Civilinė byla Nr. 2-692-780/2015;
teisminio proceso Nr. 2-27-3-00543-2015-4;
procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1; 113.2;
(S)
117.1; 117.2.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. liepos 28 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo V. D. ieškinio dėl administracinio akto panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Ieškovas V. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2015-03-10 įsakymą Nr. 4SK-294.
Bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo nagrinėja administraciniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ši byla neteisminga Lazdijų rajono apylinkės teismui kaip bendrosios kompetencijos teismui, nes ieškovas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo priimto teisės akto teisėtumą, o šį aktą priėmęs subjektas yra valstybinio administravimo subjektas.
Nors ieškinyje nurodoma, kad ginčo išsprendimas yra susijęs su žemės sklypo ribų ir atliktų kadastrinių matavimų vertinimu vadovaujantis civilinės teisės normomis, todėl tik išsprendus civilinį teisinį pobūdį turinčius klausimus bus galima spręsti dėl ginčijamo akto teisėtumo, kas reiškia, kad byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, lemiantys ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui, tačiau šie argumentai dėl bylos teismingumo yra nepagrįsti.
Visų pirma, net ir vadovaujantis ieškovo siūlomu ginčo pobūdžio ir jo teismingumo traktavimu, jis kreipėsi ne į tą bendrosios kompetencijos teismą, nes civilinės bylos nagrinėjamos pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, pagal jo buveinės vietą, nurodytą juridinių asmenų registre (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis). Ieškovas atsakovu nurodo Nacionalinę žemės tarnybą, kuri yra juridinis asmuo, tačiau jos buveinė yra ne Lazdijuose, o Vilniuje. Nors ginčijamas administracinis aktas yra priimtas atsakovu nurodyto juridinio asmens Lazdijų skyriaus vedėjo, tačiau CPK 29 straipsnis nenumato galimybės ieškinį juridiniam asmeniui pareikšti pagal jo struktūrinio padalinio buvimo vietą. Atsakovu ieškinyje nurodytas juridinis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o šios tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius yra tik struktūrinis šios institucijos padalinys. Todėl civilinėje byloje šis skyrius gali tik atstovauti juridinį asmenį pagal jo įgaliojimą, bet negali būti atsakovu, pagal kurio buveinės vietą galėtų būti reiškiamas ieškinys. Todėl pasirinkęs savo teises ginti bendrosios kompetencijos teisme, ieškovas turi vadovautis ir civilinio proceso nustatytomis teritorinio teismingumo taisyklėmis.
Pažymėtina, kad šiuo atveju teismingumui negali būti taikomas CPK 31 straipsnyje numatytas išimtinis teismingumas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą, nes administracinio akto ginčijimas, nereiškiant jokių civilinės teisės reikalavimų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, savaime nereiškia ginčo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar dėl naudojimosi juo.
Be to, ieškinyje reiškiamas reikalavimas visiškai nesusijęs su civiliniais teisiniais santykiais, nagrinėtinais pagal pareikštą reikalavimą šioje byloje, nes joks reikalavimas dėl civilinių teisinių santykių nėra reiškiamas. Administracinio akto ginčijimas savaime neišsprendžia ieškovo nurodomo žemės sklypų ribos klausimo, nes jokie reikalavimai dėl sklypų ribos ieškinyje nėra reiškiami ir negali būti reiškiami, kadangi ieškovui iš viso nėra suformuotas žemės sklypas su aiškiomis ribomis. Kol abiejų besiribojančių sklypų ribos nėra nustatytos įstatymų nustatyta tvarka tol šių sklypų savininkai ar naudotojai net negali spręsti tarpusavio ginčo dėl sklypų ribos civilinio proceso tvarka. Būtent todėl ieškovas ir reiškia ieškinį ne gretimo sklypo savininkui, o valstybinio administravimo subjektui, kurio sprendimai turės įtakos sklypų ribos nustatymui ateityje, kai bus išspręstas šis ginčas. Todėl ieškovas turi teisę savo teises ginti siekdamas išsiaiškinti gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimo teisėtumą, tačiau tai yra administracinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti išspręstas pirmiau nei besiribojančių sklypų ribos nustatymo klausimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl ginčo pobūdžio, pripažintina, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismingumo klausimui išspręsti aktualus vyraujančio teisinio santykio nustatymas, kadangi ieškinyje ginčas yra tik dėl administracinio akto teisėtumo ir reikalavimas reiškiamas tik viešojo administravimo subjektui, o ne gretimo žemės sklypo savininkui, kuris nėra ir negali būti atsakingas dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui, todėl nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o jeigu ieškovas nori jį paduoti bendrosios kompetencijos teismui, jis neteismingas Lazdijų rajono apylinkės teismui, nes turi būti paduotas pagal atsakovo buveinės vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismo nutarties patvirtinta kopija, taip pat ieškinys ir jo priedai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos išsiųstini pareiškėjo atstovei (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 290, 291 straipsniais teisėjas
n u t a r i a :
Ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo atsisakyti priimti.
Teismo nutarties patvirtintą kopiją, ieškinį ir jo priedus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti pareiškėjo atstovei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Šarka