės atstovas organizavo namo pridavimą, pasamdė firmą, kuri tai atlieką. Už visą tai atsakovas sumokėjo 600 Eur. Atsakovas sakė, kad pardavęs namą grąžins likusią skolą. Buvo statybos žurnalas, kopijų neturi, su projektu grąžino atsakovui. Visos konstrukcijos buvo impregnuotos. Darbai buvo atlikti kokybiškai. Mūrinės siūlės pirmam aukšte ne visos buvo užteptos užsandarintos, nes yra tepama tada, kai šildo fasadą. Antrame aukšte siūlės visos užteptos. Tarpas tarp vidinių pertvarinių sienų užtaisomas vėlesniuose etapuose, čia baigiamasis etapas. Palieka ta tarpą, kad pravesti laidus, vamzdžius ir galiausiai užtaiso. Metalinės konstrukcijos, projekte numatytos sijos, ant pirmo aukšto perdengimo, ant jų montuojasi plokštės. Jos pilnai nugruntuotos specialiu gruntu. Metalas pirktas naujas. Stogo sandarinimas vyksta tada, kai vyksta apdaila. Pirmo aukšto pakraščius apšiltino, kitų dalių neapšiltino, nesandarino, nes šiltinama, kai vyksta fasado apšiltinimas. Antras aukštas pilnai užsandarintas apšiltintas. Nurodo, kad su kai kuriais defektais sutinka, įtrūkimus gali „pašpakliuoti“, kiti defektai išpūsti. Mano, kad defektus, su kuriais sutinka, pašalinti kainuotų 150 Eur. Metalinės konstrukcijos sudėtos pagal projektą, tik papildomai sudėtos dvi metalinės sijos tam, kad panaikinti dvi kolonas. Įlinkis rytinėje pusėje atsirado 6 m ilgio medyje tarp 23 taško ir 17 taško. Ieškovės atstovas numanė, kad įlinkis gali atsirasti, bet atsakovui nesakė, nes projekte kolona nebuvo numatyta. Mano, kad tai nedidelė problema, yra bent keturi sprendimo būdai jau vėlesniame etape (fasado tvarkymo, šiltinimo etape), kaip tą įlinkį pašalinti: pristatyti papildomą koloną, sutvirtinti medieną. Iš vakarinės pusės ieškovės atstovas patarė dėti koloną, nes ten dar ilgesnis tarpas, kad būtų tvirčiau, tačiau atsakovas kolonos nenorėjo, tai rangovas įdėjo švelerį sutvirtinimui. Namo projektą ieškovės atstovas buvo gavęs, bet ten nebuvo paaiškinimų. Statybos metu vadovavosi patirtimi, nes tai nesudėtingas statinys, nesudėtingos konstrukcijos. Statyba vyko apie 3 metus. Prieš pradedant atlikti darbus ieškovės atstovas sudarydavo laisva formą darbų sąmatas. Darbų apmokėjimas vykdavo po darbų atlikimo. Avanso neimdavo. Sąskaitos išrašomos po darbų atlikimo. Įmonė civiline atsakomybe nedrausta.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, palaikė priešieškinį bei procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad laikui bėgant name atsiranda dar papildomų defektų. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad nudažė metalines detales, tačiau nudažė netinkamais dažais, visos detalės surūdijo, jas reikia smėliuoti ir dažyti. Kolona rytinėje pusėje nenumatyta projekte, bet kai su ekspertais pradėjo žiūrėti kitų tokių pačių modelių nuotraukas internete, pamatė, kad ten yra kolona. Tikrai yra projekto bėda, kad nenumatyta kolona, bet ten yra neteisingai sudėta medinė gegnė. Ji tiesiog kabo ant oro pakabinta, o turėjo būti didžioji jos dalis įrengta ant mūrinės sienos, o mažesnė dalis iškišta kaboti. Ji tiesiog su vinimis sukalta, o patys gegnių sujungimai (susijungia iš trijų dalių) atlikti ne pagal statybų reikalavimus. Projektas kartotinis, pamatęs internete užsisakė nuvažiavęs į Vilnių. Individualių pakeitimų nebuvo daroma. Projektą rengė UAB „Tavo projektas“, jiems priekaištų dėl įlinkio nereiškė. Per visą laiką su techniniu prižiūrėtoju nekontaktavo, pasitikėjo rangovu, turėjo labai gerus atsiliepimus apie jį iš draugų. Techninio priežiūros vadovo Rimanto Into nebuvo matęs, jo nepažįsta. Dėl defekto, kad medis neimpregnuotas. Medis turi būti impregnuojamas kiaurai, o šiuo atveju medis buvo tik padažytas impregnantu, visos medinės stogo konstrukcijos nemirkytos. Visose patalpose pučia vėjas, neužmūrytos plytos, ant vidinės garažo sienos visai nesimato jokio mūro mišinio, atrodo lyg būtų plytos sudėtos viena ant kitos be mišinio. Ieškovės atstovas dėjo perdangą ant rytinės ir vakarinės sienų. Visos name esančios sienos nesiliečia su perdengimais, dėl to visa apkrova nuo antro aukšto tenka rytinei ir vakarinei sienoms, todėl virš garažo sienos įskilo perdanga, taip pat skyla šiaurinė siena per vidurį dėl negero antro aukšto svorio paskirstymo ant pirmo aukšto. Pagal projektą vidinių nešančiųjų sienų nėra. Metalinės konstrukcijos prieš du metus buvo įmūrytos ir jos per tokį laiką laikantis dažų ar gruntų sertifikatų negalėjo surūdyti. Buvo paimtas netinkamas gruntas. Jos yra svetainės stoge, virš terasos nešanti metalinė konstrukcija, darbo kambaryje. Jos eina palei lubas, matosi po perdengimu. Jos visos surūdijusios. Antrame aukšte padaryti pakalimai, iš vidaus nėra apšiltinta, yra skylių. Turėjo būti užsandarinta. Iš vidaus matosi tos skylės tarp stogo ir sienos. Visus šiuos defektų šalinimo darbus atlikus statybinių atliekų išvežimas kainuos 340 Eur. Gyvenamąjį namą statėsi su tikslu jame gyventi. Dėl ieškiniu prašomos priteisti 3000 Eur skolos – ten buvo sumokėta į priekį už antro aukšto darbus grynais, 700 Eur permokėjo. Du kartus mokėjo grynais. 2018 m. kovo mėnesį buhalterė priminė apie neapmokėtą sąskaitą, tada kilo ginčas. Buvo susitarta, kad statybos vyks etapais. Po pirmo aukšto statybos ir perdangos atsakovas turėjo dvi įmones antro aukšto statybai sienoms ir stogui, rinkosi pagal siūlomą kainą. Ieškovės atstovas pasiūlė mažesnę kainą – 20000 Eur, kita firma pasiūlė 27000 Eur. Atsakovas pasirinko ieškovę. Atėjus atsiskaitymo dienai darbų kaina buvo 27000 Eur. Rašytinės sutarties neturėjo, sąmatų iš ieškovės negaudavo. Kartais nusiųsdavo mamą, kad apžiūrėtų ar vyksta darbai, ar kažkokie konkretūs darbai padaryti. Baigus darbus pervesdavo pinigus. Buvo atlikęs du avansinius mokėjimus: pačioje pradžioje prieš pradedant visus darbus 6500 Eur, kitas avansinis mokėjimas 3700 Eur grynais už antro aukšto statybos darbus. Abu apmokėjimus atliko pats. Sąskaitas gaudavo vėliau, kai atvažiuodavo apžiūrėti namo, jos būdavo paliktos name. Kai jau buvo uždengtas stogas, sumūrytos sienos, bet neapšiltintos antro aukšto sienos, neapkalta, tada sužinojo, kad visas tas darbas kainuos 27 000 Eur, vietoj 20 000 Eur. Atsakovas pasakė, kad tiek nesutinka mokėti, sutiko daugiausiai 24 000 Eur. Tas skirtumas susidarė, nes litas keitėsi į eurą. Kainos taip ir liko nesuderėję. Daugiau gavosi, nes pakalimas nebuvo įskaičiuotas, apatinis stogelis neįskaičiuotas. Dėl ertmių tarp perdangos ir pertvarų atsakovas iš karto sakė ieškovės atstovui, kad taip negerai, kad reikia užtaisyti. Ieškovės atstovas sakė, kad užtaisys vėliau, kada tas vėliau – nepatikslino. Buvo tartasi, kad baigus darbus ieškovė pateiks medžiagų sertifikatus, sąskaitas, bus garantija darbams. Jokių sertifikatų negavo, sakydavo, kad vėliau pateiks. Jokių darbų priėmimo – perdavimo aktų nebuvo rašoma. Darbų priėmimas vykdavo po darbų atlikimo praėjus mėnesiui ar dviem, susitikus atsakovui ir ieškovės atstovui, tiesiog apžiūrėjus vizualiai, jokie specialistai tam nebuvo samdomi. Trūkumų nebuvo galima pamatyti anksčiau, nes jų dar nebuvo atsiradę, buvo tik stogo įlenkimas, kurį pamatė 2018 m. balandį. 3700 Eur pagal pinigų priėmimo orderį buvo čerpėms, gegnėms ir silikatinėms plytoms skirti pinigai, jų supirkimui pradžiai darbų. 2017 m. trimis pavedimais 22 300 Eur buvo mokėta ir už darbą, ir už medžiagas. Mokėjimo paskirtį įvesdavo atsakovas pats pagal atliktus darbus. Paskutinė sąskaita – faktūra viršijo visas numatytas išlaidas, nes už antrą aukštą ir stogą buvo sutarta 20000 Eur. 3204 Eur buvo pervesta už sienų apšiltinimą. Už pirmo aukšto sienas ir perdengimą buvo sutarta 19 100 Eur. Realiai sumokėjo 16 300 Eur, nes rangovas nurodė, kad sutaupė medžiagoms. Dėl kadastrinės bylos su rangovu buvo kalbėta dar prieš statybas. Kadangi atsakovas nenorėjo kolonos garaže ir ant rytinės sienos, klausė rangovo, ar nebus problemų paskui priduoti. Ieškovės atstovas patikino, kad pats tuo pasirūpins nemokamai. Jei ieškovės atstovas būtų pataisęs stogo įlenkimą, atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs, tai yra sumokėjęs 3000 Eur. Šiai dienai išlaidų dėl defektų šalinimo darbų atlikimo nėra atsakovas patyręs. Atsakovas, parduodamas namą dėl esamų namo defektų, pirkėjui padarė priešieškiniu reikalaujamos sumos dydžio nuolaidą. Pigiau pardavė namą. Pirkimo sutartyje tas nėra aptarta. Rangovas klausė atsakovo, kokią stogo dangą dėti. Rangovas atsakovui patarė, kad ilgaamžiškiausios yra betoninės čerpės. Atsakovas pats nesidomėjo, kokiomis medžiagomis pagal projektą turėjo būti statomas namas, jis pasitikėjo rangovu. Ieškovės atstovas statybų metu atsakovui nenurodė, kokia pagal projektą turėjo būti dedama stogo danga. Atsakovas atskirai ieškovės atstovui apmokėjo bendrą sąskaitą už stogą, neišskiriant atskirai už čerpes. Techninis prižiūrėtojas nurodytas projekte, tačiau faktiškai jo nebuvo. Atsakovas pasitikėjo rangovu, nenorėjo samdyti papildomai žmonių. Atsakovas buvo davęs įgaliojimą savo mamai tam, kad galėtų apmokėti darbus, atvažiuoti apžiūrėti ir panašiai.

8.       Teismo posėdžio, vykusio 2020-11-25, metu teismo ekspertas davė paaiškinimus, kad ekspertizės akto 35 puslapyje 4 pav. nuotrauka padaryta jau po namo stogo įlenkimo pašalinimo atliktų darbų – buvo įrengta kolona. Kodėl buvo pasirinkta stogo danga betoninės čerpės, kad jos galėtų būti patikimesnės ar pigesnės, negali pasakyti. Kartais žmonės nededa pavyzdžiui skardos, nes ji barška. Stogo įlinkimas atsirado, nes buvo dėtos betoninės čerpės, o ne skardinės ar bituminės čerpelės. Turėjo tai įvertinti. Medienos impregnacijos buvimą/nebuvimą nustatė vizualiniu būdu. Į antiseptikus dedą pigmentą, kad matytųsi medienos impregnavimas. Kadangi dalis stogo konstrukcijų jau buvo uždengta, dėl to medienos kiekis paskaičiuotas pagal projektą. Medinių paviršių kvadratūra apie 500 kv. m. pagal projektą. Projekte parašyta, kad visa mediena turi būti impregnuota. Rangovas turėjo pateikti paslėptų darbų aktą arba medienos sertifikatą. Metalinės konstrukcijos buvo paskaičiuotos pagal faktą. Metalinių konstrukcijų padengimas turėjo būti padarytas, kad jas apsisaugoti nuo korozijos. Jos buvo netinkamai paruoštos ir nudažytos. 26 ekspertizės akto paveikslėlyje matoma erdvė neturėjo būti paliekama. Visada yra mūrijama iki viršaus ir vėliau angos vamzdžiams yra išpjaunamos. Ekspertizės akto 39 puslapyje 9 paveikslėlyje matoma, kad pastato išsikišimas remiasi į nuotraukos apačioje matomą sienos dalį. Šita siena yra pagrindinė. Siena turėjo būti armuojama. Kur nėra sienos tinkuotos matosi, kad kas kelinta eilė nebuvo armuota. Tai yra didelis konstrukcijos pažeidimas. Stogo įlinkis, jo neišramsčius, laikui bėgant būtų išlūžęs. Medienos neimpregnavimas ir nepadengimas gaisrui atspariais dažais lems tai, kad po kurio laiko mediena pradės pūti, reikės keisti stogo konstrukcijas. Tokio dydžio darbams labai retai yra organizuojama medienos ekspertizė. Jei mediena buvo impregnuota, tai turėjo įrodyti pats rangovas. Visos metalinės konstrukcijos yra laikančiosios konstrukcijos. Pažeista korozijos konstrukcija gali nebeatlaikyti apkrovos. Šiame objekte nustatyta korozija yra žymi, pavyzdžiui Ekspertizės akto 8, 9, 12, 13 paveikslėliuose matosi ruda spalva ant metalo. Matosi, kad metalinės konstrukcijos buvo nudažytos, tačiau nekokybiškai. To priežastis netinkamas metalo paruošimas arba nepakankamas sluoksnis. Argumentas, kad korozijos požymiai pasirodė dėl to, kad namas kelis metus buvo paliktas neuždengtas, yra nepakankamas, kai kurios metalo konstrukcijos yra lauke ir per tokį trumpa laiką tiek smarkiai išplisti korozija, esant kokybiškam metalo paruošimui, negalėjo. Ekspertizės akto 24 puslapyje brėžinyje yra nurodytos visos metalinės sijos, jos visos vizualiai matosi ir taip buvo apskaičiuotas metalinių paviršių plotas. Išvados padarytos iš visų matomų sijų: 4 ar 5 metalinių sijų, jei sija yra 10 metrų, tai 55 kv. m. nėra daug. Čia yra realūs suskaičiuoti plotai. Sijų pažeidimai žinoma pažeidžia projekto reikalavimus. Statybiniuose reglamentuose yra numatyta, kad metalinės konstrukcijos turi būti padengtos. Nustatyta kreivai sumūryta siena yra ne apdailos reikalas. Čia yra laikančioji siena, kreivai suarmuota laikančiosios sienos dalis. Nepakanka ją aptinkuoti, ją reikia sustiprinti. Šis trūkumas pažeidžia normatyvinius reikalavimus. Pigiausias ir paprasčiausias šio pažeidimo pašalinimas yra permūryti pačią sieną. Ekspertizės akto 32 paveikslėlyje matomos gegnės nenumatytos projekte. Gegnės yra laikančios stogo konstrukcijos. Jos turi būti paremtos skaičiavimu. Jei šios gegnės nelaikytų stogo, reikėtų jas stiprinti, gali būti reikalinga dėti laikančias kolonas. Fekalinių vamzdžių pajungimas į lietaus nuotekų tinklus yra labai didelis pažeidimas. Nuotekų tinklai yra derinami prie pamatų, o ne atvirkščiai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

9.       Byloje esančiais įrodymais – šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama Z. B., ir atsakovas 2015 metais sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlygintinai atsakovui teikti gyvenamojo namo statybos darbus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už šiuos darbus atsiskaityti. Bylos šalys rangos sutarties sudarymo fakto neginčija.

10.       Bylos įrodymais nustatyta, kad tarp šalių sudaryta žodinė vartojimo statybos rangos sutartis, nes atsakovas užsakė ieškovės paslaugas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. atlikti statybinius gyvenamojo namo darbus, kurį statė sau, ketindamas ateityje jame gyventi (CK 6.681 str. 1, 4 d., 6.672 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti namo komunikacijų įvadų (drenažo ir lietaus sistemų) įrengimo, pirmo aukšto su perdengimu, antro aukšto statybos su stogo įrengimu darbus, o atsakovas turi pareigą sumokėti sutartą kainą.

11.       Vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su jos, kaip vartojimo sutarties, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, reglamentuojami CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normų. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – rangos bendrosiose nuostatose (CK 6.644–6.671 straipsniai) nustatytos taisyklės. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį, vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.

12.       Nustatyta, kad atsakovo gyvenamasis namas statytas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tavo projektas“ 2009 m. parengtą vienbučio gyvenamojo namo projektą (t. 1, 118 – 171 b. l.). Vieno buto gyvenamojo namo su garažu (ne ypatingas statinys) statybai buvo išduotas 2010 m. sausio 14 d. Klaipėdos rajono savivaldybės leidimas Nr. SL GN 10-25, kurio galiojimo terminas yra iki 2020-01-14 (t. 2, 22 b. l.).

13.       Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas davė ieškovės atstovui Z. B. namo projektą namo statybai. Pradedant vykdyti statybinius darbus ir juos vykdant nei atsakovas (statomo namo savininkas), nei ieškovė (namo rangovė) nesikreipė į techninės priežiūros vadovą bei nesinaudojo jo paslaugomis. Šalys susitarė, kad statybų darbai vyks etapais. 

14.       Iš šalių paaiškinimų bei procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pirmuoju etapu 2015 metais buvo atlikti komunikacijų įvadų ir lietaus sistemų įrengimo/pajungimo darbai. Šalių sutarta darbų atlikimo kaina – 6 530 Eur. 2015 m. rugsėjo 2 d. bankiniu pavedimu atsakovas pervedė ieškovei 6 530 Eur avansą (t. 1, 35 b.l.). Ieškovė 2015 m. gruodžio 14 d. išrašė sąskaitą – faktūrą Serija Nr. STA2015/14 6 530 Eur sumai (t. 1, 26 b.l.).

15.       Antruoju etapu 2016 metais šalys susitarė dėl pirmo aukšto su perdengimu statybos rangos darbų. Šalių sutarta darbų atlikimo kaina – 19 100 Eur. Atsakovas 2016 m. gegužės 4 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 7 800 Eur sumą (t. 1, 36 b.l.). Ieškovė 2016 m. birželio 6 d. išrašė sąskaitą – faktūrą serija Nr. STA2016/04 bendrai 10 139 Eur sumai (t. 1, 27 b.l.). Atsakovas 2016 m. birželio 13 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 8 500 Eur (t. 1, 37 b.l.). Ieškovė 2016 m. liepos 20 d. išrašė sąskaitą – faktūrą serija Nr. bendrai 6 161 Eur sumai (t. 1, 28 b.l.). Bendra išrašytų sąskaitų faktūrų suma – 16 300 Eur, bendra atsakovo apmokėta suma už darbus 16 300 Eur.

16.       Trečiuoju etapu 2017 metais šalys susitarė dėl antro aukšto statybos su stogo įrengimu statybos rangos darbų. Šalių sutarta darbų atlikimo kaina – 22 300 Eur. Atsakovas 2017 m. gegužės 31 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 3 500 Eur, 2017 m. birželio 7 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 6 500 Eur, 2017 m. liepos 4 d. bankinis pavedimas 8 000 Eur (t. 1, 38-40 b.l.). Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 14 d. išrašė sąskaitą – faktūrą serija STA Nr. 2017003 bendrai 8 760 Eur sumai (t. 1, 29 b.l.). Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 4 300 Eur (t. 1, 41 b.l.). Ieškovė 2017 m. spalio 27 d. išrašė sąskaitą – faktūrą serija STA Nr. 2017005 bendrai 10 000 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 19 d. išrašė sąskaitą – faktūrą serija STA Nr. 2017008 bendrai 3 540 Eur sumai (t. 1, 30-31 b.l.). Bendra išrašytų sąskaitų – faktūrų suma – 22 300 Eur, bendra atsakovo apmokėta suma už darbus – 22 300 Eur.

17.       Ketvirtuoju etapu tais pačiais, 2017 metais, šalys susitarė dėl antro aukšto ir stogo apšiltinimo darbų. Ieškovė 2017 m. gruodžio 27 d. išrašė sąskaitą – faktūrą serija STA Nr. 2017010 – 3 000 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 27 d. sąskaitą – faktūrą serija STA Nr. 2017011 – 6 204 Eur sumai (t. 1, 32-33 b.l.). Atsakovas 2017 m. gruodžio 27 d. ieškovei grynaisiais pinigais apmokėjo 3 000 Eur (kasos pajamų orderio serija Nr. STA2017-03) bei 2018 m. balandžio 5 d. bankiniu pavedimu 3 204 Eur (t. 1, 34, 42 b.l.). Bendra išrašytų sąskaitų – faktūrų suma – 9 204 Eur, bendra atsakovo apmokėta suma už darbus 6 204 Eur.

18.       Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2016 m. spalio 4 d. ieškovės išduotą kasos pajamų orderį Serija Nr. 000026 3 700 Eur sumai (t. 1, 56 b.l.). Ieškovė nurodo, kad 2016-10-04 sumokėta 3 700 Eur suma už antrojo etapo darbus (vykdymo laikotarpis 2016 m. pavasaris - vasara). Šio statybų etapo pirminis susitarimas buvo 19 100 Eur, šio etapo bendra statybos kaina sudarė 20 000 Eur (16 300 + 3 700). Dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos minėtas apmokėjimas tiesiog „pasimetė“ buhalterijoje. Atsakovas nurodo, kad minėtas mokėjimas atliktas už ketvirtojo etapo darbus – namo antro aukšto ir stogo apšiltinimo (vykdymo laikotarpis 2017 m. ruduo - žiema).

19.       Bendra ieškovės išrašytų sąskaitų suma 54 334 Eur. Bendra atsakovo apmokėta ieškovei suma 55 034,00 Eur (t. 1, 31-38, 39-47 b. l.). 2018 m. gruodžio 5 d. buhalterė – konsultantė E. M. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui priminimą apie 3 000 Eur skolą ieškovei. Atsakovas 2018 m. gruodžio 6 d. atsakydamas į 2018 m. gruodžio 5 d. elektroninį laišką, nurodo, kad Prieš pradedant antro aukšto statybas su Z. buvom sutarę 20 000 Eur kainą. Baigęs statyti Z. kainą užlankstė iki 27 000 Eur. Be to įlinko stogas virš garažo vartų, broką teks jums atitaisyti. Dėl to, kad Z. pakėlė kainą beveikt trečdaliu pinigus mokėsiu tik pardavęs namą. Žmonės skambina domisi, bet nieko konkretaus. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Statuma“ 2019 m. kovo 31 d. išrašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad debetas pagal 2017-12-27 už dok. Nr. 2017011 yra 6 204 Eur, kreditas pagal 2018-04-05 mok. p. Nr. 103 už dok. Nr. 2017011 3 204 Eur, matyti, kad galutinė atsakovo skola yra 3 000 Eur (t. 1 10, 11, 25 b.l.).

20.       Atsakovo užsakymu 2019 m. liepos 31 d. sudarytas Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktas Nr. 9-18, kuriame atliktas gyvenamojo namo vieno buto statybos, esančio (duomenys neskelbtini) Sklypo Nr.: (duomenys neskelbtini), Pastato statybos darbų, nuokrypių ir stogo konstruktyvo techninis vertinimas. Akte nurodyta: nustatyta, kad atliktų statybos darbų techninė kokybė neatitinka Lietuvos statybos reglamento reikalavimų pagal STR 1.06.01:2016. Esantys (nustatyti) defektai galimai progresuoja ir įtakos eksploatacinėms vertėms: tarnavimo garantiniam laikui ir techniniam saugumui. Neįrengta papildoma kolona pastato lauko rytinėje pusėje, kuri turi perimti stogo konstrukcijų apkrovą. Stogo kraštinė dalis turi neleistiną įlinkį. Mūrinės konstrukcijos nesuarmuotos, kaip nurodo Lietuvos statybos taisyklėse. Dalis mūro konstrukcijų paviršiuose pastebėti įtrūkiai. Visos išorinės sienų mūro siūlės turi būti užtaisytos tuo pačiu mūro mišiniu. Neužtepus, kitaip neužtaisius siūles yra užprogramuojamas pastato energetiniai nuostoliai. Monolitiniai, kiti surenkami perdengimai turi remtis ant mūrinių stabilių ir įrengtų/paruoštų tvirtų atitvarų paviršių. Medinės, metalinės konstrukcijos, joms naudotos medžiagos turi turėti medžiagiškumo kokybės deklaracijas, sertifikatus. Neatlikti priklausomi geodeziniai kontroliniai matavimai, kurie reglamentuoti statybos taisyklės ST121895674.210.01:2014. Atlikus stogo medinių konstrukcijų apžiūrą galima daryti prielaidą, kad montavimo ir kiti statybos darbai atlikti su neatitikimais nelygiai, turi matmenų nuokrypių, kurie galimai atsirado dėl žmogiško faktoriaus. Statinyje naudojamos sandarinimui medžiagos, kurių paskirtis yra nederintina pagal statybos taisyklių rekomendacijas. Statinio viduje ir išorėje pastebima, kad statybos darbų (apdailos darbų – pilno išbaigtumo) perdavimo priėmimo metu nebuvo užbaigti montavimo – apdailos darbai, kaip reglamentuoja statybos techniniai reglamentai, nuorodos. Aukščiau nurodyti defektai, pažaidos, neatitikimai mažina statinio eksploatacinę kokybinę. Pateiktas 2019 m. rugpjūčio 6 d. remonto darbų aprašas, kuriame nurodyta namo remonto, siekiant pašalinti esančius statybos darbų trūkumus, kitas pažaidas, sąmata 6 691,30 Eur su PVM (t. 1, 104-117 b. l.).

21.       Ieškovės užsakymu sudaryta 2019 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada apie pateiktą 2019 liepos 31 d. „Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą“ Nr. 9-18, kurią atliko vykdytojas E. A., statybos inžinierius (specialistas). Įvertinimo išvados : 1) subjekto „Techninis tikrinimas ir analizė” atestuoto specialisto Ž. P. 2019 liepos 31 d. „Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo akte“ Nr. 9-182 nurodyti atliktų statybos darbų defektai buvo įvardinti nepagrįstai, nes reikalavimai statybos darbų kokybei buvo grindžiami netinkamais normatyviniais statybos techniniais dokumentais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus; 2) apžiūros akto priedas Nr.3 „Remonto darbų aprašas“ nesietinas su statybos darbų galimų defektų ištaisymo darbais nagrinėjamame objekte. Įvardintos darbų kainos šiame dokumente niekuo nepagrįstos ir nelogiškos; 3) apžiūros aktas paruoštas nekvalifikuotai, neargumentuotai; pateiktas kaip formalus dokumentas reikalingas teismo procesui užvilkinti, tuo parodant nepagarbą teismui (t. 2, 53-60 b.l.).

22.       2020-01-23 teismo nutartimi paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertas Artūras Sabeckis. 2020 m. liepos 29 d. teismo ekspertizės akto Nr. 20-07/01 išvadose nurodyta, kad: 1) gyvenamojo namo pusėje („Fasadas tarp ašių 1-7“ - e.b. 1 t. 147 psl.) tarp lango (iš kairės pusės) ir garažo vartų (iš dešinės pusės), pagal vienbučio gyvenamojo namo projektą tarp ašių 2-3, ašyje A-A neturėjo būti įrengta lauko kolona; 2) gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje matomas stogo įlinkis atsirado dėl ne pagal projektą įrengtos čerpių stogo dangos papildomo svorio; 3) gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje, bylos medžiagoje užfiksuoto matomo stogo įlinkio pašalinimo įrengiant metalinę koloną, kaštai sudaro - 459,13 eurai; 4) vizualiai matomų sienų įtrūkimų, kuriuos galima traktuoti kaip statybinius defektus, ekspertizės eigoje neužfiksuota; 5) teismo ekspertizei nėra pateikti paslėptų darbų aktai, medžiagų (vielos tinklų skirtų mūro armavimui) atitikties deklaracijos. Tiriamajame objekte vizualiniu metodu faktiškai nustatyta, kad nėra paliktos armatūros tinklelio iškišos skirtos kontrolei. Darytina išvada, kad mūro armavimas neatitinka projekto ir STR 2.05.09:2005 reikalavimų; 6) teismo ekspertizei nebuvo pateiktos, mišinio mūrui atitikties deklaracijos. Išorinės sienos, ekspertizės atlikimo metu buvo aptaisytos šiltinamąja medžiaga ir dalinai tinkuotos, todėl teismo ekspertizė negali nustatyti ar visos gyvenamojo namo išorinės sienų mūro siūlės užtaisytos tuo pačiu mišiniu ir laikantis normatyvinių reikalavimų mūro darbams; 7) montuojant gelžbetonines sąramas, buvo pažeistas projekto reikalavimas, kad g/b konstrukcijas būtina montuoti ant išbetonuotų g/b pagalvėlių. Kadangi nepateikti aukščiau tekste paminėti privalomi dokumentai, teismo ekspertizė negali atsakyti į klausimą „Ar gyvenamojo namo monolitiniai, kiti surenkami perdengimai įrengti laikantis normatyvinių reikalavimų ?“; 8) teismo ekspertizės metu, vizualinės apžiūros metu nustatyta, kad medinių konstrukcijų padengimas, impregnavimas neatitinka reikalavimų, pagal namo projektą (projekto dalis „5.6. Medžio darbai. Reikalavimai konstrukcijų medienai“); 9) metalinių konstrukcijų gruntavimas ir dažymas neatitinka reikalavimus, pagal namo projektą (projekto dalis „5.5. Tvirtinimo detalės“); 10) teismo ekspertizei nepateiktos jokios medžiagų atitikties deklaracijos, patvirtinančios medžiagų tinkamumą ar atitikimą normatyviniams reikalavimams, atliekant darbus nurodytus 8-9 punktuose; 11) medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo kaštai, atliekant darbus pagal projekto dalį „5.6. Medžio darbai. Reikalavimai konstrukcijų medienai“, sudaro - 5836,92 eurai, Metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo darbų, pagal namo projektą (projekto dalis „5.5. Tvirtinimo detalės“), kaštai sudaro - 919,95 eurų; 12) dalis stogo konstrukcijų (gegnių) įrengta ne pagal projektą. Teismo ekspertizei nebuvo pateiktas projekto keitimas susijęs su stogo įrengimu; 13.1) tarpų tarp silikatinių blokų mūro ir perdangos neužtaisymas neigiamai įtakoja esminius reikalavimus - šiuo atveju silikatinių blokų pertvaros ir sienos neužtikrina garso izoliacijos ir atsparumo ugniai; 13.2) tarpai tarp silikatinių blokų mūro ir perdangos turi būti užtaisyti iki inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbų atlikimo; 13.3) silikatinių blokų mūro nelygumo (nuokrypis nuo vertikalės ašis 1-1, tarp ašių D-E (pirmame aukšte) > 10 mm per aukštą; 13.4) silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo skaičiuojamieji kaštai sudaro - 1204,57 eurų; 14) normatyviniuose dokumentuose nėra nustatyti reikalavimai nebaigtų apdailos darbų kokybei vertinti, todėl teismo ekspertizė negali teikti išvados šiuo klausimu (t. 3, 1-65 b. l.).

23.       Nustatyta, kad 2020 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas R. R. pardavė J. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 3.1. punktu bendra daiktų kaina 87 000 Eur, iš kurių žemės sklypo kaina – 35 000 Eur, o gyvenamojo namo – 52 000 Eur. Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad pirkėjas turtą priėmė ir pretenzijų dėl turto kokybės neturi. Sutarties 5.1.12. punkte nurodyta, jog pardavėjas patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8760-911/2019 dėl gyvenamojo namo statybos defektų šalinimo ir skolos priteisimo, tačiau parduodamam žemės sklypui ir gyvenamajam namui jokie areštai ar kitokie apribojimai disponuoti nėra uždėti. Pardavėjas pareiškia, kad jokių su civiline byla susijusių procesinių teisių ir pareigų pirkėjui neperduoda. Sutarties 5.2.4. punkte nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma apie šią civilinę bylą. Pirkėjas pareiškia, kad jokių su civiline byla susijusių procesinių teisių ir pareigų iš pardavėjo neperima, taip pat pirkėjas patvirtina, kad jokio procesinio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi (t. 3, 1-10 b. l.).

24.       Po turto pardavimo 2020 m. balandžio 16 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl paslėptų namo trūkumų, kurioje nurodyta, jog geodezinio patikrinimo metu nustatyta, kad fekalinių nuotekų kanalizacija sujungta su lietaus kanalizacija sklypo teritorijoje ir nuvesta į lietaus nuotekų šulinį, o pagal projektą nurodyta, kad lietaus ir fekalinė kanalizacija eina atskirais kanalais, fekalinės ir lietaus nuotekos turi atskirus šulinius ir pajungtos į atskirus nuotekų tinklus (fekalinis į fekalinį, lietaus į lietaus). A. G. 2020 m. gegužės 13 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą serija Nr. GRA-144 už vamzdžių diagnostiką, adresu (duomenys neskelbtini) ir buitinių nuotekų tinklo pratęsimą bendrai 665,50 Eur sumai. Atsakovas 2020 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 146 sumokėjo 60,50 Eur ir 2020 m. balandžio 24 d. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 147, apmokėjo sąskaitą 605 Eur suma, t.y. iš viso sumokėjo 660,50 Eur sumą (t. 3, 114 b.l., dokumento registracijos Nr. DOK-41746 priedai).

25.       Nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą, atsakovui pateikus į bylą 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį Serija Nr. 000026 išrašytą 3 700,00 Eur sumai, ieškovės atstovas Z. B. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. įnešė 3 700 Eur į MB „Statuma“ sąskaitą. 2020 m. vasario 10 d. MB „Statuma“ išrašyta buhalterinė pažyma Nr. 2020/01, kurioje nurodyta, kad MB „Statuma“ įmonės akcininkas Z. B.  (2016 metais įmonės direktorius), per klaidą pamiršo į buhalteriją pristatyti, apmokėjimą gautą iš R. R. Nr. 000028 sumai 3700 Eur 2016-10-04 dienos, ko pasėkoje nebuvo išrašyta ir sąskaita. Z. B. savo klaidą pastebėjo 2019 m. rugsėjo mėn., jis 2019-09-18 į MB „Statuma“ banko sąskaitą įnešė 3 700 Eur gautus iš R. R., mokėjimo paskirtyje nurodė pagal ką įnešti pinigai. Z. B. nepranešė buhalterijai, kad papildomai reikia išrašyti sąskaitą faktūrą, nors pinigai buvo įnešti. 2020 m. vasario mėn. įmonės buhalterijai atliekant buhalterinių registrų patikrą, buvo pastebėta, kad įmonės banko sąskaitoje yra 3 700 Eur suma, pagal 2019-09-18 įnešimą, tačiau šie pinigai yra nepagrįsti jokia sąskaita. Z. B. paaiškino, kad dėl nestandartinės ir pirmą kartą pasitaikiusios situacijos, nesuprato, kad turi pranešti buhalterijai dėl išrašomos sąskaitos. Pastebėjus šią buhalterinę klaidą yra negalima atbuline data išrašyti jokios sąskaitos, todėl esamu atveju pildoma ši buhalterinė pažyma, dėl išrašomos sąskaitos už 2016 m. spalio mėnesį atliktų darbų. Ši sąskaita įtraukiama į įmonės buhalterinę apskaitą. 2020 m. vasario 10 d. MB „Statuma“ išrašyta sąskaita - faktūra serija STA Nr. 2020005 „Už 2016 metais vykdytus statybos darbus, PASTABA: Adresu (duomenys neskelbtini) 3700,00 Eur sumai“ (t. 3, 134 b.l., dokumento registracijos Nr. DOK-45140 priedas Nr. 2).

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų bei atsakovo reikalavimo

priteisti 700 Eur permokėtą sumą

26.       Nagrinėjamu atveju rašytinės vartojimo rangos sutarties nėra, taip pat nėra rangos darbų sąmatų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas liko skolingas 3 000 Eur pagal paskutinę 2017-12-27 sąskaitą – faktūrą STA Nr. 2017011 išrašytą 6 204,00 Eur sumai, kurios dalį 3 204,00 Eur atsakovas 2018-04-05 bankiniu pavedimu apmokėjo, o likusią dalį žadėjo apmokėti vėliau pardavęs namą. Dėl antrojo etapo darbų kainos sumažėjimo nuo šalių sutartos kainos, ieškinyje nurodyta, kad Z. B. pavyko atsakovo naudai patirti mažesnių išlaidų, kas atitinkamai sumažino darbų apimtis bei medžiagas. Viso šio pasekmė, kad Z. B. išrašė dvi sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė 16 300 Eur, kuri visa ir buvo apmokėta atsakovo. Atsakovui su atsiliepimu į ieškinį pateikus turimą 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį 3 700 Eur sumai, ieškovės paaiškinimai pasikeitė - nurodo, kad kaina visgi buvo tokia kaip sutarta ir netgi šiek tiek išaugo nuo sutartos 19 100 Eur sumos iki 20 000 Eur, kas, kaip nurodo, ieškovės atstovas, statybų sektoriuje yra natūralu. Taip pat, ieškovė teigia, kad skolos buvimą patvirtina atsakovo 2018 m. gruodžio 6 d. atsakymas į 2018 m. gruodžio 5 d. elektroninį laišką dėl 3 000 Eur skolos, kuriame atsakovas nurodo, kad buvo pakelta kaina, pinigus sumokės pardavęs namą.

27.       Atsakovas su priešieškiniu pateikė 2016 m. spalio 4 d. Kasos pajamų orderį 3 700 Eur sumai bei nurodė, kad bendra suma, kurią jis sumokėjo ieškovei yra 700 Eur didesnė už sumą, kurią jis turėjo sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, todėl prašo priteisti permokėtą sumą. Paaiškino, kad pinigai sumokėti avansu už būsimus statybos darbus. Detalizuodamas kiekvieną darbų etapą, už jį išrašytas sąskaitas ir apmokėjimus, atsakovas 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderį 3 700 Eur priskiria avansiniam apmokėjimui už ketvirtojo etapo darbus, kurie vyko 2017 metų gale.

28.       Iš šio sprendimo 13-18, 24 punktuose nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsiskaitymo už gyvenamojo namo pirmojo, antrojo, trečiojo etapo metu atliktus darbus. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių sąskaitų – faktūrų, banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas pinigus mokėjo ieškovei iš anksto, o ieškovė vėliau išrašydavo atsakovui sąskaitas už atliktus darbus. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad atsakovas pinigus, kurių gavimą patvirtina ieškovės išduotas 2016 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderis serija Nr. 000026 3700,00 Eur sumai, sumokėjo ieškovei avansu už sekančio etapo darbus ir medžiagas. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, sąskaitas - faktūras bei jų apmokėjimus, šalių duotus žodinius paaiškinimus, šių paaiškinimų nuoseklumą, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsiskaitęs ieškovei už darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendra ieškovės išrašytų sąskaitų suma yra už 54 334 Eur, o bendra atsakovo apmokėta ieškovei suma yra 55 034,00 Eur (t. 1, 31-38, 39-47 b. l.). Pripažintina, kad atsakovas yra permokėjęs ieškovei 700 Eur. Teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 3000 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, kita ieškinio reikalavimų dalis dėl 73,80 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo yra taip pat atmetama. Teismas ieškovo ieškinį atmeta, o atsakovo patikslinto priešieškinio dalį dėl 700 Eur permokėtos sumos priteisimo tenkina (CK 6.237 str. 1, 5 d., 6.687 str.).

Dėl atsakovo priešieškiniu prašomos priteisti 9086,07 Eur

trūkumų šalinimo išlaidų sumos

29.       Atsakovas prašo priteisti 9 086,07 Eur trūkumų šalinimo išlaidų sumą už: 1) gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkio pašalinimą - 459,13 Eur; 2) medinių konstrukcijų padengimą ir impregnavimą – 5 836,92 Eur; 3) metalinių konstrukcijų gruntavimą ir dažymą– 919,95 Eur; 4) silikatinių blokų mūro defektų pašalinimą ir ertmių užtaisymą – 1 204,57 Eur; 5) namo nuotekų tinklo remonto darbus 665,50 Eur.

30.       CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

31.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

32.       Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

34.       Iš ekspertizės akto bei teismo posėdžio metu duotų teismo eksperto paaiškinimų matyti, kad ieškovės atlikti statybos darbai yra su trūkumais. Ieškovė akcentavo, jog nesutinka su ekspertizės akte nustatytais trūkumais, jų paskaičiavimo mastu. Ieškovė, teigianti, kad ne visi atlikti statybos darbai yra su trūkumais, darbų trūkumų šalinimas yra blogai paskaičiuotas ar ieškovė nėra atsakinga už visus darbų trūkumus, turi pareigą įrodyti, kad ne visi darbų trūkumai susiję su jos darytais rangos darbais, paneigti trūkumų būvimą ir įrodyti kitas aplinkybes, kurias nurodė (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

35.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).

36.       Dėl gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkio. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad kolona tarp lango (iš kairės pusės) ir garažo vartų (iš dešinės pusės), pagal vienbučio gyvenamojo namo projektą tarp ašių 2-3, ašyje A-A nebuvo numatyta. Stogo įlinkis atsirado dėl ne pagal projektą įrengtos čerpių stogo dangos papildomo svorio. Nustatyta, kad ieškovės atstovui Z. B. namo projektas buvo duotas. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog numanė, kad įlinkis gali atsirasti, bet atsakovui nieko nesakė, nes projekte kolona nebuvo numatyta, o atsirasiantį įlinkį bus galimą ištaisyti vėlesniame etape. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad rangovas klausė atsakovo, kokią stogo dangą dėti ir pastarasis jam patarė, kad ilgaamžiškiausios yra betoninės čerpės. Atsakovas pats nesidomėjo, kokiomis medžiagomis pagal projektą turėjo būti statomas namas, nes pasitikėjo rangovu.

37.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, tiek 6.681 straipsnio 1 dalyje, Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas rangos darbus privalo atlikti pagal užsakovo pateiktą užduotį (t. y. techninį projektą).

38.       Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. Jolantos Budrienės reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus.

39.       Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad stogo įlinkį lėmė ne pagal projektą sudėta sunkesnė stogo danga.  Rangovas, kaip statybos srities specialistas, manydamas, jog techniniuose dokumentuose priimti netinkami sprendimai (nenumatyta kolona), turėjo apie tai įspėti  atsakovą. Taip pat, jei konkrečios betoninių čerpių stogo dangos pasirinkimą nurodė atsakovas, turėjo įspėti atsakovą apie galimas rizikas ir įvertinęs galimai atsirasiančius ateityje defektus, atsisakyti dėti šią stogo dangą. Atsiradusio minėto stogo įlinkio pašalinimo darbų kaina sudaro 459,13 Eur.

40.       Dėl gyvenamojo namo medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo. Namo projekto techninėje specifikacijoje nurodyta, kad: pastogės ir fasadų medinės konstrukcijos apdorojamos medžiagomis, didinančiomis jų atsparumą ugniai ir sertifikuotomis LR; mediena privalo atitikti GOST 8468-86E ir GOST24454-80 reikalavimus. Visa atvira mediena privalo būti antiseptikuota; visi mediniai (konstrukciniai) pastato elementai dažomi priešgaisriniais – antiseptiniais dažais (t. 1, 135, 140 b. l.). Teismo ekspertizės akte nurodoma, jog vizualinės apžiūros metu nustatyta, kad medinių konstrukcijų padengimas, impregnavimas neatitinka reikalavimų, pagal namo projektą. Ieškovė nesutinka su teismo eksperto šia pateikta išvados dalimi. Nurodo, kad teismo ekspertas medinių konstrukcijų padengimą/nepadengimą nustatė vizualiniu būdu. Nėra paimtas nei vienas mėginys ir neištirtas akredituotu metodu. Ieškovė pateikė 10 PVM sąskaitų – faktūrų iš UAB „DEPO DIY LT“, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-07-19 iki 2017-11-24, buvo įsigyti antiseptiniai dažai bei antiseptiku apdoroti grebėstai. Šį laikotarpį buvo atlikinėjami stogo darbai, kuriems ir panaudota tiek mediena, tiek medienai reikalingi antiseptikai. Ieškovė taip pat nesutinka ir su pateiktais lokalinės sąmatos skaičiavimais toje apimtyje, kurioje nurodomas atliktinų darbų kiekis – medinių paviršių dengiamas plotas 490 m2 (100 x 4,9). Kaip yra apskaičiuojamas plotas, ieškovei yra neaišku (t. 3, 128 b.l.). Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais. Ieškovė nepateikė svarių, nenuginčijamų įrodymų, jog būtent atsakovo namo medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, tokio dydžio darbams labai retai yra organizuojama medienos ekspertizė. Medienos impregnavimas ar neimpregnavimas yra matomas vizualiai. Dažai yra su pigmentu tam, kad matytųsi, kad mediena yra tolygiai padengta. Jei mediena buvo impregnuota, tai turi įrodyti pats rangovas. Ieškovė neprašė atlikti papildomą ekspertizę jos nurodomu akredituotu metodu, ieškovė turėjo paneigti atsakovo argumentus dėl netinkamo medienos antiseptikavimo. Teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs – iš pradžių ieškovės atstovas Z. B. nurodė, kad ne visa mediena buvo antiseptikuota, vėliau pasitaisė ir nurodė, kad visgi visa. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos sąskaitos, iš kurių matyti, kad tam tikru laikotarpiu buvo pirkti antiseptikai, neįrodo, kad šie antiseptikai buvo panaudoti būtent atsakovo namo statybos darbams, taip pat neįrodo, kad mediena jais buvo padengta visa ir tinkamai (CPK 178 str.). Iš teismo eksperto paaiškinimų matyti, kad teismo ekspertas lokalinėje sąmatoje Nr. 2 paskaičiavo išlaidas už medinių paviršių antiseptinimą bei jų padengimą ugniai atspariais dažais 490 kv.m. plotui. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad mediena buvo ne antiseptikuota bei nepadengta ugniai atspariais dažais, gegnės įrengtos ne pagal projektą ir kadangi ieškovė nepateikė dokumentų, jog medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais, todėl paskaičiavo pagal visą stogo plotą medienos padengimo ir impregnavimo darbų kainą. Iš teismo ekspertizės akte esančių 30, 31 pav. matyti, kad gegnės yra impregnuotos, tačiau visa kita mediena nebuvo padengta antiseptiku ir ugniai atspariais dažais. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad gegnės įrengtos ne pagal projektą, o teismo ekspertizės akto 55 puslapyje matyti žalios spalvos gegnės, jas įrengė naujas rangovas. Jos skiriasi, nes matosi, kad spalva žalia – yra dažytos antiseptiku (t. 3, 55 b.l.). Teismo ekspertizės 50 puslapyje 30-31 pav. užfiksuotos kitos rudos spalvos gegnės, jos darytos taip pat ne pagal projektą (t. 3, 50 b.l.). Teismo ekspertas taip pat paaiškino, kad ekspertizės akto 32 paveikslėlyje matomos gegnės, nenumatytos projekte. Gegnės yra laikančios stogo konstrukcijos, jos turi būti paremtos skaičiavimu. Jei šios gegnės nelaikytų stogo, reikėtų jas stiprinti, gali būti reikalinga dėti laikančias kolonas. Atsižvelgiant į tai, kad gegnės buvo įrengtos ne pagal projektą, o kita mediena neantiseptikuota bei nepadengta ugniai atspariais dažais, o ieškovas nepateikė  dokumentų, kad medinės konstrukcijos paruoštos tinkamai ir sertifikuotais preparatais, medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo darbai paskaičiuoti 5836,92 Eur sumai.

41.       Dėl metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo. Namo projekto techninėje specifikacijoje nurodyta, kad: visi metaliniai tvirtinimo gaminiai (vinys, medsraigčiai, inkarai ir kt.) naudojami tik su gaivine antikorozine apsauga. Metalinės karkaso jungimo detalės naudojamos galvanizuotos arba dažytos epoksidiniais antikoroziniais dažais dviem sluoksniais. Gipso kartono plokščių tvirtinimui naudojami galvanizuoti arba oksiduoti medsraigčiai. Laikančių konstrukcijų tvirtinimui naudojamos stačiakampio profilio prasuktos arba rantytos cinkuotos vinys ir medsraigčiai. Jeigu bus naudojamos ne gamyklinės gamybos juodo metalo tvirtinimo detalės arba profiliai - jie turi būti nuvalomi nuo rūdžių ir padengti antikorozine apsauga dažant arba cinkuojant. Visi metalinių detalių jas sumontavus, pažeisti paviršiai turi būti papildomai padengti antikorozine apsauga dažant. Dažų lipas turi atitikti prieš tai buvusiam. Galima naudoti įvairių firmų tiekiamus tvirtinimo elementus, jeigu jų stiprumo rodikliai atitinka nurodytiems (t. 1, 134 b.l.). Teismo ekspertizės akte nurodoma, jog gyvenamojo namo metalinės konstrukcijos (sijos) pažeistos korozijos. Metalinių konstrukcijų gruntavimas ir dažymas neatitinka reikalavimų, pagal namo projektą. Teismo ekspertizei nepateiktos jokios medžiagų atitikties deklaracijos, patvirtinančios medžiagų tinkamumą ar atitikimą normatyviniams reikalavimams. Metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo darbų, pagal namo projektą, kaštai sudaro - 919,95 eurų (t. 3, 26-27 b.l.). Ieškovė nesutinka su šia su teismo eksperto pateikta išvados dalimi, nurodo, kad ant metalinių konstrukcijų esantys korozijos pažeidimai yra nežymūs ir lokalūs, t. y. ne visose konstrukcijose. Metalinės sijos buvo nudažytos (dėl to ginčo nėra) ir gyvenamajame name sumontuotos 2016 metais. Ekspertas namą apžiūrėjo 2020 m. vasario mėn. Iki gyvenamojo namo pardavimo naujam savininkui (2020-02-07), namas buvo neužkonservuotas, neuždengtas ir tai neigiamai atsiliepė metalo konstrukcijoms dėl paties atsakovo kaltės. Nesuprantamas eksperto pateiktas lokalinės sąmatos skaičiavimais toje apimtyje, kurioje nurodomas atliktinų darbų kiekis – metalinių paviršių dengiamas plotas 55 m2 (100 x 0,55) (t. 3, 128 b.l.). Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog objekte nustatyta korozija yra žymi. Matosi, kad metalinės konstrukcijos buvo nudažytos, tačiau nekokybiškai. To priežastis netinkamas metalo paruošimas arba nepakankamas sluoksnis. Argumentas, kad korozijos požymiai pasirodė dėl to, kad namas kelis metus buvo paliktas neuždengtas, yra nepakankamas, kai kurios metalo konstrukcijos yra lauke ir per tokį trumpa laiką tiek smarkiai išplisti korozija esant kokybiškam metalo paruošimui negalėjo. Ekspertizės akto 24 puslapyje brėžinyje yra nurodytos visos metalinės sijos, jos visos vizualiai matosi ir taip buvo apskaičiuotas metalinių paviršių plotas. Išvados padarytos iš visų matomų sijų: 4 ar 5 metalinių sijų, jei sija yra 10 metrų, tai 55 kv. m. nėra daug. Čia yra realūs suskaičiuoti plotai. Sijų pažeidimai pažeidžia projekto reikalavimus. Statybiniuose reglamentuose yra numatyta, kad metalinės konstrukcijos turi būti padengtos. Iš teismo ekspertizės akto 8, 9, 12, 13, 14 paveikslėlių matyti, jog metalinės konstrukcijos (sijos) yra pažeistos korozijos (t. 3, 39, 41 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto nustatytų aplinkybių dėl netinkamo metalo paruošimo.

42.       Dėl silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo. Teismo ekspertizės akte nurodoma, jog tarpų tarp silikatinių blokų mūro ir perdangos neužtaisymas neigiamai įtakoja esminius reikalavimus - šiuo atveju silikatinių blokų pertvaros ir sienos neužtikrina garso izoliacijos ir atsparumo. Šie tarpai turi būti užtaisyti iki inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbų atlikimo. Silikatinių blokų mūro nelygumo (nuokrypis nuo vertikalės ašis 1-1, tarp ašių D-E (pirmame aukšte) > 10 mm per aukštą. Silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo skaičiuojamieji kaštai sudaro - 1204,57 eurų (t. 3, 31 b.l.). Ieškovė nesutinka su ekspertizės išvadomis teigdama, kad šių ertmių palikimas nelaikytinas defektu/trūkumu, šių baigimo darbų ieškovė nepabaigė dėl atsakovo valios. Ieškovė sąmoningai paliko nurodomus tarpus su tikslu, jog ateityje įrengiant vidaus inžinerinius tinklus, juos užtaisys bei tai, kad sienos nelygumą lengvai galima ištaisyti vėlesnėje statybų stadijoje, dedant apšiltinimo sluoksnį. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarpai turi būti užtaisyti iki inžinerinių tinklų vamzdynų įrengimo ir apdailos darbų atlikimo, jų palikti negalima, kadangi bus bloga garso izoliacija. Ertmės turėjo būti užmūrytos iš karto. Taip pat paaiškino, kad ekspertizės akto 9 pav. matosi užfiksuota laukinės sienos dalis, ant kurios laikosi metalinė sija. Ši siena pagal projektą turi būti armuota tinklu, nes ji yra laikančioji siena ir jos nesuarmavus, jį gali deformuotis (t. 3, 39 b.l.). 42, 43 pav. matyti gelžbetoninės sijos ant blokelių, kurie sumūryti šonu, o turi būti sumūryti stačiai, nes sienai tenka didelė apkrova. 44 pav. matyti siena, kuri sumūryta iš šonu padėtų blokelių. Šiems blokeliams tenka didelė apkrova (t. 3, 58-59 b.l.). Šios sienos turi būti permūrytos, užtaisytos, įrengiant sąramas. Taip pat nustatyta, kad buvo kreivai sumūryta siena. Tai yra laikančioji siena, kreivai suarmuota laikančiosios sienos dalis. Nepakanka ją aptinkuoti, ją reikia sustiprinti. Šis trūkumas pažeidžia normatyvinius reikalavimus. Pigiausias ir paprasčiausias šio pažeidimo pašalinimas yra permūryti pačią sieną.

43.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys kituose įrodymų šaltiniuose, todėl šiuo atveju teismas vadovaujasi ekspertizės akto duomenimis. Byloje nėra duomenų, jog ekspertizės išvados būtų nepagrįstos, nepatikimos ar ydingos. Deklaratyvūs ieškovės nesutikimai su ekspertizės aktu nepaneigia ekspertizės išvadų patikimumo ir objektyvumo. Nors ieškovė su ekspertizės išvadomis nesutinka ir kelia prielaidas dėl akte padarytų paskaičiavimų, nesutinka su kai kuriomis išvadomis, tačiau ekspertizės aktas nėra nuginčytas, įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingas išvadas, nei ekspertizės akte nurodyta, nėra, taip pat ieškovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų, priešingų medienos ir/ar metalinių konstrukcijų plotų paskaičiavimų, ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad ekspertizės metu paskaičiuoti plotai neatitinka realių skaičių, kaip pavyzdžiui medienos ir metalinių konstrukcijų pirkimo dokumentų, sąmatos su medžiagų kiekiais ar kt.

44.       Konstatuotina, kad už trūkumus, nurodytus ekspertizės akte – gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkio, medinių konstrukcijų padengimo, impregnavimo neatitikimo pagal namo projektą reikalavimams, metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo neatitikimo pagal namo projektą reikalavimams, tarpų tarp silikatinių blokų mūro ir perdangos bei silikatinių blokų mūro nelygumo yra atsakinga ieškovė.

45.        Vartojimo rangos teisinius santykiams taikytinoje CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo atsakovas siekia, kad iš ieškovės būtų priteista suma, reikalinga trūkumams pašalinti, t. y. naudojasi vienu iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo būdų.

46.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

47.       Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia, kad iš ieškovės būtų priteista tokia suma, kuri reikalinga statybos darbų trūkumams pašalinti.

48.       Siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus šalis turėtų patirti šalindama nustatytus trūkumus. Savo ruožtu sąlyga, kad galima priteisti tik realiai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, reikštų, kad aptariama teisinės gynybos priemonė nebūtų veiksminga ir sukurtų neproporcingą disbalansą tarp kreditoriaus ir skolininko interesų. Tokia sąlyga nukentėjusią dėl netinkamo sutarties įvykdymo šalį (kreditorių) verstų patirti papildomas išlaidas ir tik tada leistų reikalauti jų atlyginimo, nors išlaidas, skirtas trūkumams pašalinti, galima ir iš anksto apskaičiuoti bei nustatyti (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-1092/2020).

49.       Atsižvelgiant į tai, priešieškinio reikalavimas dėl trūkumų šalinimo išlaidų sumos priteisimo dėl gyvenamojo namo lauko rytinėje pusėje stogo įlinkio pašalinimo –  459,13 Eur; medinių konstrukcijų padengimo ir impregnavimo – 5 836,92 Eur; metalinių konstrukcijų gruntavimo ir dažymo – 919,95 Eur; silikatinių blokų mūro defektų pašalinimo ir ertmių užtaisymo – 1 204,57 Eur, bendra suma 8420,57 Eur, yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas.

50.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas sumokėjo ieškovei visas sumas už statybinių darbų atlikimą, byloje nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Kadangi atlikti darbai yra su trūkumais, atsakovas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir šiuo atveju jis prašo priteisti darbų trūkumų pašalinimo išlaidas. Pabrėžtina, kad atsakovas, sumokėdamas ieškovei už atliekamus darbus, pagrįstai tikėjosi, kad jos atlikti darbai bus kokybiški ir atitiks jiems nustatytus reikalavimus, todėl šiuo atveju jis turi teisę reikšti ieškovei reikalavimą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Teismo vertinimu, nėra reikšminga tai, kad atsakovas teismo sprendimo priėmimo dieną nebėra gyvenamojo namo savininkas. Byloje įrodyta, kad atsakovas patyrė išlaidas dėl statybinių darbų atlikimo, sumokėjo už juos, tačiau ieškovė tinkamai jų neatliko. Atsakovas negavo iš ieškovės tinkamos ir kokybiškos statybinių darbų paslaugos. Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentu, jog nekokybiški statybos darbai turėjo įtakos mažesnei parduodamo namo kainai. Akivaizdu, kad esant statybinių darbų defektams, turto vertė mažėja.   

51.       Dėl namo nuotekų tinklo remonto darbų. Byloje nustatyta, kad į atsakovą 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi ginčo namo naujasis savininkas su pretenzija dėl paslėptų trūkumų pašalinimo. Nurodė, kad fekalinių nuotekų kanalizacija sujungta su lietaus kanalizacija sklypo teritorijoje ir nuvesta į lietaus nuotekų šulinį, o pagal projektą nurodyta, kad lietaus ir fekalinė kanalizacija eina atskirais kanalais, fekalinės ir lietaus nuotekos turi atskirus šulinius ir pajungtos į atskirus nuotekų tinklus (fekalinis į fekalinį, lietaus į lietaus) (t. 3, 114 b.l., dokumento registracijos Nr. DOK-41746 priedai). Atsakovas nurodo, kad ieškovė MB „Statuma“ atliko gyvenamojo namo komunikacijų įvadų (drenažo ir lietaus sistemų) įrengimo darbus, kuriems taikoma dešimties metų įstatyminė garantija (CK 6.698 str. 1 d. 2 p.), ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovo patirtas išlaidas šių trūkumų šalinimui 665,50 Eur sumoje. Ieškovė teigia, kad šių darbų neatliko. Nurodo, kad kai į ją kreipėsi atsakovas, gyvenamojo namo pamatai jau buvo padaryti. Ieškovė tik pripažįsta, kad kai kuriose vietose stiprino pamatus, jokių kitų darbų susijusių su pamatais, nėra atlikusi. Šiuos darbus atliko prieš tai buvęs rangovas, kuris ieškovei nėra žinomas. Šis namo trūkumas teismo ekspertizės metu nebuvo nustatinėjamas ir tiriamas, nes atsakovė šį reikalavimą pareiškė ieškovei patikslintu priešieškiniu, t. y. po teismo ekspertizės atlikimo, šalys prašymų dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo nereiškė (t. 3, 129-130 b.l.). Teismo posėdžio metu teismo ekspertas nurodė, kad fekalinių vamzdžių pajungimas į lietaus nuotekų tinklus yra labai didelis pažeidimas. Nuotekų tinklai dažniausiai yra derinami prie pamatų, o ne atvirkščiai.

52.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovė atliks pradėto, bet nebaigto statyti gyvenamojo namo statybos darbus. Pamatai jau buvo padaryti kitų asmenų iki ieškovei pradedant darbus. Šalys pirmu etapu susitarė dėl komunikacijų įvadų (drenažo ir lietaus sistemų) įrengimo darbų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pajungė fekalinių nuotekų sistemą. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė pajungė fekalinių nuotekų sistemą su lietaus nuotekų sistema (CPK 178 str.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį faktą, išskyrus atsakovo teigimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas priteisti 665,50 Eur trūkumų šalinimo išlaidas dėl namo nuotekų tinklo trūkumų, vertinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkinamas.

53.       Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau teismas nepasisako.

Dėl 50,82 Eur įstatyminių palūkanų priteisimo

54.       Atsakovas taip pat prašo priteisti 50,82 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos, nuo jų įgijimo momento (2018 m. balandžio 6 d.) iki pradinio priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 17 d. įskaitytinai). Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Tai reiškia, jog palūkanų skaičiavimas už be pagrindo įgytą pinigų sumą pradžios momentas siejamas su šias lėšas įgijusio asmens sužinojimo momentu apie be pagrindo įgytas lėšas. Pagal priešieškinyje pateiktą skaičiavimą matyti, jog atsakovas sužinojimo apie be pagrindo įgytas lėšas sieja su 2018 m. balandžio 5 d. atlikto paskutinio mokėjimo už gyvenamojo namo statybos darbus momentu. Teismo nuomone, toks palūkanų skaičiavimo pradžios momentas atitinka CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina 50,82 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

55.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies ir atsakovo naudai iš ieškovės priteista 9 171,39 Eur (8420,57 + 700 + 50,82) suma, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą – 9 171,39 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo už ieškinio padavimą 68 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1, 4, 45 b.l.), patyrė 2350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, 8, 9 b.l., t. 3, 56 b.l.) ir 484 Eur už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (t. 3, 57, 141 b.l.), iš viso patyrė 2902 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už priešieškinio ir patikslinto priešieškinio padavimą sumokėjo 259 Eur žyminį mokestį (t. 1, 102 b.l., t. 3, 114 b.l.), patyrė 3 600 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 2, 185,192 b.l., t. 3, 15, 68, 103 b.l.) ir 2 178 Eur už teismo ekspertizę (t. 2, 143, 148 b.l.), iš viso patyrė 6 037 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys atmestas, priešieškinys patenkintas iš dalies 93 procentais. Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Priešieškinį tenkinus iš dalies atsakovui priteistina proporcingai patenkintiems reikalavimams, tai yra 93 procentai žyminio mokesčio – 241 Eur, bei bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 3 348 Eur. Nustatyta, kad už teismo ekspertizę ir teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje šalys sumokėjo iš viso 2 662 Eur, t. y. 484 Eur ieškovė už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ir 2 178 Eur atsakovė už teismo ekspertizės atlikimą. Kadangi ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies, tačiau priešieškinio reikalavimai, dėl kurių buvo atliekama ekspertizė, yra tenkinami visiškai, laikytina, kad išlaidos už teismo ekspertizę ir teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje 100 procentų priteisiamos iš ieškovės, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 2 178 Eur už teismo ekspertizę (CPK 93 str. 4 d.). Iš viso iš ieškovės atsakovui priteisiamos 5 767 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės MB „Statuma“, įmonės kodas 301800610, 700 Eur (septynių šimtų eurų) už atliktus darbus permokėtą sumą, 8 420,57 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt eurų 57 centų) trūkumų šalinimo išlaidų sumą, 50,82 Eur (penkiasdešimt eurų 82 centų) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 171,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 767 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė