Baudžiamoji byla Nr. N1-1599-893/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03451-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,

kaltinamajam Ž. M.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Emmai Domajevai,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tadui Cijūnaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, moksleivis, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė : 

                      Ž. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, 2019-01-24 apie 17.40 val. iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris pagal panaudos sutartį perduotas BĮ (duomenys neskelbtini) pagrobė socialinės darbuotojos pavaduotojai R. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10“, kurio vertė 599 eurai su prietaiso dėklu, kurio vertė 10 eurų ir iš globos namų, kuriuose ir gyvena, pasišalino. Šiais savo veiksmais Ž. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

              Be to, Ž. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, 2019-01-31 apie 18.05 val. iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris pagal panaudos sutartį perduotas BĮ (duomenys neskelbtini) atvirai pagrobė BĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Acer AS5349“, kurio vertė 289,33 eurai ir iš globos namų, kuriuose ir gyvena, pasišalino. Šiais savo veiksmais Ž. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

             Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Ž. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, nurodydamas, kad padarė jam pareikštame kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas dėl to, kad tuo metu jam reikėjo pinigų. Dėl padaryto gailisi.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Dėl 2019 m. sausio 24 d. vagystės 

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. M. savo kaltę dėl šios vagystės pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Ž. M. kaltė pagrobus nukentėjusiajai R. G. priklausantį kaltinime nurodytą 609 eurų vertės turtą įrodyta ne tik Ž. M. prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios, liudytojo R. R. parodymais, kitais duomenimis.

Iš nukentėjusiosios R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti šios aplinkybės. 2019-01-24 ji darbą (duomenys neskelbtini), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) pradėjo nuo 12.00 val., apie 17.00 val. namo grįžo Ž. M., jis nuėjo prie kompiuterio, o ji virtuvėje ruošė jam vakarienę. Jam tik grįžus namo ji leido, jam prašant, paskambinti draugei, kurios jokių duomenų nurodyti negali, po ko pasakė telefoną grąžinti ir jis jį padėjo virtuvėje ant stalo. Jai beruošiant valgį ir stovint nugara į stalą, ji nieko negirdėjo, tik išgirdo buto įėjimo durų trenksmą, o kai nuėjo pažiūrėti, tai pamatė, kad Ž. M. nėra namuose, liftas jau buvo nuvažiavęs į apačią. Tada atėjusi į virtuvę pamatė, kad ant stalo nėra jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono. Ji iškart paskambino į savo telefono numerį, tačiau telefonas buvo išjungtas (nors buvo pilnai įkrautas). PIN kodo Ž. M. niekada nurodžiusi nebuvo. Tada ji suprato, kad Ž. M. telefoną pavogė, todėl apie tai ji pranešė policijai. Telefonas buvo su odiniu juodos spalvos atverčiamu dėklu, kurio vertė 10 eurų. Daugiau iš jos niekas pavogta nebuvo. Dėl šio įvykio jai padaryta 609 eurų turtinė žala, dėl kurios ji ieškinio nereikš (b. l. 14-15, 25-26, 17-18).

Iš liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti šios aplinkybės. Jis dirba kasininku įmonėje DND LT. 2019-01-24 jis dirbo įmonės lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 19.30 val. į lombardą atėjo 2 vaikinai. Vienas iš vaikinų pasiūlė iš jo nusipirkti mobiliojo ryšio telefoną Huawei. Telefonas buvo be SIM kortelės. Jis paėmė iš vaikino mobilaus ryšio telefoną ir patikrino jį duomenų bazėje – ar prietaisas nėra ieškomas policijoje. Patikrinus nustatė, kad telefonas nėra paieškomas. Tuomet paklausė vaikino ar jis turi telefono dokumentus. Pastarasis atsakė, kad mobiliojo ryšio telefono dokumentų neturi, nes išmetė. Iš kur gavo telefoną vaikinas nepasakė. Patikrinus telefoną jis buvo tvarkingas, todėl jis pasiūlė vaikinui už telefoną 50 eurų. Vaikinas sutiko. Taip pat liudytojas nurodė, kad lombardas yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 29-30).

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiosios 609 eurų vertės turtą. Kaltinamojo Ž. M. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes svetimo turto pagrobimas yra vagystė.

Dėl 2019 m. sausio 31 d. vagystės 

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. M. savo kaltę dėl šios vagystės pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Ž. M. kaltė pagrobus kaltinime nurodytą svetimą turtą įrodyta ne tik Ž. M. prisipažinimu, bet ir liudytojos parodymais, kitais duomenimis.

Iš liudytojos D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti šios aplinkybės. Ji dirba socialinės darbuotojos padėjėja (duomenys neskelbtini0 adresu (duomenys neskelbtini). 2019-01-31 apie 17.50 val., minėtų globos namų ugdytinis Ž. M. pasiėmė globos namų kompiuterį ACER pilkos spalvos ir su juo nuėjo į savo kambarį. Staiga apie 18.00 val. D. Č. pamatė kaip Ž. M. su kompiuteriu išbėgo pro lauko duris. D. Č. dar spėjo sušukti Ž. M., kad sustotų, bet jis jos nepaklausė. Kompiuterio dokumentų šiuo metu įvykio vietoje nėra, bet vėliau jie bus pateikti kartu su globos namų pareiškimu. Ž. M. jau ne pirmą kartą įvykdo vagystę (b. l. 61-62). 

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamasis atvirai pagrobė kaltinime nurodytą kompiuterį. Vagystė laikoma atvirąja, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, o kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pats Ž. M. teisme nurodė, kad vagiamą kompiuterį išmetė pro langą kitam asmeniui. Todėl net ir jo versija, kad liudytoja galėjo nematyti vagystės fakto, jo veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nekeičia, nes šią vagystę matė kitas asmuo, kuriam buvo išmestas svetimas kompiuteris. Kaltinamojo Ž. M. nusikalstami veiksmai dėl šios veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė.

Dėl Ž. M. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

 Teismas, skirdamas Ž. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – Ž. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nusikaltimus nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas. Teismas atsižvelgia, kad yra jo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, nes jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi, taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis šiuo metu yra jauno amžiaus, teistas. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka Ž. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a : 

 Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu Ž. M. paskirti subendrintą bausmę – 15 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

 Vadovaujantis BK 48 straipsniu bausmės vykdymo metu uždrausti Ž. M. turėti ar įgyti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti Ž. M. – mokytis; nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu ar sveikatos priežiūra; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

 Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas     Dainius Grizickas