Civilinė byla Nr. B2-3490-262/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00821-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Spauda“ direktoriaus R. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui AB „Spauda“ iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Lirsona popierius“, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“,

n u s t a t ė:

Ieškovas AB „Spauda“ direktorius R. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė: iškelti restruktūrizavimo bylą AB „Spauda“; AB „Spauda“ restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Ritava“.

Nurodė, kad įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau gali tęsti savo veiklą. Bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą ir patvirtinus restruktūrizavimo metmenis, ji iš veiklos gaunamų pajamų galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais.

Trečiasis asmuo UAB „Lirsona popierius“ atsiliepime prašė atsisakyti kelti AB „Spauda“ restruktūrizavimo bylą.

Nurodė, kad atsakovui jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau restruktūrizavimo planas nebuvo neįgyvendintas, todėl restruktūrizavimo byla nutraukta. Kadangi per visą restruktūrizavimo laikotarpį AB „Spauda“ padengė tik nedidelę dalį įsiskolinimų, mažai tikėtina, kad ir antrą kartą iškėlus restruktūrizavimo bylą kreditoriniai reikalavimai bus padengti.

Trečiasis asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ atsiliepime prašė atsisakyti kelti AB „Spauda“ restruktūrizavimo bylą.

Nurodė, kad įmonei jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ji buvo nutraukta. Teismas nutraukdamas restruktūrizavimo bylą nurodė, kad turi būti teikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, AB „Spauda“ turi būti keliama ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.

Restruktūrizavimo bylą atsisakoma iškelti.

Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ 4 str.). išdėstytas sąlygas, t. y. įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 str. 1 d. 2 ir 3 p. nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 str. ir 6 str. 2 d. 1 p. reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą, tvirtinimą, pateikimą teismui bei turinį.

ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p. įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Pažymėtina, kad AB „Spauda“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi c. b. Nr. B2-60-653/2019 ji buvo nutraukta. Restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ĮRI 28 str.1. 5 p. pagrindu (atsakovas nepateikė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto).

Teismas minėtoje byloje nurodė, kad  buvo įvykdyta tik maža dalis restruktūrizavimo plano, t. y. kreditoriams sumokėta tik 261 650,11 Eur; likusi nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 1 458 350,07 Eur.

Teismas minėtoje byloje išaiškino atsakovui, kad pagal ĮRI 28 str. 2 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punktuose nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

ĮRĮ 7 str. 5 d. numatyta, kokioms sąlygoms esant teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą. Šio straipsnio 3 d. numatyta, jog restruktūrizavimo byla negali būti iškelta, jei restruktūrizacijos siekianti įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitos LR Bankroto įstatyme nurodytos bankroto bylos iškėlimo sąlygos.

Taigi, restruktūrizavimo bylą nagrinėjusiam teismui konstatavus, jog turi būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, vien dėl šios priežasties darytina išvada, kad nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą, nes atsakovas yra faktiškai nemokus. Atsakovas nepagrįstai vėl pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes turėjo teikti prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo.

ĮRĮ 5 str. nustato, kaip turi būti parengti restruktūrizavimo plano metmenys. ĮRĮ 5 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad metmenyse turi būti nurodytos priežastys dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų.

Teismas įvertinęs atsakovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, sprendžia, jog juose yra pateikiama netiksli informacija, be to, dalis tų pačių teiginių buvo nurodyti metmenyse ankstesnėje restruktūrizavimo byloje, tačiau, kaip minėta, tie metmenys nebuvo įgyvendinti.

Atsakovas 2012 metais, keldamas įmonės restruktūrizavimo klausimą, restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodė, kad pagrindinė jo finansinių sunkumų priežastis yra buvusių įmonės vadovų veikla ir jų prisiimti dideli įsipareigojimai bankams. Tačiau po penkerių restruktūrizavimo metų ši nemokumo priežastis neišnyko, o tai reiškia, kad ji  gali būti neįveikiama.

Atsakovas teigia praradęs 10 Rusijos klientų (po Uk­rainos įvykių 2014-2015 m.). Tačiau įvairios tarptautinės prognozės bei LR Vyriausybė jau kelerius metus skelbė apie augančią politinę įtampą tarp Rusijos ir ES valstybių (Lietuva yra sudėtinė ES rinkos dalis), todėl plėtodamas savo veiklą su Rusijos įmonėms atsakovas žinojo ir neabejotinai suvokė galimas savo ūkinės veiklos rizikas, prisiimdamas su šia rizika visas susijusias pasekmes. Be to, iki nurodomų Ukrainos įvykių, t.y. iki pirmojo įmonės restruktūrizavimo, atsakovas jau buvo praradęs dideles pinigų sumas Rusijos rinkoje. Metmenyse (AB  Spauda  pirkėjų (debitorių) skolos 2019-04-30) yra nurodyta, kad atsakovui šiuo metu yra skolingos Rusijos įmonės Izdat. dom  Ruskij glenec  OOO,  Norma Kaliningrad, Novij Kionigsberg OOO,  OOO Kaliningrad media  ir kt. Tačiau nurodyti atsakovo skolininkai (pirkėjai) jau buvo įrašyti atsakovo 2012 m. restruktūrizavimo Metmenyse, taigi tikėtina reiškia, kad jau tada jie buvo nemokūs.

Dar pirmojo įmonės restruktūrizavimo metu 2012 m. Metmenyse (AB  Spauda  debitorių skolos 2012-10-31) nurodytos tam tikros gautinos sumos, realiai yra beviltiškos, nes jos taip ir nebuvo atgautos. Aplinkybė, kad nuo 2012 metų iki šiol nėra nurodytos skolos nėra grąžintos, leidžia daryti išvadą, kad minėti debitoriai yra nemokūs. Nepaisant to, pakartotino įmonės restruktūrizavimo Metmenyse atsakovas ir vėl nurodo tuos pačius beviltiškus skolininkus (debitorius) bei iš jų gautinas sumas, kurios tariamai padengtų jo įsiskolinimus kreditoriams. Tačiau, kadangi skolos nebuvo atgautos per 6 metus, mažai tikėtina, kad jos bus atgautos ir ateityje. Beviltiškų skolų suma yra  387 622,92 Eur, todėl šią sumą atsakovas nepagrįstai įtraukė, kaip gautinas sumas.

Atsakovas, tarp skolininkų Metmenyse nurodo bankrutavusias ir išregistruotas iš viešojo registro įmones, iš kurių nėra jokios tikimybės skolas atgauti. Tokios įmonės atsakovui yra skolingos 134‘194,25 Eur. 

Be to Metmenyse atsakovas nurodo skolininkus, kurie jau keli metai nebevykdo jokios veiklos. Atlikus Metmenų analizę priede Nr.5 yra nurodomi atsakovo skolininkai ir jų sumos, kurias išieškoti. Šių įmonių papildomos beviltiškos skolos sudaro 103‘162 Eur, todėl šiai sumai taip pat mažinamos debitorių skolos.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10--30 nutartis civ.byloje Nr. 2-1938/2014 ir 2015-07-23 nutartis civ.byloje Nr. 2-1473-407/2015). Be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra reali galimybė atgauti nurodytas skolas. O nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-12 nutartis civ.byloje Nr. e2-269-370/2017).

 Tokiu būdu nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovo finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks, kad atsakovo finansinės problemos yra tik laikino pobūdžio ir atsakovas bus pajėgus prisitaikyti prie rinkos pokyčių, stabilizuoti pajamas, jas padidinti ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Kaip matyti, atsakovo galimybės atsiskaityti su kreditoriais blogėja, atsakovas penkerius metus naudojosi restruktūrizavimo proceso teikiamomis lengvatomis ir įvykdė tik mažą dalį restruktūrizavimo plano (iš visų skolų sumokėjo tik šeštadalį sumos), todėl įvertinus visas atsakovo debitorių skolas, darytina išvada, kad atsakovas gali gražinti skolas savo kreditoriams tik išparduodamas ilgalaikį ir trumpalaikį savo turtą.

Metmenyse nurodyta, kad didelę dalį atsakovo trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos -1 137 347 Eur, kurių didžiausią dalį sudaro debitorinės skolos - 838 760 Eur. Tačiau šios skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Kaip minėta, didžiosios šių debitorinių skolų dalies atsakovas išieškoti nebegali, nes dalis debitorių yra bankrutavę ir išregistruoti ši viešojo registro, kita dalis yra nemokūs, nes per 5 metus atsakovas iš jų skolų negalėjo atgauti.

Pats atsakovas Metmenyse nurodo, kad jis pardavinėja savo nekilnojamąjį turtą. Tačiau, anot atsakovo, pardavimo procesas nevyksta taip greitai ir sklandžiai, kaip Bendro­vė tikėjosi ir planavo, nes nurodytoms turto kainoms pirkėjų neatsiranda, o siūlomos turto pirkėjų kainos netenkina atsakovo. Iš to darytina išvada, kad atsakovo turtas, esantis įmonės balanse, jame nurodytomis kainomis nerealizuotinas, o atsakovo nurodytas Detalus skolų kreditoriams gražinimo grafikas negali būti įgyvendintas. Kadangi už nurodytas turto kainas atsakovas neranda pirkėjų, todėl darytina išvada, kad atsakovo turimo turto vertė realiai yra gerokai mažesnė, nei nurodoma.

Taigi, pareiškėjas neteisingai nurodė priežastis, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų, todėl pažeidė ĮRĮ 5 str. 1 d. 2 p., kas pagal ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p. yra pagrindas atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Taigi, iš dėl šios priežasties atsisakoma kelti AB „Spauda“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str., 7 str. 5 d., CPK 290, 291 str.,

n u t a r ė:

Atsisakyti kelti AB „Spauda“ (į. k. 121008154, Laisvės pr. 60, Vilnius) restruktūrizavimo bylą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                        Ona Gasiulytė