Civilinė byla Nr. e2-5281-641/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01941-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovei UAB „Besmegeniai“, ieškovės atstovams direktoriui Linui Prušinskui ir advokatui Valdui Kairiui,

atsakovei UAB „Fisanta“, atsakovės atstovams direktorei Reginai Radkevičienei ir advokatui Zigmui Garalevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei UAB „Fisanta“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Besmegeniai“ prašo priteisti 1525,89 Eur žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2018 m. birželio 11 d. atsakovė UAB „Fisanta“, vykdydama žemės kasimo darbus Vytauto gatvėje, Mažeikiuose (prie sodų bendrijos „Šilas“), nutraukė ieškovei UAB „Besmegeniai“ (buvęs pavadinimas KLI LT, UAB) priklausantį optinį magistralinį duomenų perdavimo kabelį (toliau tekste ir Kabelis). Ieškovė savo klientams teikia interneto ryšio, televizijos, telefonijos ir duomenų perdavimo paslaugas, todėl nutraukus Kabelį, kuriam laikui nutrūko paslaugų teikimas. Įvykį užfiksavo ieškovės darbuotojai, savo jėgomis ir medžiagomis ieškovė nutrauktą Kabelį pakeitė nauju. Kabelio pakeitimo darbai ieškovei kainavo 1525,89 Eur. 2018 m. liepos 30 d. ieškovė išsiuntė raštą, kuriuo prašė atsakovės atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė nepripažino, jog Kabelį nutraukė ir pateiktos sąskaitos neapmokėjo. Taip pat nurodė, jog atsakovė žinojo apie patiestą ieškovės Kabelį, todėl, vykdydama rangos darbus, privalėjo darbus sustabdyti, išsikviesti atsakingą ieškovės darbuotoją, kuris nurodytų kabelio vietą, tačiau to nepadarė. Dėl patirtos žalos dydžio paaiškino, jog Kabeliu buvo tiekiamos viešosios interneto, televizijos ir telefonijos paslaugos, Kabelis negalėjo būti pakeistas dalimis ar sujungtas tose vietose, kuriose buvo nutrauktas. Dėl teikiamų paslaugų tinkamos kokybės reikėjo pakloti naują kabelį nuo vieno bokštelio iki kito, todėl buvo pakeistas 235,00 metrų Kabelis.   

2.       Atsakovė UAB „Fisanta“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė darbus atliko pagal techninį projektą, vadovaudamasi Statybos techninių reglamentų reikalavimais bei įstatymais. Dėl to atsakovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad negali sukelti niekam žalos. Atsakovės darbams atlikti reikalingas techninis projektas buvo suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis ir įmonėmis, atsakovė nebuvo informuota, jog jos projektuojamas elektros kabelis kirstų ieškovės paklotą optinį kabelį, taip pat ir topografiniame plane, kuris buvo suderintas su visais suinteresuotais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nebuvo nurodyta, jog atsakovės kabelio klojimo trasoje yra ieškovės optinis kabelis. Atsakovė elgėsi maksimaliai atsargiai, apdairiai, rūpestingai ir protingai. Darė viską, kad išsiaiškintų situaciją ir nepadarytų žalos, net jei koks nors tinklas klojamo kabelio trasoje būtų paklotas savavališkai, todėl teigia, jog atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Priešingai, ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų klodama Kabelį, Kabelis nebuvo paklotas pagal įstatymo reikalavimus atitinkantį projektą, neatlikti būtini suderinimai, laiku neįregistruota topografinė nuotrauka. Teisės subjektas, kurio veikimas yra grindžiamas teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, negali būti ginamas dėl žalos atlyginimo. Atsakovė, neradusi jokių duomenų oficialiuose dokumentuose, išnaudojo visas priemones gauti reikalingą informaciją iš ieškovės, tačiau ieškovė informacijos nepateikė, spėjamos kabelio trasos neparodė. Taip pat nurodė neneigianti, jog ji žinojo, kad ieškovės Kabelis yra paklotas vykdomų darbų vietoje, tačiau jai reikalingos buvo tikslios Kabelio koordinatės, kurių ieškovė nurodyti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, jog nėra visų sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. 

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės. 

3.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. sausio 2 d. ieškovė pateikė paraišką Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijai, prašydama išduoti pritarimą atlikti žemės darbus, t. y. tinklo plėtros darbus teisiant optinį tinklą Vytauto g. 2018 m. sausio 3 d. išduotas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijos pritarimas Nr. MAŽK-1, kuriuo ieškovei Mažeikių apylinkės seniūnija suteikė leidimą vykdyti žemės darbus (optinio tinklo tiesimo) Vytauto g., Naikių k., Mažeikių apylinkės seniūnijoje, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.02:2005. Byloje taip pat pateiktas objekto Vytauto g., Naikių k., Mažeikių apylinkės sen., ERT-17-08-18 techninis planas, iš kurio matyti, jog ieškovės vykdyti žemės kasimo darbai buvo suderinti, 2017 metais gauti Mažeikių vandenų, AB Energijos skirstymo operatoriaus, UAB Saurida, UAB „Mažeikių šilumos tinklai”, Telia Lietuva, AB, sutikimai.

4.       Byloje pateikta pritarimų lentelė įrodo, jog atsakovė UAB „Fisanta“ 2018 metais vykdė darbus užsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius” pagal techninį projektą „AU Dalies 10kV L-600 ir L-100 iš Mažeikių TP elektros tinklo rekonstravimo ir valdymo įrengimas Mažeikių r. sav.“ ir jos vykdomi darbai buvo suderinti su atsakovei žinomais suinteresuotais asmenimis bei institucijomis. Iš 2019 m. liepos 22 d. pranešimo Nr. 19-179 Mažeikių rajono policijos komisariatui matyti, jog 2018 m. birželio 11 d. atsakovei atliekant kasimo darbus, Kabelis vienoje vietoje buvo pažeistas, nes nebuvo nurodyta jo buvimo vieta, atsakovė buvo užsisakiusi topografinį planą, kuris buvo įkeltas į Geoportalą, tačiau topo plane Kabelis nebuvo nurodytas. Techninis projektas buvo suderintas su AB „ESO“, kurie nepateikė pastabos, jog 10kv oro linijos apsaugos zonoje būtų paklotas optinis kabelis. 2019 m. liepos 22 d. pranešime atsakovė taip pat nurodo, jog atliekant trasos žymėjimo darbus buvo pastebėti kai kur iš žemės išlindę laidai, apžiūrėjus atsakovė negalėjo identifikuoti, kad tai optinis kabelis, tačiau ėmėsi atsargumo priemonių, aiškinosi, kieno tinklai gali būti pakloti toje vietoje. Vietiniai gyventojai informavo atsakovę, kad tai gali būti optinis interneto kabelis. Atsakovė nurodo, jog išsikvietė ieškovės atstovą, atstovas patvirtino, kad tai yra UAB „Besmegeniai” priklausantis Kabelis, tačiau nurodyti tikslios paklojimo trasos atstovas negalėjo, Kabelio išpildomosios topo nuotraukos neturėjo.

5.       2018 m. liepos 23 d. ieškovės UAB „Besmegeniai“ komisija, susidedanti iš ERT administratoriaus L. K., ERT techniko A. K., apskaitininkės R. G., priimtu aktu Nr. 18-07-5 nustatė, kad atliekant kasimo darbus adresu Vytauto g., Mažeikiuose, atsakovė UAB „Fisanta” nutraukė ieškovei priklausantį šviesolaidinį optinį magistralinį 12 skaidulų kabelį, kuriuo buvo teikiamos interneto, televizijos, telefonijos ir duomenų perdavimo paslaugos įmonėms ir privatiems klientams. 2018 m. liepos 23 d. atsakovei surašytas elektroninių ryšių darbų priėmimo–perdavimo aktas, iš kurio matyti, jog Vytauto g. (prie SB „Šilas”), Mažeikiuose, ieškovė atliko pažeistos optinės linijos tvarkymo darbus, kurių vertė 1525,89 Eur. Ieškovė 2018 m. liepos 30 d. pranešimu dėl elektroninių ryšių tinkle žalos atlyginimo informavo atsakovę, jog 2018 m. birželio 11 d. atsakovė, vykdydama žemės kasinėjimo darbus, pažeidė ieškovei priklausantį Kabelį. Rašte taip pat nurodoma, jog prieš atsakovei atliekant darbus, ieškovės atstovai tiksliai parodė, kurioje vietoje yra paklotas Kabelis. Ieškovės darbuotojams nuvykus į įvykio vietą ir atkasus gedimo vietą nustatyta, kad pažeistas ieškovei priklausantis optinis kabelis, ko pasekoje ieškovės klientams buvo nutrauktas elektroninių ryšių paslaugų teikimas ir ieškovė patyrė 1525,89 Eur žalą, kurią sudaro Kabelio atstatymo darbų ir medžiagų vertė. Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės atsakymo į atsakovės paklausimą dėl žalos fakto konstatavimo matyti, jog ieškovė priėmė sprendimą naujai perkloti Kabelį, kadangi papildomi intarpai trumpoje atkarpoje stipriai pakenktų perduodamo signalo kokybei. Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. balandžio 8 d. ieškinyje teismui ieškovė taip pat nurodė, kad Kabelis buvo paklotas nesenai, todėl neįtrauktas į Mažeikių miesto erdvinių duomenų bazę (buvo įtrauktas 2018 m. liepos 26 d.), tačiau atsakovei vykdant kasimo darbus, ieškovės darbuotojai teikė konsultacijas ir tiksliai parodė Kabelio paklojimo vietą. 

6.       2018 m. birželio 1 d. atsakovės darbuotojo A. B. elektroninis laiškas įrodo, jog atsakovė žinojo, kad jos vykdomų darbų vietoje yra paklotas ieškovės UAB „Besmegeniai“ Kabelis, prašė ieškovės nesenai pakloto Kabelio Vytauto g., ties miškų ūkio medelynu iki sodų galo, išpildomosios geodezinės nuotraukos dwg formatu. Iš 2019 m. liepos 10 d. atsakovės darbuotojų E. J. ir A. A. rašytinių paaiškinimų matyti, jog ieškovės darbuotojai buvo kviečiami parodyti savo ryšių kabelio trasą, tačiau atstovams atvykus, tikslios Kabelio vietos nurodyti jie negalėjo, signalinis kabelis paklotas nebuvo, todėl darbuotojai nenustatė tikslios Kabelio vietos. Liudytojo K. J. parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, jog ieškovė savo veikloje naudoja įvairias medžiagas viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros žymėjimui, yra naudojami stulpeliai, įspėjamosios juostos, įvairiausio dydžio lipdukai su atšvaitais. Liudytojas K. J. taip pat patvirtino, jog šių medžiagų ieškovė sandėlyje turėjo ir 2018 metais (2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 6 min.– 0 val. 3 min.). Byloje taip pat pateiktas bendrovės UAB „Besmegeniai” 2018 metų liepos mėnesio objekto – optinio kabelio Mažeikiai–Krakiai kontrolinis geodezinis planas iš kurio matyti, jog optinio kabelio skaitmeninė versija įkelta į Mažeikių rajono savivaldybės WEB GIS sistemą 2018 m. liepos 26 d., taip pat nurodytą dieną gautas sprendimą atliekančios organizacijos, t. y. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, sutikimas, sukurtas derintojų sąrašas bei kontroliniam geodeziniam planui suteiktas unikalus numeris 61:18:433.

7.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovės UAB „Fisanta” darbuotojai nutraukė ieškovės UAB „Besmegeniai” Kabelį. Atsakovė taip pat neginčija, jog vykdydama darbus, žinojo, kad toje vietoje yra paklotas ieškovės Kabelis, tačiau teigia, jog neturėjo tikslių ieškovės Kabelio koordinačių. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais, nurodydama, jog ieškovės Kabelis buvo paklotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, darbų vykdymo metu ieškovės Kabelis nebuvo pažymėtas topografinėje nuotraukoje, pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, atsakovei negalėjo nurodyti, kur yra paklotas jos Kabelis, todėl kilusi žala negali būti atlyginama. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu žalos dydžiu.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo.

8.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ir priteisti jos patirtą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

9.       Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko protingo, tvarkingo, rūpestingo, sąžiningo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Taigi teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

10.       Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi ir pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog atsakovė žinojo apie Kabelį. Nurodo, kad vykdydama darbus privalėjo elgtis atidžiai, radusi Kabelį išsikviesti ieškovės atsakingus darbuotojus, tačiau visų atsargumo priemonių nesilaikė, todėl visos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti egzistuoja. Tuo tarpu atsakovė teigia jokių neteisėtų veiksmų neatlikusi, priešingai ieškovė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, kadangi yra pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą.

12.       Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – Įstatymas), reglamentuojančio visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, 37 straipsnio 4 dalis numato, jog elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų žymėjimo būdus, darbų atlikimo šiose zonose tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba (Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978 patvirtintų Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 282 punktas numato viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros žymėjimo ženklus. Technologiniais ženklais žymimos viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros paklojimo vietos, esančios už miesto ar gyvenamosios vietovės ribos. Technologiniai ženklai – tai į žemę įkasti 1450 mm aukščio ir 130 x 130 mm pločio stulpeliai, pagaminti iš aplinkos poveikiui atsparių medžiagų (283 punktas). 297 punktas nustato, kad asmenys, atliekantys darbus, po žeme aptikę viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą arba signalinę juostą, nepažymėtą šių darbų projektuose, turi iš karto nutraukti darbus, imtis priemonių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros saugumui užtikrinti ir apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba).

13.       Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau tekste ir STR) 41 punktas numato, jog tuo atveju kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta. STR 42 punktas nustato, kad jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (topografinėje geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, darbai laikinai sustabdomi. Rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. STR 43 punktas nustato, kad už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip.

14.       Byloje rašytiniais duomenimis nustatyta, jog 2018 m. birželio 11 d. atsakovei vykdant žemės darbus, Kabelis vienoje vietoje buvo pažeistas, nes nebuvo nurodyta jo buvimo vieta, atsakovė buvo užsisakiusi topografinį planą, kuris buvo įkeltas į Geoportalą, tačiau topo plane Kabelis nebuvo nurodytas (2019 m. liepos 22 d. pranešimas Nr. 19-179 Mažeikių rajono policijos komisariatui). Byloje pateiktos topografinės nuotraukos taip pat įrodo, jog topo nuotraukos, kuriose matytųsi ieškovės Kabelis, Mažeikių rajono savivaldybėje atnaujintos tik 2018 m. liepos 26 d., t. y. jau po to, kai atsakovė vykdydama darbus, nutraukė ieškovės Kabelį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog Kabelis taip pat nebuvo pažymėtas Taisyklių 282 punkte numatyta tvarka, t. y. Kabelio paklojimo vieta nebuvo pažymėta jokiais technologiniais ženklais. Pastebėtina, jog ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Teisme liudijęs jos darbuotojas K. J. patvirtino, jog ieškovė sandėlyje turi įvairiausių kabelių žymėjimo medžiagų (2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 6 min.– 0 val. 3 min.), tačiau byloje įrodymų, jog nagrinėjamu atveju Kabelis buvo tinkamai pažymėtas ir atsakovė, vykdydama darbus, iš žymimų ženklų galėjo nustatyti jo paklojimo vietą, nepateikta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nepaisant to, šalių ir liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė apie ieškovės Kabelį žinojo, tačiau atlikdama darbus ir turėdama informacijos apie ieškovės viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą, darbus vykdė toliau. Atkreiptinas dėmesys, jog iš 12.–13. teismo sprendimo punktuose aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog susiklosčiusioje situacijoje atsakovė privalėjo veikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tiek pagal Taisyklių 297 punktą, tiek pagal STR reikalavimus, atsakovė vykdomus darbus privalėjo stabdyti, išsikviesti ieškovės atstovus, jiems atsisakius atvykti ar kitaip atsisakius bendradarbiauti, turėjo tai fiksuoti, turėjo imtis priemonių viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros saugumui užtikrinti ir apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, šalių paaiškinimų, teismas sprendžia, jog atsakovė pažeidė aptartų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsakovė teigia, jog elektroninis laiškas, siųstas jos darbuotojo A. B. ieškovei, įrodo, jog atsakovė siekė sužinoti Kabelio koordinates, tačiau duomenų iš ieškovės negavo. Teismas sutinka, jog minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėjo pastangas, siekdama iš ieškovės gauti informacijos apie jos Kabelį, tačiau sprendžia, jog tai nepaneigia atsakovės pareigos, negavus informacijos apie galimai vykdomų darbų vietoje paklotą nepažymėtą viešųjų ryšių infrastruktūrą, darbus sustabdyti bei informuoti Tarnybą. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė teisės aktuose jai nustatytų įpareigojimų nevykdė ir ieškovės Kabelį nutraukė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

15.       CK

16.       Minėta, kad atsakovės darbų atlikimo metu topografinėse nuotraukose ieškovės Kabelis nebuvo nurodytas. Atsakovė byloje ginasi, jog neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi ieškovės Kabelis patiestas neteisėtai. Nurodo, jog ieškovės į bylą pateiktas projektas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, jog ieškovė neturėjo atsakingų institucijų leidimų toje vietoje kloti savo Kabelį, todėl pati ieškovė atliko neteisėtus veiksmus. Šiame kontekste atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu atlyginti žalą, byloje pateikto priešieškinio dėl ieškovės nutraukto Kabelio teisėtumo/neteisėtumo taip pat nėra. Teismas pažymi, jog priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų nutraukiant ieškovės Kabelį ir ieškovei atsiradusios žalos nustatymo procese, atsakovės atstovo argumentai dėl Kabelio teisėtumo, projekto buvimo/nebuvimo nepaneigia faktinių aplinkybių, jog atsakovė, žinodama apie ieškovės Kabelį, net ir negavusi iš ieškovės tikslių Kabelio koordinačių, žemės kasimo darbus vykdė toliau, Tarnybos neinformavo. Akcentuotina, jog Taisyklių 297 punktas numato, kad darbai privalo būti sustabdyti net ir aptikus projektuose nepažymėtą viešųjų ryšių infrastruktūrą, todėl priežastinio ryšio nustatymo kontekste matyti, jog ieškovės Kabelio projekto buvimas/nebuvimas šiuo atveju faktinės situacijos nekeičia, žalingi padariniai nebūtų kilę, jeigu atsakovė susiklosčiusiomis sąlygomis nebūtų žemės kasimo darbų vykdžiusi toliau. Atsakovės elgesys neatitiko teisės aktų reikalavimų (CK 6.246 straipsnis). Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, nesielgė kaip atidus ir rūpestingas asmuo, numatęs ir užkirtęs kelią galimų neigiamų padarinių, t. y. Kabelio nutraukimui, atsiradimo ir tarp šių atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovė ne tik pažeidė savo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, bet ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, ir taip ieškovei sukėlė žalą, kuri yra susijusi su atsakovės veiksmais ir gali būti laikoma atsakovės veiksmų rezultatu (CK 6.246, 6.247, 6.263 straipsniai).

Dėl žalos dydžio paskaičiavimo.

17.       Kaip jau buvo minėta, viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kurią nagrinėjamu atveju privalo įrodyti ieškovė – jai padaryta žala. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės kaltės buvo nutrauktas jai priklausantis Kabelis, kurį pakeitus nauju, jai atsirado žala. Ieškovė pažymėjo, kad remontuoti Kabelį nebuvo galima, kadangi tai yra magistralinis kabelis, jį suvirinus nutraukimo vietose prastėja teikiamų paslaugų kokybė, Kabelis turėjo būti pakeistas visas nuo bokštelio iki bokštelio, t. y. 235,00 metrus. Nurodytas aplinkybes byloje patvirtino liudytojai L. K., K. J., A. K. (2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 34 min.– 0 val. 3 min.). Ieškovės teigimu, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovė apmokėtų naujo kabelio nutiesimo sąnaudas, nes nėra garantijos, kad suremontuotas daiktas veiks tinkamai. Atsakovė su ieškovės nurodytu žalos dydžiu nesutiko, teigė, jog Kabelis buvo nutrauktas tik vienoje vietoje, ieškovė ir jos liudytai nėra ekspertai, o byloje nėra įrodymų, kad reikėjo keisti visą Kabelį.

18.       CK

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, taip pat išaiškino, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

20.       Byloje pateiktas 2018 m. liepos 23 d. elektroninių ryšių darbų priėmimo–perdavimo aktas (toliau – Aktas), iš kurio matyti, jog Vytauto g. (prie SB Šilas), Mažeikiuose, buvo atlikti pažeistos optinės linijos tvarkymo darbai, kurių suma– 1525,89 Eur. Šią sumą sudaro atstatymo darbų ir medžiagų vertė. Akte nurodyta, jog pakeistas 235 metrų kabelis. Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog Aktas buvo sudarytas po darbų atlikimo, įvertinus realią Kabelio pakeitimo situaciją (2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 0 val. 13 min. iki 0 val. 4 min.). Liudytojai L. K., A. K. patvirtino, jog Kabelio nutraukimo atveju, Kabelis turi būti keičiamas visas dėl ryšių kokybės. Atsakovė, ginčydama aplinkybes dėl Kabelio pakeitimo nauju, konkrečių ieškovės Akto trūkumų nenurodė, taip pat ji nepateikė kitokių įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovės patirtos žalos dydį arba kurie objektyviai paneigtų ieškovės pateiktų dokumentų bei liudytojų paaiškinimų įrodomąją reikšmę (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės pateiktų duomenų byloje pakanka 1525,89 Eur žalos dydžiui nustatyti, todėl darytina išvada, jog 1525,89 Eur dydžio žala yra įrodyta (CK 6.249 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškovės veiksmų įvertinant atsakovės atsakomybę.

21.       CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė Kabelio paklojimo vietą buvo pažymėjusi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. technologiniais ženklais. Kartu byloje konstatuota, jog, atsakovei vykdant darbus, topografinėje nuotraukoje ieškovės Kabelis nebuvo nurodytas. Šias aplinkybes ieškovė pati nurodo teismui pateiktame ieškinyje. Taigi matyti, jog atsakovė, vykdydama darbus, neturėjo objektyvių duomenų iš kurių galėtų nustatyti tikslias Kabelio koordinates. Atsakovė teigė, kad jei būtų tinkamai parengtas Kabelio projektas, Kabelis būtų pažymėtas, pakoreguota topografinė nuotrauka, atlikti reikalingi suderinimai, ieškovė būtų nurodžiusi, kur randasi jos Kabelis, žala ieškovei nebūtų atsiradusi. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos priežastinį ryšį, konstatavo, jog nurodyti argumentai nepaneigia atsakovės atsakomybės. Nepaisant to, teismas sprendžia, jog ieškovės, kaip nukentėjusio asmens veiksmus, byloje reikia vertinti, kaip pagrindą žalos atlyginimui sumažinti.

22.       Topografinė nuotrauka yra tokie geodeziniai matavimai, kurių metu sudaromas žemės sklypo esamos situacijos, reljefo, pastatų, įrenginių ir požeminių inžinerinių tinklų (komunikacijų) topografinis planas. Topografinėje nuotraukoje pavaizduojama ir teritorija reikalinga inžinerinių tinklų prisijungimui suprojektuoti, apsauginėms zonoms nuo pastatų ir įrenginių paskaičiuoti. Esant būtinybei, gali būti parodomos ir žemės sklypo ribos. Topografiniai matavimai yra būtini prieš pradedant bet kokius projektavimo darbus, topografinis planas naudingas, kai reikia turėti tikslų žemės sklypo planą su visais sklype esančiais statiniais, įrenginiais ir požeminėmis komunikacijomis. Tikslus sklypo planas reikalingas tokiose situacijose, kai žemės sklype planuojami kokie nors kasinėjimo darbai. Minėta, jog atsakovei vykdant darbus 2018 metų birželio mėnesį, topografinės nuotraukos, kurioje būtų atvaizduotas ieškovės Kabelis nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė informaciją apie Kabelį žinojo iš kitų šaltinių. Byloje pateiktas atsakovės darbuotojo A. B. elektroninis laiškas K. V. įrodo, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl jos Kabelio. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ginčijo šį elektroninį laišką, nurodydamas, jog byloje nėra duomenų apie K. V. kaip ieškovės darbuotoją, tačiau akcentuotina, jog ieškovės liudytojas L. K. teismui patvirtino, jog tuo metu K. V. dirbo bendrovėje UAB „Besmegeniai“ techniku (2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 04 min.– 0 val. 46 min.)

23.       Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės pozicija dėl atsakovės informavimo apie Kabelį byloje yra nenuosekli. Teismui pateiktame 2020 m. balandžio 8 d. ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovei vykdant kasimo darbus, ieškovės darbuotojai teikė konsultacijas ir atsakovei tiksliai parodė Kabelio paklojimo vietą. Teisme liudijas ieškovės darbuotojas L. K. taip pat tvirtino, jog tuo metu technikas K. V. buvo nusiuntęs techniką parodyti atsakovei, kur Kabelis buvo paklotas (2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 00 min. –1 val. 15 min.). Ieškovės atstovas advokatas V. Kairys teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovė privalėjo išsikviesti atsakingą darbuotoją, kuris parodytų Kabelio vietą, tačiau to nepadarė. Ieškovės atstovas direktorius L. Prušinskas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė bandė gauti iš ieškovės informaciją, kur Kabelis paklotas, tačiau jos negavo ir situacijos nesiaiškino toliau, o nusprendė vykdyti darbus be jokio suderinimo, teigė, jog atsakovė privalėjo kreiptis raštu į ieškovę, tačiau to nepadarė (2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 13 min. – 0 val. 9 min.). Aptarta ieškovės pozicija, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė, žinodama, kad jos Kabelis nėra tinkamai pavaizduotas topografinėse nuotraukose (žinojimą patvirtina byloje pateiktos topografinės nuotraukos iš kurių matyti, jog Kabelis į Geosistemą įkeltas tik 2018 m. liepos 26 d.), atsakovės vykdomais darbais nesidomėjo, nesiėmė prevencinių priemonių, jog jos Kabelis nebūtų nutrauktas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės darbuotojo liudytojo L. K. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia spręsti, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę, siekdama išsiaiškinti Kabelio koordinates, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų su atsakove tinkamai bendradarbiavusi. Priešingai, ieškovės nenuosekli pozicija bylos nagrinėjimo metu, direktoriaus L. Prušinsko paaiškinimai tik patvirtina, jog ieškovė su atsakove nebendradarbiavo, tikslių Kabelio koordinačių nenurodė. Ieškovė yra verslininkė, iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog ieškovės pagrindinė veikla yra interneto, interneto vartų bei elektroninio ryšio paslaugos ir kita susijusi veikla, telekomunikacijų veikla, ieškovės darbuotojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog Kabelių tiesimo darbų būna nemažai, nurodė, jog pasitaiko ir nutraukimų. Vadinasi, ieškovė nebendradarbiaudama su atsakove turėjo ir galėjo suprasti, jog atsakovės vykdomi elektros kabelio klojimo darbai toje pačioje vietoje, kur paklotas ieškovės Kabelis, kelia riziką jos pačios viešųjų ryšių infrastruktūrai. Todėl ieškovė, kaip protingas ir apdairus asmuo (lot. bonus pater familias), pirmiausia pati turėjo būti suinteresuota nurodyti atsakovei savo Kabelio koordinates, tačiau nesiimdama šių priemonių, elgėsi nepakankamai rūpestingai. Teismas sprendžia, jog aptartas ieškovės elgesys atitinka kaltės sąvoką deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir gali būti sietinas su pačiai ieškovei kilusiais neigiamais padariniais, t. y. padaryta žala, todėl teismas sprendžia, jog atsakovės deliktinė atsakomybė yra mažintina (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

24.       Atsižvelgiant į tai, jog byloje konstatuota, kad atsakovė, net ir žinodama, jog jos vykdomų žemės darbų vietoje yra paklotas ieškovės Kabelis, tačiau neturėdama tikslių Kabelio koordinačių, Tarnybai nepranešė ir darbus vykdė toliau, o ieškovė, žinodama, jog jos Kabelis nėra nurodytas topo nuotraukose bei tinkamai pažymėtas paklojimo vietoje, su atsakove nebendradarbiavo, tikslių Kabelio koordinačių nenurodė, įvertinus, jog dėl žalos atsiradimo yra ne tik atsakovės, bet ir ieškovės kaltės, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės patirtos žalos atlyginimą sumažinti per pusę (50 procentų), tokiu laipsniu sumažinant ir atsakovės atsakomybės dydį. Esant nustatytam atsakovės ir ieškovės kaltės laipsniui bei padarius išvadą, jog žalos dydis byloje yra pagrįstas, ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 762,94 Eur (1525,89 Eur/ 2) dydžio žalos atlyginimas (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.263 straipsniai).

25.       Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovė privalo ieškovei mokėti 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 762,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

27.       Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir jau išėjus priimti teismo sprendimo, 2020 m. spalio 5 d. atsakovė pateikė dalies patirtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, t. y. dokumentus dėl jos byloje patirtų 640,76 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).

28.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

29.       Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką matyti, jog byloje turi būti nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

30.       Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nagrinėjamu atveju 640,76 Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė 2020 m. spalio 5 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2020 m. rugsėjo 29 d., reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nenustatyta, todėl atsakovės prašymas priteisti 640,76 Eur advokato pagalbos išlaidas atmetamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31.       Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 34,00 Eur žyminio mokesčio, 300,00 Eur ieškinio parengimo išlaidų ir 630,00 išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 964,00 Eur išlaidų. Atsakovė byloje patyrė 363,00 Eur atsiliepimo parengimo išlaidų. Įvertinus advokatų suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, teismas daro išvadą, jog ieškovės ir atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies,        t. y. teismo sprendimu patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistinos 482,00 Eur (964,00 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidos bei iš šios sumos minusuojama proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistinų 181,50 Eur (363,00 Eur/ 2) bylinėjimosi išlaidų suma, iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiant 300,50 Eur (482,00 Eur – 181,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

32.       Byloje teismo patirtos 3,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.263 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Fisanta“, juridinio asmens kodas 144951210, ieškovei UAB „Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, 762,94 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 94 centų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 762,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300,50 Eur (trijų šimtų eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės prašymą dėl 640,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti. 

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                        Rasa Milvydaitė