Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. bylos Nr. 1A-25-72/2012
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00007-2008-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d. ir nuteista trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-09-25 iki 2011-03-07 įskaitytinai. Priteista iš R. G. 7076,25 Lt proceso išlaidų valstybei: 7051,40 Lt ekstradicijos ir 24,85 Lt teismo išlaidų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R. G. nuteista už tai, kad 2007 metais iki 2007 m. gegužės 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,02 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, kurią nuo įgijimo momento, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iki 2007-05-15, kuomet apie 19 val. 50 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 1,02 gramo psichotropinės medžiagos MDMA už 180 Lt neteisėtai pardavė R. D..
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. G. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą bausmę. Mano, kad jai už padarytą nusikaltimą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta. Nurodo, kad ji visiškai prisipažino R. D. perdavusi psichotropinę medžiagą ir dėl to labai gailisi. Teismas, skirdamas jai bausmę už padarytą nusikaltimą, motyvavo tuo, kad ji jau teisiama ketvirtą kartą. Tačiau teistumas jai yra išnykęs, todėl mano, kad teismas, skirdamas bausmę, negalėjo remtis jos ankstesniais teistumais. Nurodo, kad ji neblogai charakterizuojama. Viena augina nepilnametį sūnų. Yra neįgali (darbinga 30 procentų). Šiuo metu gydosi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nurodo, kad nors teismas, skirdamas bausmę, iš dalies ir pasirėmė šiomis aplinkybėmis, tačiau priėjo prie išvados, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas jos prisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ji netiksliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo padarymo būdą. Tačiau ji nusikaltimą padarė prieš ketverius metus ir nevisiškai prisimena jo padarymo aplinkybių. Tokį nusikaltimo padarymo aplinkybių primiršimą sąlygojo ir jos dabartinė psichinė liga, kurią ji šiuo metu gydosi.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistoji R. G. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., neginčija. Kolegijai šis klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu R. G. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d., nes pastaroji neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas MDMA, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat šias medžiagas neteisėtai pardavė R. D..
Apeliaciniu skundu nuteistoji nesutinka su jai paskirta bausme, teigdama, kad ji yra pernelyg griežta, ir prašo ją sušvelninti. Tačiau kolegija nuteistosios R. G. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių ji prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, atmeta. Paskirdamas apeliantei bausmę teismas vadovavosi straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija, BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi, teisingai taikė BK 54 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus, su kuriais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad R. G. yra neįgali (nustatytas darbingumas - 30 procentų), išsituokusi ir viena augina nepilnametį sūnų, charakterizuojama patenkinamai, šiuo metu gydosi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tačiau nuteistoji padarė sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, teisiama ketvirtą kartą, ne kartą buvo bausta administracine tvarka. Nors nuteistoji ir nurodo, kad ankstesni jos teistumai yra išnykę ir, jos nuomone, teismas negalėjo jais remtis skirdamas jai bausmę, tačiau kolegija tokį apeliantės skundo argumentą atmeta ir pažymi, kad R. G. charakterizuojantys duomenys, įskaitant ir ankstesnius teistumus, yra įvertinami priimant nuosprendį ir yra reikšmingi skiriant bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į juos atsižvelgė R. G. už jos padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę. Nuteistoji skunde pažymi, kad ji visiškai prisipažino R. D. perdavusi psichotropinę medžiagą ir dėl to labai gailisi, tačiau teismas nepagrįstai jos prisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija tokį skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą, todėl atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės atsakomybę lengvinančių, taip pat ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo.
Pažymėtina, jog teismui pripažįstant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės dėl psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nepripažino. R. G. parodė, kad psichotropines medžiagas ji buvo įsigjusi bei laikė savo tikslams, nes pati retkarčiais jas pavartodavo. Jas yra vartojusi ir kartu su R. D.. R. D. yra davusi, bet ne pardavusi psichotropinių medžiagų. Kolegija, atsižvelgusi į tokius R. G. paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apeliantės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šios R. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nemato pagrindo pripažinti ir kolegija. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš ketverius metus ir ji paprasčiausiai neatsimena visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl jas galėjo nurodyti netiksliai bei kad nusikaltimo padarymo aplinkybių primiršimą galėjo sąlygoti ir dabartinė jos psichinė liga, dėl kurios ji šiuo metu gydosi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kolegija vertina kritiškai, kaip jos pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors teismui pateiktos medžiagos duomenys ir patvirtina, kad R. G. šiuo metu pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-15 nutartį už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., padarymą gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tačiau iš byloje atliktos ekspertizės išvadų (ekspertizės akto Nr. 87 TPK -13/2011) matyti, kad R. G. nusikaltimo padarymo metu visiškai suvokė daromos veikos pavojingumą ir visiškai galėjo valdyti savo veiksmus. Šiuo metu ji visiškai supranta su ja atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmę, su ja gali būti atliekami tyrimo veiksmai. Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad R. G. nuo 2004-09-26 buvo nepagrįstai nustatytas šizofreninis sutrikimas, depresinis tipas. Šiuo metu jai nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Siekiant nustatyti nuteistosios sveikatos būklę ir kartu pašalinti abejones dėl nuteistosios R. G. apeliaciniame skunde keliamų pirmiau paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvados (ekspertizės akto Nr. 75U-II-14) taip pat patvirtina, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu (2007 metais iki 2007-05-15) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad ji ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, dabar susilaiko, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. G., įvertinant jos psichinės sveikatos būklę, nereikalingi taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.
Baudžiamasis įstatymas už apeliantės padarytą nusikalstamą veiką numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, apeliantei paskyrė bausmę, artimesnę sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas R. G. paskyrė teisingą bausmę ir ji sudaro realias prielaidas visiems bausmės tikslams (BK 41 straipsnis) realizuoti, švelninti ją nėra teisinio pagrindo. Bausmė nėra per griežta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r ė :
Nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius
Teisėjai Pranas Šimkus
Sigitas Bagdonavičius