Civilinė byla Nr. 2A-385-324/2016

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01022-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.4.4.2; 2.6.4.4.3; 2.6.5.2.1; 3.3.1.15

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, teisėjų Virginijos Gudynienės (pranešėja) ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei D. I. V., atsakovei K. K. ir jos atstovui advokatui R. L., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-503/2015 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei K. K. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui M. Š. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė su juo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.

Nurodė, kad šalys santuokos nėra sudarę. Gimus sūnui, visi gyveno ieškovui priklausančiame name. Iki 2015 m. liepos 30 d. vaikas gyveno pas ieškovą. Kartu su jais gyveno atsakovės sūnus D. K.. Atsakovė kėlė skandalus, išeidavo iš namų, negrįždavo po kelias dienas, kartais su savimi pasiimdama ir šalių sūnų. Sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, nes atsakovė nesirūpina vaiku, juo nesidomi, neteikia išlaikymo. Atsakovė niekada nedirbo, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, gauna 58 Eur socialinę išmoką vaikui, kurią naudoja savo reikmėms. 2015 m. gegužės mėn. atsakovė vaikų akivaizdoje bandė pasikarti. Ieškovas išlaiko sūnų, jo auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas, sudarė pakankamai geras gyvenimo sąlygas. Ieškovo pajamos – 256,82 Eur per mėnesį, dirba mokykloje, užsidirba papildomai. Turi dalį gyvenamojo namo. Kadangi dirba, vaiku rūpintis padėtų jo mama. Vėliau vaiką leistų į darželį. Būtiniausios sūnaus išlaidos sudaro 170 Eur per mėnesį. Visų sūnaus materialinių poreikių patenkinti negali, todėl iš atsakovės priteistinas materialinis išlaikymas. Atsakovei išėjus iš ieškovo namų, žinojo, kur yra vaikas, bet jam nieko nepirko, lankyti nevažiavo.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatyti, kad ieškovas su sūnumi gali bendrauti, apie susitikimo datą ir laiką pranešęs atsakovei ne vėliau kaip prieš tris dienas ir tik sūnaus gyvenamojoje vietoje.

Nurodė, kad su ieškovu gyveno kartu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. Gyvenimas buvo problemiškas, ieškovas pavydus, neleido įsidarbinti, naudodavo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, yra grasinęs nužudyti. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyta dėl ieškovo nuolatinių skambučių į seniūniją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS). Žudytis privedė pats ieškovas. Negalėjo išsikviesti policijos, nes ieškovas atima telefoną. 2015 m. balandžio mėn. ieškovui primušus ją ir jos sūnų D., pasiėmė abu vaikus ir išėjo gyventi su savo motina V. K.. Gyvenant kartu, ieškovas neduodavo pinigų, atimdavo vaikams skirtus pinigus. Atvažiavęs aplankyti sūnaus J., jėga jį išsiveža, atsisako jį grąžinti. Kai balandžio mėn. jėga pasiėmė sūnų ir negrąžino jo dvi savaites, atsakovei dingo pienas, daugiau nebegali sūnaus maitinti, tuo padarė nepataisomą žalą sūnui. Pusės metų šalių sūnui reikia motinos priežiūros, kitaip jis patiria stresą. Vaikus prižiūri gerai. Nedraudžia ieškovui bendrauti su sūnumi. Sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia 260 Eur. Persikels gyventi į butą, mokės tik už komunalinius patarnavimus. Šiuo metu niekur nedirba, augina sūnų J., jos gaunamas pajams sudaro tik išmokos vaikams, jokio turto neturi. Sūnų išlaikyti padeda motina ir seserys. Ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas, privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų, todėl prašo priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d.  sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai. Nustatė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos (2015 m. liepos 30 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką: ieškovas gali bendrauti su sūnumi apie susitikimo datą ir laiką pranešęs atsakovei ne vėliau kaip prieš tris dienas ir tik sūnaus gyvenamojoje vietoje.

Konstatavo, kad, šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovas sūnui išlaikymo neteikė, jo nelankė, todėl kaip tėvas neatliko įstatymų priskirtų pareigų. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą įvertino vaiko amžių, kuris buvo 9 mėnesių. Nors įstatymai nenumato pirmenybių motinai, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, kitoms tėvų sąlygoms esant vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti vaiką. Vaiko amžius lemia poreikį nuolat būti prižiūrimam kito asmens. Ieškovas ne visada būna namuose, dėl ko vaikas, nustačius gyvenamąją vietą kartu su tėvu, būtų paliktas kitų asmenų priežiūroje, kai tuo tarpu atsakovė turi galimybę rūpintis sūnumi visą laiką, nepaliekant jo kitiems asmenims. Sprendė, kad atsakovės galimybės sudaryti vaikui tinkamas auklėjimo ir vystymosi sąlygas šiuo aspektu yra tinkamesnės nei ieškovo. Nustatė, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė, tačiau tokio amžiaus vaiko interesai gauti priežiūrą, reikalaujančią daugiau švelnumo, atidumo bei gauti tinkamas auklėjimo ir vystymosi sąlygas yra svarbesni nei materialiniai interesai. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Šalių sūnus gyvena kartu su atsakovės sūnumi, broliai vienas prie kito prisirišę, išskyrimas gali vaikus traumuoti, turėti neigiamos įtakos jų vystymuisi. Sprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 260 Eur. Nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė už atsakovės, todėl ieškovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Laikė pagrįsta atsakovės prašomą bendravimo tvarką, nes vaikui reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, šalys nuolat konfliktuoja įvairiais vaiko auginimo klausimais. Nenustatytas bendravimo grafikas padės šalims planuoti savo veiklą, ateityje išvengti ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei apsaugos nepilnamečio vaiko interesus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė gali tinkamai rūpintis sūnumi, taip pažeidė vaiko teises. Sūnus su tėvu gyveno ilgiau nei su motina. Atsakovės gyvenimo būdas yra netvarkingas, ji dažnai išeidavo iš namų. Neturėdama jokių pajamų atsakovė ima greituosius kreditus, kuriems grąžinti neturi lėšų. 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje atsakovė vaikų akivaizdoje bandė pasikarti. Ši aplinkybė lemiama, sprendžiant sūnaus gyvenamosios vietos klausimą. Atsakovė gali pakelti ranką prieš save ir prieš sūnų. Atsakovė niekur nedirba, tačiau savo laisvo laiko sūnui neskiria. Gyvenant kartu, kol atsakovė lankydavo savo draugus ir pan., vaiką prižiūrėjo ieškovas. Atsakovė neužtikrina sūnui pastovios gyvenamosios vietos, nes neturi gyvenamosios vietos, nėra žinių, kur ji gyvena.

Sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Gali suteikti sūnui gyvenamąją vietą, nes turi gyvenamąjį namą. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnui.

Teismas priteisė iš ieškovo nepagrįstai ir neproporcingai didelį išlaikymą. Atsakovė niekada neteikė išlaikymo, sūnų išlaikė ieškovas. Atsakovė už vaiką gautas socialines išmokas naudojo savo reikmėms, neteikė šiam ir kitam sūnui D. išlaikymo, todėl nepateikė byloje jokių įrodymų dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo. Priteisto išlaikymo dydis pažeidžia kitos ieškovo dukters A. Š. interesus. Žino, kad ieškovo teikiamas išlaikymas nebūtų panaudotas vaiko interesams. Atsakovė įrodymais nepagrindė 260 Eur dydžio vaiko išlaikymo sumos. Ieškovo darbo užmokestis 256,82 Eur per mėnesį, jokių papildomų pajamų neturi. Iš darbo užmokesčio privalo išlaikyti dukterį A. Š. ir pragyventi pats. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 11 klasėje, mokysis iki 2017 m. birželio mėn., todėl dukrą turės išlaikyti iki ji baigs vidurinę mokyklą. Pagal dukters amžių ir suformuotą teismų praktiką jai reikalinga didesnė išlaikymo suma, nei mažamečiui sūnui. Teismas turėjo paskirstyti ieškovo pajamas į tris dalis, todėl teisinga iš ieškovo priteisti ne daugiau 70 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui.

Nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi pažeidžia vaiko ir ieškovo interesus. Sūnaus negalės matyti, atsakovė atsisako kalbėti su ieškovu telefonu, neatsiliepia į skambučius, ieškovas neturi galimybės pranešti apie ketinimą atvykti aplankyti sūnaus. Sūnaus lankymas tik jo gyvenamojoje vietoje nepagrįstai riboja ieškovo ir vaiko teises. Norėtų nusivežti sūnų pas savo motiną. Norėtų pasiimti sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos bent jau pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį.

Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti; arba sprendimą pakeisti, priteistą išlaikymą sumažinti iki 70 Eur, nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi, pagal kurią ieškovas turėtų teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį šeštadienį 10 val. ir parvežant sūnų į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su motina, ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos  nesusiejo su konkrečiu grafiku, ar teisingai nustatė ieškovo vaikui mokėtiną išlaikymo dydį. 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymėjimą apie apelianto dukters mokymąsi šiuo metu bei 2016-2017 mokslo metais (b.l. 113). Rengdamasis bylos nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovė pateikė 2015 m. spalio 9 d. sudarytą buto nuomos sutartį (b. l. 141). Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje  byloje būtina individualizuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių  bylų  skyriaus  teisėjų  kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-320/2006 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei D. I. ir atsakovės D. I. priešieškinį ieškovui A. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kt.).

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių sūnui yra vieneri metai ir trys mėnesiai. Nuo gimimo iki 2015 m. balandžio mėnesio jis gyveno su abiem tėvais, nuo 2015 m. balandžio – su motina pas pastarosios motiną Šakių rajone (duomenys neskelbtini). Tai paneigia apelianto teiginį, jog su tėvu vaikas gyveno ilgiau nei su motina. Faktas, kad, atsakovei išvykus iš ieškovo namų, ieškovas keletui savaičių sūnų buvo pasiėmęs (atsakovės teigimu, vaiką išsivežė panaudojęs jėgą, savavališkai), apelianto elgesį siekiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įgalina vertinti ne jo naudai. 2015 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta laikinosios apsaugos klausimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai įgyvendino tėvo valdžią (vaiką išsivežė ilgam laiko tarpui, tai neatitiko keleto mėnesių amžiaus kūdikio interesų, nes jo priežiūra reikalavo ypatingo atidumo, rūpestingumo, maitinimo motinos pienu). Atsakovė paaiškino, kad, prievarta nutraukus kūdikio maitinimą, jai dingo pienas. Įvertinęs minimą nutartį apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nutarė, kad dėl vaiko amžiaus jam geriausia gyventi su mama, nes toje bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų auginti vaiko, nebuvo duomenų, kad ji kūdikiui darytų žalą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokių priežasčių nebuvo nustatyta ir išnagrinėjus bylą iš esmės.

Apeliantas nepateikė įrodymų apie netvarkingą atsakovės gyvenimo būdą, dėl kurio vaiko gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina. Šalių teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, todėl apelianto nurodoma aplinkybė apie vaiko priežiūrą tuo metu, kai jo motina aplanko draugus, negali būti vertinama kaip motinos pareigų nevykdymas – pareigą prižiūrėti vaiką tuo metu turi kartu gyvenantis tėvas (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tokią vaiko nepriežiūrą iš motinos pusės, dėl kurio jo gyvenamoji vieta su motina negalėtų būti nustatyta. Iš antstolio A. B. 2015 m. liepos 8 d. pažymėjimo matyti, kad jis vykdo 2015 m. kovo 3 d. teismo įsakymą išieškoti 173,09 Eur skolą iš atsakovės uždarajai akcinei bendrovei „4 Finance“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neįrodo atsakovės neatsakingumo – atsakovės skola greituosius kreditus teikiančiai bendrovei yra labai maža, pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad ieškovas neduodavo pinigų (tai, kad šalių santykiai gyvenant kartu buvo labai konfliktiniai, kad jie nerodė vienas kitam pagarbos, patvirtina Vilkaviškio VTAS išvada). Pažymėtina, kad įtampa šalių santykiuose gyvenant kartu atsakovė motyvuoja ir savo imituotą suicidinį bandymą (tai vyko matant medikams). Nėra pagrindo daryti išvadą, jog toks ketinimas buvo realus, taip pat nėra įrodymų apie panašų atsakovės elgesį gyvenant skyrium nuo ieškovo. 

Atmestini apelianto teiginiai, kad, neturėdama pastovios gyvenamosios vietos, atsakovė jos neužtikrina vaikui, kad nėra žinių apie jos gyvenamąją vietą. Šiuo metu atsakovei tėra dvidešimt du metai, ji augina du sūnus. Logiška manyti, jog tokio amžiaus ir šeiminės padėties moteris dar neturėjo objektyvios galimybės įsigyti nuosavą būstą, tačiau tai neleidžia spręsti, kad ji neužtikrina šalių vaikui pastovios gyvenamosios vietos. Iš Šakių rajono VTAS išvados matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė su vaikais gyveno pas motiną, minimalios sąlygos vaikams auginti ten yra. Atsakovė VTAS atstovams nurodė pas motiną gyvenanti laikinai, 2015 m. rugsėjo mėn. ketina išsikelti į  nuomojamą butą Marijampolėje. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2015 m. spalio 9 d. buto nuomos (faktiškai – panaudos) sutarties matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė R. J. leido atsakovei neterminuotai gyventi šiame bute nemokant nuomos mokesčio, atsiskaitant už komunalinius patarnavimus (b.l. 141). Net jei tėvų gyvenimo sąlygos būtų vienodos, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis, jam ir toliau yra reikalingesnė motinos globa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000 pagal E.G. ieškinį atsakovui S.G. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo).

Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

Dėl bendravimo tvarkos

Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).

Pirmosios instancijos teismas ieškovo bendravimo tvarką su vaiku, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešant atsakovei ne vėliau kaip prieš tris dienas ir tik sūnaus gyvenamojoje vietoje, nustatė pagal priešieškinio reikalavimus, nes ieškovas jokio bendravimo grafiko nepasiūlė.

Sutiktina su apeliantu, kad bendravimas su vaiku tik atsakovės gyvenamojoje vietoje neatitinka nei ieškovo, nei šalių sūnaus interesų.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šios teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Byloje nėra įrodymų apie tai, kad, įgyvendindamas teisę auklėti sūnų savo gyvenamojoje aplinkoje, ieškovas kaip nors jam kenktų. Priešingai – ir dėl to, kad šalių santykiai konfliktiniai, ir dėl bendravimo vietos apibrėžtumo ieškovo bendravimas su vaiku tik atsakovės gyvenamajame būste būtų nevisavertis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju auklėjimo pareigų įgyvendinimui ir galimų konfliktų išvengimui vaiko interesus labiau atitiktų ne neapibrėžtas bendravimas, o apelianto nurodoma konkreti bendravimo tokia, leidžiant jam pasiimti vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį šeštadienį 10 val. ir parvežti į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks bendravimo periodiškumas nedarys neigiamos įtakos mažamečio vaiko gyvenimo režimui, nes jis dar nelanko ikimokyklinės vaikų ugdymo įstaigos, kelionė pas tėvą neilga (ieškovas gyvena gretimame rajone), berniuko auklėjimui bendravimas su tėvu yra būtinas ne tik pasimatant motinos bute. Pažymėtina, jog konkretus bendravimo laikas būtų palankesnis ir pačiai atsakovei, nes tai suteiktų galimybę atitinkamai suplanuoti kitą savo veiklą. Nustatytina, kad apie aplinkybes, dėl kurių ieškovas negalės bendrauti su vaiku nurodytu  metu, ieškovas privalo informuoti atsakovę iki bendravimo tvarkoje nurodyto šeštadienio 8 valandos mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė apie aplinkybes, dėl kurių vaikas negalės bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką (pvz., vaiko ligą), ieškovui turi pranešti iki bendravimo tvarkoje nurodyto šeštadienio 8 valandos mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini).

Vaikui augant bendravimo poreikiai gali kisti, jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.

Dėl išlaikymo dydžio

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis sutiktina su apeliantu, kad atsakovė nei savo paaiškinimais, nei įrodymais nepagrindė 260 Eur dydžio vienerių metų vaiko poreikių bei tokios sumos skyrimo fakto. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ji pripažino, kad vienam vaikui išlaikyti pakanka 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, tačiau dėl šalių vaiko amžiaus atsakovė šiuo metu nedirba, neturi jokio turto, jos pajamas sudaro tik 58,90 Eur socialinė išmoka vaikams ir, atsakovės teigimu, užsienyje gyvenančių seserų bei brolio parama, o ieškovo turtinė padėtis geresnė (turi nuosavo namo, žemės sklypo dalį, transporto priemonę, dirba, yra materialiai geriau apsirūpinęs ir dėl amžiaus skirtumo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui turi tekti didesnė sūnaus išlaikymo dalis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią dalį atitinka 2015 m. liepos 31 d. teismo nutartimi priteista laikino išlaikymo suma 100 Eur.

Atmestini apelianto argumentai, jog 100 Eur išlaikymas neatitinka jo materialinės padėties (pažymėtina, kad apeliantas ginčija 150 Eur išlaikymo dydį). Ieškinyje jis prašė priteisti iš atsakovės panašaus dydžio išlaikymą (70 Eur), nors atsakovės turtinė padėtis ženklai blogesnė, kaip ir jos galimybė įsidarbinti auginant vienerių metų vaiką. Apelianto išlaikomai dukrai (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų. Apelianto pareiga ją išlaikyti iki mergaitė baigs vidurinę mokyklą bei jo uždarbio dydis neatleidžia nuo pareigos teikti kitam savo vaikui pastarojo poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Apeliantas yra sveikas darbingo amžiaus žmogus, sūnaus susilaukęs būdamas keturiasdešimties metų amžiaus, todėl turi pasirūpinti tokio dydžio pajamų gavimu, kurios užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką nustatė, neįvertinęs šalių konfliktinių santykių bei lygių šalių teisių auklėti vaiką, išlaikymo dydį – neteisingai nustatęs vaiko poreikius, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nekeistina, nes abi šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio bei kitai šaliai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14,20 straipsnius.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 325-330 straipsniais,

nutaria:

            pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą.

Iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos (2015 m. liepos 30 d.) iki vaiko  pilnametystės priteistą išlaikymą J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 100 (vieno šimto) Eur, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nustatyta tvarka.

Pakeisti ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi  J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką. Nustatyti, kad ieškovas bendrauja su sūnumi, pasiimdamas jį iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį šeštadienį 10 valandą ir parveždamas į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18 valandą. Apie aplinkybes, dėl kurių negalės bendrauti su vaiku nustatytu  metu, ieškovas privalo informuoti atsakovę iki bendravimo tvarkoje nurodytų šeštadienių 8 valandos mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie aplinkybes, dėl kurių vaikas negalės bendrauti su ieškovu pagal nustatytą tvarką, ieškovui turi pranešti iki bendravimo tvarkoje nurodytų šeštadienių 8 valandos mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

Teisėjai              Raimondas Buzelis

              Virginija Gudynienė

              Algimantas Kukalis