Byla Nr. 1S-84-327/2016;

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00584-2015-1;

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.16.2.12.; 2.12.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, iš­na­­gri­nė­jęs kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teis­mo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria trijų mėnesių terminui pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į O. G. ir G. G. turtą,

n u s t a t ė :

2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje priimtas nu­ta­ri­mas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00917-09 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00041-14 at­skir­ti medžiagą dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Kauno aps­krities vyriausiajam policijos komisariatui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Bau­džiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00041-14 sujungtas su ikiteisminiais tyrimais Nr. 20-9-00911-14, 01-2-00103-11, 01-2-00045-12. Šioje byloje O. G. buvo pateiktas įtarimas dėl mažamečio asmens tvirkinimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 str.

2014 m. spalio 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios D. S. atstovo pareikštą civilinį ieškinį, laikinai, šešių mėnesių terminui, buvo apribotos kaltinamosios O. G., gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jai su sutuoktiniu G. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį tuo pačiu adresu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015-04-01 nutartimi Kau­no apygardos prokuratūros prokuroro 2014-10-07 nutarimu paskirto O. G. lai­ki­no nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė trims mėnesiams iki 2015-07-07. Kauno apy­linkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi laikino nuosavybės tei­sių apribojimo terminą dar kartą pratęsė trims mėnesiams nuo 2015-07-07 iki 2015-10-07. Kau­no apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo dar kartą pratęstas nuo 2015-10-07 iki 2016-01-07. 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsė nuo 2016-01-07 iki 2016-04-07.

Kaltinamosios O. G. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo pa­nai­kinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 str. nurodyta, kad procesinės prie­vartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų pro­ce­so tikslų. Skunde advokatas taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas kitą O. G. baudžiamąją bylą, nutartimi atmetė nukentėjusiosios D. S. ats­tovo prašymą. Nors minėtą nutartį toje byloje nukentėjusioji šalis skundė, tačiau Kauno apygardos teismas tą skundą atmetė ir apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Advokato teigimu, ana­lo­giška situacija yra ir šioje baudžiamojoje byloje. Skunde pažymėta, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktas vien neturtinio pobūdžio ieškinys, kuriame nukentėjusiosios atstovai suformulavo savo reikalavimą dėl neturtinio pobūdžio žalos atlyginimo. Advokato teigimu, byloje nepa­tei­kiama jokių duomenų apie tai, kad yra pavojus, jog O. G. turtas gali būti perleistas kitiems asmenims. O. G. yra nepriekaištingos reputacijos, garbaus amžiaus, neteista, jokių ją kompromituojančių duomenų byloje nėra. Visa tai, advokato teigimu, nebuvo įvertinta priimant skundžiamą nutartį. Reikalavimas areštuoti kaltinamosios turtą, pratęsti to turto areštą yra nukentėjusiosios atstovų priemonė psichologiškai žlugdyti kaltinamąją.

Kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nu­tartį ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teis­mo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apri­bo­ji­mas O. G. į jai su sutuoktiniu G. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise pri­klau­santį turtą pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prie­var­tos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą, suvar­žy­mu. Vadovaujantis BPK 151 str. 1 d., civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba iš­plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apri­bo­ji­mas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pa­grin­dų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuo­sa­vy­bės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio ty­rimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.

Iš teismui pateiktos medžiagos bei O. G. pareikšto įtarimo pobūdžio matyti, kad jos veika galimai susijusi su mažamečio asmens tvirkinimu, t. y. žmogaus seksualinio apsis­prendimo laisve ir neliečiamumu. O. G. kaltinama BK 153 str. nu­ma­tytos nusikals­ta­mos veikos padarymu ir siekiant užtikrinti nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį 2014 m. spa­lio 7 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos kaltinamosios O. G. nuosavybės teisės 6 mėnesiams, o 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. liepos 3 d., 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojamas buvo pratęstas. Ci­vi­linio ieškinio pareiškimas sudaro materialųjį laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindą, kas ir sudaro sąlygas minėtos procesinės prievartos priemonės taikymui bei atitinkamai šios prie­monės taikymo termino pratęsimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog lai­ki­no nuo­savybės teisės apribojimo, paskirto O. G., pagrindai nėra išnykę, todėl apy­lin­kės teis­mas skundžiama nutartimi pagrįstai šios procesinės prievartos priemonės taikymo ter­mi­ną pratęsė.

Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prie­var­tos priemonė taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemo­nių jiems apsaugoti.

Skunde nurodoma, jog kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje O. G. taip pat yra kaltinamoji, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikomas. Teismas pažymi, kad kitose baudžiamosiose bylose priimamos nutartys nesaisto bylą nagrinėjančio teismo. Kiekvienu atveju yra atsižvelgiama į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertinama konkreti susi­da­riusi situacija. Aukštesniosios instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundo argumentai, susiję su kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais, nenagrinėjami.

Be to, nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltės. Taip pat teismas nevertina byloje surinktų duomenų ir nesprendžia ikiteisminio pareikšto civi­li­nio ieškinio pagrįstumo klausimų. Šios aplinkybės tiriamos bei vertinamos bylą nagrinėjant tei­sia­majame posėdyje, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtinas pagrindas – siekimas užtikrinti byloje pa­reikštą civilinį ieškinį, tad kaltinamosios O. G. gynėjo skunde nurodyti argu­men­tai dėl to, jog skundžiamoje nutartyje nėra motyvuota, kad turtas gali būti perleistas kitiems as­me­nims bei jo ginamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys negali būti lemiantys ir su­tei­kiantys pagrindą netaikyti nuosavybės teisės apribojimo į minėtą turtą. Apeliacinės ins­tan­ci­jos teismas neįžvelgia ir pagrindo pripažinti, kad O. G. pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas ir jo taikymo terminas yra neproporcingas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl vi­suo­meninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma pro­porcingumo principo (K. T. 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apri­bo­ji­mo terminas pratęstas pa­grįs­tai. Tenkinti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato D. Svi­rinavičiaus skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r ė:

atmesti kaltinamosios O. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.

Teisėjas              Viktoras Preikšas