Baudžiamoji byla Nr. 2K-407/2010                             Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                       2.1.4.5.6.; 2.4.6.1.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 29 d.

Vilnius

                 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

Sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties, kuria panaikintas Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu P. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti paaiškinimų, 

n u s t a t ė :

            P. A. buvo nuteistas už tai, kad tyčia sužalojo Č. M.. Jis 2009 m. balandžio 12 d. apie 23.00 val. Šalčininkų rajone Navakonių kaime esančio namo laiptinėje, konflikto metu lazda vieną kartą sudavė nukentėjusiajam Č. M. į kairę kaktos pusę, padarydamas galvos sužalojimus nuo kurių jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nurodė, kad šis  teismas nepagrįstai priėmė kaltinamojo P. A. atsisakymą nuo gynėjo ir tuo pažeidė BPK 52 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 369 straipsnis), todėl šio teismo nuosprendis besąlygiškai naikintinas nenagrinėjant kitų apeliacinio skundo argumentų.

      Prokuroras kasaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka motyvuodamas tuo, kad šis teismas, spręsdamas kaltinamojo atsisakymo nuo gynėjo klausimą, priėmė neteisingą ir šališką sprendimą, o priimta nutartis neatitinka BPK 332 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė nei vieno iš BPK 326 straipsnio 1 dalies  4 punkte numatytų bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindų. Nustatęs, kad kaltinamojo teisę į gynybą buvo pažeista, šis teismas, užtikrindamas gynėjo dalyvavimą, turėjo pats išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą, o perduodamas ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Pagal BPK 51 straipsnį, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant P. A. baudžiamąją bylą nebuvo būtinas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė asmens, kaltinamo sunkaus nusikaltimo padarymu atsisakymą nuo gynėjo, negali būti laikoma BPK 52 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nemotyvavo, ar buvo kitos BPK 52 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos - bylos sudėtingumas, didelė jos apimtis ar kitokių galimybių kaltinamajam pasinaudoti teise į gynybą nebuvimas - dėl kurių gynėjo atsisakymas teismui būtų neprivalomas.

                  Kasacinis skundas tenkintinas.

                  Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui rėmėsi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliacinės instancijos teismas nutartimi gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik šiais atvejais: 1) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, 2) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, 3) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties seka, kad šis teismas paminėtų BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių nenustatė ir nutartyje jų nenurodė, todėl jau vien dėl to toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

                  Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nutartyje nurodė, kad šis teismas be pagrindo priėmė kaltinamojo P. A. atsisakymą nuo gynėjo, nors teismui toks atsisakymas neprivalomas asmens, kaltinamo sunkaus nusikaltimo padarymu, tuo pažeidė BPK 52 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl šios normos pažeidimo buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės į gynybą. Nors apeliacinės instancijos teismas nesukonkretino BPK 329 straipsnio pažeidimo, tačiau iš nutarties turinio sektų, kad šis teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas P. A. atsisakymą gynėjo esmingai pažeidė BPK reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Padaręs tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas privalėjo bylą nagrinėti apeliacine tvarka ir priimti sprendimą laikydamasis ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto, bet BPK 329 ir 331 straipsnių reikalavimų.

                  Byloje nenustatytos būtinos gynėjo dalyvavimo sąlygos, nurodytos BPK 51 straipsnyje. Pagal BPK 52 straipsnio 2 dalį teismui neprivalomas pareikštas atsisakymas gynėjo asmens, kaltinamo sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties kyla abejonių dėl šio asmens galimybių pasinaudoti savo teise į gynybą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodė tik vieną iš sąlygų, kaltinimą sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau visai netyrė ir nepasisakė dėl bylos sudėtingumo ar didelės jos apimties ar kitokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo pasinaudoti teisę į gynybą, nors tai pagal BK 52 straipsnio 2 dalį privalėjo padaryti. Vien vienos aplinkybės, kad asmuo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu buvimas ir jam atsisakius gynėjo, o teismui jį priėmus, negali būti laikoma BPK 52 straipsnio 2 dalies pažeidimu bei besąlygiška vada naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

            Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                    Viktoras Aidukas

                                                                                                                Tomas Šeškauskas

                                                                                                                Vytautas Greičius