Adm. byla Nr. ATP-237-648/2012

                                                                     Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-04514-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

n u s t a t ė :

V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2011-10-01, apie 12.40 val., Geležinio Vilko-Goštauto g. sankirtoje, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,73 promilių girtumas) ir vairuodamas motociklą „Suzuki GSX-R1000“, v/n (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesuvaldė motociklo ir trenkėsi į automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) po to į automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas abu automobilius ir motociklą.

Nubaustasis V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-19 nutarimą ir priimti naują nutarimą, pripažįstant jį kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu padarius inkriminuotą teisės pažeidimą, rėmėsi subjektyviais liudytojų (policijos pareigūnų) A. V. ir G. V., atvykusių po eismo įvykio, samprotavimais ir liudytojo R. D., kuris taip pat nematė eismo įvykio, parodymais. Pasak nubaustojo, jis važiavo antra eismo juosta, kurioje prieš jį ir paskui jį matomumo ribose niekas nevažiavo. Liudytojas A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jam važiuojant pirma eismo juosta teko sustoti, kadangi priekyje sustojo automobilis „VW Passat“, o pastarojo automobilio priekyje dar kažkas stovėjo. Jis pažiūrėjo į kairį veidrodėlį ir įsitikino, kad nėra kliūties ar kitų automobilių. Kai norėjo pradėti persirikiuoti į antrą eismo juostą, dar kartą žvilgtelėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad antroje eismo juostoje čiuožia skersai kelio motociklas. Teismo posėdyje šis liudytojas parodė, kad kai jis pradėjo stabdyti prieš sustojusį automobilį „VW Passat“, pasižiūrėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad nieko nėra nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje. Tai rodo, kad esant laisvai antrai eismo juostai, V. Š. važiavimo greičio, neviršijančio leistino greičio tame kelio ruože, neribojo teismo nutarime minimas pakankamai intensyvus eismas.

Pasak nubaustojo, jis, vairuodamas motociklą, matė pirmoje eismo juostoje stovinčius automobilius – „Mazda 626“, „VW Passat“ ir „Ford Galaxy“. Pastarasis automobilis nenustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje. Visos transporto priemonės stovėjo, nebuvo įsijungusios avarinių signalinių šviesų. Tokiu būdu stovintys automobiliai nerodė jokių pažymių, iš kurių jis galėjo iš anksto numatyti bet kokią kliūtį. Jam artėjant iki automobilių, nebuvo susidariusių aplinkybių, dėl kurių jis turėjo sulėtinti leistiną greitį ar prireikus sustoti. Kliūtį tęsti judėjimą antra eismo juosta sudarė automobilis „VW Passat“, kurio vairuotojas, prieš pradėdamas persirikiuoti į antrą eismo juostą, nerodė posūkio signalo. Jam iki stovinčio automobilio „Mazda 626“ buvo likę apie 10-16 metrų. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotojas parodė, jog jis matė motociklą, todėl nepersirikiavo į antrą eismo juostą, o automobilio „VW Passat“ vairuotojas nematė to ir darė persirikiavimo manevrą. Be to, A. M. nurodė, kad tarp automobilių „Mazda 626“ ir „VW Passat“ buvo atstumas apie 1 metrą. Kai automobilio „VW Passat“ vairuotojas pradėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą, jis (V. Š.) nuo automobilio „Mazda 626“ buvo apie 10-16 metrų. Tokiu būdu jam kliūtis atsirado ne daugiau kaip prieš 20 metrų. V. Š. teigimu, jis, pamatęs automobilio „VW Passat“ persirikiavimo pradžią, pradėjo stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Motociklą užskersavo, todėl jis kliudė automobilį „Mazda 626“ galine motociklo dalimi. Tuomet jis griuvo ir kliudė automobilį „VW Passat“. Pasak V. Š., jis negalėjo išvengti eismo įvykio, kadangi tarp motociklo ir automobilio „VW Passat“ buvo per mažas atstumas. Tokiu būdu eismo įvykis įvyko ne dėl jo pasirinkto nesaugaus greičio, o dėl to, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas pradėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą, nors privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas, pradėjęs persirikiuoti į antrą eismo juostą, buvo priverstas sustoti dėl priekyje buvusio automobilio „Ford Galaxy“ persirikiavimo į antrą eismo juostą. Po 3-6 sekundžių jis pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Per visą šį persirikiavimo laiką „VW Passat“ vairuotojas nematė motociklo bei negirdėjo, kaip motociklas kliudė automobilį „Mazda 626“.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad po eismo įvykio automobilis „Mazda 626“ liko stovėti pirmoje eismo juostoje. Automobilis „VW Passat“ stovėjo išvažiavęs į antrą eismo juostą, užtvėręs kelią. Natūralu, kad kiti vairuotojai, artėdami prie abiejose eismo juostose stovinčių transporto priemonių bei gulinčio jo motociklo, sustojo. Todėl teismo teiginys, jog visi vairuotojai, išskyrus jį, spėjo sustoti, yra klaidingas. Kiti vairuotojai matė kliūtį iš anksto ir iš toli, artėjo prie jos lėtindami greitį iki sustojimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog V. Š. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nubaustojo parodymai vertintini kaip gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Nubaustojo V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Iš liudytojo V. C. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2011-10-01, apie 12.40 val., jis vairavo automobilį „VW Passat“ Geležinio Vilko gatve nuo tunelio Vingio parko link. Jis važiavo pirma eismo juosta, priekyje važiavo automobilis „Ford Galaxy“. V. C. pastebėjo, kad pastarojo automobilio priekyje sustojo sugedęs mopedas. Pasižiūrėjęs į šoninio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinęs, kad antra eismo juosta yra laisva, jis parodė kairio posūkio signalą ir pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Įvažiavus į antrą eismo juostą, V. C. pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis „Ford Galaxy“ staiga pradėjo važiuoti į antrą eismo juostą, dėl ko jis, jau būdamas antroje eismo juostoje, sustojo ir praėjus 3-6 sekundėms pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio V. C. pamatė nugriuvusį motociklą ir šalia stovintį motociklo vairuotoją (b.l. 5). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobilis „VW Passat“ eismo įvykio metu buvo antroje eismo juostoje (b.l. 4).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. V. parodė, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos motociklo greitis ir važiavimas punktyrine linija tarp automobilių (b.l. 32).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad jis įvykio dieną vairavo automobilį „Mazda 626“, važiavo pirma eismo juosta. Iš Goštauto gatvės pusės prieš jį išvažiavo automobilis „VW Passat“, kuris nesudarė kliūties važiuoti toliau. Paskui A. M., pamatęs, kad automobilis „VW Passat“ pradėjo stabdyti, pradėjo taip pat stabdyti. Pradėjus stabdyti, jis pažiūrėjo į veidrodėlį ir matė, kad nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje nieko nebuvo. Paskui automobilis „VW Passat“ pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. A. M., prieš pradėdamas rikiuotis į antrą eismo juostą, dar kartą pažiūrėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad antra eismo juosta čiuožia nukritęs motociklas. Nespėjus pajudėti, jis pajuto, jog sujudėjo transporto priemonė ir nebeliko veidrodėlio. Paskui motociklas atsitrenkė į automobilį „VW Passat“, kuris spėjo persirikiuoti. Pasak liudytojo, motociklas atsitrenkė į jo automobilį, kadangi motociklininkas pamatė stovinčias transporto priemones ir važiavo greitai (b.l. 34). Liudytojas A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tas pačias eismo įvykio aplinkybes (b.l. 9).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad iki eismo įvykio eismas abiem eismo juostomis buvo vidutiniškai intensyvus, eismas vyko apie 50-60 km/h greičiu. Jį aplenkė motociklas, iš pirmos eismo juostos persirikiavęs į antrą eismo juostą ir atsidūręs priekyje. Kadangi greičių skirtumai buvo dideli, jo reakcija buvo natūrali ir jis pristabdė. Motociklas važiavo tolyn, aplenkė priekyje kitą automobilį. Tuo metu pro jį pravažiavo dar du motociklai. Motociklas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, buvo pirmas (b.l. 42-43).

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas V. C., prieš persirikiuodamas į antrą eismo juostą, pasižiūrėjo į šoninio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinęs, kad antra eismo juosta yra laisva, pradėjo rikiuotis į šią juostą. Priešingai nei teigia apeliantas, automobilio „VW Passat“ vairuotojas, prieš darydamas tokį manevrą, parodė kairio posūkio signalą. Automobilio „Mazda 626“ vairuotojas A. M., stovėjęs prieš automobilį „VW Passat“, pirmą kartą pažiūrėjęs į šoninio vaizdo veidrodėlį, taip pat nematė jokių transporto priemonių abiejose eismo juostose. Automobiliui „VW Passat“ pradėjus rikiuotis į antrą eismo juostą, A. M. norėjo atlikti tokį patį manevrą ir, dar kartą pažiūrėjęs į šoninio vaizdo veidrodėlį, pamatė čiuožiantį motociklą. Taigi, akivaizdu, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas, prieš darydamas persirikiavimo manevrą, nematė V. Š. vairuojamo motociklo, todėl jis turėjo teisę persirikiuoti į antrą eismo juostą. Liudytojo V. C. rašytinis paaiškinimas, liudytojo A. M. parodymai, duoti teismo posėdyje, ir eismo įvykio vietos schema įrodo, kad eismo įvykio metu automobilis „VW Passat“ jau buvo persirikiavęs į antrą eismo juostą. Pasak V. C., jis pajuto susidūrimo smūgį praėjus 3-6 sekundėms, t. y. praėjus pakankamai nemažam laiko tarpui. Liudytojas R. D., nors nematė paties eismo įvykio, tačiau patvirtino, kad jį aplenkė motociklas, kuris vėliau sukėlė eismo įvykį, važiuodamas dideliu greičiu, nors šio liudytojo automobilio greitis buvo 50-60 km/h. Motociklas netrukus aplenkė ir kitą automobilį. Tai įrodo, kad V. Š. prieš eismo įvykį važiavo motociklu nepasirinkęs saugaus greičio, nors kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, eismas Geležinio Vilko gatvėje buvo pakankamai intensyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai A. M. ir R. D. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantą, jų parodymai atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes. Tokių pagrindų nenustatyta ir liudytojo V. C. atžvilgiu. Be to, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, danga yra banguota, su provėžom. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad eismo įvykį lėmė ne automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, o tai, kad V. Š., važiuodamas motociklu „Suzuki GSX-R1000“, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ypatumus, kas lėmė, jog automobiliui „VW Passat“ persirikiavus į antrą eismo juostą, V. Š. nesugebėjo laiku sustabdyti motociklo ir išvengti susidūrimo su dviem automobiliais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, automobilio „VW Passat“ vairuotojas, persirikiavęs į antrą eismo juostą, o ne pradėjęs tai daryti, buvo priverstas sustoti dėl priekyje buvusio automobilio „Ford Galaxy“ persirikiavimo į antrą eismo juostą. Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia nustatyto eismo įvykio mechanizmo. Nubaustajam nustatytas 0,73 promilių girtumas (b.l. 8). Atsižvelgiant į tai, V. Š. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-19 nutarimo nubaustojo V. Š. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Artūras Pažarskis