Civilinės bylos Nr. 2-584-370/2015

                                                   Nr. 2-585-370/2015

(S)

                                                   Nr. 2-586-370/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01553-2014-6

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              102.4; 102.5; 122.1; 121.17

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjui paskirta bauda, atsakovo Asociacijos „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“, atstovaujamo V. K., kaip šios asociacijos prezidento, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pratęsti procesinį terminą atskirajam skundui pateikti, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-5196-611/2014 pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir R. J. ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui Asociacijai „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“ iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami klausimai dėl tinkamo proceso teisės normų taikymo, sprendžiant atsisakymo priimti atskirąjį skundą dėl termino jam paduoti praleidimo, atsisakymo pratęsti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti, baudos skyrimo teisėtumo klausimus.

Vilniaus apygardos teismas 2014-09-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui Asociacijai „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“ (toliau tekste ir Asociacija), bankroto administratoriumi paskyrė G. M.. Ši nutartis įsiteisėjo 2014-09-30.

Atsakovo Asociacijos prezidentas V. K. 2014-10-16 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties, nurodydamas, kad 2014-10-13 gavo skundžiamąją nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-21 nutartimi V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties atsisakė priimti ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi skundas paduotas praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, o apeliantas praleisto termino atnaujinti neprašo, teismas svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė.

Atsakovo Asociacijos prezidentas V. K. 2014-10-27 pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties nurodydamas, kad jis iš G. K. 2014-10-13 gavo nurodytą 2014-09-17 teismo nutartį, todėl akivaizdu, kad ne dėl pareiškėjo kaltės buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, dėl kurio Vilniaus apygardos teismas 2014-11-10 priėmė nutartį.

2014-12-17 Asociacijos prezidentas V. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2014-09-17 nutartį. Nurodė, kad jis, kaip Asociacijos vadovas, nebuvo tinkamai informuotas dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo, jam, kaip apeliantui, nebuvo sudaryta galimybė pareikšti argumentus ir pateikti dokumentus dėl neteisėto bankroto bylos Asociacijai iškėlimo. Nurodė, kad R. J. nedirbo Asociacijoje, todėl neturėjo teisės pareikšti ieškinio iškelti Asociacijai bankroto bylą, o G. M. negalėjo būti paskirtas bankroto administratoriumi dėl jo ryšių su R. J., dėl kurio Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 priėmė nutartį. 

Be to, Asociacijos bankroto administratorius G. M. 2014-10-23 pateikė prašymą skirti baudą buvusiam atsakovo Asociacijos „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“ vadovui (prezidentui) G. K. už Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutartyje numatytų ir bankroto administratoriaus įpareigojimų nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė atsakovo asociacijos „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“ prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties pateikti. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalimi, numatančia, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųstą, nurodė, kad terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti nustato ne teismas, o įstatymas, todėl terminas teismo negali būti pratęstas, o praleidus jį, gali būti atnaujintas. Atsakovas praleisto termino atnaujinti neprašo, o teismas nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių. Be to, pratęsti galima tik nepasibaigusius procesinius terminus, o šiuo atveju terminas atskirajam skundui dėl 2014-09-17 nutarties pasibaigė 2014-09-29 (CPK 77 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti asociacijos „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“ prezidento V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad jo atskirasis skundas dėl 2014-09-17 priimtos nutarties paduotas praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2014-09-29, o atskirasis skundas teisme gautas 2014-12-19, apeliantas praleisto termino atnaujinti neprašo, teismas nenustatė svarbių šio termino praleidimo priežasčių (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Be to, teismas pažymėjo, kad 2014-10-17 teisme buvo gautas nurodytos asociacijos prezidento V. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties, kurį Vilniaus apygardos teismas
2014-10-21 nutartimi atsisakė priimti dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti, nesant prašymo tokį terminą atnaujinti. Asociacijos „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“ prezidentas V. K. 2014-11-03 pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui dėl 2014-09-17 teismo nutarties paduoti, jo teismas netenkino 2014-11-10 nutartimi, dėl šios nutarties nurodytos Asociacijos prezidentas V. K. 2014-11-18 pateikė atskirąjį skundą, kuris šiuo metu dar nėra išspręstas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus G. M. prašymą, skyrė asociacijos „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“ vadovui G. K. 2 000 Lt baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui asociacijos turtą ir visus dokumentus nevykdymą.

Teismas, nustatęs, kad asociacijos „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“ vadovas (prezidentas) neįvykdė 2014-09-17 teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui asociacijos turtą ir visus dokumentus, įvertinęs, kad toks asociacijos vadovo neveikimas vilkina asociacijos bankroto procesą, tenkino prašymą skirti baudą bei pažymėjo, kad, įmonės vadovui toliau nevykdant įstatymo ir teismo įpareigojimo, bauda gali būti skiriama pakartotinai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atsakovas Asociacija, atstovaujamas V. K., kaip šios asociacijos prezidento, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-10 nutartį, kuria atmestas prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties pateikti, ir tenkinti Asociacijos prašymą pratęsti terminą šiam atskirajam skundui pateikti.

Nurodo, kad priimta nutartis pažeidžia teisingumo principą, kadangi Asociacijos bankroto administratoriumi paskirtas G. M. apie Asociacijai iškeltą bankroto bylą 2014-09-17 nutartimi pranešė 2014-10-07 telefonu, o dokumentus V. K. gavo 2014-10-13, taigi akivaizdu, kad V. K. anksčiau nebuvo informuotas apie bankroto bylos Asociacijai iškėlimo faktą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą. Tik 2014-10-13 atsirado galimybė ir teisė skųsti 2014-09-17 teismo nutartį, todėl yra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl 2014-09-17 teismo nutarties paduoti.

Pasak apelianto, teismas buvo suklaidintas, kadangi ieškovas R. J. Asociacijoje nedirbo ieškinyje nurodytu laikotarpiu, tuo metu jis dirbo Pakruojo kredito unijoje, o po to UAB „Šiaulių televizoriai“, taigi jis negali būti pripažintas ieškovu, be to, šis asmuo yra geras G. M. draugas, todėl jie neteisėtu būdu nutarė užsidirbti pinigų. 2014 m. pradžioje G. M. pasiūlė V. K. sūnui G. K. už 15 000 Lt užmokestį, o vėliau – už 10 000 Lt sutvarkyti klausimus, susijusius su Asociacijos bankroto procedūra. Taigi R. J. neatsitiktinai prašė Asociacijos bankroto administratoriumi skirti G. M.. G. M. negali būti Asociacijos bankroto administratoriumi, kadangi jį su V. K. sieja verslo ir gamybiniai reikalai, be to, jis bendradarbiauja su R. J., todėl jis yra šališkas, neobjektyvus.

Atsakovas Asociacija, atstovaujamas V. K., kaip šios asociacijos prezidento, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties.

Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra šališka, neobjektyvi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2014-09-29, kadangi 2014-09-17 nutartis atsakovui įteikta tik 2014-10-13. Atsakovas atskirąjį skundą pateikė laiku, per 10 dienų nuo teismo nutarties gavimo. Nurodo, kad Asociacijos vadovui V. K. nebuvo tinkamai pranešta apie bankroto bylos iškėlimą, nesuteikta teisė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pateikti atsiliepimą, pasisakyti dėl R. J. kaip ieškovo tinkamumo, bankroto administratoriaus paskyrimo teisėtumo. R. J. niekada nedirbo Asociacijoje, ieškinyje nurodytu laikotarpiu jis dirbo Pakruojo kredito unijoje, o vėliau – Šiaulių televizorių gamykloje „Tauras“. G. M. negali būti Asociacijos bankroto administratoriumi, kadangi jį su V. K. sieja verslo ir gamybiniai reikalai, be to, jis yra R. J. draugas. 

Atsakovo Asociacijos bankroto administratorius G. M. atsiliepime į G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-11-10 nutarties, kuria paskirta bauda G. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, nesutikdamas su jame dėstomais argumentais.

Atsakovas Asociacijos bankroto administratorius G. M. atsiliepime į V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nesutikdamas su apelianto argumentais dėl R. J. teisės pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo, bankroto administratoriaus sąsajų.

Rengiantis nagrinėti atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismas prie gautos bylos medžiagos papildomai iš pirmosios instancijos teismo išsireikalavo civilinę bylą
Nr. B2-260-345/2015 dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo, nustačius, jog bylos medžiagoje esančių duomenų nepakanka, siekiant tinkamai išnagrinėti šiuos atskiruosius skundus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-11-10 ir 2014-12-22 nutarčių atmestini. Apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-11-10 nutarties, kuria paskirta bauda, nutrauktinas.

Atskiruosiuose skunduose keliami teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl termino jam paduoti praleidimo, ir teismo nutarties, kuria atsisakyta pratęsti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti, taip pat teismo nutarties, kuria paskirta bauda, teisėtumo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių skundų argumentų (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Atsakovas Asociacija, atstovaujama V. K., kaip šios asociacijos prezidento, pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pagrįstų motyvų, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytus atskiruosius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliantas, pateikdamas atskiruosius skundus dėl šių teismo nutarčių, iš esmės siekia paneigti teismo padarytas išvadas, kad nėra pagrindo priimti atsakovo paduotų atskirųjų skundų dėl procesinio termino jiems paduoti praleidimo, atnaujinti tokį terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ar jį pratęsti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų (CPK 320 str., 338 str.). 

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Taigi, praleidus įstatymo nustatytą 10 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip matyti iš skundžiamų teismo nutarčių, teismas konstatavo, kad atsakovas neprašo atnaujinti praleisto termino atskiriesiems skundams paduoti, taip pat, kad nėra svarbių priežasčių atnaujinti šį praleistą terminą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai ir bylos duomenys nepaneigia šių teismo išvadų teisingumo. Pažymėtina, kad tam, jog būtų užtikrintas teisės į teisminę gynybą realumas, visų pirma, būtina tinkamai įteikti atsakovui procesinius dokumentus. Tai sudaro sąlygas išklausyti byloje abi šalis ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Procesinių dokumentų įteikimas juridiniam asmeniui yra laikomas tinkamu tik tuomet, jeigu nepavykus įteikti jam procesinių dokumentų buveinės ar kitu įmonės nurodytu adresu ir teismui gavus sugrąžintus dokumentus bei duomenis apie tai, šie dokumentai pakartotinai išsiunčiami įmonės buveinės adresu. Tokiu atveju praėjus dešimčiai dienų nuo dokumentų išsiuntimo įmonei gali būti laikoma, kad įteikimas yra tinkamas (CPK 123 str. 4 d.).

Kaip matyti iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos ir civilinės bylos Nr. B2-260-345/2015 duomenų, teismas siuntė atsakovui procesinius dokumentus registruotu paštu laikantis CPK nustatytos jų įteikimo tvarkos. Pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį teismo nutarties kopijos siuntimas registruotąja pašto siunta yra tinkamas procesinio dokumento įteikimo būdas. Pirmą kartą išsiuntus atsakovui Asociacijai 2014-08-14 pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, procesiniai dokumentai nebuvo įteikti dėl to, kad jie nebuvo atsiimti (civ. b. Nr. B2-260-345/2015; b. l. 36, 40, 110–114), todėl teismas pakartotinai persiuntė šiuos dokumentus tuo pačiu Asociacijos buveinės adresu ir, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, nepavykus įteikti procesinio dokumento adresatui juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, pagrįstai laikė juos įteiktais. Nurodytos proceso teisės normos paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), taip pat ir tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Dėl nurodytos priežasties ir paminėto teisinio reglamentavimo teismui nebuvo pagrindo siųsti procesinius dokumentus Asociacijos prezidento ar kitų jos narių adresais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos teisinės nuostatos (CPK 123 str. 4 d.) leidžia daryti išvadą, jog įstatymo leidėjas apribojo atsakovo (skolininko), kuris yra juridinis asmuo, galimybę vilkinti civilinės bylos (įskaitant ir dėl bankroto bylos iškėlimo) nagrinėjimą vien dėl faktiškai neįteiktų procesinių dokumentų bei perkėlė atsakovui visą riziką dėl su tuo susijusių neigiamų padarinių kilimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1252/2014). Todėl apelianto nurodomi argumentai atskiruosiuose skunduose, kad Asociacijos vadovui V. K. nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimą į ieškovo R. J. ieškinį dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo, yra nepagrįsti, be to, nesudaro pagrindo, teismui ex officio vertinant procesinio termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, jų pripažinti svarbiomis.

Be to, apelianto Asociacijos prezidento V. K. atskiruosiuose skunduose nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, kad, jam apie 2014-09-17 teismo nutartį sužinojus tik 2014-10-13, t. y., kai jis gavo šią nutartį iš G. K., nutarties apskundimo terminas turėjo prasidėti nuo nurodytos datos, t. y. 2014-10-13, su kuriomis nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutartis dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo priimta išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį (civ. b. Nr. B2-260-345/2015, b. l. 42) paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, t. y. 2014-09-02, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, tokios nutarties apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 str. 13 d.), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad procesinis terminas atskirajam skundui dėl 2014-09-17 teismo nutarties iškelti bankroto bylą pasibaigė 2014-09-29, nes toks procesinio termino skaičiavimas atitinka CPK 73, 74 straipsniuose įtvirtintas procesinių terminų skaičiavimo taisykles, o nurodytas apelianto aiškinimas prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui, todėl yra nepagrįstas. Tai, kad apeliantas 2014-09-17 nutartį gavo tik 2014-10-13, pirmosios instancijos teismui nesudarė pakankamo pagrindo pripažinti, kad procesinio termino paduoti atskirąjį skundą praleidimo priežastys yra svarbios, kadangi, kaip matyti iš į bylą pateikto registruoto laiško (civ. b. Nr. B2-260-345/2015, b. l. 72, 79), 2014-09-17 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siųsta du kartus Asociacijos buveinės adresu, tačiau vokai grįždavo neįteikti dėl to, kad adresatas išsikėlė, o atsakovas kartu su atskiraisiais skundais nepateikė įrodymų, kad Asociacija buvo priėmusi sprendimą dėl buveinės adreso pasikeitimo ir išviešinusi tokią informaciją. Tokie duomenys patvirtina, kad teismas pareigą dėl procesinių dokumentų siuntimo vykdė tinkamai, laikydamasis proceso teisės normų. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialiame interneto tinklapyje buvo viešai paskelbta informacija tiek apie teisme priimtą ieškinį, tiek apie paskirtą teismo posėdį dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo, todėl atsakovas turėjo galimybę su tokia informacija susipažinti, šių aplinkybių atsakovas nepaneigė.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014-11-10 nutartimi pagrįstai atsisakė pratęsti procesinį terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties pateikti, kadangi šį procesinį terminą nustatė įstatymas (ĮBĮ 10 str. 13 d.) ir teismas jo negali pratęsti, be to, pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį gali būti pratęsiami teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirųjų skundų argumentas, kad atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl ieškovo R. J. tinkamumo, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamų teismo nutarčių, kuriomis buvo sprendžiami procesinio termino atskirajam skundui pratęsimo, atnaujinimo bei atskirojo skundo priėmimo klausimai, neteisėtomis ar nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreditorius, t. y. asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškovas, inicijuodamas atsakovo bankroto procesą, yra laikytinas tikėtinu kreditoriumi, o ne asmeniu, turinčiu įrodytą ar neginčijamą reikalavimo teisę į savo skolininką, kadangi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2041/2011). Aplinkybė, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo  (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012). Papildomai pažymėtina, kad į bylą įstojęs bendraieškiu atsakovo kreditorius VSDFV palaikė reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 3 str. 1 p.) ir atsakovas neginčija šio jo reikalavimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti apelianto dėstomų aplinkybių, susijusių su ieškovo R. J. teise reikšti ieškinį civilinėje byloje dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo, svarbiomis sprendžiant skundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.

Apelianto dėstomi argumentai dėl atsakovo bankroto administratoriaus netinkamumo nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo atmestas prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti bei atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl procesinio termino jam paduoti praleidimo, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo paskirtam bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.) netinkamai vykdant savo pareigas ar atsiradus kitų aplinkybių dėl paskirto bankroto administratoriaus galimos neatitikties įstatymų reikalavimams ar šališkumo, bankroto administratorius gali būti atstatydinamas; be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį, bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsiranda dėl jo kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas, siekdamas realizuoti teisę į apeliaciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-17 nutarties, kuria Asociacijai iškelta bankroto byla, neginčija bankroto bylos iškėlimo pagrindų, o priežastys, dėl kurių buvo praleistas procesinis terminas atskirajam skundui dėl šios nutarties paduoti, nepripažintinos svarbiomis, sprendžia, kad atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti skundžiamų nutarčių nėra pagrindo, todėl jos paliktinos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo G. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties

Vilniaus apygardos teismas išsiuntė Lietuvos apeliaciniame teismui pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjui paskirta 2 000 Lt bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, jam suteiktas civilinės bylos Nr. 2-584-370/2015. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2014-11-10 nutartimi, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, CPK 107 straipsniu, skyrė pareiškėjui G. K. 2 000 Lt baudą ir nurodė, kad ši nutartis nėra skundžiama, tačiau asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Vilniaus apygardos teisme 2014-11-25 gautas pareiškėjo G. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014-11-10 teismo nutartį dėl 2 000 Lt baudos jam skyrimo (b. l. 130). Teismas 2014-12-01 nutartimi nustatė pareiškėjui G. K. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumus. 2014-12-19 teisme gautas pareiškėjo G. K. papildytas skundas, kurį teismas priėmė 2014-12-22 rezoliucija ir nustatė terminą bankroto administratoriui pateikti atsiliepimą į šį skundą. Teismas, siųsdamas skundą bankroto administratoriui atsiliepimui pateikti, 2014-12-23 lydraštyje (b. l. 166) nurodė, kad yra priimtas pareiškėjo G. K. atskirasis skundas dėl 2014-11-10 teismo nutarties, todėl bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į šį atskirąjį skundą, kurį teismas kartu su byla išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliaciniame teisme paskirta nagrinėti civilinė byla
Nr. 2-584-370/2015 pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-11-10 nutarties.

Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais, 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį) (CPK 315 straipsnio 1 d., 338 straipsnis).

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Taigi, sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, tikrinama, ar nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, ar asmuo turi teisę pateikti skundą, ar skundas yra pateiktas per įstatymo nustatytą terminą ir pan. (CPK 334, 338 str.). Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Pagal susiklosčiusią faktinę situaciją apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo
2014-11-10 nutarties, kuria pareiškėjui paskirta bauda, teisėtumo patikrinimas. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-11-10 nutartis, kuria pareiškėjui G. K. paskirta bauda, negali būti apeliacijos objektas, apeliacinis procesas dėl šios nutarties pradėtas neteisėtai, todėl, paaiškėjus tokiam trūkumui bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl šios Vilniaus apygardos teismo 2014-11-10 nutarties nutrauktinas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 5 d., 337 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nutraukus apeliacinį procesą dėl minėtos teismo nutarties, pareiškėjo G. K. skundas dėl jam paskirtos baudos panaikinimo liko neišnagrinėtas, perduoda šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui pagal kompetenciją (CPK 107 str.).

Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamų teismo nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria atmestas prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties pateikti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjui G. K. paskirta bauda, ir pareiškėjui G. K. paskirtos baudos panaikinimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                            Danguolė Martinavičienė