Baudžiamoji byla Nr. e1-1855-1109/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21099-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5

                        (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

D. J. 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.37 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, paties sukelto konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė buvusiai sugyventinei J. R. į veidą, tuo padarydamas J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu apatinėje lūpoje.

Tokiais veiksmais D. J.

Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu kartu su savo mama. Butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jo mamai. Šiuo metu jis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kadangi nepavyksta susirasti darbo. Anksčiau neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Žaliakalnio policijos komisariate dėl smurto prieš J. Su J. susipažino 2013 metais. Kartu turi bendrą dukrą D., kuriai birželio 11 d. sueis (duomenys neskelbtini) metai. Su J. išsiskyrė š. m. kovo mėnesio pradžioje. Jie abudu išsikraustė iš buto, kuriame gyveno kartu. Jis išėjo gyventi pas mamą, o J. išsinuomojo kitą butą. Iki to laiko su J. gyveno kartu, jų finansai buvo atskiri, tačiau jis išlaikydavo butą, mokėjo komunalinius mokesčius, pirkdavo maistą. Su J. draugystės pradžioje santykiai buvo geri. Kažkuriuo metu su J. santykiai pasikeitė, pablogėjo. Dėl ko santykiai pasikeitė įvardinti negali, tiesiog savaime. Tarp jų padažnėjo žodiniai konfliktai. Su J. nusprendė išsiskirti, kadangi gyveno viename bute tarsi kaimynai, jų požiūriai išsiskyrė. Ji gyveno sau, o jis sau. 2020 m. gegužės 30 d. apie 18.30 val. su J. susitarė, kad porai valandų pasiims jų dukrą. Atvažiavo į jos namus, tačiau pas J. į butą nėjo, laukė kieme automobilyje. J. dar iš jo žinutėmis pasišaipė, kad nematė dukros pora savaičių ir su ja planuoja pasibūti tik porą valandų. Jis į tai nereagavo. D. pati išėjo iš buto ir atėjo pas jį į automobilį ir jis su dukra išvažiavo. Kol buvo susitikęs su dukra, J. jam rašinėjo, klausė kada parveš dukrą, nes jei ne greitai, tuomet išgers šampano. Jis jai parašė, kad koks jai skirtumas, kada parveš dukrą. Dukrą pas J. parvežė 21.00 val., paskambino J., kad į namus parvežė dukrą. J. jam telefono nepakėlė, parašė žinutę „klausau“. Jis jai parašė, kad parvežė D. namo, o J. atrašė, kad ji ne namie. Palaukė prie jos namų apie 20 minučių, tačiau J. negrįžo, todėl su dukra grįžo į savo mamos namus. 2020 m. gegužės 31 d. su D. prabuvo visą dieną, buvo pasivaikščioti, leido laiką kartu. Visą dieną J. jam nei skambino nei rašė. Apie 21.11 val. J. jam parašė, kad už 20 minučių atvažiuoja pasiimti vaiko. Neprisimena ar jis J. pasakė, kad su dukra yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), ar kaip ji sužinojo, bet J. atėjo į minėto prekybos centro automobilių aikštelę. Tuo metu jis ne namuose, nematant vaikui, buvo išgėręs degtinės. Išgėręs buvo ne daug, apsvaigęs nesijautė. Kai J. atėjo pasiimti dukros, viskas toliau vyko labai greitai. Jam atrodo, kad tarp jų net nebuvo žodinio konflikto. Negali apibūdinti kas jam atsitiko, tačiau užpyko ant jos, kad ji taip nežiūri jų vaiko, kad nesirūpina taip, kaip turi rūpintis motina. Iš sukilusio pykčio jis J. iš niekur nieko sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį ir pataikė ties lūpomis. Nematė, kad J. bėgtų kraujas. Neatkreipė dėmesio ar J. susiėmė už veido, nes J. greitai paėmė dukrą už rankos ir nubėgo į parduotuvės vidų pas apsaugos darbuotoją. Jis ėjo paskui J., nes pasigailėjo savo poelgio, kadangi nesusivaldė. J. su dukra nuėjo į apsaugos postą, o apsaugos darbuotojas liepė jam išeiti iš parduotuvės, todėl išėjo ir susitiko su savo draugu. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, tikrai nesusivaldė dėl sukilusių emocijų (b. l. 80–81, 87).

Be kaltinamojo D. J. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu. Butą, kuriame gyvena, ji nuomojasi. Su D. jie susipažino prieš šešis su puse metų. Prieš penkis su puse metų susilaukė dukros. Kartu su D. pragyveno tris – keturis metus, o prieš du metus išsiskyrė. Pradžioje išsiskyrę sutarė gerai. D. sumokėdavo komunalinius mokesčius, ateidavo pabendrauti su jų dukra. Maždaug prieš metus laiko tarp jos ir D. prasidėjo žodiniai konfliktai, nes jis nors ir buvo išsiskyrę, pradėjo kištis į jos asmeninį gyvenimą. Dėl D. nuolatinio kišimosi ji norėjo nuo jo atsiriboti, todėl jam pasakė, kad prisiteis iš jo pinigus už vaiko išlaikymą, o teismas nustatys bendravimo su vaiku tvarką ir tokiu būdu nuo jo atsiribos. Tai D. nepatiko, todėl jis keldavo žodinius konfliktus. Ji dirba manikiūrininke. D. jos neišlaikydavo, tik geranoriškai mokėjo buto komunalinius mokesčius. Kai pamatė, kad D. kelia nuolatinius konfliktus, ji 2020 m. kovo mėnesį išsikraustė į kitą butą. Su D. šiuo metu bendro ūkio neveda. D. gegužės mėnesio viduryje pirmą kartą prieš ją smurtavo. Dėl to įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Žaliakalnio policijos komisariate. Tą kartą jis ją tąsė už plaukų, sudavė smūgius iš rankų kumščio į galvos sritį, veidą, rankas, kojas. 2020 m. gegužės 30 d. vakare apie 18.00 val. D. pasiėmė jų dukrą pas save į namus. D. liko nakvoti pas D. Kitą dieną, t. y. 2020 m. gegužės 31 d. ryte ji ryte skambino D. ir teiravosi, kada parveš dukrą į namus. D. ją ignoravo, į jos skambutį neatsakė. Dienos metu nekreipė į tai dėmesio, galvojo, gal D. dar nori pabūti su dukra ar jos skambučio nemato. Pavakarę vėl skambino D., rašė žinutes. Kadangi D. neatsakė, ji paskambino D. mamai, tačiau jo mama taip pat neatsiliepė. Apie 20.30 val. nusprendė nuvažiuoti pas D. į namus, kur jis gyvena su savo mama, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į namus buto duris atidarė D. mama. Jai pasiteiravus, kur yra D. su D., D. mama pasakė, kad jie išėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau su D. mama nesikalbėjo, nuvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Pamatė parduotuvės kasoje D. su D.. D. atsiskaitinėjo už prekes. Ji palaukė kol D. atsiskaitys. Tuo metu D. iš karto atbėgo pas ją. D., atsiskaitęs už prekes, jai pasakė, kad vaiko jai neatiduos, jos klausinėjo, kur ji buvo tą dieną. D. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai, kalbėjo piktu tonu. Nenorėjo su D. įsivelti į konfliktą, todėl D. pasakė, kad su juo nebesikalbės. Pasiėmusi dukrą ėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, kur norėjo susistabdyti taksi vairuotoją. D. ėjo iš paskos ir sakė, kad ją sumuš, atims telefoną. Jis žinojo, kad ji yra be automobilio, todėl eidamas iš paskos kėlė įtampą. Jai su dukra išėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, D. liepė eiti su juo į namus. Ji pasakė, kad niekur neis, o jeigu jis nuo jos neatstos, iškvies policiją. Po šių jos žodžių D. užsimojo ir trenkė vieną kartą berods kairės rankos kumščiu jai į veido sritį. Pataikė į kairės pusės lūpą ir prakirto apatinę ir viršutinę lūpą kairėje pusėje. Po suduoto smūgio iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, pradėjo tinti lūpos. Patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. D. taip pasielgė D. akivaizdoje. Dukra labai išsigando, pradėjo verkti. Po D. smūgio ji paėmė D. už rankos ir pradėjo greitu žingsniu eiti link parduotuvės apsaugos darbuotojo. D. buvo labai išsigandusi, bėgo priekyje jos, o D. ėjo paskui ją. Jai su dukra tik įėjus į parduotuvę, jas pasitiko apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas galėjo matyti šią situaciją, nes darbuotojas jas su dukra pasitiko. Apsaugos darbuotojas ją su dukra įleido į apsaugos patalpas. D., atėjęs paskui jas, pradėjo D. kviestis pas save, tačiau apsaugos darbuotojas liepė jam išeiti. D. dar kurį laiką pastoviniavo ir išėjo. Ji išsikvietė policijos pareigūnus. Į gydymosi įstaigą dėl patirto sužalojimo nesikreipė. 2020 m. birželio 1 d. buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo mastui nustatyti. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, kurį pareikš tyrimo eigoje (b. l. 28–29).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Jo darbo vieta yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 31 d. apie 07.30 val., pradėjo savo darbo pamainą minėtame prekybos centre. Darbo dienos pabaigoje apie 21.40 val., jam vaikščiojant prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vidų, prie jo priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje vyras muša moterį. Taip pasakęs nepažįstamas vyriškis išėjo. Jis nusprendė nueiti pasižiūrėti kas atsitiko ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę. Einant link prekybos centro išėjimo tarpduryje sutiko moterį su maža mergaite. Moteris jam pasakė, kad ją muša buvęs vyras. Su moterimi buvusi maža mergaitė atrodė labai išsigandusi, verkė. Ant moters lūpos, kurioje pusėje neprisimena, bet berods kairėje, matė sužalojimą. Moteriai bėgo kraujas, lūpa buvo kaip prakirsta. Jis moterį nusprendė nusivesti į apsaugos patalpą tam, kad moteris išsikviestų policijos pareigūnus. Apsaugos patalpa yra tik įėjus į parduotuvę. Rakinant apsaugos patalpos duris atėjo vyriškis, kaip suprato, tai tos moters buvęs vyras. Vyriškis bandė kalbinti mažą mergaitę, bet mergaitė su sumušta moterimi greitai nuėjo į apsaugos patalpas. Nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, asmuo buvo neblaivus. Prie jo vyriškis elgėsi neagresyviai. Jis vyriškiui liepė išeiti iš prekybos centro ir vyriškis tam neprieštaravo. Kai vyras išėjo, jis nuėjo į apsaugos patalpą, kurioje buvo sumušta moteris su mergaite. Moteris pati išsikvietė policiją. Automobilių stovėjimo aikštelė nefilmuojama, kurioje galimai tas vyras mušė moterį. Moteris jam nepasakojo, kaip tas vyras mušė, bet kalbėjosi su mergaite (b. l. 43–44).

Iš 2020 m. birželio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. R. kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. Iš pareiškėjos priimtas pareiškimas, liudytoja apklausa J. R., kurios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. J. R. nurodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.30 val. PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu V(duomenys neskelbtini), susitiko su savo buvusiu sugyventiniu D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kadangi turėjo pasiimti iš jo jų mažametę dukrą D. J.. Sugyventinis buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti, nenorėjo atiduoti jai vaiko. Jai su mažamete dukra išėjus iš parduotuvės, jas pasivijo buvęs sugyventinis, neleido joms su dukra niekur eiti ir rankos kumščiu trenkė jai vieną kartą į veido sritį prakirsdamas jai apatinę lūpą ir taip sukeldamas fizinį skausmą. Visą konfliktą matė jų mažametė dukra, kuri labai išsigando. Buvęs sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. Su sugyventiniu negyvena jau apie tris mėnesius, tačiau pastarasis neduoda ramybės, kiekvieną kartą atvykęs pasiimti vaiko kelia konfliktus, su vaiku būna neblaivus. Kreipsis pas teismo medicinos ekspertus. Dėl sukelto fizinio skausmo prašo pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 16–18).

Iš 2020 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, sudarytos ir pridedamos fotolentelės. Nustatyta, kad įvykis užfiksuotas (duomenys neskelbtini), prie PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato. Priešais pastatą matyti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje matyti sustatyti automobiliai, tiksli įvykio vieta nenustatyta. PC „(duomenys neskelbtini)“ pastatas stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus PC „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 22, 24).

Iš 2020 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1291/2020(02), atlikus tyrimą J. R. konstatuotas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jis padarytas dviejų parų iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuoto sužalojimo J. R. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas (b. l. 40).

Iš 2020 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono apsaugos vadovo V. R. pateiktų 2020 m. gegužės 31 d. dviejų vaizdo įrašų iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą pavadinimu „03 (31-05-20 21'36'19).avi“ VLC media player leistuve matyti, kad vaizdo įrašo kokybė yra prasta. Vaizdo įrašo dešiniajame kampe apačioje matoma vaizdo įrašo data ir laikas „31-05-20 21:36:20“, vaizdas fiksuojamas stebėjimo kamera pavadinimu „Camera3“. Vaizdo įraše matyti, kad moteris dėvinti tamsios spalvos drabužius atpažįstama kaip J. R., laiko kaire ranka mažametį vaiką. Moteris ir vaikas eina greitu žingsniu link parduotuvės įėjimo ir įeina į parduotuvę. 21:36:29 val. užfiksuoja iš paskos einantis vyras, galimai D. J., dėvintis šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvintis šviesios spalvos kelnes, kuris taip pat 21:36:33 val. užeina į parduotuvės vidų. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:14. Toliau antrame vaizdo įraše pavadinimu „02 (31-05-20 21'36'21).avi“ VLC media player leistuve matyti, kad vaizdo įrašo kokybė yra prasta. Vaizdo įrašo dešiniajame kampe apačioje matomas vaizdo įrašo data ir laikas „31-05-20 21:36:21“, vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja parduotuvės prieigas, matyti link lauko durų einantis apsaugos darbuotojas. 21:36:25 val. užfiksuota į parduotuvę įeinanti J. R. su dukra, kurias pasitinka apsaugos darbuotojas. Matyti, kad moteris trumpai pasikalba su apsaugos darbuotoju ir apsaugos darbuotojas vedasi galimai į apsaugos patalpą. 21:36:33 val. užfiksuota į parduotuvę įeinantis vyras galimai D. J., J. R. atsisuka į jį, vaikas prisiglaudžia su nugara prie J. R., tuo tarpu apsaugos darbuotojas atidaro galimai apsaugos patalpos duris ir J. R. su dukra įeina į minėtą patalpą. Tuo tarpu D. J. priartėja prie jų, į jį atsisuka apsaugos darbuotojas, kuris dešine ranka D. J. parodo į parduotuvės išėjimą. Matyti, kad D. J. kažką sako apsaugos darbuotojui ir laiko iškėlęs kairės rankos pirštą bei 21:36:50 nueina link parduotuvės lauko durų. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:29 (b. l. 51–52, 54–56,58). 

Iš 2020 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, nustatė, jog smurtą patyręs asmuo - J. R.. Nurodyta, kad smurto patyrusio asmens dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietoje pažymėta kraujuojanti žaizda iš lūpos. Smurtą patyrusio asmens būsenoje pažymėtas didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo D. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Ryšys siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu - partneris. Nepilnametis vaikas - D. J. buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkė. Gauti paaiškinimai iš J. R., kuri paaiškino, kad susitiko su savo sugyventiniu D. J. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Ten įvyko žodinis konfliktas dėl vaiko priežiūros, ko pasėkoje D. J. dešinės rankos kumščiu trenkė J. R. į veidą ir šitaip sukėlė jai fizinį skausmą. Įvykis įvyko automobilų stovėjimo aikštelėje. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes buvo pasišalinęs. Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas nurodė, kad įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 59–62).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios, liudytojo parodymais bei tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis D. J. 2020 m. gegužės 31 d. apie 21.37 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė buvusiai sugyventinei J. R. į veidą, tuo padarydamas J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu apatinėje lūpoje, sukėlusį J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad konflikto metu prieš buvusią sugyventinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą pripažino ir pats kaltinamasis D. J.. Fizinio smurto vartojimo požymiai užfiksuoti ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nes pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą užfiksavo akivaizdžius nukentėjusiosios sužalojimus – kraujuojanti žaizda iš lūpos, nukentėjusioji susijaudinusi. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartotas smurtas patvirtina ir liudytojo parodymai. Liudytojas patvirtino, kad jam buvo pranešta, kad mašinų stovėjimo aikštelėje moters atžvilgiu vartojamas smurtas, jis ėjo pasižiūrėti, bet sutiko moterį su maža mergaite, ir suprato, kad prieš tą moterį buvo smurtauta, mergaitė atrodė išsigandusi ir verkė, o ant moters lūpos matė sužalojimą, buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas. Paskui moterį atėjo neblaivus vyriškis, kuris kalbėjo nerišliai, o jam nurodžius išeiti iš prekybos centro, neprieštaravo ir nuėjo. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl jo nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esanti 2020 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1291/2020(02) patvirtina, kad J. R. konstatuotas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jis padarytas dviejų parų iki apžiūros laikotarpyje. Konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – tyčia rankos kumščiu sudavė buvusiai sugyventinei J. R. į veidą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikų neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog D. J. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai. D. J. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė savo šeimos nariui.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi nukentėjusioji J. R. ir nusikaltimą padaręs asmuo – D. J. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi konstatuotina, kad D. J. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui požymiai, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje neteistas (b. l. 68–69 ), administracine tvarka nebaustas (b. l. 71), SODROS duomenų bazėje neregistruotas, nedirbantis (b. l. 72 ), registruotas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 67), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų penkių metų laikotarpiu neužregistruotas (b. l. 65).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. J. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, jų trukme, sutinka (b. l. 96–98).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,  skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. R. (b. l. 91–92), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirtas įpareigojimas, panaikintini.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę D. J. paskirti 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. R., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę bei įpareigojimą panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. J. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė