Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-300/2013

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02029-2012-5

              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.;

(S)

              1.2.27.5.; 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

nuteistajam G. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir nuteistas viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį ir nuteistas areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 5 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, pakeitus į arešto bausmę, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė G. T. paskirta areštas 50 (penkiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

G. T. nuteistas už tai, kad 2012-12-15, apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, adresu: (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, išbėgdamas iš kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. S. reikalavimų sustoti, siekiant jį laikinai sulaikyti, priešindamasis, bandydamas rankomis ir kojomis suduoti smūgius tyrėjui Ž. S. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S., taip vengdamas sulaikymo, taip pasipriešino valstybės tarnautojams (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. S. ir vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S..

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012-12-15, apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, išsakydamas garbę ir orumą žeminančius ir įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėją Ž. S. ir vyresniuosius tyrėjus A. U. ir M. S..

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo panaikinti nuosprendį.

Skunde nurodo, kad 2012-12-15 jį sulaikant (duomenys neskelbtini) rajono PK nebuvo nei žodinio, nei rašytinio pareiškimo, todėl teigia, kad sulaikytas jis buvo neteisėtai. Taip pat  nurodo, kad nebuvo perspėtas apie sulaikymą, ir sulaikytas buvo iš nugaros, neperspėjus, kad tai policija, dėl to jis pagalvojo, kad kažkieno buvo užpultas. Be to, nurodo ir tai, kad necenzūrinių žodžių pareigūnams nesakė ir pats jų negirdėjo. Dėl to, kas paminėta, teigia, kad pasipriešinimo byla sufabrikuota.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis G. T. savo apeliaciniu skundu ginčija nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padarymą, o ginčydamas savo kaltę dėl šių jam inkriminuotų veikų apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad, sprendžiant G. T. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. G. T. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

BK 290, 286 straipsniuose nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Tiek BK 286, tiek 290 straipsnyje numatytos nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamų veikų baigtumo momentą. Kolegija, pritardama apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė, kad G. T. ir pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, ir juos žodžiu įžeidė – padarė dvi nusikalstamas veikas.

Tokias šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad G. T. padarė ginčijamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, patvirtina:

nukentėjusiojo Ž. S. parodymai, kai jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambinus apskrities komisariato budėtojui ir paprašius atsiųsti ekipažą, nes jie neturi sąlygų laikyti įtariamųjų, jo kabinete buvęs G. T., supratęs, kad bus sulaikomas, staigiai kilo nuo kėdės ir išbėgo iš kabineto spirdamas koja į duris. Pasivijęs G. T. sugriebė jį ir prirėmė prie kabineto durų. Reikalavo nesipriešinti, tačiau G. T. į jo įspėjimus nereagavo, bandė jam suduoti ranka ir koja, tačiau smūgio jam pavyko išvengti. G. T. priešinosi aktyviais veiksmais. Kiti pareigūnai, buvę komisariate, atbėgo ir padėjo sulaikyti G. T.. G. T. vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius visų ten buvusių pareigūnų atžvilgiu, sakė, kad su jais susidoros, nes jie jį neteisėtai sulaiko (141–142 b. l.); nukentėjusiojo M. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, jog išgirdęs triukšmą ir moters šauksmą išlindo iš už koridoriuje esančio kampo ir pamatė Ž. S., kuris prie sienos buvo prispaudęs G. T., G. T. priešinosi, bandė ištrūkti, suduoti rankomis ir kojomis Ž. S.. Jam pribėgus prie jų, G. T. paėmė už nugaros, pasakė: „Stok, policija“, kad nesipriešintų, tačiau jis toliau muistėsi, bandė jam ir A. U. suduoti. G. T. necenzūrinius žodžius vartojo jam dedant antrankius, gulėdamas ant žemės, grasino, kad taip nepaliks. Vartojo žodžius „mentai“, „gaidžiai“, „piderai“ (142 b. l.); nukentėjusiojo A. U. parodymai, kai jis parodė, kad išgirdęs galingą durų trenksmą ir spiegiančią O. L. su M. S. pribėgęs prie Ž. S. ir G. T. sušuko: „Stok, policija“, atitraukė G. T., tačiau šis vėl puolė, grumtynės buvo intensyvios, G. T. rėkė jiems „gaidžiai, piderai, mentai, parodykit veidus, kad žinočiau, kaip atrodote, kad išėjęs į laisvę galėčiau susidoroti“ (143 b. l.); liudytojos O. L. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kai ji nurodė, kad jai parašius pareiškimą ir išėjus iš kabineto, iš jo išėjo piktas G. T., po to pamatė, kad pareigūnai jį užgulė (144 b. l.); liudytojo D. V. parodymai, kai jis nurodė, kad Ž. S. jam pranešė, kad pristatytas asmuo bandė pasišalinti iš komisariato patalpų ir sulaikomas pasipriešino (144 b. l.); Ž. S. tarnybinis pranešimas (3 b. l.); 2013-01-11 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad jame užfiksuoti įrašyti garso įrašai – pokalbių policijos komisariate išklotinės (17–19 b. l.).

Taigi, nors nuteistasis G. T. skunde nurodo, kad pasipriešinimo byla – sufabrikuota, nes jis pareigūnams necenzūrinių žodžių nesakė, o sulaikytas jis buvo neteisėtai, visi anksčiau aptarti ir išanalizuoti duomenys apelianto deklaruojamą nekaltumą paneigia.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jį sulaikant (duomenys neskelbtini) rajono PK nebuvo nei žodinio, nei rašytinio pareiškimo, todėl nurodo manąs, kad jis buvo sulaikytas neteisėtai, atmestinas kaip nepagrįstas. Būtent nagrinėjamoje byloje liudytojos O. L. ir nukentėjusiojo Ž. S. parodymais nustatyta, kad O. L. kabinete parašius pareiškimą, Ž. S. paskambino budėtojui ir paprašė atsiųsti ekipažą, nes neturi sąlygų laikyti įtariamųjų. Tą aplinkybę, kad buvo skambinta budinčiajam ir buvo prašoma atsiųsti ekipažą iki įvykio pradžios, patvirtina policijos pokalbių garso įrašo protokolas (17–19 b. l.). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad esant anksčiau aptartai situacijai, policijos pareigūnai iš Ž. S. kabinetą išbėgusį G. T. sulaikė teisėtai.

Kita apelianto skunde minima aplinkybė, kad jis pareigūnų nebuvo perspėtas apie sulaikymą ir sulaikytas buvo iš nugaros, neperspėjus, kad tai policija, dėl to jis pagalvojo, kad kažkieno buvo užpultas, atmestina kaip nepagrįsta. Byloje esančiais ir anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad į policijos komisariatą G. T. buvo pristatytas policijos, Ž. S. tarnybiniame kabinete bendravo su pastaruoju dėl jo ir O. L. konfliktinės situacijos, o tuo metu  Ž. S. buvo su tarnybine uniforma. Taigi, tai, kad Ž. S. – policijos pareigūnas, G. T. buvo akivaizdu. Tai, kad kiti du padėję jį sulaikyti asmenys – M. S. ir A. U. irgi buvo policijos pareigūnai, G. T. turėjo suprasti iš to, kad iki įvykio jie buvo užėję pas Ž. S. į kabinetą ir bendravo dėl darbo reikalų, bei jį sulaikant abu šaukė: „Stok, policija“. Taigi akivaizdu, kad G. T. priešinosi policijos pareigūnams žinodamas, kad jis nepaklūsta, priešinasi ir įžeidžia savo tiesiogines pareigas vykdančius policijos pareigūnus.

Netikėti policijos pareigūnų parodymais, kuriuos atitinka kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos O. L. parodymai, Ž. S. tarnybinis pranešimas, 2013-01-11 daiktų apžiūros protokolas, nėra pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad visi nukentėjusieji galėjo apkalbėti G. T., nepagrįstai apkaltindami jį pasipriešinimu ir policijos pareigūnų įžeidimu.

Dėl paminėtų aplinkybių tenkinti nuteistojo G. T. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r ė :

           Nuteistojo G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Vidmantas Mylė

Teisėjai                                                                                                Raimundas Jurgaitis

Zigmas Kavaliauskas

Nuorašas tikras

Teisėjas

Vidmantas Mylė