Baudžiamoji byla Nr. e1-2514-806/2020

                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30244-2020-0

                 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1

 (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A.K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2019-10-25 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus regiono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;  bausmė neatlikta,  teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. 2020-07-29, apie 19.22 val., būdamas neblaivus (1.90 promilių girtumas) daugiabučio namo rūsio patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš A. Č., o būtent: konflikto su nukentėjusiuoju A. Č. metu A. K., dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. Č. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ko pasekoje nukentėjusysis A. Č. atbulas griūdamas atsitrenkė į sieną, dėl ko jam buvo padaryti odos nubrozdinimai abiejų alkūnių srityse, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. K. parodė, kad 2020-07-29 apie 19.00 val. išėjo į lauką parūkyti, nes namuose gyvena su tėvais ir broliu, todėl namuose nerūko. Išėjęs prie laiptinės sutiko pažįstamą žmogų - A. Č.. Pastarasis nuomojosi patalpas rūsyje, A. K. gyvenamame daugiabutyje, ten buvo įrengęs kažkokį pramogų kambarį. A. Č. tuo metu kraustėsi savo daiktus, nes už nuomą nemokėjo, kiek A. K. žinoma,  jau pusę metų. A. K. pasisveikinęs paklausė, ar A. Č. išsikrausto. Jis nešiodamas daiktus atsakė  "panašiai". Paklausė "neužeisi?". A. K. patraukė pečiais, pagalvojo, ko jis ten eis, bet po to pamanė, kad gal reikia nueiti. Po pasiūlymo užeiti praėjo gal minutė ir jis nuėjo pažiūrėti į rūsį, ką A. Č. ten daro. Įėjo į patalpas. Tada A. Č. jam pradėjo sakyti, būnant patalpose, kad jam (A. K.) čia negalima, sakė, kad jam savo asmeninio gyvenimo nerodys. Jis pradėjo jį (A. K.) po truputį abiem rankomis stumdyti, jis (A. K.) ėjo atbulas. Stumdydamas sakė, kad čia jo privati valda ir privatus gyvenimas ir kad jis eitų iš čia, kad čia yra ne jo reikalas. Jis tada A. Č. sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į barzdą, atrodo į kairę veido pusę, nepamatė, kad lūpa būtų pradėjusi kraujuoti, bet gali būti. Tada A. Č. jį stipriai pastūmė, jis atbulas nugriuvo ant laiptų, susižeidė nugarą. Gulėdamas ant laiptų paklausė "tai jau muši dabar?", A. Č. pasakė "policiją iškviesiu". Jis (A. K.) pasakė, kad tegu kviečia. A. Č. išbėgo į gatvę kaip aktorius rėkdamas, kad jį užpuolė. Tada jis (A. K.) nuėjo namo ir dar kažkiek numigo, atėjusi jo mama pakėlė jį ir pasakė, kad jo ieško. Policijos pareigūnai jį išvežė į komisariatą. Nori paminėti, kad įvykio metu buvo išgėręs. Jis jokių konfliktų nenorėjo, tai A. Č. jį pradėjo pirmas stumdyti, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Viso to nebūtų įvykę, jeigu A. nebūtų jo pradėjęs stumdyti pirmas (b. l. 49-50). 

2020-08-31 įtariamojo papildomos apklausos metu įtariamasis A. K. parodė, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi, pažada pasitaisyti, sutinka kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 60).

Nukentėjusiojo A. Č. pareiškime nurodoma, kad 2020-07-29 apie 19 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), namo rūsyje jį užpuolė ir sumušė A. K.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1-2).

2020-07-29 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota pirminė nukentėjusiojo A. Č. apklausa, kurios metu jis parodė, kad 2020-07-29 apie 19 val. 22 min. jis išėjo iš rūsio ir sutiko iš matymo pažįstamą neblaivų vyrą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nenorėdamas kelti žodinio konflikto, jis nuėjo į nuomojamo rūsio patalpas. Vyriškis nusekė iš paskos. Rūsio patalpose kelis kartus buvo paprašytas nerūkyti ir išeiti. Tada jis A. Č. sudavė smūgį dešine ranka į veido sritį, taip prakirto lūpą, A. Č. pajuto fizinį skausmą. Tada gindamasis jį pargriovė ir išbėgo į lauką. Paprašė moters, kad iškviestų policiją. Vyriškis jį atsivijo ir grasino fiziniu susidorojimu. Po to vyriškis pasišalino nežinoma kryptimi. Medikų pagalbos atsisakė (b.l. 2).

2020-08-28 liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad 2020-07-29, kuomet A. K., jiems būnant rūsio patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), jam kumščiu sudavė į veido sritį, po smūgio jis neišlaikė koordinacijos, griūdamas atbulas alkūnėmis atsitrenkė į sieną, susižalojo alkūnes, nenugriuvo. Pas teismo med. ekspertus apsilankė gerokai po įvykio, nes taip išėjo. Konstatavo sužalojimus tik alkūnėse, veido srityje nieko nebesimatė. Žalos atlyginimo iš A. K. nereikalauja, civilinio ieškinio neteiks. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 31).

2020-07-29 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje. Rūsio įėjimo durys metalinės, už 1 metro nuo durų yra laiptai, grumtynių ir kraujo pėdsakų neaptikta. Priedas fotolentelė (b. l. 1-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2020-08-18 specialisto išvadoje Nr. G 2279/2020 (01) konstatuojama, kad A. Č. padaryti odos nubrozdinimai abiejų alkūnių srityse, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-07-29). Sužalojimai galėjo atsirasti tiriamojo nurodytu būdu - atsitrenkiant į sieną. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 23-24).

2020-07-29 21:01 val. A. K. buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, tai užfiksuota alkotesterio pažymoje (b. l. 36).

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis A. K. iš esmės pripažino kilus konfliktui nukentėjusiajam A. Č. trenkęs kumščiu į veido sritį, nors pažymėjo, kad tai buvo atsakas į  jam nemalonius nukentėjusiojo veiksmus jo atžvilgiu – varymą iš rūsio, stumdymą. Kaltinamojo kaltę dėl smūgio sudavimo ir atsitrenkimo griūnant į sieną pagrindžia nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo A. Č. parodymai, kompetentingo specialisto išvada dėl nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų masto ir pobūdžio, kuris atitinka nukentėjusiojo nurodomą gautų sužalojimų mechanizmą, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jo veiksmus išprovokavo nemalonus nukentėjusiojo elgesys, be jo paties parodymų, jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina. Byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad įvykio metu A. K. buvo neblaivus, spręstina, kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui.  Iš jo teistumų už smurtinio pobūdžio nusikaltimus matyti, kad  būdamas neblaivus, jis yra linkęs konfliktines situacijas spręsti panaudodamas smurtą.  Tačiau smurto panaudojimas nėra tinkamas, juolab teisėtas, konfliktinės situacijos sprendimo būdas. Teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų  byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nustatyti, kad A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto metu, sudavė vieną kartą kumščiu smūgį A. Č. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ko pasekoje, nukentėjusysis A. Č. atbulas griūdamas atsitrenkė į sieną, dėl ko jam buvo padaryti odos nubrozdinimai abiejų alkūnių srityse, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, tyčia šiuo atveju neapibrėžta. A. K. smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą suvokė, jog šie jo veiksmai sukels nukentėjusiajam skausmą ir galimus sužalojimus, tačiau norėjo taip veikti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro bendrą išvadą, kad A. K. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 63). Jokie fiziniai nei juridiniai asmenys dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo reikalavimų nepareiškė, tad procesinių kliūčių nagrinėti bylą nėra.

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, nukentėjusysis sužalotas nežymiai. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – dirbantis, duomenų apie baustumus administracine tvarka valstybinis kaltintojas nesurinko, praeityje teistas, paskutinįjį kartą už tos pačios rūšies nusikaltimą, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs. Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.). Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlytas bausmės dydis (vienerių metų laisvės apribojimo bausmė) šiuo atveju yra adekvati bausmė padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumui. Kadangi smurtinis kaltinamojo elgesys sietinas su apsvaigimu nuo alkoholio, visu bausmės laikotarpiu jam uždraustina jį vartoti. Siekiant išlaikyti pozityvų kaltinamojo užimtumą skirtinas įpareigojimas tęsti darbą.  Teismo vertinimu, minėta bausmė ir įpareigojimai, atsižvelgiant  į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta neatlikus bausmės už ankstesnį nusikaltimą, BK 64 straipsnio 1 , 3 dalies pagrindu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi. Iš ankstesnio nuosprendžio perkeltinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi nuteistojo polinkis smurtui tebėra išlikęs. Siekiant nepažeisti nukentėjusiosios teisių į asmens, šeimos ir būsto saugumą  iš ankstesnio nuosprendžio perkeltinas draudimas bendrauti su nukentėjusiąja J. K. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, nustatant šio draudimo terminą, artimą ankstesniu nuosprendžiu paskirtam jo laikymosi laikotarpiui.

BPK 140 str. tvarka A. K. laikinai sulaikytas nuo 2020-07-29 19.45 val. iki  2020-07-30 16.09 val. Šis laikas, t.y. viena diena, įskaitytinas į skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65, 66 str.). Tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį 2019-10-25 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus regiono rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės – 4 mėnesius laisvės apribojimo ir nustatant galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę,  uždraudžiant septynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios bendrauti su J. K. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2020-07-29 19.45 val. iki 2020-07-30 16.09 val.  (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje  dienos. 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) Atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                              Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė