Civilinė byla Nr. 2-927-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00106-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 3.4.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lini namai“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILSON STATYBA“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties patvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lini namai“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILSON STATYBA“ bankroto byloje. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lini namai“ prašė patvirtinti 192 440 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „VILSON STATYBA“ (toliau – ir bendrovė) bankroto byloje, atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo dalies, kurią sudaro netesybos.

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji 2021 m. rugsėjo 18 d. su atsakove BUAB „VILSON STATYBA“ sudarė statybos valdymo ir techninės priežiūros sutartį (toliau – ir sutartis, techninės priežiūros sutartis), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo atlikti projektavimo ir statybos darbų valdytojos funkcijas, teikti statinio statybos valdymo paslaugą, veikti atsakovės vardu ir darbus organizuoti pagal statybos techninės veiklos pagrindines sritis objekte (duomenys neskelbtini) (viešbučio paskirties pastato statyba). Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti po 454 000 Eur, pridedant  pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), už 2 etapus. Pareiškėja 2022 m. sausio 31 d.–2022 m. spalio 6 d. laikotarpiu suteikė atsakovei paslaugų už 101 640 Eur, tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį, likdama skolinga 71 400 Eur. Pareiškėja, atsakovė ir suinteresuotas asmuo UAB „NID group“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė skolos perkėlimo, laidavimo ir tarpusavio įsipareigojimų vykdymo sutartį (toliau – ir trišalė sutartis), pagal kurią UAB „NID group“ (toliau – ir naujoji skolininkė) perėmė atsakovės skolą ir įsipareigojo ją sumokėti pareiškėjai iki 2022 m. lapkričio 30 d., o atsakovė, kaip solidari skolininkė, laidavo už prievolės tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo sumokėti 120 800 Eur netesybas tuo atveju, jei naujoji skolininkė neįvykdys prievolės. Bauda numatyta, nes statybos valdymo ir techninės priežiūros sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Naujoji skolininkė UAB „NID group“ neįvykdė prievolės sumokėti iš atsakovės perimtą skolą, todėl atsakovės bankroto byloje turi būti patvirtintas pareiškėjos 192 440 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro 71 400 Eur skola ir 120 800 Eur netesybos už sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies:

3.1.                      patvirtino UAB „Lini namai“ 71 640 Eur finansinį reikalavimą BUAB „VILSON STATYBA“ bankroto byloje;

3.2.                      kitas prašymo dalis atmetė;

3.3.                      priteisė UAB „Lini namai“ 2 323,23 Eur bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „VILSON STATYBA“ bankroto administravimo lėšų;

3.4.                      priteisė UAB „NID group“ 403 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš BUAB „VILSON STATYBA“ bankroto administravimo lėšų;

3.5.                      priteisė UAB „Pajūrio pamatai“ iš UAB „Lini namai“ 648 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

4.       Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pakanka nuspręsti, jog pareiškėja UAB „Lini namai“ teikė atsakovei BUAB „VILSON STATYBA“ techninės priežiūros paslaugas pagal šalių 2021 m. rugsėjo 18 d. sudarytą sutartį. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios pareiškėjos atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros (toliau – ir sąskaitos), pažyma apie skolą, šalių pasirašytas skolos suderinimo aktas, kuriame nurodytos visos išrašytos sąskaitos, gauti apmokėjimai, 71 640 Eur skolos likutis. Pareiškėjos sąskaitos dėl 36 000 Eur (pridedant PVM) už 2022 m. sausio–spalio mėn. laikotarpį išrašytos pagal sutarties priedo 1.1 papunktį, t. y. už rangovų parinkimą, konkursus, statybos darbų konkursų parinkimą, konkursinės medžiagos paruošimą, bendravimą su rangovais, rangos sutarties derinimą. 2022 m. birželio 1 d. sąskaita dėl 30 000 Eur (pridedant PVM) išrašyta pagal sutarties 1.4 papunktį už ekspertizės organizavimą, projektuotojų parinkimą. Šalių 2022 m. gegužės 24 d.–2022 m. gegužės 30 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė gavo statybos leidimą, UAB „Lini namai“ ne tik parinko projektuotojus, bet ir nuolat su jais bendravo dėl projekto sprendinių. 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos dėl 18 000 Eur (pridedant PVM) išrašytos pagal atliktų darbų aktus už techninės priežiūros paslaugas 2022 m. birželio–rugsėjo mėn. Aplinkybes, kad techninės priežiūros darbai buvo vykdomi, patvirtina 2022 m. vasario 28 d. įsakymas dėl techninės priežiūros vadovo paskyrimo, civilinės atsakomybės draudimas, UAB „Pajūrio pamatai“ pateikti atliktų darbų aktai. UAB „Lini namai“ išrašytos sąskaitos buvo priimtos ir deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). UAB „Lini namai“ pateiktoje Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (toliau – ir i.MAS; administruoja VMI) kryžminio sutikrinimo ataskaitoje nėra neatitikimų tarp UAB „Lini namai“ išrašytų sąskaitų BUAB „VILSON STATYBA“. Pagal šalių sudarytą sutartį techniniu prižiūrėtoju paskirtas E. B., kuris taip pat nurodytas rangovės UAB „Pajūrio pamatai“ ir BUAB „VILSON statyba“ 2022 m. balandžio 22 d. sudarytoje rangos sutartyje dėl polinių pamatų įrengimo objekte (duomenys neskelbtini). Techninės priežiūros paslaugų teikimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (atliktų darbų aktai, elektroninis susirašinėjimas, pasiūlymai dėl polių, pamatų įrengimo, bokštinių kranų nuomos, kolonų, sienų, perdangų betonavimo darbų, lauko ir vandentiekio nuotekų darbų). Liudytoju apklaustas E. B. patvirtino, kad dirbo statinio techniniu vadovu, dalyvavo gamybiniuose pasitarimuose, pildė statybos žurnalus dėl pamatų įrengimo darbų, kuriuos turėjo atlikti generalinė rangovė UAB ,,Indema“, šalys buvo sudariusios techninės priežiūros sutartį, statybos inspekcijos atstovė tikrino atliktus darbus, pastabų nebuvo pareiškusi, polių pamatai buvo statomi nuo vasaros pradžios iki rudens. 

5.       Teismas priėjo išvadą, kad E. B., būdamas UAB ,,Lini namai“ darbuotoju, realiai teikė atsakovei polinių pamatų statybos techninės priežiūros paslaugas, pareiškėjos vardu dirbo ginčui aktualiame objekte. UAB „Lini namai“ pateikė atliktų darbų aktus, o UAB „Pajūrio pamatai“ atliktų darbų aktus tikrino ir vizavo UAB „Lini namai“ darbuotojai. Aplinkybė, kad pareiškėjos išrašytos sąskaitos nėra pasirašytos, nereiškia, jog paslaugos nebuvo suteiktos, nes pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas pasirašyti sąskaitas nėra privaloma. Aplinkybės, kad statybos leidimas buvo išduotas statytoja nurodant UAB ,,Voster“, o nebaigta statyba (pamatai) nėra įregistruota BUAB ,,VILSON STATYBA“ vardu, nepaneigia bylos įrodymų, jog pareiškėja pamatų statymo metu vykdė darbus pagal šalių sudarytą techninės priežiūros sutartį, kurioje užsakove nurodyta BUAB ,,VILSON STATYBA“, ir pagal kurią turėjo būti pastatytas ginčui aktualus statybos objektas.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog, statant šį objektą, dalyvavo keletas juridinių asmenų, jų akcininkų, o atsakovės nemokumo administratorė UAB „Start Invest“ nenurodė interesų konflikto dėl D. K. vadovavimo BUAB ,,VILSON STATYBA“ ir UAB „NID group“. Juridinis asmuo, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, ir juridinio asmens dalyvis (akcininkas, dalininkas), taip pat juridinio asmens valdymo organas (vadovas) yra skirtingi civilinės teisės subjektai, turintys skirtingas teises, pareigas bei atsakomybės ribas. Todėl ta aplinkybė, kad keletas juridinių asmenų yra tarpusavyje susiję per tuos pačius dalyvius ar valdymo organus, neleidžia šių skirtingų juridinių asmenų vertinti kaip vieno turtinio vieneto, o nesant kitų įrodymų dėl D. K., jam vadovaujat BUAB ,,VILSON STATYBA“ ir UAB „NID group“ interesų konflikto, nėra teisinio pagrindo nesiremti 2022 m. lapkričio 22 d. trišale sutartimi dėl prisiimtų įsipareigojimų. 

7.       Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad realiai buvo pastatyti tik poliniai pamatai, kurie neįregistruoti kaip nebaigta statyba, taip pat įvertinęs rašytinius įrodymus ir minėto liudytojo parodymus, nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių 2021 m. rugsėjo 20 d. sudaryta sutartis jos pradiniame etape nebuvo vykdoma ir BUAB ,,VILSON STATYBA‘‘ nebuvo sutartyje nurodytų paslaugų užsakovė.

8.       Teismas nustatė, kad UAB „Lini namai“, UAB „NID group“ ir BUAB „VILSON STATYBA“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė sutartį dėl skolos perkėlimo, laidavimo ir tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, pagal kurią UAB „NID group“ perėmė atsakovės skolą ir tapo naująja skolininke, t. y. įsipareigojo sumokėti pareiškėjai UAB „Lini namai“ 71 640 Eur skolą ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 15 d. Trišale sutartimi BUAB „VILSON STATYBA“ laidavo UAB „Lini namai“ už UAB „NID group“ prievolės įvykdymą, t. y. įsipareigojo kaip solidarioji skolininkė sumokėti UAB „Lini namai“ 71 640 Eur skolą, jeigu iki nustatyto termino šios prievolės neįvykdys UAB „NID group“.

9.       Teismas nurodė, kad trišalė sutartis įsigaliojo 2022 m. lapkričio 22 d., pradinė skolininkė BUAB „VILSON STATYBA“ buvo šios sutarties dalyvė, prisiimdama laidavimo įsipareigojimą pareiškėjai. BUAB „VILSON STATYBA“ nemokumo administratorė trišalės sutarties neginčijo, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti ir konstatuoti, jog BUAB ,,VILSON STATYBA“ nebuvo laiduotoja. BUAB „VILSON STATYBA“ laidavo, kad UAB „NID group“ sumokės skolą pareiškėjai iki 2022 m. gruodžio 15 d., bet jos nesumokėjo, o trišalė sutartis galioja iki šalių prisiimtų įsipareigojimų visiško įvykdymo, todėl teismas nutarė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl 71 640 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.

10.       Teismas nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo patvirtinti 120 800 Eur finansinį reikalavimą (netesybas), nes nustatė, kad pagal trišalę sutartį naujoji skolininkė UAB „NID group“ laidavo už BUAB ,,VILSON STATYBA“ prievolę sumokėti 120 800 Eur netesybas, t. y. priešingai nei už pagrindinę 71 640 Eur skolą. BUAB ,,VILSON STATYBA“ buvo tik pagrindinės skolos laiduotoja, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti (patvirtinti finansinį reikalavimą) dėl netesybų.

11.       Teismas nurodė, kad ieškinio dėl netesybų senaties termino eiga prasidėjo 2022 m. gruodžio 15 d. ir baigėsi 2023 m. birželio 15 d., o pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d., nors teisinių paslaugų teikimo sutartį buvo sudariusi 2022 m. gegužės 2 d. Be to, pareiškėja yra profesionalė statybos procese, t. y. jos veikla yra susijusi su teisės aktų aiškinimu, taikymu, pareiškėja sudarė sutartis, fiksavo skolų dydžius, jų mokėjimų datas. Pareiškėja 2024 m. liepos 12 d pateikė taikos sutartį, kurios įvykdymo terminas numatytas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pagal taikos sutartį UAB „NID group“ ir pareiškėja susitarė, kad pareiškėja nereikalaus netesybų, jei pagrindinė skola bus sumokėta iki 2024 m. gruodžio 31 d. D. K. paaiškino, kad trišale sutartimi nebuvo tartasi dėl netesybų, jis ateityje ketina siūlyti taikius šio ginčo sprendimo būdus. Taikos sutartyje skolininke dėl netesybų nurodyta UAB „NID group“, o ne BUAB ,,VILSON STATYBA“, kuri nelaidavo dėl netesybų sumokėjimo, todėl teismas nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl 120 800 Eur finansinio reikalavimo (netesybų) patvirtinimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12.       Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Lini namai“ prašo:

12.1.                      panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas patvirtinti 120 800 Eur finansinį reikalavimą (netesybas) ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 120 800 Eur finansinį reikalavimą BUAB „VILSON STATYBA“ bankroto byloje;

12.2.                      pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjai iš atsakovės BUAB „VILSON STATYBA“ administravimui skirtų lėšų 6 279,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei atmesti UAB „Pajūrio pamatai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos;

12.3.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas galimai nesuprato ir netinkamai nustatė tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, todėl nepagrįstai nurodė, kad dėl to, jog BUAB „VILSON STATYBA“ nelaidavo už netesybų sumokėjimą, negali būti priteistos netesybos laidavimo pagrindu. Prašymas patvirtinti 120 800 Eur reikalavimą dėl netesybų pareikštas ne laidavimo pagrindu, o pagal šalių 2022 m. spalio 6 d. sudarytą statybų valdymo ir techninės priežiūros sutartį, kuri buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Pagal šalių sudarytą sutartį BUAB „VILSON STATYBA“ įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, o uždelsus atsiskaityti ilgiau nei 20 kalendorinių dienų – 1 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną. Iki 2022 m. lapkričio 22 d. trišalės sutarties sudarymo atsakovė turėjo sumokėti 136 560,60 Eur netesybų už pavėluotą atsiskaitymą.

13.2.                      Tarp šalių sudaryta techninės priežiūros sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, o ši aplinkybė užfiksuota ir trišalėje sutartyje. Pagal techninės priežiūros sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 10 proc. sutarties kainos baudą, t. y. 45 400 Eur (sutarties kaina be PVM – 454 000 Eur) ir neišskaityti 30 000 Eur avanso, kuris tapo papildoma atsakovės nesumokėtų netesybų suma. Taigi, dėl neteisėto sutarties nutraukimo atsakovė turėjo sumokėti 75 400 Eur baudą, o iš viso 211 960,60 Eur (136 560,60 Eur delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą ir 75 400 Eur bauda už neteisėtą sutarties nutraukimą). Trišale sutartimi bendras netesybų (baudos) dydis buvo sumažintas iki 120 800 Eur. Pagal trišalę sutartį nurodytas netesybas atsakovė įsipareigojo sumokėti pareiškėjai tuo atveju, jeigu naujoji skolininkė UAB „NID group“ iki 2022 m. gruodžio 15 d. nesumokės pareiškėjai skolos. Pagal trišalę sutartį už netesybų sumokėjimą laidavo UAB „NID group“. Pareiškėja sutiko nereikalauti netesybų iš atsakovės tik tuo atveju, jei naujoji skolininkė laiku grąžins pagrindinę skolą. Taigi, teismas netinkamai aiškino techninės priežiūros ir trišalės sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai nepatvirtino 120 800 Eur finansinio reikalavimo.

13.3.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi D. K. paaiškinimais, kad pareiškėjos ir UAB „NID group“ 2024 m. gegužės 20 d. sudarytoje taikos sutartyje buvo tartasi tik dėl pagrindinės skolos sumokėjimo iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir laikė, jog skolininke dėl netesybų yra tik UAB „NID group“. Taikos sutartyje nurodyta, kad pareiškėja UAB „Lini namai“ turi reikalavimo teisę į UAB „NID group“ 71 640 Eur skolą ir solidarią reikalavimo teisę į 120 800 Eur netesybas, kurių iš UAB „NID group“ nebus reikalaujama, jeigu pagrindinė skola bus sumokėta iki 2024 m. gruodžio 31 d. Tai, kad naujajai skolininkei taikos sutartimi nustatytas naujas terminas skolai grąžinti, nereiškia, jog toks lengvatinis terminas dėl netesybų yra nustatytas ir atsakovei, nes nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, jog visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Taigi, teismas ne tik netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai aiškino sutarčių nuostatas, bet ir neatskleidė bylos esmės.

13.4.                      Teismas nepagrįstai neatnaujino netesyboms taikytino ieškinio senaties termino, nurodęs, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. gruodžio 15 d. Ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d., kai pareiškėja kreipėsi į advokatą dėl skolos išieškojimo. Iki tol pareiškėja ir UAB „NID group“ 2023 m. kovo 28 d.–2023 m. rugpjūčio 16 d. susirašinėjo dėl skolos grąžinimo ir naujoji skolininkė vis žadėjo skolą grąžinti. Taigi, turi būti vadovaujamasi ne tik objektyviuoju, bet ir subjektyviuoju ieškinio senaties pradžios kriterijumi. Aplinkybė, kad pareiškėja yra statybos rangos teisinių santykių profesionalė, nereiškia, jog ji turi išmanyti kitas teisės normas. Pareiškėja neturi teisininko, o 2022 m. gegužės 22 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis nepatvirtina, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos nuolat ir dėl to pareiškėja galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą. Be to, šią bylą nagrinėjant pirmą kartą pareiškėjai buvo atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, nors terminas buvo praleistas daugiau nei dvigubai. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėja sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą praleido kiek daugiau nei 2,5 mėnesio, yra papildomas pagrindas atnaujinti šį terminą.  

14.       Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė BUAB „VILSON STATYBA“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1.                      Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymo dalį dėl 120 800 Eur finansinio reikalavimo (netesybų) patvirtinimo. Šalys 2022 m. lapkričio 22 d. bendru susitarimu nutraukė techninės priežiūros sutartį ir susitarė, kad netesybų mokėjimo atveju atsakovė jas turi sumokėti iki 2022 m. gruodžio 5 d., todėl reikalavimas dėl netesybų turėjo būti pareikštas iki 2023 m. birželio 6 d. Pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė tik 2023 m. rugsėjo 7 d. Atsakovei bankroto byla iškelta 2023 m. birželio 22 d. Taigi, pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

14.2.                      Pareiškėjos pozicija, kad jos reikalavimas dėl netesybų yra atskiras savarankiškas reikalavimas ir jis kildinamas iš 2022 m. lapkričio 22 d. trišalės sutarties, patvirtina, jog pagrindinės skolos perkėlimas ir vykdymas neturėjo turėti įtakos atsakovės netesybų mokėjimo prievolei. Jeigu tai atskiras savarankiškas reikalavimas, nesusijęs su pagrindinės prievolės vykdymu, tai ir pareiškėjos atskirajame skunde dėstomos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios momento.

15.       Atskirajame skunde atsakovė BUAB „VILSON STATYBA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Start Invest“, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismo įvertinti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja realiai atliko darbus, suteikė paslaugas, nurodytas jos išrašytose sąskaitose. Šią aplinkybę pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartyje, kuria panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėja naujų įrodymų nepateikė, t. y. skundžiama nutartis priimta pagal tuos pačius įrodymus, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas laikė nepakankamais pareiškėjos finansiniam reikalavimui pagrįsti. Liudytojų (pareiškėjos techninio prižiūrėtojo ir buvusio atsakovės vadovo) parodymai taip pat nėra pakankami spręsti, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

15.2.                      Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjos sąskaitose nurodyti darbai, paslaugos nurodytos lakoniškai. Pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pasirašyti atsakovės. Atsakovės buhalterinėje apskaitoje taip pat neatsispindi skola pareiškėjai. Pagal šalių sudarytą techninės priežiūros sutartį turėjo būti pasirašomi atliktų darbų aktai, tačiau nė vienas aktas nėra pasirašytas, o dalies aktų dėl neva atliktų darbų iš viso nėra, nors atsakovė su kitais paslaugų teikėjas sudarydavo aktus. Nesant atliktų darbų aktų, nėra galimybės nustatyti, kokius darbus atliko pareiškėja ir kokias suteikė paslaugas, ar pagrįsta kaina. Šalių sudarytoje sutartyje nurodytas statybos objektas net nebuvo pastatytas, todėl neaišku, už ką pareiškėja reikalauja ketvirtadalio sutarties kainos.

15.3.                      Pareiškėjos teiginiai, kad ji organizavo rangovų pasirinkimo procedūrą, yra nepagrįsti, nes buvęs atsakovės vadovas teisme nurodė, jog vienintelę rangovę UAB „Pajūrio pamatai“ pasiūlė atsakovės akcininkas L. Š. Pareiškėja pripažino, kad projektuotoja UAB „FRAMELS“ yra susijusi su pareiškėja (šias bendroves valdo tas pats asmuo), o įrodymų apie suteiktas paslaugas nėra. Pareiškėja taip pat negalėjo organizuoti 2021 m. liepos 29 d. atliktos ekspertizės, nes atsakovė valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2021 m. rugpjūčio 18 d., o ekspertizę užsakė UAB „Voster“. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų (statybos normatyvinių dokumentų), kad suteikė atsakovei techninės priežiūros paslaugas. Ginčui aktualaus statinio statytoja yra UAB „Voster“, todėl laikytina, kad pareiškėja paslaugas teikė ne atsakovei. Būtent todėl pareiškėja ir nepateikė paslaugų (darbų) aktų, statybos normatyvinių dokumentų, nes jie patvirtintų finansinio reikalavimo nepagrįstumą. Teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, todėl pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

15.4.                      Teismas neįvertino, kad pareiškėjos 71 640 Eur finansinis reikalavimas yra kildinamas ne iš tiesioginės pagrindinės prievolės, o iš laidavimo teisinių santykių. Pagal trišalę sutartį skolininkė yra UAB „NID group“, o atsakovė yra laiduotoja. Pareiškėja ir naujoji skolininkė susitarė dėl prievolės vykdymo atidėjimo, t. y. naujoji skolininkė ketina prievolę įvykdyti laiku. Atitinkamai neegzistuoja prievolės neįvykdymo faktas, todėl finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs. Taigi, atsakovei, kaip laiduotojai, nepagrįstai perkeltas prievolės vykdymas.

16.       Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Lini namai“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl 71 640 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovė priėmė visas pareiškėjos pagal sutarčių nuostatas išrašytas sąskaitas, jos yra deklaruotos VMI. Skolos egzistavimą patvirtina ir šalių 2022 m. spalio 27 d. pasirašytas skolų suderinimo aktas, atliktų darbų aktai. Paslaugų suteikimo faktas įtvirtintas ir trišalėje sutartyje, jų atlikimą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (pasitarimo ir statybos dalyvių posėdžių protokolai, įsakymai dėl atsakingų asmenų paskyrimo, raštai rangovams ir jų pasiūlymai, rangovės UAB „Pajūrio pamatai“ atliktų darbų aktai, elektroniniai susirašinėjimai), liudytojų parodymai. Pagal sutartį UAB „Lini namai“ teikė intelektinio pobūdžio objekto statybos valdymo ir techninės priežiūros paslaugas, kurios nėra tapačios statybos rangos darbams, todėl nėra ir negali būti taikomos teisės aktų nuostatos, įpareigojančios paslaugų suteikimą patvirtinti abiem šalims, pasirašant atliktų darbų aktus. Už statybos žurnalo pildymą ir išsaugojimą yra atsakinga ne pareiškėja, o rangovė UAB „Pajūrio pamatai“ arba užsakovė.

16.2.                      Aplinkybė, kad faktiškai statyba buvo pradėta, tačiau atlikti statybos darbai nebuvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu, nėra susijusi su ginčo dalyku. Buvęs atsakovės vadovas paaiškino, kad UAB „Voster“ turėjo pateikti žemės sklypą BUAB „VILSON STATYBA“ ir kad statybos leidimas ir pats statinys turėjo būti registruoti atsakovės vardu, tačiau tai nebuvo padaryta.

16.3.                      Atsakovės nemokumo administratorės pozicija yra prieštaringa, nes ji neginčijo UAB „Pajūrio pamatai“ finansinio reikalavimo dėl atliktų statybos darbų pagal išduotą UAB „Voster“ statybos leidimą, tačiau pareiškėjos finansinį reikalavimą jau ginčija, t. y. nemokumo administratorė yra šališka.

16.4.                      Atsakovės nemokumo administratorės argumentai dėl skolos perkėlimo fakto ir laidavimo yra nepagrįsti. Prievolės neįvykdymo faktas yra įrodytas, nes skola pagal trišalę sutartį nebuvo grąžinta. Aplinkybės, kad naujajai skolininkei buvo suteiktas prievolės įvykdymo atidėjimo terminas ir skolininkė galimai grąžins skolą, nereiškia, jog finansinis reikalavimas negali būti patvirtintas atsakovės, kaip laiduotojos, bankroto byloje, nes atsakovei skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

18.       Pareiškėja, UAB „Lini namai“ ir atsakovė BUAB „VILSON STATYBA“ 2021 m. rugsėjo 18 d. sudarė statybos valdymo ir techninės priežiūros sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo atlikti projektavimo ir statybos darbų valdytojos funkcijas, teikti statinio statybos valdymo paslaugą, veikti atsakovės vardu ir darbus organizuoti pagal statybos techninės veiklos pagrindines sritis objekte (duomenys neskelbtini) (viešbučio paskirties pastato statyba). Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti po 454 000 Eur (pridedant PVM) už 2 etapus.

19.       Sutarties 10.1 papunkčiu šalys susitarė, kad atsakovei pradelsus atsiskaityti su pareiškėja už suteiktas statybų valdymo ir techninės priežiūros paslaugas, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovei uždelsus atsiskaityti ilgiau nei 20 kalendorinių dienų, atsakovė įsipareigojo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną.

20.       Sutarties 10.4 papunkčiu atsakovė įsipareigojo už neteisėtą sutarties nutraukimą sumokėti pareiškėjai 10 proc. sutarties kainos baudą, t. y. 45 400 Eur, neišskaityti sumokėto avanso (30 000 Eur), likusi avanso dalis yra papildoma netesybų suma. 30 000 Eur avansas sumokėtas 2021 m. gruodžio 22 d. ir pagal sutarties 9.2 papunktį turėjo būti išskaičiuojamas iš paskutinio atliktų darbų akto.

21.       UAB „Lini namai“ už suteiktas paslaugas 2022 m. sausio 31 d.–2022 m. spalio 6 d. laikotarpiu išrašė atsakovei sąskaitas už 101 640 Eur, iš kurių atsakovė sumokėjo tik dalį (avansu), likdama skolinga 71 400 Eur. Visos sąskaitos užregistruotos VMI administruojamoje i.MAS sistemoje, kurios kryžminio sutikrinimo ataskaitoje nėra neatitikimų tarp UAB „Lini namai“ išrašytų sąskaitų BUAB „VILSON STATYBA“, t. y. sąskaitas VMI pateikė tiek pareiškėja, tiek atsakovė.

22.       Pareiškėja UAB „Lini namai“, atsakovė BUAB „VILSON STATYBA“ ir suinteresuotas asmuo UAB „NID group“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarė skolos perkėlimo, laidavimo ir tarpusavio įsipareigojimų vykdymo sutartį, pagal kurią UAB „NID group“ (naujoji skolininkė) perėmė atsakovės 71 400 Eur skolą ir įsipareigojo ją sumokėti pareiškėjai, o atsakovė, kaip solidari skolininkė, laidavo už prievolės tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 5 d. sumokėti 120 800 Eur baudą (netesybas) už techninės priežiūros sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės tuo atveju, jei naujoji skolininkė neįvykdys prievolės. Naujoji skolininkė laidavo už atsakovės prievolę sumokėti 120 800 Eur netesybas (trišalės sutarties 8.3 papunktis, 9 punktas). Trišalės sutarties 8.2 papunktyje nurodyta, kad statybos valdymo ir techninės priežiūros sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės.

23.       Pareiškėja UAB „Lini namai“ ir suinteresuotas asmuo UAB „NID group“ 2024 m. gegužės 20 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią naujajai skolininkei pratęstas terminas sumokėti 71 640 Eur skolą iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad jei naujoji skolininkė iki nustatyto termino sumokės pagrindinę skolą, tai pareiškėja neturės pretenzijų naujajai skolininkei dėl 120 800 Eur netesybų pagal laidavimą.

24.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-170-467/2024 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjos UAB „Lini namai“ 192 440 Eur finansinis reikalavimas, susidedantis iš 71 640 Eur finansinio reikalavimo, tenkintino antrąja eile pirmuoju etapu, ir 120 800 Eur finansinio reikalavimo, tenkintino antrąja eile antruoju etapu, atsakovės BUAB „VILSON STATYBA“ bankroto byloje ir iš BUAB „VILSON STATYBA“ bankroto administravimo lėšų priteista UAB „Lini namai“ 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik pareiškėjos pateiktais dokumentais ir UAB „NID group“, kuri dalyvavo komerciniuose santykiuose su BUAB „VILSON STATYBA“ ir UAB „Lini namai“, ir jai žinomos faktinės aplinkybės, sutikimu, jog turi būti patvirtintas UAB „Lini namai“ finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad UAB „Lini namai“ realiai ir faktiškai suteikė atsakovei paslaugas pagal sutartį, rėmėsi vienašališkai pareiškėjos išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir kitais pareiškėjos pateiktais dokumentais, kuriuos sudarė pati pareiškėja. Tačiau nei pareiškėjos pateikti susirašinėjimo elektroniniu paštu fragmentai, nei susirinkimų protokolų ištraukos ar įsakymai dėl atsakingų asmenų skyrimo nėra apskaitos dokumentai, kurie leistų nustatyti šalių sutarties pagrindu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įvardintų paslaugų suteikimą, nesant suteiktų paslaugų ataskaitų, paslaugų priėmimo–perdavimo aktų ir kitų dokumentų, objektyviai pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. UAB „Lini namai“ išrašė BUAB „VILSON STATYBA“ PVM sąskaitas faktūras už 36 000 Eur, pridedant PVM, už rangovų parinkimą ir konkursus, statybos darbų konkursų parinkimą, konkursinės medžiagos paruošimą, bendravimą su rangovais, rangos sutarties derinimą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai nustatyti UAB „Lini namai“ paslaugų suteikimo faktą, privalėjo pasiūlyti pareiškėjai pateikti įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų, jog buvo parengta konkursinė medžiaga, konkursas buvo paskelbtas, nustatyti, kur konkursas buvo paskelbtas, su kokiais rangovais bendravo UAB „Lini namai“, kaip ir su kuo buvo derinama rangos sutartis. UAB „Lini namai“ nurodė, kad suteikė BUAB „VILSON STATYBA“ paslaugų už 30 000 Eur, t. y. už ekspertizės organizavimą, projektuotojų parinkimą, tačiau nepateikė įrodymų, jog organizavo, atliko ekspertizę, kaip ir kokius projektuotojus parinko. Tai, kad UAB „Lini namai“ pateikė elektroninį laišką, kuriame BUAB „VILSON STATYBA“ patvirtino, jog gavo statybos leidimą, nepatvirtina minėtos paslaugos suteikimo fakto. UAB „Pajūrio pamatai“ turimais duomenimis projektuotoja buvo UAB „FRAMELS“, t. y. tam pačiam asmeniui – R. V. priklausanti bendrovė. Taigi, tuo atveju, jeigu UAB „Lini namai“ ieškojo ir parinko projektuotojus (UAB „FRAMELS“), neturėtų būti kliūčių pateikti objektyvius įrodymus, kurie patvirtintų realiai suteiktas paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, papildomų įrodymų neprašė. Darbo projekto rengimo, projektavimo darbų vykdymo kontrolę, pareiškėjos teigimu, patvirtina pateikti pasitarimo bei statybos dalyvių posėdžių protokolai, įsakymai dėl atskaitingų asmenų paskyrimo bei kiti dokumentai, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šie dokumentai yra nepasirašyti. Taigi, UAB „Lini namai“ privalėjo pateikti pasirašytus pasitarimų protokolus, kuriuose būtų fiksuotas UAB „Lini namai“ atstovo dalyvavimas ir tam tikrų darbo funkcijų priskyrimas, kitus įrodymus, objektyviai patvirtinančius, jog pareiškėja realiai atliko darbo projekto rengimo ir projektavimo darbų vykdymo kontrolę. UAB „Pajūrio pamatai“ turimais duomenis, kai BUAB „VILSON STATYBA“ vykdė statybos projektą, UAB „Lini namai“ iš esmės nedalyvavo statybos darbų, projektavimo etapuose, neorganizavo ir nedalyvavo susirinkimuose, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, prieštaravimų šalių teiginiuose nepašalino.

26.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas netesybų dydį, rėmėsi BUAB „VILSON STATYBA“ ir UAB „Lini namai“ sudarytos statybų valdymo ir techninės priežiūros sutarties nuostatomis bei sudarytais susitarimais, tačiau sutartyje šalys susitarė, kad sutartis nutraukta. Taigi, ginčo atveju BUAB „VILSON STATYBA“ prievolė sumokėti netesybas yra kildinama ne iš pradinės sutarties, nes netesybų, kaip skolos, šalys 2022 m. lapkričio 22 d. sutartimi dėl skolos perkėlimo, laidavimo ir tarpusavio įsipareigojimų vykdymo neperkėlė, todėl, vertinant netesybų dydį, turėjo būti atsižvelgiama į šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Netesybos gali būti taikomos tik sutarties šaliai, kuri neįvykdė pagrindinės prievolės. BUAB „VILSON STATYBA“ prievolė sumokėti netesybas kyla ne dėl jos prievolės neįvykdymo, o dėl trečiojo asmens UAB „NID group“ pagrindinės prievolės neįvykdymo, t. y. 71 640 Eur nesumokėjimo UAB „Lini namai“, nes pagal reikalavimo perleidimo sutartį BUAB „VILSON STATYBA“ laidavo UAB „Lini namai“ už UAB „NID group“ prievolės įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Lini namai“ pareikšto netesybų dalies finansinio reikalavimo, turėjo savo iniciatyva įvertinti, ar UAB „Lini namai“, UAB „NID group“ ir BUAB „VILSON STATYBA“ sudaryta sutartis neprieštarauja gerai moralei, netesybų paskirčiai ir tikslui, ar netesybų dydis ir sąlygos yra sąžiningos šios sutarties ir šalių tarpusavio santykių kontekste. Šios aplinkybės yra reikšmingos, nes iš reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad ją pasirašė tas pats asmuo – direktorius D. K., atstovaudamas tiek BUAB „VILSON STATYBA“, tiek ir UAB „NID group“. Be to, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas UAB „Lini namai“ finansinį reikalavimą, nesiaiškino ir nenustatė, ar UAB „Lini namai“ yra pareiškusi reikalavimus UAB „NID group“, ar UAB „NID group“ yra padengusi bent dalį pareikšto finansinio reikalavimo, o besąlygiškai pasirėmė UAB „NID group“, kuri dalyvavo komerciniuose santykiuose su BUAB „VILSON STATYBA“ ir UAB „Lini namai“, sutikimu, jog UAB „Lini namai“ finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas. Toks sutikimas dėl pirmiau nurodytų priežasčių turėjo būti įvertintas itin atidžiai ir visapusiškai.

27.       Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti du liudytojai (pareiškėjos darbuotojas (techninis prižiūrėtojas), buvęs atsakovės vadovas). Pareiškėja papildomai pateikė rašytinį įrodymą – vadovėlio „Apskaitos ir audito pagrindai“ lapų kopijas, kuriose nurodoma, jog pagal apskaitos standartus, kai yra laiduojama už kieno nors prievoles, šios sumos (skolos) nėra būtina įtraukti į balanso duomenis. BUAB „VILSON STATYBA“ nemokumo administratorė pateikė įrodymus, kad jai nebuvo perduotas statybos žurnalas, ginčui aktualaus objekto statytoja yra UAB „Voster“, UAB „NID group“, prašydama patvirtinti savo finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje teigė, jog teikė atsakovei tas pačias paslaugas, kaip ir pareiškėja.

Dėl finansinio reikalavimo

28.       Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

29.       Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas savo iniciatyva) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

30.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

31.       Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).

32.       Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).

33.       Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos UAB „Lini namai“ 192 440 Eur finansinio reikalavimo, kurį sudaro 71 640 Eur (pagrindinė skola) antrosios eilės pirmojo finansinis reikalavimas ir 120 800 Eur (netesybos) antrosios eilės antrojo etapo finansinis reikalavimas, patvirtinimo BUAB „VILSON STATYBA“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino pareiškėjos 71 640 Eur finansinį reikalavimą ir atsisakė patvirtinti 120 800 Eur finansinį reikalavimą. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo patvirtinti finansinio reikalavimo 120 800 Eur dalį, o atsakovės nemokumo administratorė atskiruoju skundu nesutinka su pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimu.

34.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

35.       Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

36.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su atsakovės nemokumo administratorės argumentais, kad pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, t. y. tiek dėl pagrindinės skolos, tiek dėl netesybų. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai patvirtinti pareiškėjos 71 640 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš jos ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 9 d. sudarytos techninės priežiūros sutarties ir 2022 m. lapkričio 22 d. trišalės sutarties, pagrįsti išsamiu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pagal nurodytą techninės priežiūros sutartį visos ginčui aktualios pareiškėjos už 2022 m. sausio 31 d.–2022 m. spalio 6 d. laikotarpį išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo atsakovės priimtos ir abiejų šalių deklaruotos VMI administruojamojoje i.MAS sistemoje, nes pagal byloje esančią nurodytos sistemos kryžminio sutikrinimo ataskaitą nėra neatitikčių tarp pareiškėjos atsakovei išrašytų sąskaitų. Tai reiškia, kad atsakovė buvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą iš pareiškėjos gautas sąskaitas ir jas deklaravo VMI. Atsakovės neapmokėtų sąskaitų likutis (71 640 Eur; bendra suma 101 640 Eur, sumokėta avansu 30 000 Eur) užfiksuotas šalių 2022 m. spalio 27 d. pasirašytame tarpusavio skolų suderinimo akte. Toks pats 71 640 Eur skolos likutis nurodytas ir šalių bei UAB „NID group“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytoje trišalėje sutartyje. Pareiškėjos suteiktų paslaugų apimtis nurodyta atliktų darbų aktuose Nr. 6 ir Nr. 7. Paslaugų suteikimo faktą patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, t. y. tiek techninę priežiūrą vykdęs pareiškėjos darbuotojas E. B. (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 57 sek.–1 val. 27 min. 10 sek.), tiek buvęs atsakovės vadovas D. K.  (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 40 sek.–46 min. 20 sek.). Paslaugų teikimo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (elektroniniai susirašinėjimas, statybos dalyvių pasitarimų protokolai, raštai rangovei UAB „Pajūrio pamatai“, atsakovei, projektuotojai UAB „FRAMELS“, kitiems subjektams, įsakymai dėl atsakingų asmenų paskyrimo, atsakovės su UAB „Pajūrio pamatai“ 2022 m. balandžio 22 d. sudaryta rangos sutartis, kurioje  technine prižiūrėtoja nurodyta UAB „Lini namai“, rangovės UAB „Pajūrio pamatai“ atliktų darbų aktai, kuriuos tikrino (vizavo) pareiškėja), iš kurių galima nuspręsti, jog pareiškėja, vykdydama techninės priežiūros sutartį, veikė atsakovės interesais, t. y. sprendė įvairius organizacinio pobūdžio klausimus, susijusius su ginčui aktualaus statybos objekto statyba.

37.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nemokumo administratorės argumentais, kad iš pareiškėjos pateiktų sąskaitų negalima nuspręsti dėl konkrečių paslaugų suteikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos išrašytose sąskaitose yra nurodytos atsakovei suteiktos paslaugos. Pavyzdžiui, pareiškėjos 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. balandžio 30 d. išrašytos sąskaitos (po 9 000 Eur, pridedant PVM) pagal techninės priežiūros sutarties priedo 1.1 papunktį, t. y. už rangovų parinkimą ir konkursus, statybos darbų konkursų parinkimą, konkursinės medžiagos paruošimą, bendravimą su rangovais, rangos sutarties derinimą. Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad nurodytos paslaugos turėjo būti teikiamos 7 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant po 9 000 Eur (pridedant PVM). 2022 m. birželio 1 d. sąskaita (30 000 Eur, pridedant PVM) buvo išrašyta pagal sutarties priedo 1.4 papunktį, t. y. už ekspertizės organizavimą, projektuotojų parinkimą. 2022 m. rugsėjo 1 d. sąskaita (9 000 Eur, pridedant PVM) išrašyta pagal atliktų darbų aktą Nr. 6, 2022 m. spalio 6 d. sąskaita tai pačiai sumai – pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 už suteiktas techninės priežiūros paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja teikė statybų valdymo ir techninės priežiūros paslaugas, derino kitus organizacinio pobūdžio darbus, kaip tai numatyta šalių sudarytos techninės priežiūros sutarties 1.1, 1.4, 4.2.1– 4.2.9 papunkčiuose.  

38.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo abejoti, jog ginčo šalis siejo statybų valdymo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Įvertinus byloje esančius įrodymų visumą, darytina išvada, kad nors abi ginčo šalys pagal nusistovėjusią praktiką fiziškai nepasirašinėjo pareiškėjos išrašomų sąskaitų ar atliktų darbų aktų, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėja neatliko pagal sutartį sutartų atlikti darbų (paslaugų), o atsakovė jų nepriėmė. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėja teikė atsakovei paslaugas, atsakovė priėmė pareiškėjos išrašytas sąskaitas, dalį jų (avansu) apmokėjo, abi šalys ginčui aktualias sąskaitas deklaravo VMI, šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodytas skolos likutis, sutarties vykdymo metu nekilo ginčai dėl darbų (paslaugų) kokybės ir (ar) apimties. Atsakovės nemokumo administratorės atskirojo skundo argumentai, kad statybos objektas nebuvo užbaigtas, statybos leidimas ar nebaigta statyba nebuvo perrašyti atsakovės vardu, statybos dalyviai buvo susiję per valdymo organus ar dalyvius, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog faktiškai ginčui aktualaus statybos objekto statytoja (užsakovė) buvo atsakovė, kuri statybos valdymo ir techninės priežiūros darbams (paslaugoms) atlikti pasitelkė pareiškėją, veikusią išimtinai faktinės statytojos interesais. 

39.       Atsakovės nemokumo administratorės akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėja savo teiktoms paslaugoms pagrįsti nepateikė statybos žurnalo, nepaneigia paslaugų suteikimo fakto, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo nuostatas už statybos žurnalo saugojimą yra atsakingas rangovas ir (arba) užsakovas, t. y. nagrinėjamu atveju UAB „Pajūrio pamatai“ ir (arba) atsakovė (priklausomai nuo statybos žurnalo formos). Taigi, įrodinėjimo našta dėl statybos žurnalo nepateikimo teismui negali būti perkelta pareiškėjai. 

40.       Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įtvirtina du pagrindinius skolos perkėlimo būdus. Pagal CK 6.115 straipsnyje įtvirtintą pirmąjį skolos perkėlimo būdą, skolininko teises ir pareigas perima trečiasis asmuo pagal sutartį su kreditoriumi. Vadovaujantis CK 6.116 straipsnio 1 dalyje nustatytu antruoju skolos perkėlimo būdu, skolininkas perkelia savo skolą kitam asmeniui, esant aiškiai išreikštam kreditoriaus sutikimui, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir trečiasis skolos perkėlimo būdas, apimantis du pirmuosius – trišalės skolos perkėlimo sutarties pasirašymas, kurios pagrindu skola perkeliama naujajam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010).

41.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos 71 640 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą taip pat patvirtina šalių ir UAB „NID group“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudaryta trišalė sutartis, kuria atsakovė pripažino tiek skolą pareiškėjai, tiek tai, jog techninės priežiūros sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Taigi, akivaizdu, kad jei pareiškėja nebūtų teikusi atsakovei paslaugų, tai atsakovė ne tik nebūtų priėmusi pareiškėjos išrašytų sąskaitų, jas deklaravusi ir iš dalies apmokėjusi (avansu) bei pasirašiusi skolų suderinimo aktą, bet ir nebūtų pasirašiusi trišalės sutarties dėl skolos perkėlimo.

42.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nemokumo administratorės argumentais, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes pareiškėja ir naujoji skolininkė sudarė taikos sutartį, pagal kurią jai buvo pratęstas prievolės įvykdymo terminas.

43.       Pažymėtina, kad atsakovė trišale sutartimi įsipareigojo (laidavo), jog grąžins pareiškėjai skolą pati, jei naujoji skolininkė UAB „NID group“ nesumokės skolos iki 2022 m. gruodžio 15 d. Byloje nekilo ginčo, kad naujoji skolininkė negrąžino pareiškėjai skolos nustatytu terminu iki 2022 m. gruodžio 15 d., o pareiškėjos ir naujosios skolininkės taikos sutartis buvo sudaryta 2024 m. gegužės 20 d., pratęsiant įvykdymo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.

44.       Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

45.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 61 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Taigi, po bankroto bylos iškėlimo bendrovei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, pagal kurį pasibaigia sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminai.

46.       CK 6.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui, tais atvejais, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo.

47.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Taigi, laiduotojo solidarioji atsakomybė reiškia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindiniam skolininkui. Bankrutuojant laiduotojui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą pagrindiniam skolininkui, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos kylanti teisė pareikšti reikalavimą laiduotojo bankroto byloje, tiek reikalavimą reikšti abiem kartu.

48.       Taigi, iškėlus atsakovei bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 1 d.), atsakovės prievolių įvykdymo terminai pasibaigė, todėl aplinkybė, kad pareiškėja naujajai skolininkei pagal trišalę sutartį taikos sutartimi pratęsė 71 640 Eur prievolės įvykdymo terminą, nereiškia, jog atsakovės, kaip laiduotojos ir solidarios skolininkės, bankroto byloje negali būti patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas, juolab kad pagal trišalės sutarties 15 punktą sutarties šalys susitarė, jog trišalė sutartis galioja iki įsipareigojimų visiško įvykdymo, o naujoji skolininkė iki šiol negrąžino pareiškėjai skolos.

49.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino 120 800 Eur finansinio reikalavimo, kurį sudaro netesybos.

50.       CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad netesybos – tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 6.258 straipsnio 1 dalies norma numato, kad sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

51.       Kilus šalių ginčui dėl sutarčių sąlygų, sutartys aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir suformuluotas teismų praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021).

52.       Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subjektyvus sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi, šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021).

53.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja prašė patvirtinti netesybas ne laidavimo pagrindu, o pagal techninės priežiūros sutarties nuostatas. Kaip minėta, pagal sutarties 10.1 papunktį atsakovė už vėlavimą atsiskaityti pagal pareiškėjos išrašytas sąskaitas (apmokėjimo terminas 5 kalendorinės dienos) įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, o uždelsus atsiskaityti ilgiau nei 20 kalendorinių dienų – 1 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną. 2022 m. sausio 31 d.–2022 m. spalio 6 d. laikotarpiu pareiškėja išrašė atsakovei sąskaitas už 101 640 Eur. Pareiškėjos apskaičiavimais, kurių kiti dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo, atliktais iki trišalės sutarties sudarymo 2022 m. lapkričio 22 d., delspinigiai nuo neapmokėtų sąskaitų sudarė 136 560,60 Eur.

54.       Be to, kaip minėta, kad pagal techninės priežiūros sutarties 10.4 papunktį atsakovė už sutarties nutraukimą dėl jos kaltės įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 10 proc. sutarties kainos (454 000 Eur už vieną etapą, pridedant PVM) baudą, t. y. 45 400 Eur ir neišskaityti avanso (30 000 Eur), kuris tapo papildoma nesumokėtų netesybų suma, iš viso 75 400 Eur. Taigi, iš viso pagal techninės priežiūros sutarties nuostatas pareiškėja iš atsakovės turėjo teisę reikalauti 211 960,60 Eur netesybų (136 560,60 Eur ir 75 400 Eur). Nors netesybos iš viso sudarė 211 960,60 Eur, tačiau pareiškėja trišalėje sutartyje netesybų dydį geranoriškai sumažino iki 120 800 Eur ir įsipareigojo jų nereikalauti iš atsakovės tuo atveju, jei naujoji skolininkė UAB „NID group“ nustatytu terminu grąžins skolą. Kaip minėta, pagrindinė skola nebuvo grąžinta, todėl pagal techninės priežiūros ir trišalės sutarčių nuostatas, modifikuojančias netesybų dydį ir jų sumokėjimo sąlygas, įskaitant terminą, atsakovei atsirado pareiga sumokėti pareiškėjai tiek pagrindinę skolą, tiek netesybas, atsižvelgiant į tai, jog trišale sutartimi nebuvo panaikinta atsakovės atsakomybė sumokėti netesybas už prievolių pagal techninės priežiūros sutartį neįvykdymą ir sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės.

55.       Pažymėtina, kad pareiškėjos ir UAB „NID group“ 2024 m. gegužės 20 d. sudarytoje taikos sutartyje pareiškėja neatsisakė nei reikalavimo teisės į pagrindinę skolą, nei solidarios reikalavimo teisės į netesybas. Taikos sutartimi pareiškėja sutiko nereikalauti iš naujosios skolininkės netesybų tik tuo atveju, jeigu naujoji skolininkė iki 2024 m. gruodžio 31 d. grąžins pagrindinę skolą, tačiau taikos sutartimi pareiškėja neatsisakė reikalavimo teisės į netesybas, kurias atsakovei kilo pareiga sumokėti pagal tiek pagal techninės priežiūros sutarties, tiek pagal trišalės sutarties nuostatas.

56.       Kaip minėta, iškėlus atsakovei bankroto bylą, atsakovės prievolių įvykdymo terminai pasibaigė, naujoji skolininkė ir atsakovė pagrindinės prievolės pagal trišalę sutartį neįvykdė, atsakovė taip pat nesumokėjo netesybų pagal trišalę sutartį, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino pareiškėjos 120 800 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje.

57.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nemokumo administratoriaus argumentais, kad pareiškėjos prašomų patvirtinti 120 800 Eur netesybų dydis yra per didelis.

58.       Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

59.       Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).

60.       Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

61.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek techninės priežiūros sutartis, tiek trišalė sutartis sudarytos juridinių asmenų, profesionaliai veikiančių statybų valdymo ir rangos sektoriuje. Techninės priežiūros sutartis sudaryta atsakovės iniciatyva, todėl akivaizdu, kad atsakovė turėjo sugebėti įvertinti prisiimtą prievolių pagal sutartį neįvykdymo riziką ir netesybų, susijusių su neatsiskaitymu už suteiktas paslaugas ir sutarties nutraukimu dėl jos kaltės, dydį. Pažymėtina, kad per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorė neįrodė, kad atsakovės ir pareiškėjos techninės priežiūros sutartyje sulygtas netesybų dydis yra per didelis, neproporcingas, juolab kad netesybų dydis buvo nustatytas šalių bendru susitarimu, o vėliau trišale sutartimi atsakovės dar kartą patvirtintas, pareiškėjai geranoriškai (beveik dvigubai) sumažinus netesybų dydį. Atsakovė iki šiol nereiškė pretenzijų nei dėl techninės priežiūros, nei trišalėje sutartyse nustatytų netesybų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos. 

62.       Pažymėtina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju techninės priežiūros sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, atsakovė ilgą laiką nesumokėjo pareiškėjai nei pagrindinės skolos, nei netesybų, t. y. iš esmės faktiškai naudojosi pareiškėjos pinigais, todėl spręstina, kad pareiškėjos prašomas patvirtinti netesybų dydis atsakovės bankroto byloje nėra per didelis ar neproporcingas, o pareiškėjos patirti minimalūs nuostoliai yra pakankamai realūs, juolab kad pareiškėja pagal techninės priežiūros sutartį tikėjosi iš viso gauti 1 098 680 Eur (su PVM) pajamų (už du etapus).

63.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies dėl netesybų taip pat nepatvirtino dėl to, kad pareiškėja be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą.

64.       CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

65.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

66.       Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl netesybų pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

67.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023). Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023).

68.       Kasacinis teismas nuosekliai formuoja ir tokią praktiką, kad ieškinio senaties negalima taikyti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, todėl turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

69.       CK, kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

70.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą finansiniam reikalavimui dėl netesybų patvirtinimo pareikšti, nes pagal trišalės sutarties nuostatas pareiškėja turėjo teisę reikalauti netesybų nuo pagrindinės prievolės neįvykdymo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. birželio 15 d., o prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė tik 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. ieškinio senaties terminą praleidusi beveik 3 mėnesius.

71.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ieškinio senaties terminą praleido nežymiai. Be to, 2023 m. kovo 28 d.–2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjos ir naujosios skolininkės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad naujoji skolininkė pagal trišalę sutartį UAB „NID group“ žadėjo, jog artimiausiu metu įvykdys prisiimtas prievoles, t. y. jų neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties termino praleidimui turėjo įtakos ir tai, jog pagal 2023 m. gegužės 2 d., t. y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui, pirmosios instancijos teisme gautą pareiškimą atsakovei 2023 m. birželio 22 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-170-467/2024, kuria ši byla dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nes pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą.

72.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo kriterijus, reikšmingus sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą ir įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad nėra pagrindo pareiškėjos elgesio laikyti nerūpestingu, aplaidžiu. Ieškinio senaties termino praleidimas buvo nulemtas svarbių priežasčių, nes pareiškėja nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą atsakovei ir savo teisių aktyviai negynė, nes naujoji skolininkė žadėjo įvykdyti prisiimtas prievoles, tačiau jų neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos siekis pirmiausia atgauti iš naujosios skolininkės pagrindinę skolą, nereikalaujant pagrindinės skolos ir netesybų iš atsakovės, kai to pareiškėja galėjo reikalauti pagal trišalės sutarties nuostatas, patvirtina sąžiningą pareiškėjos elgesį. Pareiškėja, nesulaukusi prievolių įvykdymo, 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į advokatą dėl UAB „NID group“ prievolių nevykdymo, o prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės nemokumo administratorei pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. pakankamai operatyviai. Todėl šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje ginčo situacijoje ieškinio senaties terminas negali būti taikomas mechaniškai, nes terminas iš esmės praleistas dėl svarbių aplinkybių, suponuojančių pakankamą pagrindą praleistam terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

73.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

74.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

75.       Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pareikšti savarankiški reikalavimai dėl techninės priežiūros sutarties ir trišalės sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tai pat nebuvo ginčijamas techninės priežiūros sutarties nutraukimas dėl atsakovės kaltės. Tiek techninės priežiūros sutartis, tiek trišalė sutartis yra galiojančios (nenuginčytos ir nemodifikuotos), byloje taip pat nėra duomenų, kurie paneigtų teisinių santykių tarp pareiškėjos ir atsakovės egzistavimą bei pagrindinės skolos ir netesybų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies dėl netesybų. Taigi, įrodymais pagrįsto finansinio reikalavimo nepatvirtinimas, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus techninės priežiūros sutarties ir trišalės sutarties ar techninės priežiūros sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės, prieštarautų teisingumo, bankroto proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams (JANĮ 3 straipsnis) bei neatitiktų bankroto proceso paskirties ir tikslo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

76.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos finansinio reikalavimo klausimą, skundžiama nutartimi pagrįstai patvirtino 71 640 Eur finansinį reikalavimą, tačiau nepagrįstai nepatvirtino 120 800 Eur finansinio reikalavimo dėl netesybų, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, papildomai patvirtinant 120 800 Eur finansinį reikalavimą.

77.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

78.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą (nutartį), jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

79.       Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitus, patvirtinant pareiškėjos 120 800 Eur finansinį reikalavimą dėl netesybų, yra teisinis pagrindas perskirstyti dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą yra tenkinamas visiškai, todėl atsakovė BUAB „VILSON STATYBA“ ir suinteresuotas asmuo UAB „Pajūrio pamatai“, kurios prieštaravo finansinio reikalavimo patvirtinimui, neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos, nes bylą laimėjo pareiškėja.

80.       Pareiškėja pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant pirmą kartą) iš viso patyrė 6 279 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1 815 Eur už atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prašymą netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo parengimą, 968 Eur – už tripliką, 363 Eur – už rašytinius paaiškinimus, 1 161 Eur – už atsiliepimą į UAB „Pajūrio pamatai“ atskirąjį skundą, 822,80 Eur, 544,50 Eur, 605 Eur – už kitus procesinius dokumentus ir dalyvavimą 2024 m. gegužės 6 d., 2024 m. birželio 4 d. 2024 m. rugsėjo 9 d. ir 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžiuose. Bylą nagrinėjant pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą visiškai, t. y. patvirtino 192 440 Eur finansinį reikalavimą ir priteisė pareiškėjai 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto administravimo lėšų. Ginčo dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nekilo, dėl jų dydžio nepasisakoma ir šalių procesiniuose dokumentuose (atskiruosiuose skunduose, atsiliepimuose) dėl nagrinėjamu atveju aktualios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl laikytina, jog pareiškėjos, bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos.

81.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

82.       Pareiškėja bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmą kartą, apmokėjo 2024 m. vasario 26 d. (I ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 018,20 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį sudaro 807,28 Eur (0,4 x 2 018,20 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl pareiškėjai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki 807,28 Eur.

83.       Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, pareiškėjos advokatė pateikė rašytinius paaiškinimus, dalyvavo 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje. Už šias teisines paslaugas pareiškėja 2024 m. liepos 12 d. (III ketvirtis, taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis) sumokėjo advokatei 822,80 Eur. Maksimali suma už rašytinius paaiškinimus sudaro 864,40 Eur (0,4 x 2 161 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovė, žodinio proceso tvarka vyko 1 val. 18 min., todėl maksimali priteistina suma už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (po 1 val.) sudaro 432,20 Eur (2 161 x 0,1 x 2) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas). 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdis buvo perkeltas į 2024 m. liepos 15 d., todėl bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdyje nepriteistinos, nes bylinėjimosi išlaidų taip pat prašomą už atstovavimą 2024 m. liepos 15 d. teismo posėdyje. Taigi, pagal Rekomendacijas už suteiktas teisines paslaugas maksimalus atlygintinas dydis gali sudaryti iš viso 1 296,60 Eur, todėl prašomas priteisti 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas.

84.       Pareiškėja už prašymus apklausti liudytoją, pratęsti terminą įrodymams pateikti, priimti papildomus įrodymus, nuomonę dėl liudytojos apklausos, priteisti bylinėjimosi išlaidas (iš viso 5 prašymai), atsikirtimus į nemokumo administratorės prašymą taikyti ieškinio senatį ir atstovavimą 2024 m. liepos 15 d. teismo posėdyje 2024 m. liepos 12 d. (III ketvirtis) sumokėjo advokatei 544,20 Eur. Prašomas priteisti 544,20 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes vien už atsikirtimus į nemokumo administratorės prašymą maksimali atlygintina suma gali sudaryti 864,40 Eur (0,4 x 2 161 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

85.       Pareiškėja už atstovavimą 2024 m. rugsėjo 9 d. ir 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžiuose 2024 m. spalio 1 d. (IV ketvirtis, taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis) sumokėjo advokatei 605 Eur. 2024 m. rugsėjo 9 d. ir 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka vyko 4 val. 30 min., todėl maksimali priteistina suma už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (po 5 val.) galėtų sudaryti 2 196,40 Eur (2 196,40 x 0,1 x 10) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas). Prašoma priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiama. Taigi, iš viso pareiškėjai iš atsakovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų priteistinas 5 925,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

86.       Suinteresuotas asmuo UAB „NID group“ veikė pareiškėjos pusėje ir patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens išlaidos patirtos 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. spalio 3 d. Šio suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nes suinteresuoto asmens advokatė parengė atsiliepimą dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, atsiliepimą į UAB „Pajūrio pamatai“ atskirąjį skundą, dalyvavo 2024 m. rugsėjo 9 d. ir 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžiuose, teikė kitus procesinio pobūdžio prašymus. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui UAB „NID group“ iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

87.       Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 1 331 Eur už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą bei pateikė įrodymus, kad šias išlaidas patyrė 2024 m. lapkričio 18 d. (IV ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 1 757,12 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 papunkčiai). Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILSON STATYBA“ bankroto byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lini namai“ 192 440 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro:

– 71 640 Eur (septyniasdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt eurų) finansinis reikalavimas, tenkinamas antrąja eile pirmuoju etapu;

– 120 800 Eur (vienas šimtas dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai eurų) finansinis reikalavimas, tenkinamas antrąja eile antruoju etapu.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILSON STATYBA“ (juridinio asmens kodas 305872151) bankroto administravimui skirtų lėšų 5 925,28 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Lini namai“ (juridinio asmens kodas 302817235).

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILSON STATYBA“ (juridinio asmens kodas 305872151) bankroto administravimui skirtų lėšų 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „NID group“ (juridinio asmens kodas 305940766).“

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILSON STATYBA“ (juridinio asmens kodas 305872151) bankroto administravimui skirtų lėšų 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Lini namai“ (juridinio asmens kodas 302817235).

Teisėjos                                                                                            Dalia Kačinskienė  

                                                                                                             Laima Ribokaitė 

                                                                                                             Neringa Švedienė