VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Tomui Jurgelioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Statybų technologijos ieškinį atsakovui UAB Jarinta dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

        Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2022 m. vasario 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis, kuria remiantis ieškovas įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakovo pageidavimus. Ieškovas patvirtindamas dali atliktų darbų ir jų vertę parengė 2022 m. vasario 28 d. atliktų darbų perdavimo aktą 5325,67 Eur sumai be PVM. Ieškovas ir atsakovas, patvirtindami kitą dalį atliktų darbų ir jų vertę pasirašė 2022 m. kovo 18 d. atliktų darbų aktą 17222,37 EUR sumai be PVM. Šių aktų pagrindu ieškovas pateikė atsakovui 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 233 ir 2022 m. kovo 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 237 bendrai 22548,04 EUR sumai be PVM. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 22548,04 EUR skolos, procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas pripažįsta, kad rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, neginčija aplinkybės, jog rangos darbai buvo atlikti ir nereiškia pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar dėl atliktų darbų terminų. Neginčija aplinkybės, jog pagal sutartį yra neatsiskaitęs, tačiau pažymėjo, jog yra sumokėjęs 1702 Eur avansą. Nurodo, jog ieškovas vykdydamas sutartį atliko papildomus darbus dėl kurių nebuvo šalių sutarta ir prašo sumokėti didesnę kainą negu šalių buvo sutarta. Pirmiau parengto ieškovo atliktų darbų akto nepasirašė, o antras atliktų darbų aktas pasirašytas neįgalioto atsakovo atstovo. Vienašališkai surašyti darbų priėmimo perdavimo aktai neturi teisinės galios, nes juose nėra nurodyta atsakovo atsisakymo priimti darbus data. Ieškovo vienašališkai surašytuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai ir kainos neatitinka sutartyje nurodytų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismui nežinomos atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį. Jokių pranešimų ar prašymų iš atsakovo negauta. Bylą išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai

Iš ieškovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas pasirašė 2022 m. vasario 9 d. sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo atliktus darbus ir sumokėti už juos ieškovui, kiekius tikslinant pagal faktinius apmatavimus darbų priėmimo metu. Taip pat šalys pasirašė sutarties priedus, kuriuose nurodytos kainos už darbo vienetus ir darbų kiekiai. Atlikti darbai buvo įforminti ieškovo surašytais 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktais, kurių pagrindu išrašytos 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 18 d. sąskaitas faktūras bendrai 22548,04 Eur sumai be PVM. Atsakovas nepasirašė 2022 m. vasario 28 d. atliktų darbų akto, o 2022 m. kovo 18 d. atliktų darbų aktą pasirašė.

Pagal CK 6.644 str. 1 d. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

CK 6.655 str. 1 d. sakoma, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

Pagal CK 6.162 str. 2 d., sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų.

Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė rangos teisiniai santykiai. Kaip ieškovas teigia ieškinyje jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį.

CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

Pagal CK 6.687 straipsnio nuostatas Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, teigdamas, kad šis nesumokėjo už tinkamai atliktus ir perduotus statybos darbus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį nurodė, kad turi pretenzijų ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo, t. y. ieškovas vykdydamas sutartį atliko papildomus darbus dėl kurių nebuvo šalių sutarta ir prašo sumokėti didesnę kainą negu šalių buvo sutarta. Pirmiau parengto ieškovo darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašė, o antras darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašytas neįgalioto atsakovo atstovo. Vienašališkai surašyti darbų priėmimo perdavimo aktai neturi teisinės galios, nes juose nėra nurodyta atsakovo atsisakymo priimti darbus data. Ieškovo vienašališkai surašytuose darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodyti darbų kiekiai ir kainos neatitinka sutartyje nurodytų. Dėl netinkamo atstovo R. K., kuris pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą, nurodė, kad jis tik pagelbėjo pasirašinėti aktus, sutartis ar pan., nėra atsakovo darbuotojas. Atsakovui jis tik pagelbėjo organizuojant subrangovo suradimą, derantis dėl darbų kiekio ir kainų, kaip tarpininkas. Tiek sutartį, tiek sutarties priedus pasirašė pats atsakovas.

Bylos medžiaga nepatvirtina atsakovo atsikirtimų, kadangi pačioje sutartyje nurodytas darbų priėmimo perdavimo aktą pasirašiusio asmens elektroninis pašto adresas korespondencijai, byloje pateikta susirašinėjimas elektroniniais laiškais, bei tas pats asmuo R. K. pasirašinėdavo apie atliktus darbus statybų žurnale. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalį, atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu. Atsakovas nurodydamas sutartyje elektroninio pašto adresą korespondencijai davė pagrindą manyti, jog klausimai dėl sutarties gali būti derinami su asmeniu, kurio kontaktinė informacija nurodyta pačioje sutartyje ir kuris daro įrašus statytų žurnale. 

Teismas taip pat nesutinka su atsakovo motyvu, jog atsakovas neprivalo apmokėti už rangos darbus iki kol atsakovo vadovas nepasirašys darbų priėmimo perdavimo akto. Priešingu atveju rangos santykiuose būtų galima neribotam laikui atidėti užsakovo pareigą atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus.

Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).

Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog sutarties kaina negalėjo būti koreguojama pagal darbų apimtį. Civilinėje teisėje galioja sutarties laisvės principas, sutarties šalys gali nukrypti nuo dispozityvių civilinio kodekso nuostatų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), įstatymo imperatyvas nedraudžia susitarti dėl preliminarios sutarties kainos. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad sutarties kaina nėra galutinė ir darbų kiekiai tikslinami pagal faktinius apmatavimus darbų priėmimo metu. Vėliau pasirašyti priedai prie sutarties, kuriuose nurodyta darbo vieneto kaina ir įvardinti darbo vienetai, nepanaikino pirmiau nurodytos sąlygos, kad darbų priėmimo metu atlygis tikslinamas pagal apmatavimus.

Patikimų įrodymų, kad ieškovo pagal sudarytą statybos rangos sutartį atlikti darbai būtų turėję trūkumų ar būtų neatlikti, ar darbai, kuriuos rangovas atliko prieštarauja sutarčiai, byloje nėra.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Teismas primena, kad CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant šią bylą svarbus yra sutarties nuostatų aiškinimas.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Teismui kelia abejonių tai, kad atsakovas pretenzijų ieškovui dėl darbų trūkumų nepateikė, o už atliktus darbu nesumokėjo nei iš dalies, nors atsakovas ginčija ne patį darbų atlikimo faktą ar atliktų darbų kokybę. Atsakovas teigia, jog rangovo atliktų darbų kiekis viršijo šalių sutartą darbų kiekį, dėl to prašoma sumokėti suma didesnė nei šalių buvo sutarta. Jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovų tokia suma, kokią atsakovas laiko teisinga pagal savo pateiktą sutarties interpretaciją (t. y. jog šalys sutarties priedais sutarė galutinę kainą, kuri negali būti tikslinama pagal faktinius apmatavimus perduodant ir priimant atliktus darbus) nepateikė. 

CK 6.691 straipsnis numato, kad Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Svarbu paminėti, kad šalims taikomos ne tik CK nuostatos reglamentuojančios statybos rangą, bet ir prievolinius santykius įtvirtinančios normos. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 str. 3 d. nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 str. 3 d. nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.

Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo atsikirtimų pagrįstumą, todėl teismo nuomone, kadangi šalių sudaryta rangos sutartis nebuvo nutraukta, aktai nėra pripažinti negaliojančiais, pretenzijų dėl darbų kokybės nėra, o pretenzija dėl darbų apimties buvo nepagrįsta, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

        Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui priteistinos iš jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 507 EUR žyminis mokestis ir 1200 EUR teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos išlaidos (CPK 93, 98 str.).

Pašto išlaidos iš atsakovo priteistinos, kadangi viršija 5 EUR dydžio sumą. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 17,92 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

        n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo UAB „Statybų technologijos“, juridinio asmens kodas 303374981, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Jarinta “, juridinio asmens kodas 303430469, 22548,04 EUR (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 4 ct) skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 22548,04 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1707 EUR (tūkstantį septynis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

        Priteisti iš UAB „Jarinta “, juridinio asmens kodas 303430469, valstybės naudai 17,92 EUR (septyniolikos eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis