Civilinė byla Nr. e2A-180-459/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00360-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4; 2.6.7; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto skalbykla“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Rasa“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Lavirita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) ginčo sandorius dėl 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001899, 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001904, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001912, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001913, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001915 nurodytų darbų atlikimo (paslaugų suteikimo) pripažinti negaliojančiais; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės tai, ką ji yra gavusi pagal 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001899, 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001904, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001912, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001913, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001915, t. y. 36 300,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, jog 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Miesto skalbykla“. Susipažinus su administratoriui perduotais UAB „Miesto skalbykla“ veiklos dokumentais buvo nustatyta, kad UAB „Kevija“ yra pateikusi UAB „Miesto skalbykla“ apmokėjimui minėtas penkias PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. keturiais mokėjimo pavedimais sumokėjo atsakovei pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras 36 300,00 Eur sumą. Jokios sutartys, kurių pagrindu buvo atliekami minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta darbai, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai administratoriui nebuvo perduoti. Administratorius kreipėsi į atsakovę paaiškinimo, atsakovė nurodė, jog rašytinės sutartys nebuvo sudarytos, darbų priėmimo–perdavimo aktų nėra. Kadangi rangos dalyko ir objekto iš PVM sąskaitų faktūrų identifikuoti galimybės nėra, ieškovė pareikalavo atsakovės grąžinti PVM sąskaitų faktūrų pagrindu gautas pinigines lėšas. Atsakovė ieškovei pateikė atsakymą, nurodė, jog rašytinės formos rangos sutartis tarp šalių nėra privaloma, o rašytinių darbų priėmimo–perdavimo aktų nebuvimas nepaneigia darbų atlikimo fakto. Anot ieškovės, PVM sąskaitų faktūrų išrašymas ir pinigų pervedimas realaus darbų (paslaugų) vykdymo neįrodo. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tik kaip priedanga pinigų perdavimui, o jose nurodytos paslaugos realiai nebuvo teiktos. Anot ieškovės, ginčijami sandoriai savo turinio prasme buvo fiktyvūs ir realiai nebuvo įgyvendinami. Kadangi šalys ginčijamais sandoriais siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas atsakovei išsimokėti ieškovei priklausančias lėšas, t. y. sukurti įrankį piniginių lėšų išėmimui, tokie sandoriai, kurių pagrindu atliekami tik piniginių lėšų mokėjimai, tačiau, kurie neturi realaus turinio, pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tuo atveju, jeigu vis dėlto būtų nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai buvo atlikti, ginčo sandoriai turėtų būti pripažįstami apsimestiniais dėl subjekto, t. y. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu faktine UAB „Miesto skalbykla“ vadove buvo UAB „Rasa“ direktorė S. U.. Abiejų įmonių apskaitą vedė tie patys asmenys – I. V., V. N.. Vienintelis suinteresuotas asmuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų gavimu buvo nekilnojamojo turto, kuriame atsakovė įrodinėja atlikusi darbus, savininkė UAB „Rasa“, nes UAB „Miesto skalbykla“ buvo sudariusi sutartį tik dėl dalies (duomenys neskelbtini), esančių patalpų nuomos, didžiąja dalimi nurodytų patalpų naudojosi ir veiklą minėtose patalpose vykdė jų savininkė UAB „Rasa“. Anot ieškovės, šios aplinkybės patvirtina, kad iš PVM sąskaitų faktūrų kylančias teises ir pareigas, jei jose numatyti darbai iš tiesų buvo atlikti, įgijo ne UAB „Miesto skalbykla“, o UAB „Rasa“. Tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai vis dėlto buvo atlikti, ginčo sandoriai turėtų būti pripažinti apsimestiniais dėl subjekto CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
3. Atsakovė prašė patikslintą ieškinį atmesti, nurodė, jog ieškovės ir atsakovės faktiniai veiksmai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, fotonuotraukos su atliktais darbais patvirtina aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudarytos sutartys dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų – stogo remonto, aikštelių paruošimo, vamzdyno remonto, trinkelių klojimo, teritorijos tvarkymo darbų ir jos yra įvykdytos, t. y. atsakovė atliko PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, o ieškovė juos priėmė ir sumokėjo už juos šalių sutartą kainą. Ieškovės nurodyti argumentai apie rašytinės rangos sutarties ir priėmimo–perdavimo aktų nebuvimą nepaneigia tos aplinkybės, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo atsiskaityta pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė faktiškai atliko sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, o ieškovė naudojosi atliktu atsakovės darbų rezultatu, kuris numatytas ginčo sąskaitose. Kad darbai faktiškai atsakovės buvo atlikti objekte (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik išrašytos atsakovės PVM sąskaitos faktūros, bet ir ieškovės atlikti mokėjimai pagal šias sąskaitas, į bylą pateiktos fotonuotraukos iš objekto, kuriose užfiksuotas darbų atlikimo faktas, prekių pirkimo PVM sąskaitos faktūros, įrangos nuomos sutartys, atsakovės turimo ilgalaikio turto sąrašas ir kt. Anot atsakovės, įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nurodyti darbai buvo atlikti. Sandorio fiktyvumui konstatuoti ieškovė nenurodo, kodėl UAB „Kevija“ turėjo būti suinteresuota su UAB „Miesto skalbykla“ sudaryti tariamą sandorį, kokio tikslo ir kokios naudos atsakovė iš to siekė. Pažymi, jog atsakovės UAB „Kevija“ vadovai, akcininkai nėra jokiais ryšiais ar santykiais susiję nei su UAB „Miesto skalbykla“, nei su UAB „Rasa“.
4. Trečiasis asmuo UAB „Rasa“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad S. U. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu buvo faktine UAB „Miesto skalbykla“ vadove. UAB „Miesto skalbykla“ ir UAB „Rasa“ nėra tarpusavyje susijusios. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad S. U. vykdė vadovavimo funkcijas UAB „Miesto skalbykla“. Ieškovės nurodomas teiginys, kad tiek ieškovės, tiek UAB „Rasa“ apskaitą vedė tie patys asmenys, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi šie asmenys dirbo pagal darbo sutartis, neužėmė vadovaujamų pareigų ir nedarė jokios įtakos įmonių valdymui. Ieškinyje nurodytas teiginys, kad vienintelis suinteresuotas asmuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų gavimu buvo nekilnojamojo turto savininkė UAB ,,Rasa“, yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, jog 2020 m. birželio 6 d. UAB „Rasa“ ir UAB „Miesto skalbykla“ sudarė negyvenamųjų patalpų sutartį. Šia sutartimi UAB „Rasa“ įsipareigojo perduoti ieškovei laikinai valdyti ir naudoti 600 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Ieškovė minimas patalpas naudojo savo veiklai. Sutarties 2.4 punkte ieškovė ir UAB „Rasa“ susitarė, jog „<...> Nuomotojas leidžia Nuomininkui savo inciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo su Nuomotoju pagerinti Patalpų būklę, vykdyti einamąjį remontą.“ Ieškovė pagerinimus įsipareigojo atlikti savo sąskaita. Ieškovės ir atsakovės sudarytos rangos sutarties pagrindu buvo atlikti šie darbai: stogo remontas, aikštelių paruošimas, vamzdyno remontas, trinkelių klojimas, teritorijos tvarkymo darbai. Ieškovė turėjo teisę pagerinti nuomojamą turtą ir jį remontuoti. UAB „Rasa“ nederino darbų su atsakove ir jų neužsakė. Anot trečiojo asmens, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sandoriai būtų tariami, kad sandorio šalys realiai ieškovės ginčijamų sandorių nevykdė, kad nebuvo sukurtas darbų rezultatas ir pan. Priešingai, teismui pateikti duomenys patvirtina faktą, kad ginčo sandorius šalys yra įvykdžiusios.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ginčo sandorius tarp ieškovės UAB „Miesto skalbykla“ ir atsakovės UAB „Kevija“ dėl 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001899, 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001904, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001912, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001913, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001915 nurodytų darbų atlikimo (paslaugų suteikimo) negaliojančiais; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Kevija“ pagal 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001899, 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001904, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001912, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001913, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KEV Nr. 001915 gautą bendrą 36 300,00 Eur sumą ieškovei BUAB „Miesto skalbykla“; priteisė ieškovei BUAB „Miesto skalbykla“ iš atsakovės UAB „Kevija“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 36 300,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės UAB „Kevija“ valstybei 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad palyginus betoninių trinkelių būklę, buvusią 2019 m. birželio mėn. ir 2021 m. balandžio mėn., matyti, jog, pavyzdžiui, prie įvažiavimo į teritoriją betoninės trinkelės analogiškai toje pačioje vietoje buvo nuskilusios tiek 2019 m. birželio mėn., tiek 2021 m. balandžio mėn. Taip pat pagal atsakovės poziciją 2021 m. pačioje pradžioje perklojant trinkeles buvo išlyginti visi nelygumai ir įdubimai, tačiau tiek lyginant betoninių trinkelių būklę, buvusią 2019 m. birželio mėn., tiek 2021 m. balandžio mėn. matyti, kad tose pačiose vietose ant betoninių trinkelių želia žolė. Teismas vertino, jog, jeigu atsakovė 2021 m. pačioje pradžioje būtų perklojusi trinkeles, 2021 m. balandžio mėn. žolės neturėjo būti visiškai arba nedaug, tačiau, kaip matyti iš 2021 m. balandžio mėn. fiksacijos, žolės ant betoninių trinkelių buvo prižėlusios dar daugiau nei 2019 m. birželio mėn. Todėl teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog vis dėlto 2021 m. pradžioje betoninės trinkelės nebuvo perklotos.
5.2. Teismas padarė išvadą, kad betoninės trinkelės 2021 m. sausio mėn. – kovo mėn. vis dėlto nebuvo perklotos ir ieškovė su atsakove dėl tokių darbų atlikimo minėtu laikotarpiu nesitarė, kadangi byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų dėl tarimosi / susitarimo dėl darbų, jų apimties, jų pobūdžio, sąmatų, naudojamų medžiagų, darbų įkainių ir pan. Teismas vertino, jog atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos, kaip nurodė atsakovės atstovė, jau po ieškinio gavimo teisme, ir rašytiniai paaiškinimai, kad trinkelių klojimo darbams buvo naudojamas traktorius JSB, priekaba, šakinis krautuvas KOMATSU, žodiniai paaiškinimai, kad buvo atsivežta grunto pagrindui, neįrodo, jog atsakovė faktiškai atliko 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001899, nurodytus darbus.
5.3. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų dėl tarimosi / susitarimo dėl vamzdynų remonto darbų atlikimo, jų apimties, sąmatos, kokie vamzdžiai, kurioje vietoje turėjo būti pakeisti, darbų įkainių ir pan. Pažymėjo, jog atsakovė prie fotonuotraukų nurodo, kad buvo montuojami nauji technologiniai vamzdynai DN 60 – 180 m ir ventiliacinis vamzdynas DN 400 – 35 m. Į bylą atsakovė pateikė vamzdžių pirkimą pagrindžiančią 2021 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą Nr. KLP-P01-011144, iš kurios matyti, jog UAB „Kevija“ pirko iš UAB „Klaipėdos Lytagra“ vieno skersmens vamzdžius – elektra suvirinti 139,7 x 5, kiekis 240 m. Akivaizdu, jog nesutampa nei vamzdžių skersmuo, nei kiekiai metrais (lyginant, kokius atsakovė įrodinėja vamzdžius montavusi, ir kokius pirko). Be to, viešoje erdvėje patikrinus, kaip atrodo UAB „Klaipėdos Lytagra“ pardavinėjami vamzdžiai elektra suvirinti 139,7 x 5, akivaizdžiai matyti, jog fotonuotraukose užfiksuoti kitokie vamzdžiai / vamzdynai. Pažymėjo, kad teismui nėra pateikta įrodymų, kad minėti iš UAB „Klaipėdos Lytagra“ pirkti vamzdžiai buvo sumontuoti ginčo patalpose, o ne kitame objekte, nė vienoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra jokios žymos, kad kokios nors prekės būtų buvusios pristatytos į ginčo objektą.
5.4. Teismas pažymėjo, jog įrodinėdama, kad atliko vamzdynų remonto darbus, atsakovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą KLV6080271, pagal kurią UAB „Kevija“ pirko iš E. M. Gaas 2021 m. vasario 10 d. Ferolline C20-F50 P200, techninį deguonį ir techninį argoną. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Teismui atsakovė negalėjo tiksliai įvardyti, kaip vieta – (duomenys neskelbtini), yra susijusi su ginčo vieta – (duomenys neskelbtini), buvo išsakyta pozicija, jog galbūt tai prekių pasikrovimo vieta, tačiau toje pačioje PVM sąskaitoje faktūroje pakrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog minėtu adresu (duomenys neskelbtini), yra įsikūrusi UAB „Minijos nafta“. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė teismui nurodė, jog ginčo laikotarpiu atsakovė paraleliai atlikinėjo darbus ir UAB „Minijos nafta“. Todėl teismas vertino, jog minėtos prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą KLV6080271 buvo skirtos ne ginčo objektui, o kitam objektui, kur tuo metu UAB „Kevija“ ir vykdė darbus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos, kaip nurodė atsakovės atstovė, jau po ieškinio gavimo teisme, rašytiniai paaiškinimai, pridėtos PVM sąskaitos faktūros ir kiti pateikti įrodymai neįrodo, kad atsakovė atliko 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, Serija KEV Nr. 001904, nurodytus darbus.
5.5. Teismo skaičiavimu, bendra suma pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už stogo remonto darbų medžiagas sudaro 94,27 Eur. Anot atsakovės, visa kita suma – 5 834,73 Eur – yra už atsilaisvinusių skardos lapų tvirtinimo elementų pervaržymą ir pažeistų stogo dangos lapų keitimą. Teismas pažymėjo, jog darbų įkainiai (už tvirtinimo elementų pervaržymą, skardos lapų keitimą) nėra nurodyti, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo tikrai panaudotos ginčo objekte, duomenų nėra. Teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kada buvo tartasi dėl darbų, kokiomis sąlygomis, kokia apimtimi, kokie darbų įkainiai, tarpusavio įsipareigojimai ir pan. Pažymėjo ir tai, jog atsakovė įrodinėdama, kad keitė pažeistus skardos lapus naujais, žodžiu teigė, kad naujų stogo dangos lapų ji nepirko, medžiagos neva buvo gautos iš ieškovės. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė tokias medžiagas būtų pirkusi, kad stogo danga buvo pažeista ir kad apskritai būtų reikėję tokias medžiagas pirkti. Teismas vertino, jog atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos, kaip nurodė atsakovės atstovė, jau po ieškinio gavimo teisme, rašytiniai paaiškinimai, pridėtos PVM sąskaitos faktūros dėl prekių pirkimo neįrodo, kad 2021 m. sausio mėn. – kovo mėn. ginčo objekte reikėjo atlikti kokius nors stogo remonto darbus, kad ieškovė užsakė tokius remonto darbus ir kad atsakovė atliko 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001913, nurodytus darbus. Abejonių nekeliančių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovė atliko 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001913, nurodytus darbus, nėra pateikta.
5.6. Teismas pažymėjo, kad ginčo PVM sąskaita faktūra, serija KEV Nr. 001912, išrašyta 2021 m. kovo 30 d., apmokėta 2021 m. balandžio 12 d. Atsakovės atstovė nurodė, jog visi ginčo darbai buvo pradėti ir užbaigti per 2–3 mėn., o ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu darbai buvo užbaigti. Tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovė vis dėlto negalėjo vykdyti ir nevykdė 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų aikštelių paruošimo darbų, kadangi tai patvirtina Google Maps 2021 m. balandžio mėn. vaizdo fiksacija: (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2021 m. balandžio mėn. automobilių aikštelės darbai nėra užbaigti ir yra vykdomi. Atsakovės į bylą pateiktos su atsiliepimu į ieškinį aikštelių fotofiksacijos neatitinka situacijos pagal minėtą Google Maps 2021 m. balandžio mėn. vaizdo fiksaciją, iš kurios matyti, jog aikštelės tvarkymo darbai pradėti, atvežta skalda, kažkiek išlygintas gruntas, tačiau aikštelė neparuošta, ji nėra tokios būklės, kaip pagal fotonuotraukas įrodinėja atsakovė. Todėl teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog visa tai paneigia atsakovės teiginius, jog prieš išrašant PVM sąskaitą faktūrą darbai buvo atlikti ir aikštelė tuo metu jau atrodė taip, kaip ji yra užfiksuota atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje atliktų darbų fotonuotraukoje su aprašymais. Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ji 2021 m. sausio mėn. – kovo mėn. atliko darbus, nurodytus ginčo 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001912.
5.7. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001915 nurodytų teritorijos tvarkymo darbų UAB „Kevija“ negalėjo vykdyti ir nevykdė. Teritorijos tvarkymo darbai, kurie, anot atsakovės, buvo tvenkinio valymas, sklypo lyginimas, grunto atsargų kaupimas, buvo vykdomi jau 2020 m. ir tai, anot ieškovės atstovo, patvirtina REGIA žemėlapio ištraukos. Taip pat pridedama žemėlapio nuoroda: (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėjus ortofoto nustatymą yra pateikiama teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), palydovinė fotonuotrauka. Kaip matyti iš minėtoje nuorodoje pateikiamų žemėlapio paaiškinimų, minėtos teritorijos fotofiksacija buvo atlikta 2020 m. Taigi iš žemėlapyje pateikiamos teritorijos fotofiksacijos matyti, kad atsakovės UAB „Kevija“ nurodomi teritorijos tvarkymo darbai buvo vykdomi 2020 m. pavasarį arba vasarą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šių darbų UAB „Kevija“ 2021 m. negalėjo vykdyti. Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ji 2021 m. sausio mėn. – kovo mėn. atliko darbus, nurodytus ginčo 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001915.
5.8. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad ginčo sandorai buvo tariami, kad jie nebuvo realiai atsakovės vykdomi, o atsakovė priešingai – ginčo sandorių realaus vykdymo fakto neįrodė. Konstatuota, jog be jokio teisinio pagrindo, tarp šalių nesant jokių civilinių teisinių santykių, ieškovė pervedė ginčo sumą – 36 300,00 Eur – atsakovei. Tokiu būdu fiktyviai buvo sukurtas atsakovei formalus įrankis ieškovės piniginių lėšų išėmimui. Tokie sandoriai, kurių pagrindu atliekami tik piniginių lėšų mokėjimai, kurie neturi realaus turinio, pripažintini negaliojančiais CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. ginčo sandoriai dėl 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001899, 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001904, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001912, 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001913, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje KEV Nr. 001915 nurodytų darbų atlikimo (paslaugų suteikimo) pripažinti negaliojančiais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).
5.9. Teismas, pripažinęs ginčo sandorius negaliojančiais, taikė restituciją, priteisė ieškovei iš atsakovės tai, ką ji yra gavusi pagal ginčo sąskaitas, t. y. 36 300,00 Eur (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priimti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kadangi sprendimą grindė išimtinai tik ieškovės argumentais, pateiktomis internetinėmis nuorodomis (vaizdine medžiaga), tačiau visiškai nevertintos atsakovės, trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių duomenų – fotonuotraukų su darbų aprašymais, atsakovės turimos technikos ir žmogiškųjų išteklių kiekio, reikalingo ginčo darbams atlikti, trečiojo asmens – objekto savininko – paaiškinimų, kad faktiškai visi ginčo darbai buvo atlikti.
6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, nes teismas neanalizavo atsakovės pateikto atsiliepimo, teismo posėdžio metu išsakytų argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų, todėl pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į visus šalių argumentus.
6.3. Nurodo, kad atsakovė atliko tik betoninių trinkelių perklojimo darbus po sunkiosios technikos važinėjimo. Trinkelių perklojimo darbai buvo atliekami tik teritorijos viduje, o ne už jos ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis žolės vaizdo ar trinkelių būklės vertinimu už teritorijos ribų, nes teritorijoje iš 2021 metų balandžio mėnesio vaizdo matyti, kad žolės apskritai nėra, o iš nuotraukų vaizdo, lyginant 2019 metų ir 2021 metų, matyti, kad trinkelės buvo perklotos, nes vaizdas iš esmės skiriasi – matosi tarpai tarp trinkelių dėl sukritusio smėlio, tai ir būdinga iš naujo perklotai trinkelių dangai.
6.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą KL V6080271 vamzdyno remontui buvo skirtos ne ginčo objektui. Tokią išvadą teismas padarė todėl, kad šioje sąskaitoje nurodyta iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). Tačiau mano, kad tokia teismo išvada yra neteisinga, kadangi 2009 m. kovo 2 d. nuomos sutarties pagrindu atsakovė iš AB „Geonafta“ nuomojosi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir ten vykdė veiklą, todėl teikėjų sistemoje, kurios pagalba pildomos PVM sąskaitos faktūros ir likusi nepakeista iškrovimo vieta. Pažymi, kad atsakovė taip pat per klaidą į darbų aprašymą neįtraukė PVM sąskaitoje faktūroje KLP-P0l-011144 nurodytų vamzdžių diametro.
6.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo reikiamų žinių konstatuoti, kad vamzdyno remonto darbai nebuvo atlikti, kadangi objekte yra sumontuoti skirtingų diametrų vamzdžiai, kurie apšiltinti izoliacine medžiaga, todėl nustatyti objekte visų sumontuotų vamzdžių diametrą nenuardžius šiluminės izoliacijos yra neįmanoma.
6.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis ieškovės teiginiais dėl stogo remonto darbų, kadangi atsakovė atliko atsilaisvinusių skardos lapų tvirtinimo elementų, pervaržymų, pažeistų stogo dangos lapų keitimo darbus. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad objekto stogo danga sutvirtinta, nėra pažeista ar atsilaisvinusi, atšokusi.
6.7. Nurodo, kad Google maps fotofiksacijoje nurodyta data – 2021 metų balandžio mėnuo – nepatvirtina, kad aikštelės paruošimo darbai iki PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos nebuvo baigti. Priešingai, paties pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės – aikštelės tvarkymo darbai pradėti, atvežta skalda, išlygintas gruntas – patvirtina, kad darbai buvo vykdomi ir jie buvo užbaigti iki PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos – 2021 m. balandžio 12 d.
6.8. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė teritorijos tvarkymo darbų neatliko, nes jie buvo vykdomi dar 2020 metais pavasarį arba vasarą. Mano, kad iš REGIA žemėlapio palydovinės fotonuotraukos neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai darbai buvo atliekami, kaip teismas nurodo, 2020 metais.
6.9. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymi, kad byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų dėl tarimosi / susitarimo dėl darbų atlikimo, jų apimties, sąmatos, darbų įkainių, tačiau teisės aktuose nenumatyta imperatyvi pareiga šalims sudaryti rašytinę darbų atlikimo (rangos sutartį), rašytines sąmatas ir pan.
7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Rasa“ prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Nurodo, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame nebuvo net tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas.
7.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.
7.3. Nurodo, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę rangos sutartį, kurio sudaryme trečiasis asmuo nedalyvavo, pagal kurią susitarė dėl smulkių statybos darbų atlikimo (stogo paprastojo remonto, vamzdynų paprastojo remonto ir kt.). Šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir jų kainos, bei, kaip matyti, atsakovė nurodo, kad darbai buvo atlikti, ieškovė juos priėmė, pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo, tuo patvirtindama, kad darbai atlikti.
7.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nevertino duomenų, susijusių su PVM sumokėjimu.
8. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Nurodo, kad ieškovė nesinuomojo nei kiemo teritorijos, nei aikštelės, todėl atsakovės teiginiai, kad neva ieškovė užsakė atlikti trinkelių klojimo, aikštelių paruošimo, teritorijos tvarkymo darbus, yra nelogiški.
8.2. Pažymi, kad atsakovės specializacija visiškai nesusijusi su statybos darbų atlikimu.
8.3. Pažymi, kad atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros savaime neįrodo jose nurodytų darbų atlikimo fakto.
8.4. Nurodo, kad atsakovės pateikta atliktų darbų fotonuotrauka su aprašymu negali būti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimą, kadangi fotonuotraukos yra darytos 2023 metais.
8.5. Nurodo, kad sprendimus dėl 2021 m. kovo 24 - 31 d. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, jų įtraukimo į UAB „Miesto skalbykla“ apskaitą bei apmokėjimo už jas priėmė UAB „Rasa“ ir UAB „Kevija“ atstovai.
8.6. Nurodo, kad trinkelių vieta, forma, išdėstymas ir kiti elementai yra identiški tiek 2019 m., tiek 2021 metų fotofiksacijoje ir akivaizdžiai matyti, kad jos 2021 metais nebuvo perklotos.
8.7. Nurodo, kad vamzdyno remonto medžiagų ir darbų neatitikimai esamu atveju yra pernelyg dideli ir reikšmingi, jog būtų galima pripažinti, jog atliekant atliktų darbų aprašymą buvo suklysta ar pamiršta dalį medžiagų ir darbų įtraukti į sąrašą.
8.8. Nurodo, kad stogų dengimo bei remonto darbų atlikimas visiškai nesusijęs su atsakovės specializacija.
8.9. Nurodo, kad atsakovės teiginiai neva aikštelės paruošimo darbų atlikimo momentas pernelyg sureikšminamas ir galbūt dalis darbų buvo užbaigta po PVM sąskaitos faktūros išrašymo, negali būti pripažįstami įtikinamais.
8.10. Nurodo, kad teritorijos tvarkymo darbai buvo vykdomi ne 2021 m., bet 2020 metais, tai patvirtina REGIA žemėlapio ištraukos.
8.11. Nurodo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti sandoriai (rangos darbų atlikimas) savo turiniu ir esme yra laikytini tariamais sandoriais, kadangi šalys ginčijamu sandoriu siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas atsakovei išsimokėti ieškovei priklausančias lėšas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir buhalterinės apskaitos dokumentus – išrašomų sąskaitų registro ištraukas. Nurodo, kad ši nuomos sutartis paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus ir patvirtina, kad PVM sąskaitoje faktūroje KL V6080271 nurodytas ne atsakovės darbų vykdymo objektas, tačiau patalpų, kurias atsakovė nuomojosi veiklos vykdymui, adresas. Taip pat kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikia buhalterinius apskaitos dokumentus – išrašomų sąskaitų faktūrų registro ištraukas, kurie patvirtina, kad atsakovė ginčo sąskaitas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nuo ginčo PVM sąskaitų faktūrų sumokėjo valstybei pridėtinės vertės mokestį. Taip pat kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikia įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo savivartį Scania (duomenys neskelbtini), kuriuo ir vežė gruntą į ginčo objektą. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu kilus abejonių, nepasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų įrodymo turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, mano, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu ir šių įrodymų pateikimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, siekdama tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, atsakovės pateiktus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. birželio 6 d. tarp UAB „Rasa“ (Nuomotojos) ir UAB „Miesto skalbykla“ (Nuomininkės) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovei buvo perduota laikinai valdyti ir naudoti 600 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomininkas įsipareigojo patalpas naudoti šiai veiklai – skalbinių skalbimui. 2.4 punktu susitarta, kad Nuomotojas leidžia Nuomininkui savo iniciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo su Nuomotoju pagerinti patalpų būklę, vykdyti jų einamąjį remontą. 3.4 punktu Nuomininkas įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą. 3.5 punktu Nuomininkas įsipareigojo užtikrinti švarą ir tvarką patalpose ir aplink jas.
16. 2021 m. sausio mėn. – kovo mėn. minėtame objekte – (duomenys neskelbtini) – skalbinių skalbimo veiklą vykdė tiek ieškovė (patalpų Nuomininkė), tiek trečiasis asmuo UAB „Rasa“ (patalpų Nuomotoja). Atsakovė UAB „Kevija“ išrašė ieškovei UAB „Miesto skalbykla“ šias ginčo PVM sąskaitas faktūras: dėl trinkelių klojimo – 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KEV Nr. 001899; dėl vamzdynų remonto – 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KEV Nr. 001904; dėl stogo remonto – 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KEV Nr. 001913; dėl aikštelių paruošimo – 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KEV Nr. 001912; dėl teritorijos tvarkymo darbų – 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KEV Nr. 001915. Ieškovė atsakovei minėtas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo keturiais mokėjimo pavedimais, t. y. 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 12 d. Iš viso buvo pervesta 36 300 Eur suma. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ginčo sandorius negaliojančiais, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės 36 300 Eur ieškovei.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kadangi sprendimą grindė išimtinai tik ieškovės argumentais, pateiktomis internetinėmis nuorodomis (vaizdine medžiaga), tačiau visiškai nevertintos atsakovės, trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių duomenų – fotonuotraukų su darbų aprašymais, atsakovės turimos technikos ir žmogiškųjų išteklių kiekių, reikalingų ginčo darbams atlikti, trečiojo asmens – objekto savininko – paaiškinimų, kad faktiškai visi ginčo darbai buvo atlikti.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi ir šioje byloje, darydama išvadas apie apeliantės nurodytų aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.
20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, nes teismas neanalizavo atsakovės pateikto atsiliepimo, teismo posėdžio metu išsakytų argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų, todėl pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į visus šalių argumentus.
21. Pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).
22. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
24. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kadangi ginčijamas sprendimas yra tinkamai ir išsamiai motyvuotas, motyvuojamojoje dalyje yra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgta ne tik į ieškovės argumentus, bet ir pasisakyta, kodėl nesutinkama su atsakovės pozicija.
25. Apeliantė nurodo, kad atsakovė atliko tik betoninių trinkelių perklojimo darbus po sunkiosios technikos važinėjimo. Trinkelių perklojimo darbai buvo atliekami tik teritorijos viduje, o ne už jos ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis žolės vaizdo ar trinkelių būklės vertinimu už teritorijos ribų, nes teritorijoje iš 2021 metų balandžio mėnesio vaizdo matyti, kad žolės apskritai nėra, o iš nuotraukų vaizdo, lyginant 2019 metų ir 2021 metų, matyti, kad trinkelės buvo perklotos, nes vaizdas iš esmės skiriasi – matosi tarpai tarp trinkelių dėl sukritusio smėlio, tai ir būdinga iš naujo perklotai trinkelių dangai.
26. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesinius dokumentus ir ginčijamo sprendimo motyvus neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, tokiu atveju, jeigu atsakovė 2021 m. pačioje pradžioje būtų perklojusi trinkeles, 2021 m. balandžio mėn. žolės neturėjo būti visiškai arba nedaug (žolė paprasčiausiai nebūtų spėjusi užaugti), tačiau, kaip matyti iš 2021 m. balandžio mėn. fotofiksacijos, žolės ant betoninių trinkelių buvo prižėlusios dar daugiau nei 2019 m. birželio mėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi teritorijos viduje esančių trinkelių būklę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tiek trinkelių vieta, forma, išdėstymas, tiek kiti elementai yra identiški tiek 2019 m., tiek 2021 metų fotofiksacijoje ir todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad trinkelės 2021 metais nebuvo perklotos. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą išvadą. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodymų visuma nepatvirtina, kad trinkelių klojimo darbus 2021 m. atliko apeliantė.
27. Kartu pažymėtina, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai buvo atlikti objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis, šis objektas ieškovei UAB „Miesto skalbykla“ niekada nepriklausė, o PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu ieškovė buvo sudariusi tiktai dalies minėtu adresu esančių patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutarties 2.4 punktu susitarta, kad Nuomotojas leidžia Nuomininkui savo iniciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo su Nuomotoju pagerinti patalpų būklę, vykdyti jų einamąjį remontą. 3.4 punktu Nuomininkas įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad kiemo teritorija nebuvo sudarytos nuomos sutarties objektas ir jų ieškovė nesinuomojo, todėl apeliantės teiginiai, kad ieškovė užsakė atlikti kiemo teritorijos tvarkymo darbus, tarp jų ir trinkelių klojimo, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi pagal sutartį ieškovė galėjo savo iniciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo su Nuomotoju pagerinti tik objekto vidaus patalpų būklę ir vykdyti vidaus patalpų einamąjį remontą, tačiau ne kiemo teritorijos tvarkymo darbus.
28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą KL V6080271 vamzdyno remontui buvo skirtos ne ginčo objektui. Tokią išvadą teismas padarė todėl, kad šioje sąskaitoje nurodyta iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). Tačiau mano, kad tokia teismo išvada yra neteisinga, kadangi 2009 m. kovo 2 d. nuomos sutarties pagrindu atsakovė iš AB „Geonafta“ nuomojosi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir ten vykdė veiklą, todėl tiekėjų sistemoje, kurios pagalba pildomos PVM sąskaitos faktūros ir likusi nepakeista iškrovimo vieta. Pažymi, kad atsakovė taip pat per klaidą į darbų aprašymą neįtraukė PVM sąskaitoje faktūroje KLP-P0l-011144 nurodytų vamzdžių diametro.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą 2009 m. kovo 2 d. Nuomos sutartį Nr. 09-079g, negali sutikti su apeliante, jog ši sutartis paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą KL V6080271 vamzdyno remontui buvo skirtos ne ginčo objektui. Pažymėtina, kad Nuomos sutartyje Nr. 09-079g 1.3. punkte nurodyta, jog patalpų nuomojimosi terminas yra nustatytas nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. patalpos buvo nuomojamos daugiau nei prieš 10 metų, todėl apeliantės argumentas, kad tiekėjų sistemoje, kurią naudojant pildomos PVM sąskaitos faktūros, per šitiek metų buvo likusi nepakeista iškrovimo vieta, neįtikėtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad 10 metų jos prekių tiekėjai neatnaujino jos kontaktinių duomenų savo sistemose, laikytini nepagrįstomis prielaidomis. Atsižvelgiant į visų byloje esančių įrodymą visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą KL V6080271 vamzdyno remontui buvo skirtos ne ginčo objektui.
30. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, pažymėtina tai, kad apeliantės argumentai, jog ji per klaidą į darbų aprašymą neįtraukė PVM sąskaitoje faktūroje KLP-P01-011144 nurodytų vamzdžių diametro, vertintini kritiškai. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog atsakovės atstovė ne vieną kartą patvirtino, kad visos sąskaitos faktūros, susijusios su darbų atlikimu, byloje yra pateiktos (garso įrašas 1.24.50–1.25.30 val.), fotonuotraukas su darbų aprašymu parengė UAB „Kevija“ direktorius (garso įrašas 1.28.45–1.28.53 val.). Akivaizdu, kad medžiagų ir darbų neatitikimai esamu atveju yra pernelyg dideli ir reikšmingi, jog būtų galima pripažinti, jog atliekant atliktų darbų aprašymą buvo suklysta ar pamiršta dalį medžiagų ir darbų įtraukti į sąrašą. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, jeigu į darbų aprašymą būtų įtraukti ir PVM sąskaitoje faktūroje KLP-P01-011144 nurodyti vamzdžiai (139,7 x 5, kiekis 240 m), apeliantės paaiškinimuose prie fotofiksacijos nurodoma darbų kaina turėtų labai skirtis, nes pasikeistų vykdytų darbų apimtis.
31. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Be to, vadovaujantis CPK nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiga įrodyti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimo faktą tenka rangovui, šiuo atveju apeliantei. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateiktos PVM sąskaitos faktūros savaime neįrodo jose nurodytų darbų (suteiktų paslaugų) atlikimo fakto.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateiktos atliktų darbų fotonuotraukos su aprašymu taipogi negali būti pripažįstamos tinkamu įrodymu, patvirtinančiu PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimą. Apeliantės pateiktas atliktų darbų fotonuotraukų su aprašymu dokumentas buvo sudarytas ir jame esančios fotonuotraukos darytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, rengiant atsiliepimą į ieškinį, t. y. fotonuotraukos darytos 2023 metais. Atsižvelgiant į tai, kad fotonuotraukos yra darytos 2023 metais, darytina išvada, kad jos negali būti pripažįstamos pagrįstu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu 2021 m. kovo 24 - 31 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimą.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos, kaip nurodė atsakovės atstovė, jau po ieškinio gavimo teisme, rašytiniai paaiškinimai, pridėtos PVM sąskaitos faktūros ir kiti pateikti įrodymai neįrodo, kad apeliantė atliko 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001904, nurodytus darbus.
34. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis ieškovės teiginiais dėl stogo remonto darbų, kadangi atsakovė atliko atsilaisvinusių skardos lapų tvirtinimo elementų, pervaržymų, pažeistų stogo dangos lapų keitimo darbus. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad objekto stogo danga sutvirtinta, nėra pažeista ar atsilaisvinusi, atšokusi.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės tinklalapyje www.kevija.lt nurodomą informaciją, kad apeliantė teikia šias paslaugas: „projektuojame, gaminame ir montuojame aukštos kokybės ir standartų gamybines linijas, periferinę įrangą bei nestandartinius įrenginius. Mūsų paslaugos apima linijų automatizavimą ir modernizavimą, jau veikiančiose gamyklose, taip pat naujos įrangos ir gamybos sistemų modernizavimo sprendimus besikuriančiose industrijose“, daro išvadą, kad minimame tinklalapyje visiškai neužsimenama apie tai, kad apeliantė vykdo tokius darbus kaip stogo remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, kad stogų dengimo bei remonto darbų atlikimas visiškai nesusijęs su apeliantės specializacija, byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo pirktos stogo darbams reikalingos medžiagos, kad stogo danga apskritai buvo pažeista, jokių papildomų aplinkybių, susijusių su minėtų darbų atlikimu, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos, kaip nurodė atsakovės atstovė, jau po ieškinio gavimo teisme, rašytiniai paaiškinimai, pridėtos PVM sąskaitos faktūros dėl prekių pirkimo neįrodo, kad 2021 m. sausio mėn. – kovo mėn. ginčo objekte reikėjo atlikti kokius nors stogo remonto darbus, kad ieškovė užsakė tokius remonto darbus ir kad atsakovė atliko 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001913, nurodytus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta abejonių nekeliančių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad apeliantė atliko 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001913, nurodytus darbus.
36. Apeliantė nurodo, kad Google maps fotofiksacijoje nurodyta data – 2021 metų balandžio mėnuo – nepatvirtina, kad aikštelės paruošimo darbai iki PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos nebuvo baigti. Priešingai, paties pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės – aikštelės tvarkymo darbai pradėti, atvežta skalda, išlygintas gruntas – patvirtina, kad darbai buvo vykdomi ir jie buvo užbaigti iki PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos – 2021 m. balandžio 12 d.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė įrodinėjo, jog atliko minėtus darbus – aikštelių paruošimą, adresu (duomenys neskelbtini) pateikė 4 fotofiksacijas su vadovo prierašais: „Aikštelių paruošimas: automobilių stovėjimo aikštelės paruošimas 600 kv. / m trinkelių klojimui; grunto vežimas savivarčiais apie 1000 kub. / m, grunto tankinimo darbai; skaldos grunto apie 300 kub / m lyginimas-tankinimas“.
38. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau (35 punktas), apeliantės tinklalapyje visiškai neužsimenama apie tai, kad apeliantė vykdo tokius darbus kaip aikštelės paruošimo darbai, šių darbų atlikimas yra visiškai nesusijęs su apeliantės specializacija. Be to, taip pat jau minėta (27 punktas), kad pagal nuomos sutartį ieškovė galėjo savo iniciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo su Nuomotoju pagerinti tik objekto vidaus patalpų būklę ir vykdyti vidaus patalpų einamąjį remontą, tačiau ne kiemo teritorijos tvarkymo darbus, tarp jų ir aikštelės paruošimo darbus.
39. Be to, išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad atsakovės atstovė nurodė, jog visi ginčo darbai buvo pradėti ir užbaigti per 2–3 mėn. Ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu visi darbai buvo užbaigti (garso įrašas 1.31.45 val.). Nagrinėjamu atveju apeliantė jau keičia savo poziciją ir nurodo, jog darbai buvo užbaigti ne iki ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos 2021 m. kovo 30 d., bet iki jų apmokėjimo dienos – 2021 m. balandžio 12 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokių apeliantės argumentų vertinti kaip pagrįstų, kadangi sąskaitos klientams yra išrašomos tik po suteiktų paslaugų atlikimo ar prekių pristatymo, bet ne iš anksto, kai dar jokie darbai neatlikti, nebent pačioje sąskaitoje ir yra pažymima, kad tai išankstinė sąskaita ir darbai bus atliekami tik po gauto apmokėjimo. Iš byloje pateiktos Google Maps 2021 m. balandžio mėn. vaizdo fiksacijos matyti, jog aikštelės tvarkymo darbai nėra tokios būklės, kaip pagal fotonuotraukas įrodinėja apeliantė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog apeliantė neįrodė, kad ji 2021 m. sausio mėn. – kovo mėn. atliko darbus, nurodytus ginčo 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001912.
40. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taipogi konstatavo, kad darbai negalėjo būti atlikti ir dėl to, kad atsakovė neturėjo reikiamos įrangos šių darbų atlikimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors atsakovė nurodo, jog vežė savivarčiais gruntą apie 1 000 kub. / m, tačiau tarp atsakovės pateiktų įrodymų – ilgalaikio turto sąrašo, perduodamo įrangos sąrašo (pagal panaudos sutartį) – nėra duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu būtų disponavusi savivarčiu(-iais).
41. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė transporto priemonės SCANIA R490 TPVCA draudimo polisą, kuris, jos manymu, įrodo, jog ji disponavo savivarčiu anksčiau nurodytų darbų atlikimui, tačiau, patikrinus viešai prieinamą apeliantės nurodomos transporto priemonės SCANIA R490 modifikaciją, pateikiama informacija, jog tai yra ne savivartis, o vilkikas. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 1 000 kub. / m grunto, 300 kub. / m skaldos įsigijimą ir jų atvežimą į objektą. Kaip matyti iš Google Maps 2021 m. balandžio mėn. vaizdo fiksacijos duomenų, nematyti, kad objekte būtų atvežta skalda, tuo labiau, kad ji būtų išlyginta, sutankinta taip, kaip matyti apeliantės pateiktoje atliktų darbų fotonuotraukų su paaiškinimais medžiagoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįrodė, kad ji 2021 m. sausio mėn. – kovo mėn. atliko darbus, nurodytus ginčo 2021 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija KEV Nr. 001912.
42. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė teritorijos tvarkymo darbų neatliko, nes jie buvo vykdomi dar 2020 metais pavasarį arba vasarą. Mano, kad iš REGIA žemėlapio palydovinės fotonuotraukos neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai darbai buvo atliekami, kaip teismas nurodo, 2020 metais.
43. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi remiantis bylos duomenimis – REGIA žemėlapio palydovine fotonuotrauka, kuri atlikta 2020 m., akivaizdžiai matyti, kad apeliantės nurodomi teritorijos tvarkymo darbai buvo vykdomi 2020 m. pavasarį arba vasarą. Kaip jau minėta, apeliantė tvirtino ir nurodė, kad ji darbus vykdė 2–3 mėnesius prieš PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra už minėtus darbus išrašyta 2021 m. kovo 31 d., akivaizdu, kad šių darbų apeliantė 2021 m. negalėjo vykdyti.
44. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. sausio–kovo mėnesiais, kai, anot apeliantės, buvo vykdomi darbai, buvo žiemos sezonas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog dėl ledo, sniego ir buvusio įšalo buvo įmanoma atlikti tvenkinio valymo ir sklypo lyginimo darbus. Netgi tuo atveju, jei gamtinės sąlygos tokius darbus ir būtų leidusios atlikti, po jų atlikimo žolė tvenkinio šlaituose ir aplink jį iki balandžio mėnesio nebūtų spėjusi užaugti. Tuo tarpu, kaip matyti iš tos pačios Google Maps 2021 m. balandžio mėn. vaizdo fiksacijos, tvenkinio šlaitai yra apaugę žole. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nurodyti darbai buvo vykdomi ne 2021 m., bet 2020 metais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė minėtų teritorijos tvarkymo darbų 2021 m. sausio–kovo mėn. negalėjo atlikti.
45. Apeliantė nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymi, jog byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų dėl tarimosi / susitarimo dėl darbų atlikimo, jų apimties, sąmatos, darbų įkainių, tačiau teisės aktuose nenumatyta imperatyvi pareiga šalims sudaryti rašytinę darbų atlikimo (rangos sutartį), rašytines sąmatas ir pan.
46. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 6.162 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jokių objektyvių duomenų, jokių susirašinėjimų tarp šalių, galinčių patvirtinti, kad ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl rangos darbų atlikimo, nėra. Nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog buvo sudaryta ir tarp šalių suderinta sąmata, kurioje būtų nurodyti atliekamų darbų kiekiai, apimtys, kieno medžiagomis bus atliekami darbai, darbų įkainiai, jų atlikimo terminai, netgi objektas, kuriame minėti darbai bus atliekami. Kartu nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus apeliantė atliko, o ieškovė juos priėmė.
48. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
49. Teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad paslaugų teikimo sutartis, pasirašyta kaip priedanga pinigų perdavimui, kai paslaugos realiai nebuvo teiktos ir neketinta to daryti, laikoma tariamuoju sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).
50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014 išaiškino, jog „tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas“. Nurodomoje civilinėje byloje kasacinis teismas analizavo situaciją, kai šalys ginčijamu sandoriu siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas atsakovui išsimokėti ieškovui priklausančias lėšas, t. y. sukurti įrankį piniginių lėšų išėmimui. Taigi tokie sandoriai, kurių pagrindu atliekami tik piniginių lėšų mokėjimai, tačiau kurie neturi realaus turinio, pagal kasacinio teismo praktiką, gali būti pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.
52. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes, kaip patvirtina prieš tai išsamiai aptarti argumentai, ginčijami sandoriai realiai nebuvo įgyvendinami, o tiesiog buvo formalaus ir realaus turinio neturinčių sandorių pagrindu atlikti mokėjimai apeliantei. Atsižvelgiant į tai, kad rašytinės formos rangos sutartis (sutartys) tarp šalių nebuvo sudaryta, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų nėra, rangos sutarties (sutarčių) dalyko bei objekto iš PVM sąskaitų faktūrų identifikuoti galimybės taipogi nėra, teisinio pagrindo konstatuoti, kad rangos sutartys tarp šalių buvo sudarytos ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai buvo atlikti, nėra. Įvertinus byloje esančiais aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.86 str. numatytais pagrindais bei taikė restituciją.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
56. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo buvo atsakovės pusėje, todėl ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
57. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Raimonda Andrulienė
Jolanta Gailevičienė
Vilija Valantienė