Civilinė byla Nr. e2A-2088-653/2024

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03078-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui medžiotojų būreliui „Šušvė“ dėl 2023 m. rugsėjo 25 d. valdybos narių ir 2023 m. lapkričio 22 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimų panaikinimo iš dalies.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui medžiotojų būreliui „Šušvė“ (toliau – ir Būrelis), kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo priėmimo momento atsakovo Būrelio 2023 m. rugsėjo 25 d. vadybos nutarimo dalį, kuria ieškovas D. M. pašalintas iš Būrelio narių; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nuo priėmimo momento Būrelio 2023 m. lapkričio 22 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo dalį, kuria ieškovas D. M. pašalintas iš Būrelio narių.

2.       Ieškinyje nurodė, kad nesutinka su atsakovo 2023-09-25 valdybos narių susirinkimo protokole Nr. 16 nurodyta informacija, jog ieškovo veikla prasilenkia ne tik su būrelio įstatuose įtvirtintomis pareigomis, bet galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) reikalavimus, bendruosius saugaus elgesio medžioklėje, savitarpio pagarbos, lojalumo principus. Paaiškino, kad tariamai netinkamas ieškovo elgesys yra siejamas su 2017 metų įvykiu, kurio metu buvo ieškoma medžioklės metu sužeisto žvėries, taip pat tuo metu ieškovas buvo atsivežęs mažametę dukrą į medžioklę, kas nebuvo rekomenduotina. Ieškovo vertinimu, kadangi vykdant medžioklę pašautas šernas pabėgo, jis pagrįstai dalyvavo sužeisto žvėries paieškose, apie tai informavo medžioklės vadovą ir kitus medžiotojus. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) (toliau – Medžioklės taisyklės), 71, 71.8 punktuose yra numatyta, kad kai medžiojama varant ir kitais medžioklės būdais, kai medžioja daugiau negu vienas medžiotojas ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams. Ieškovas tokius veiksmus atliko, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog buvo pažeistos Medžioklės taisyklės, Būrelio įstatai ar kiti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai.

3.       Nurodė, kad nei Medžioklės įstatyme, nei Medžioklės taisyklėse, nei Būrelio įstatuose nėra įtvirtintas draudimas atsivežti mažamečius vaikus į medžioklę. Be to, ieškovas yra našlys, todėl ne visada turi kur palikti savo dukters. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo valdybos nutarime taip pat nurodoma, jog ieškovas 2019-09-28 dalyvavo medžioklėje su savo nepilnamete dukterimi, tačiau minėtą dieną ieškovas su dukra buvo Būrelio namelyje, tačiau nemedžiojo. Tai yra užfiksuota 2019-11-04 Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte. Ieškovas paaiškino, kad tą dieną R. B. iškvietė policijos pareigūnus galimai norėdamas sukompromituot ieškovą, kurie nustatė, kad ieškovas buvo neblaivus. Tačiau ieškovas pažymi, kad jokie įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nedraudžia išgerti alkoholinių gėrimų ne medžioklės metu ar esant su nepilnamečiais vaikais.

4.       Ieškovas nurodė, kad skundžiamame valdybos nutarime taip pat nurodoma, jog ieškovas nesilaikė ir nevykdė 2017-05-03 valdybos priimto nutarimo Nr. 1, kuriuo nutarta, jog per vieną medžioklės sezoną vienas medžiotojas gali sumedžioti po vieną stirnos, elnio ir briedžio patiną. Valdyba skundžiamame nutarime nurodė, kad ieškovas 2020-01-31 sumedžiojo tauriojo elnio patiną, nors 2019-09-27 jau buvo sumedžiojęs vieną. Tačiau ieškovas niekada nebuvo supažindintas su                2017-05-03 valdybos nutarimu Nr. 1. Be to, šiame nutarime nėra nurodyta, kad minėtas apribojimas yra taikytinas gyvūnams, pabėgusiems iš aptvaro, ieškovas abiem atvejais sumedžiojo iš aptvaro pabėgusius gyvūnus.

5.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Medžiotojų būrelio „Šušvė“ įstatų 6.4.1. punkte nurodyta, kad Medžiotojų būrelio „Šušvė“ valdyba priima sprendimus dėl narių šalinimo iš būrelio šių įstatų 3.4. punkte (turėtų būti 4.4. punkte) numatytais atvejais. Būrelio įstatų 4.4. punkte nurodyta, kad iš Būrelio medžiotojas šalinamas: 4.4.1. grubiai pažeidęs medžioklės LR teritorijoje taisykles, saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus; 4.4.2. pažeidęs šiuos įstatus; 4.4.3. paaiškėjus, kad būrelio narys pasikėsino į būrelio turtą, medžioklės plotus ir jų vientisumą; 4.4.4. paaiškėjus, kad būrelio narys veikia prieš bendrus būrelio interesus, rezga intrigas, kursto nesantaiką tarp būrelio narių; 4.4.5. nevykdo būrelio susirinkimų ir valdybos narių nutarimų; 4.4.6. nevykdo būrelio nario pareigų.

6.       Atsakovas paaiškino, kad valdymo organai nuo 2017 metų pabaigos gauna informacijos apie medžiotojo D. M. netinkamą elgesį bei veiksmus, kurie yra nesuderinami su medžiotojų etikos nuostatomis. D. M. elgesys dažnai prasilenkia ne tik su būrelio įstatuose įtvirtintomis pareigomis, bet galimai pažeidžia ir Medžioklės įstatymo reikalavimus, bendruosius saugaus elgesio medžioklėje, savitarpio pagarbos, lojalumo principus ir pan.                      Dėl ieškovo konfliktiško būdo ir charakterio savybių didžioji dalis būrelio narių reiškia juo nepasitenkinimą, atsisako kartu dalyvauti medžioklėse, vengia jo, o tai sudaro nepasitikėjimo būrelio nariais atmosferą, nekuria draugiškų ir kolegiškų santykių.

7.       2023-09-25 valdybos narių susirinkime už nutarimą pašalinti D. M. iš Būrelio narių balsavo 4 valdybos nariai, prieš balsavo 1 valdybos narys. 2023-09-25 valdybos narių sprendimas pašalinti D. M. iš Medžiotojų būrelio „Šušvė“ narių grindžiamas šiais faktais ir aplinkybėmis:

7.1.                      2017 m. medžioklėje buvo vykdoma sužeisto žvėries paieška tamsiu paros metu nepranešus medžioklės vadovui. Tokiu būdu siekta nuslėpti žvėries sumedžiojimo faktą nuo kitų medžiotojų, kilo pagrindas manyti, kad D. M. gautą rezultatą panaudos tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Maža to, į šią medžioklę D. M. atsivežė savo mažametę dukrą (nors buvo rekomenduota to nedaryti), pasiklydo miške, taip sukėlė pavojų sau ir kitiems asmenims. Įvykį dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, netinkamo jo priežiūros tyrė ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, būrelio nariai ir valdyba privalėjo teikti paaiškinimus, patirti įvairius nepatogumus;

7.2.                      2018-04-28 tarp D. M. ir kitų medžiotojų įvykęs konfliktas buvo aptartas ir svarstytas MB „Šušvė“ 2018-05-07 valdybos posėdyje. D. M. iki 2018-10-15 apribota teisė dalyvauti medžioklėse ir būrelio veikloje;

7.3.                      2019-09-28 D. M. vėl dalyvavo medžioklėje su savo mažamete dukra. Kilus konfliktui tarp medžiotojų ir paaiškėjus, kad D. M. yra neblaivus (nustatytas 1,4 promilės girtumas), buvo iškviesta Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri ėmėsi atitinkamų priemonių. Medžioklėje kartu dalyvavęs D. T. tą vakarą prisiėmė mergaitės priežiūrą, kad vaikas nebūtų išvežtas į laikinąją globą. Medžiotojų paaiškinimais mergaitė viso įvykio metu buvo labai išsigandusi, patyrė šoką, nuolat verkė;

7.4.                      2020-01-31 D. M. sumedžiojo Tauriojo elnio patiną, nors 2019-09-27 jau buvo vieną sumedžiojęs. Tokiu būdu jis nesilaikė ir pažeidė 2017-05-03 Valdybos nutarimo Nr. 1                          7 punktą, kuriuo tam pačiam būrelio nariui per tą patį medžioklės sezoną draudžiama sumedžioti daugiau kaip vieną Tauriojo elnio patiną. Be to, šį faktą buvo bandoma nuslėpti klastojant įrašus medžioklės lape (įtikino medžioklės vadovą sumedžiotą žvėrį registruoti kito medžiotojo vardu).

7.5.                      2020-04-14 medžioklėje dalyvavo vienas, nors būrelio „Šušvė“ valdybos nutarimu tai draudžiama daryti. Tokiu būdu jis nesilaikė ir pažeidė valdybos 2008-05-21 nutarimo                   Nr. 15 2 punktą.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad gavus ieškovo skundą dėl 2023-09-25 Medžiotojų būrelio „Šušvė“ valdybos narių sprendimo pašalinti D. M. iš Medžiotojų būrelio „Šušvė“ narių,                           2023-11-22 buvo sušauktas Medžiotojų būrelio „Šušvė“ visuotinis narių susirinkimas. Jame balsų dauguma buvo nutarta pašalinti ieškovą iš Būrelio narių (27 nariai balsavo „už“ D. M. pašalinimą iš būrelio narių; 8 - „prieš“). Papildomai nurodė, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, jis nebuvo gavęs medžioklės vadovo leidimo ieškoti sužeisto žvėries. Be to, į medžioklę buvo atsivežęs savo mažametę dukrą, nors buvo rekomenduota to nedaryti. Pažymėjo, kad ieškovas turi ne vieną, o du nepilnamečius vaikus. Tačiau į medžiokles vežasi tik vieną iš vaikų, vadinasi turi galimybę kitą vaiką palikti saugioje aplinkoje. Atsakovo vertinimu, ieškovo elgesys, kai jis neblaivus buvo medžiotojų būrelio namelyje ir dar su mažamete dukra, žemina tiek medžiotojo, tiek medžiotojų būrelio vardą.

9.       Atsakovo įsitikinimu, ieškovo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su 2017-05-03 valdybos nutarimu Nr. 1. neatitinka tikrovės, nes Būrelio pirmininkas, prieš išduodamas medžioklės lapus medžiotojams, paaiškina medžiotojams galiojančią tvarką, taip pat, kad valdybos nutarimu tam pačiam būrelio nariui per tą patį medžioklės sezoną draudžiama sumedžioti daugiau kaip vieną tauriojo elnio patiną. Taip pat ieškovas 2020-04-14 medžioklėje dalyvavo vienas, tokiu būdu pažeidė Būrelio valdybos 2008-05-21 nutarimo Nr. 15 2 punktą, su kuriuo buvo supažindintas.

10.       Bylos nagrinėjimo iš esmės metu Būrelio atstovas J. D. paaiškino, kad su ieškovu neturi asmeninių konfliktų. Nurodė, kad D. M. sisteminis elgesys prasilenkia su medžiotojų etika, elgesio taisyklėmis. Taikytos asmeninio pobūdžio priemonės, pokalbiai nedavė jokio efekto. Sprendė, kad toks elgesys negali toliau tęstis, nes tai gali sudaryti prielaidas labai pavojingiems procesams, nelaimingiems atsitikimams. Jiems svarbiausia, kad medžiotojas grįžtų sveikas namo, jo aplinka būtų saugi. Būrelio nariai negali girtuokliauti, turi būti užtikrintas garbingas požiūris į medžioklę. Nurodė, kad Būreliui svarbiausias yra saugumas. Būrelis yra asociacija ir sprendimą priėmė didžioji narių dauguma. Jam asmeniškai nėra maloni situacija, nes su D. M. palaikė draugiškus santykius. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų priimtas vienoks ar kitoks Būrelio narių sprendimas. Buvo ir daugiau ieškovo pažeidimų faktų, bet ne visi faktai buvo akcentuojami. Nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) ir atstovavo visus narius, buvo kalbėta su visa bendruomene ir buvo nuspręsta, kad žmogus negali daryti tiek daug pažeidimų, asmeninės iniciatyvos nebuvo. Paaiškino, kad iki posėdžio apie šią bylą su Būrelio nariais nekalbėjo, nors su nariais bendrauja.

11.       Būrelio

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo D. M. atsakovui Medžiotojų būreliui „Šušvė“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. M. buvo Būrelio narys. 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusio Būrelio valdybos posėdžio metu už Būrelio įstatų 3.2.15. (būrelio nariai brangina medžiotojo vardą, laikosi medžiotojo veikos ir etikos taisyklių), 5.2.1. (tiksliai vykdo šių įstatų, medžioklės LR teritorijoje taisyklių, Medžioklės įstatymo bei kitų aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų), 5.2.3. (vykdo būrelio susirinkimų ir valdybos priimtus nutarimus ir sprendimus) ir 5.2.8. (neaukština savo asmeninių interesų būrelio ir kitų narių atžvilgiu) punktų pažeidimus, pažeidimų pobūdį ir pakartotinumą, Būrelio valdyba ieškovui D. M. taikė griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš Būrelio narių. 2023 m. lapkričio 22 d. vyko visuotinis Būrelio narių susirinkimas, kurio metu 4 darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas: „Dėl D. M. narystės MB „Šušvė“. Susirinkimo metu slaptu balsavimu balsavo 35 Būrelio nariai, 27 balsai buvo už D. M. pašalinimą iš Būrelio narių, 7 balsai buvo prieš D. M. pašalinimą iš Būrelio narių.

14.       Teismas nurodė, kad priėmimo ir pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka reglamentuojami Būrelio įstatų IV skyriuje, kuriame nustatyta, kad į Būrelį naujus narius priima ar esamus narius pašalina iš būrelio valdyba (4.2., 4.5. punktai). Nesutikdamas su Būrelio valdybos sprendimu, Būrelio narys turi teisę per vieno mėnesio laikotarpį po pašalinimo Būrelio valdybos nutarimą apskųsti Būrelio visuotiniam narių susirinkimui, kurį per vieną mėnesį turi sušaukti valdyba, susirinkimo nutarimas yra galutinis (4.5. punktas).

15.       Nurodė, kad Būrelio įstatų V dalyje numatytos Būrelio narių teisės ir pareigos. Iš Būrelio įstatų 5.1.4. punkto matyti, kad Būrelio narys turi teisę reikalauti ir gauti iš būrelio vadovybės bet kokią informaciją apie būrelio veiklą. 5.2.3. punkte reglamentuota, kad Būrelio narys privalo vykdyti būrelio susirinkimų ir valdybos priimtus nutarimus ar sprendimus; puoselėti būrelio tradicijas (5.2.7. punktas), neaukštinti savo asmeninių interesų būrelio ir kitų narių atžvilgiu                             (5.2.8. punktas). Būrelio įstatų 4.4.4. punkte numatyta, kad būrelio medžiotojas šalinamas paaiškėjus, kad būrelio narys veikia prieš bendrus būrelio interesus, rezga intrigas, kursto nesantaiką tarp būrelio narių.

16.       Iš 2023 m. rugsėjo 25 d. Būrelio valdybos narių susirinkimo protokolo Nr. 6 teismas nustatė, kad 1 darbotvarkės klausimu buvo svarstyta „Dėl MB „Šušvė“ medžiotojo D. M. elgesio ir tolimesnės narystės klube“. Būrelio pirmininkas informavo valdybą, kad Būrelio valdymo organai per laikotarpį nuo 2017 m. pabaigos nuolat gauna informacijos apie medžiotojo D. M. netinkamą elgesį bei veiksmus, kurie yra nesuderinami su medžiotojų etikos nuostatomis. Jo vykdoma veikla dažnai prasilenkia ne tik su Būrelio Įstatuose įtvirtintomis pareigomis, bet galimai pažeidžia Medžioklės įstatymo reikalavimus, bendruosius saugaus elgesio medžioklėje, savitarpio pagarbos, lojalumo principus. Dėl šio medžiotojo dažnai konfliktiško būdo ir charakterio savybių didžioji dalis Būrelio narių reiškia juo nepasitenkinimą, atsisako kartu dalyvauti medžioklėse, vengia jo, o tai sudaro nepasitikėjimo Būrelio nariais atmosferą, nekuria draugiškų ir kolegiškų santykių. D. M. netinkami veiksmai nėra vienkartiniai, o nuolat pasikartojantys, taikytos draugiško pokalbio, įspėjimų, dalyvavimo medžioklėse ribojimo ir kitos prevencinės priemonės asmens elgesiui nepadarė jokios įtakos, priešingai, šis toliau konfliktuoja su Būrelio nariais, skleidžia paskalas, apkalba, medžioklėje pažeidinėja nustatytas vidaus tvarkas ir taip kenkia ne tik medžiotojo vardui, bet ir visam Būrelio įvaizdžiui. Pateikti faktai apie netinkamą medžiotojo D. M. elgesį, kuris buvo žinomas Būrelio valdymo nariams bei buvo ne kartą aptarti visuotiniuose susirinkimuose.

17.       Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 punkte nustatytos medžiotojo pareigos, kurių viena yra laikytis šio Įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų.

18.       Teismas vertino, kad dalyvavimas Būrelio veikloje, nario elgesys, požiūris į medžioklę bei kitus narius, savo ir kitų narių saugumas negali būti suprantamas vien formaliai, t. y. vien pagal nustatytas įstatymo nuostatas. Nurodė, kad medžiotojas privalo laikytis ne tik įstatymų, bet ir Būrelio priimtų nuostatų, taisyklių, Būrelyje nusistovėjusios bendro elgesio tvarkos. Pažymėjo, kad atsakovo atstovai netvirtino, jog D. M. buvo pašalintas iš Būrelio narių dėl teisės aktų pažeidimų. Priešingai, nurodė, kad D. M. buvo pašalintas dėl nuolat besikartojančių Būrelio įstatų, bendro elgesio taisyklių ir etikos pažeidimų. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad                       D. M. yra vienintelis Būrelio narys, kurio padaryti pažeidimai buvo svarstomi beveik kiekviename Būrelio narių susirinkime, valdybos posėdžiuose. Dauguma teisme apklaustų Būrelio narių nenori medžioti su ieškovu D. M. (yra pasirašę lape dėl atsisakymo medžioti su ieškovu, taip pat tai patvirtino teisme), kai kurie Būrelio nariai parodė, kad jaučiasi nesaugiai medžiodami su D. M. vienoje medžioklėje, kritiškai vertina jo etikos ir bendrųjų saugaus elgesio medžioklės metu taisyklių pažeidimus.

19.       Iš Būrelio valdybos narių 2023 m. rugsėjo 25 d. susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad tuometinis Būrelio pirmininkas pristatė eilę D. M. pažeidimų, kurie tęsėsi nuo 2017 m. iki 2020 m. Būrelio valdyba buvo informuota apie Būrelio nario D. M. sužeisto žvėries paiešką tamsiu paros metu, nepranešus medžioklės vadovui (2017 metai), tarp D. M. ir kitų medžiotojų įvykusį konfliktą, po kurio D. M. buvo apribota teisė medžioti (2018 metai),                 D. M. pakartotinį dalyvavimą medžioklėje su savo mažamete dukra, kur kilus konfliktui buvo iškviesta policija, vaiko teisių apsaugos specialistai, D. M. nustatytas neblaivumas (2019 metai), D. M. tauriojo elnio sumedžiojimą, kai jau vieną taurųjį elnią buvo sumedžiojęs (2020 metai), D. M. dalyvavimą medžioklėje vienam (2020 metai). Sprendė, kad visi šie Būrelio valdybai ir susirinkimui pateikti faktai liudija, kad būtent šio Būrelio nario pažeidimai buvo ne vienkartiniai, jie kartodavosi kasmet. Teismas nurodė, kad iš D. M. 2020 m. spalio 15 d. pranešimo Būrelio valdybos narių susirinkimui matyti, jog klausimas dėl                  D. M. tolimesnės narystės Būrelyje jau buvo svarstomas 2020 metais, jis teikė paaiškinimus valdybos nariams dėl savo pažeidimų, kurie buvo pagrindas svarstyti klausimą dėl jo pašalinimo iš Būrelio narių. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. R., A. Š., D. K., V. P., M. E., J. V. S., E. M., T. U. ir kiti patvirtino, kad D. M. pažeidimai, moralės ir etikos nuostatų nesilaikymas tęsėsi ir po 2020 m., jo netinkamas elgesys ne kartą buvos svarstomas valdyboje, aptarinėjamas tarp Būrelio narių. Daugelis liudytojų patvirtino, kad nežino nei vieno kito Būrelio nario, kurio elgesys būtų svarstomas taip dažnai, o pokalbiai ir taikomos poveikio priemonės neduotų jokio rezultato.

20.       Teismas vertino, kad ieškovo teiginius dėl jo nežinojimo apie negalėjimą medžioti vienam paneigia byloje apklausti liudytojai (S. S., A. J., G. J., E. P. ir kt.), kurie parodė, kad Būrelio medžioklės taisyklės yra primenamos prieš kiekvieną medžioklę, visi Būrelio nariai žino taisyklę, kad negalima medžioti vienam, neįmanoma, kad kuris nors Būrelio narys šios taisyklės nežinotų. Byloje apklausti Būrelio nariai patvirtino, kad svarbiausia jų būrelio vykdomose medžioklėse yra saugumo užtikrinimas, kuris niekaip negali būti užtikrintas medžiojant vienam asmeniui. Posėdžio metu apklausti liudytojai (S. S., A. J.,              G. J., V. P. ir kiti) patvirtino, kad visiems baigus medžioklę ir grįžus į medžiotojų namelį, D. M. vienas grįždavo į medžioklės plotus, vienas juose važinėdavosi.

21.       Nurodė, kad posėdžio metu apklausti liudytojai bei į bylą pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, kad D. M. buvo medžioklėje ne tik su nepilnamete dukra, bet jam vieną kartą buvo nustatytas neblaivumas. Pažymėjo, kad nors formaliai ir nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, tačiau, teismo vertinimu, negalima tik formaliai vertinti bendro pobūdžio saugaus elgesio taisyklių medžioklės metu. Nors ieškovas teigė, kad jam neblaivumas ir vaiko buvimas medžioklės plotuose buvo nustatytas ne medžioklės metu, o po jos, tačiau pats faktas, kad vaikas dalyvauja medžioklėje, ar po jos, kur tuo metu galimai gali būti šaunamieji ginklai ir vartojamas alkoholis, nevertintina kaip vaikui pati saugiausia aplinka, kritiškai vertintina ieškovo nuomonė, kad tuo metu vaiku yra tinkamai rūpinamasi. Be to, ne vienas teismo posėdžio metu apklaustas Būrelio narys patvirtino, kad jiems nėra priimtina aplinkybė, kai medžioklėje dalyvauja nepilnamečiai vaikai (išskyrus medžioklę su varovais).

22.       Teismo vertinimu, ieškovo lengvabūdišką, atsainų požiūrį į saugų elgesį medžioklės metu patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis, net ir ieškodamas su medžiotojų Būrelio nariais sužeisto žvėries, šauna į kitą gyvūną, kai tuo tarpu netoliese galimai yra ir kiti medžiotojai (tai patvirtino liudytojai A. J., V. P. ir kiti). Teismas nurodė, kad tuo metu su ieškovu dalyvavę Būrelio nariai patvirtino, kad nesijautė saugūs, kai ieškovo elgesys yra neprognozuojamas, jis šauną į išbėgusį gyvūną, net neįsitikinęs, kad tai yra būtent tas sužeistas žvėris (liudytojai A. R.,                D. K.). Daugelis apklaustų Būrelio narių patvirtino, kad ieškovas netinkamai ir ne laiku pildydavo medžioklės lapą, įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis arba išvis neįrašydavo, sumedžiodavo žvėrį pats, tačiau įrašydavo visai kitą medžiotoją (liudytojai A. J.,                      S. S., D. K. ir kiti).

23.       Pasisakydamas dėl pateikto garso įrašo, kuriame, pasak ieškovo, liudytojas R. T. patvirtina, jog pasirašydamas dėl nenoro medžioti su ieškovu, liudytojas buvo suklaidintas, nesuprato, už ką pasirašo, teismas nurodė, kad negali šio garso įrašo vertinti kaip tinkamo įrodymo, nes teismui nebuvo pateikti garso įrašo autentiškumą patvirtinantys duomenys,                           o pakartotinai apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad negali patvirtinti, jog garso įraše yra jo balsas, nurodė, kad jis taip nesikeikia, neprisimena, kad būtų taip kalbėjęs. Be to ieškovas D. M. patvirtino, kad jis nebuvo įspėjęs garso įraše girdimą kitą asmenį apie daromą garso įrašą.

24.       Teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Būrelis, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, buvo nuoseklus, D. M. pažeidimai nebuvo vienkartiniai, jie kartojosi ilgą laiką, dėl šio Būrelio nario elgesio ir tolimesnės narystės Būrelyje Būrelio valdyba jau svarstė 2020 metais. Absoliuti dauguma teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų išsakė nuomonę, kad D. M. Būrelyje įnešdavo nesantaiką, kai kurie Būrelio nariai jausdavosi nesaugiai, dauguma Būrelio narių atsisakė su juo medžioti. Vertino, kad Būrelis privalo rūpintis ne vieno nario interesais ir juos iškelti aukščiau už kitų narių interesus bei neatsižvelgti į daugumos poziciją dėl vieno Būrelio nario daugkartinių pažeidimų. Kitos taikytos alternatyvios, švelnesnės sankcijos šiuo atveju laukiamo rezultato nedavė, D. M. elgesys nesikeitė, pažeidimai kartojosi. Būrelio nariai, kaip bendraminčiai, gali nuspręsti, kas gali būti Būrelio narys, o kas ne. Teismo vertinimu, Būrelio valdyba bei visuotinis Būrelio narių susirinkimas pagrįstai taikė tokią griežtą sankciją – ieškovo pašalinimą iš Būrelio narių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo 2023 m. rugsėjo 25 d. valdybos nutarimo dalį bei 2023 m. lapkričio 22 d. visuotinio Būrelio narių susirinkimo nutarimo dalį, kuria ieškovas pašalintas iš Medžiotojų būrelio „Šušvė“ narių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25.       Ieškovas (apeliantas) D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2024 m. birželio               17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:

25.1.                      Ieškovas nesutiko su teismo išvada, kad jis buvo pašalintas iš Būrelio narių dėl kasmet daromų pažeidimus ir po 2020 metų, kadangi byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog ieškovas po 2020 metų yra padaręs kokius nors teisės aktų, etikos normų, Būrelio veiklą bei tvarką reglamentuojančių aktų pažeidimus. Atsakovas į bylą nepateikė visuotinio narių susirinkimo protokolo ir/ar valdybos narių susirinkimo protokolo, kuriame būtų svarstomas ieškovo elgesys 2021-2023 metais. Nors pagal Būrelio įstatus visuotinių narių ir valdybos narių susirinkimai yra protokoluojami (Būrelio įstatų 6.2.20, 6.4 punktas). Tuo atveju, jeigu kaip nepagrįstai teigė liudytojai byloje ieškovas būtų daręs kokius nors pažeidimus po 2020 metų (nors taip nebuvo), atsakovas į bylą būtų pateikęs turimus rašytinius įrodymus.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino teisiškai reikšmingos aplinkybės,                       t. y. laiko tarpo, praėjusio nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo iš Būrelio priėmimo, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausios teismo praktikos bylose dėl narių pašalinimo iš asociacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014 yra nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens pašalinimo iš būrelio (asociacijos) narių, turi įvertinti ir tokią teisiškai reikšmingą aplinkybę, kaip laikas, praėjęs nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, jog teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014, 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje                     Nr. 3K-3-333-378/2016).

25.3.                      Teismas nevertino ir aplinkybės, kad Būrelio nariai, kuriems buvo pritaikytos administracinės nuobaudos už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nebuvo pašalinti iš Būrelio. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas su 2024-03-15 prašymu dėl dokumentų prijungimo (DOK16941) pateikė Šiaulių apygardos teismo nutartis. 2013-04-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Būrelio nariui G. J. (pripažinta posėdžio metu, jog G. J. yra G. J.) buvo palikta nepakeista 2013-02-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu pritaikyta nuobauda – bauda bei ginklo konfiskavimas.                       2018-06-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti 2018-04-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo Būrelio nariui A. B. (pripažinta posėdžio metu, jog A. K. yra A. B.) buvo pritaikyta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimu 1 metams. A. B. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, jog sumedžiojo nemedžiojamą licencijuojamą gyvūną – suaugusią briedžio patelę. Nors Būrelio nariai padarė medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o A. B. net šiurkštų administracinį nusižengimą, tačiau šie nariai nebuvo pašalinti iš Būrelio. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog Būrelio valdyba net už tokio pobūdžio pažeidimus Būrelio nariams netaiko griežčiausios sankcijos – pašalinimo iš Būrelio narių. Tokia Būrelio valdybos ir/ar Būrelio narių susirinkimo ydinga praktika patvirtina faktą, jog Būrelio nariai ir jų poelgiai vertinami šališkai bei subjektyviai, nenuosekliai, kas nėra suderinama nei su teisingumo, nei su protingumo, ne su sąžiningumo principais. Nepaisant to, jog ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, jog kiti Būrelio nariai darė teisės aktų pažeidimus ir jie nebuvo pašalinti iš Būrelio narių, teismas šių įrodymų net nevertino ir apie juos sprendime nepasisakė. Nors šie įrodymai sudaro prielaidą teigti, jog Būrelio valdyba nagrinėjamu atveju ,,atsikratė“ jiems nepatinkančiu būrelio nariu, t. y. ieškovu.

25.4.                      Ieškovo vertinimu, byloje esantis įrodymas – 2023-05-29 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir jame esantys Būrelio narių D. T. ir E. K. parodymai patvirtina, kad ieškovo ir tuometinio (duomenys neskelbtini) J. D. santykiai buvo įtempti. E. K. yra nurodęs, jog jam yra žinomi nesutarimai bei konfrontacija Būrelyje tarp ieškovo ir Būrelio (duomenys neskelbtini) J. D.. D. T. yra nurodęs, jog (duomenys neskelbtini) J. D. santykiai su ieškovu yra konfliktiški. Šių asmenų nurodomos aplinkybės, kurios yra išdėstytos 2023-05-29 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarime (ieškinio priedas Nr. 11) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, suponuoja išvadą, jog Būrelio (duomenys neskelbtini) galėjo paveikti Būrelio narius, jog jie balsuotų už ieškovo pašalinimą iš Būrelio narių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šio įrodymo nepasisakė, jo nevertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp ieškovo ir buvusio Būrelio (duomenys neskelbtini) J. D. nebuvo asmeniškumų.

25.5.                      Ieškovui nebuvo žinoma, kad 2008-05-21 buvo priimtas valdybos nutarimas, kuriuo buvo nustatyta, jog medžioklėse turi dalyvauti ne mažiau kaip du medžiotojai. Ieškovas į Būrelio narius buvo priimtas 2015 metais. Atsakovas taip pat į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, jog su šiuo valdybos nutarimu ieškovas būtų buvęs supažindintas. Teismas nepagrįstai rėmėsi    S. S., A. J. (buvęs buvusio (duomenys neskelbtini) J. D. kolega),                               G. J., E. P. parodymais, jog neva su taisyklėmis yra supažindama prieš medžioklę, kadangi byloje nėra duomenų, jog šie asmenys būtų dalyvavę tose pačiose medžioklėse, kuriose dalyvavo ieškovas. Be to, vienas iš Būrelio narių V. P. nurodė, kad nėra matęs tvarkos dėl vieno medžiotojo nemedžiojimo.

25.6.                      Nesutinka su teismo išvada, kad vaikui nėra užtikrinama saugiausia aplinka, nes po medžioklės galimai gali būti šaunamieji ginklai ir vartojamas alkoholis. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 60 punkte yra nurodyta, jog pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą. Ieškovo ir kitų Būrelio narių ginklai, kaip numato minėtos taisyklės, po medžioklės buvo su išimtais šoviniais ir dėkluose taip kaip reikalauja minėtos taisyklės. Be to, byloje esančiame 2019-11-04 Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte (ieškinio priedas Nr.4) yra nurodyta, kad ieškovas su dukra buvo Būrelio namelyje, tačiau nemedžiojo. Minėtame akte yra nurodyta, jog atlikto tyrimo metu požymių ir faktų, kad buvo pažeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nėra. Taip pat nėra teisės akto, kuris draudžia saikingai vartoti alkoholinius gėrimus, matant nepilnamečiams asmenims.

25.7.                      Į bylą pateiktas garso įrašas turėjo būti vertinimas kaip leistinas įrodymas, kadangi ieškovas šį garso įrašą pateikė, siekdamas byloje įrodyti, jog ne visi Būrelio nariai suprato ir žinojo ant kokio dokumento jie pasirašė, jog būrelio narys R. T. buvo suklaidintas. Garso įraše liudytojas R. T. nurodė, kad 2023 m. liepos mėn. pareiškimas (atsiliepimo priedas Nr. 1) buvo pateiktas egzamino metu ir jis manė, jog šis dokumentas yra egzamine dalyvavusių asmenų sąrašas. Be to, minėtas asmuo nurodė, kad nematė, ką pasirašo ir pan. (garso įrašo 14.24-18.58, 21:22-21:51).

26.       Atsakovas Medžiotojų būrelis „Šušvė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžių metu daugumos liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas D. M. skundžiamais valdybos ir visuotinio Būrelio narių nutarimais iš Būrelio narių buvo pašalintas dėl sistemingų, nuolat pasikartojančių Būrelio įstatų, medžiotojų etikos pažeidimų, dėl diskredituojančios, destruktyvios ir kenkėjiškos veiklos.

26.2.                      Byloje ginčijamas Būrelio „Šušvė“ 2023-09-25 valdybos narių nutarimas,                                    2023-11-22 visuotinio narių susirinkimo nutarimas, kuriais ieškovas buvo pašalintas iš Būrelio narių. Taip pat liudytojų parodymai patvirtina, kad D. M. Būrelio įstatų ir etikos normų pažeidimus darė 2017 m., 2018 m. (dėl šiais metais padaryto pažeidimo buvo taikytos poveikio priemonės), 2019 m., 2020 m. ne vieną kartą. Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog D. M. nedarė pažeidimų kasmet. Teismas skundžiamame sprendime tą ir pažymėjo, papildomai nurodydamas, kad teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. R., A. Š., D. K., V. P., M. E., J. V. S., E. M., T. U. ir kiti patvirtino, kad D. M. pažeidimai, moralės ir etikos nuostatų nesilaikymas tęsėsi ir po 2020 m.

26.3.                      Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad dėl ieškovo dažnai konfliktiško būdo ir charakterio savybių didžioji dalis Būrelio narių reiškia juo nepasitenkinimą, atsisako kartu dalyvauti medžioklėse, vengia jo, o tai sudaro nepasitikėjimo Būrelio nariais atmosferą, nekuria draugiškų ir kolegiškų santykių. Teismas pagrįstai sprendė, kad D. M. netinkami veiksmai nebuvo vienkartiniai, o nuolat pasikartojantys, taikytos draugiško pokalbio, įspėjimų, dalyvavimo medžioklėse ribojimo ir kitos prevencinės priemonės asmens elgesiui nepadarė jokios įtakos, priešingai, jis toliau konfliktavo su Būrelio nariais, skleidė paskalas, apkalbas, medžioklėje pažeidinėjo nustatytas vidaus tvarkas ir taip kenkė ne tik medžiotojo vardui, bet ir visam Būrelio įvaizdžiui.

26.4.                      Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas nebuvo vienintelis Būrelio narys, kuris buvo pašalintas iš Būrelio narių už pažeidimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo pašalinti Būrelio nariai: A. M., S., V. Z.….>. Atsakovas pateikė teismui MB „Šušvė“ 2019-04-11 valdybos posėdžio protokolo Nr. 8 išrašą, patvirtinantį, kad ieškovo pateiktoje Šiaulių apygardos teismo 2018-06-15 nutartyje nurodytas asmuo V. Z.,     t. y. V. Z., valdybos narių sprendimu buvo pašalintas iš MB „Šušvė“ narių pažeidus MB „Šušvė“ įstatų 4.4.1. punktą, t. y. grubiai pažeidęs medžioklės LR teritorijoje taisykles, saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus. Be to, kaip teisingai nurodė teismas sprendimo 23 pastraipoje, <.... D. M. buvo pašalintas už daromų pažeidimų sistemiškumą, pakartotinumą, kitoms jam taikytoms poveikio priemonėms nedavus teigiamo rezultato….>, tuo tarpu duomenų, jog kitų Būrelio narių padaryti pažeidimai būtų turėję sistemingumo ir pakartotinumo elementą, nėra.

26.5.                      Ieškovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kad buvęs Būrelio (duomenys neskelbtini) J. D. būtų paveikęs ar bandęs paveikti Būrelio narius balsuoti už ieškovo pašalinimą iš Būrelio narių, liudytojai tokios aplinkybės taip pat nenurodė. Priešingai, pavyzdžiui liudytojas E. M. nurodė, kad J. D. nedarė įtakos liudytojo pasirinkimui už D. M. pašalinimą iš būrelio. Teismo posėdžio metu Būrelio atstovas J. D. parodė, kad su D. M. neturi asmeninių konfliktų. Be to, sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio narių priėmė ne tuometinis (duomenys neskelbtini) J. D., o Būrelio valdyba ir visuotinis narių susirinkimas.

26.6.                      Ieškovas Būrelio nariu tapo 2015 m., tad jis, kaip ir bet koks apdairus ir rūpestingas asmuo ir Būrelio narys, turėjo pareigą susipažinti su Būrelio, kurio veikloje dalyvauja, vidaus taisyklėmis. Atsakovo nuomone, ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad <…. nėra tokio teisės akto, kuris draudžia saikingai vartoti alkoholinius gėrimus, matant nepilnamečiams asmenims…> puikiai iliustruoja ieškovo asmenybę ir charakterį bei jo požiūrį į etikos bei moralės normas. Kaip ir minėta, asmuo iš Būrelio narių gali būti pašalinamas ne tik dėl teisės aktų pažeidimo, tačiau ir dėl etikos normų nesilaikymo bei destruktyvios ir kenkėjiškos veiklos.

26.7.                      Pritartina teismo išvadai, kad teismas negalėjo į bylą pateikto garso įrašo vertinti kaip tinkamo įrodymo, nes teismui nebuvo pateikti garso įrašo autentiškumą patvirtinantys duomenys, o pakartotinai apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad negali patvirtinti, kad garso įraše yra jo balsas, nurodė, kad jis taip nesikeikia, neprisimena, kad būtų taip kalbėjęs. Be to ieškovas D. M. patvirtino, kad jis nebuvo įspėjęs garso įraše girdimą kitą asmenį apie daromą garso įrašą. Iš pateikto garso įrašo negalima tiksliai nustatyti vietos, kurioje jis darytas, negalima identifikuoti kalbančių asmenų. Be to pažymėtina, kad liudytoju apklaustas R. T. patvirtino, kad nenori kartu medžioti su ieškovu, pasirašytų ir vėl.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK                            329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

28.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Taigi, Būrelio įstatai įtvirtina ne tik Būrelio narių teises, bet ir pareigas, nustato pašalinimo iš Būrelio narių pagrindus ir tvarką.

30.       Byloje nustatyta, kad apeliantas ginčijamais nutarimais buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio „Šušvė“ narių už Būrelio įstatų 3.2.15. (būrelio nariai brangina medžiotojo vardą, laikosi medžiotojo veikos ir etikos taisyklių), 5.2.1. (tiksliai vykdo šių įstatų, medžioklės LR teritorijoje taisyklių, Medžioklės įstatymo bei kitų aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų),                  5.2.3. (vykdo būrelio susirinkimų ir valdybos priimtus nutarimus ir sprendimus) ir                               5.2.8. (neaukština savo asmeninių interesų būrelio ir kitų narių atžvilgiu) punktų pažeidimus ir jų pakartotinumą.

31.       Įvertinus šalių paaiškinimus ir ginčijamų nutarimų turinį, nustatyta, kad D. M. buvo pašalintas dėl nuolat besikartojančių Būrelio įstatų, bendro elgesio taisyklių ir etikos pažeidimų.

32.       Būrelio

33.       Būrelio

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar asociacija, spręsdama dėl galimo jos įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jai priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

35.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad po 2020 metų jis buvo padaręs etikos, Būrelio veiklą ir tvarką reglamentuojančių aktų pažeidimus, taip pat nesutinka su nustatytais pažeidimais 2017–2020 m. Nesutikimą grindžia tik tuo aspektu, kad, ieškovo teigimu, jis nežinojo apie draudimą medžioti vienam, nes ieškovas Būrelio nariu tapo 2015 m. ir jis nebuvo supažindintas su 2008-05-21 priimtu valdybos nutarimu, kuriuo buvo nustatyta, jog medžioklėse turi dalyvauti ne mažiau kaip du medžiotojai.

36.       Įvertinus faktą, kad Būrelio (asociacijos) veiklos organizavimas nėra griežtai formalizuojamas, kad medžioklės taisyklės yra susijusios su medžioklės saugumo užtikrinimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie patvirtina, jog Būrelio medžioklės taisyklės yra primenamos prieš kiekvieną medžioklę; mažai tikėtina, kad ieškovas nežinojo apie draudimą medžioti vienam, kai kiti Būrelio nariai šią taisyklę žinojo. Be to, ieškovas nuo 2015 m. būdamas Būrelio nariu turėjo galimybę matyti kaip faktiškai įgyvendinama taisyklė, jog medžioklėse turi dalyvauti ne mažiau kaip du medžiotojai. Ieškovas, siekdamas saugiai ir rūpestingai vykdyti medžioklės veiklą, turėjo pasidomėti, kokios medžioklės taisyklės galioja Būrelyje. Taigi, vien tai, kad ieškovui formaliai nebuvo įteiktas minėtas 2008-05-21 priimtas valdybos nutarimas, nepaneigia fakto, jog ieškovas apie minėtą draudimą žinojo ir turėjo žinoti (CPK 183 str.). Pritartina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad tokia ieškovo pozicija rodo, jog jis nebuvo linkęs paklusti Būrelio vidaus taisyklėms ir teisindamasis nežinojimu darė pažeidimus.

37.       Šioje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar ieškovo nepilnamečio vaiko dalyvavimas Būrelio veikloje po medžioklės (ne)pažeidė vaiko teisių ir teisėtų interesų, be to, ieškovo pašalinimas iš Būrelio narių nebuvo susijęs su naudojimosi ginklais taisyklių pažeidimu. Byloje nustatyta aplinkybė, kurią patvirtino byloje apklausti liudytojai ir apeliantas to neginčija, kad Būrelio nariams nebuvo priimtina, jog medžioklėje ir pasibaigus medžioklei Būrelio veikloje dalyvautų nepilnamečiai vaikai, tuo labiau, kad medžiotojai turi šaunamuosius ginklus ir bylos duomenimis šiuo atveju buvo vartojamas alkoholis. Nepaisant pakankamai pagrįsto, logiško bei vaiko interesus atitinkančio Būrelio narių požiūrio, ieškovas ne vieną kartą (2017 m., 2019 m.) atvažiavo su nepilnamete dukra, dėl ko tarp Būrelio narių susiklostė konfliktinė situacija – buvo kviečiamos atitinkamos tarnybos, atliktas tyrimas. Toks ieškovo elgesys rodo bendrų Būrelio interesų ignoravimą, konfliktinių santykių kurstymą, t. y. elgesį, prieštaraujantį Būrelio įstatams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius ieškovo veiksmus vertino kaip nesuderinamus su asmens tolesne naryste Būrelyje.

38.       Apeliantas nurodė, kad skundžiamuose nutarimuose nebuvo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas neva ieškodamas sužeisto žvėries, yra šovęs į kitą gyvūną, todėl teismas sprendime, spręsdamas dėl sankcijos paskyrimo ieškovui pagrįstumo, negalėjo remtis šiomis aplinkybėmis. Pritartina, kad nėra aišku, kaip ši teismo konstatuota aplinkybė yra susijusi su atsakovo ginčijamame nutarime konstatuotais pažeidimais. Tačiau minėta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, vertinant ieškovo elgesį pagal įstatuose nurodytas Būrelio narių etikos normas. Ginčijamame nutarime buvo konstatuoti faktai, kurie yra pakankami pažeidimo konstatavimui, t. y. jog ieškovas 2017 m. vykdė sužeisto žvėries paiešką tamsiu paros metu nepranešus medžioklės vadovui, atsivežė mažametę dukrą, pasiklydo miške; 2018-04-28 ieškovo ir kitų medžiotojų konfliktas,                           2019-09-28 ieškovas vėl atvažiavo su nepilnamete dukra, buvo nustatytas ieškovo neblaivumas; 2020-01-31 ieškovas sumedžiojo Tauriojo elnio patiną, pažeisdamas 2017-05-03 valdybos nutarimo 7 p.; 2020-04-14 medžioklėje dalyvavo vienas. Be to, liudytojai S. S.,                               A. J., G. J. ir kt. patvirtino, kad visiems baigus medžioklę ir grįžus į medžiotojų namelį, ieškovas vienas grįždavo į medžioklės plotus, vienas juose važinėdavo.

39.       Sprendžiant dėl ieškovo veiksmų po 2020 m. atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos narius sieja geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai, kurie pasižymi neformaliu bendravimu ir veiklos organizavimu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Dėl to, bei atsižvelgus į Būrelio veiklos specifiką, liudytojų parodymai yra leistini įrodymai sprendžiant dėl pažeidimų fakto. Šiuo atveju apklausti liudytojai patvirtino, kad ir po 2020 m. ieškovo elgesys skatina konfliktus su Būrelio nariais, įneša nesantaiką, sukuria nesaugią aplinką, kuri yra svarbi, ypač vykdant medžioklės veiklą. D. B. narių 2023 m. liepos mėn. pasirašė, kad nenori kartu medžioti su ieškovu dėl jo netinkamo elgesio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog toks pasirašymas vyko ne savo noru arba nesupratus tokio rašto turinio. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. T. taip pat patvirtino, jog šį raštą pasirašytų vėl. Priešingai nei teigia apeliantas, garso įrašas buvo įvertinimas ne atsietai, bet kartu su kitais įrodymais, vertinant byloje esančių įrodymų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo elgesys slapta darant teismui pateiktą garso įrašą neįspėjus apie tai Būrelio nario (R. T.) papildomai patvirtina, jog ieškovo elgesys sąlygoja nedraugiškus nepasitikėjimo santykius kolektyve.

40.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje                                                     Nr. e3K-3-9-1075/2024).

41.       Atsižvelgus į minėtą atsakovo veiklos organizavimo specifiką, neformalizuojant tam tikrų Būrelio nario elgesio pažeidimų, įvertinus byloje nustatytų 2017–2020 m. ieškovo elgesio pažeidimo pobūdį, sunkumą, jo dabartinį požiūrį į minėtus pažeidimus, taip pat įvertinus liudytojų parodymus, pritartina atsakovo argumentui, jog jeigu ieškovas po 2020 metų nebūtų daręs Būrelio įstatų, etikos normų pažeidimų, 2023 m. liepos mėn. net 28 Būrelio nariai nebūtų pasirašę pareiškimo, kad nenori medžioti su ieškovu dėl jo netinkamo elgesio. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo elgesys nepasikeitė, ieškovas ir toliau įnešė nesantaiką, skaldė kolektyvą, neatsižvelgė į daugumos interesus, pažeidinėjo Būrelio sprendimais nustatytas medžioklės vidaus taisykles, kas sudarė pakankamą proporcingą pagrindą pašalinti ieškovą iš Būrelio narių už sistemingus pasikartojančius pažeidimus. Šiuo atveju laikas, praėjęs nuo                2017–2020 m. pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo nepaneigia, o tik patvirtina išvadą, jog nustatyti pažeidimai buvo pakankamai rimti, ieškovo elgesys ir po 2020 m. neatitiko įstatuose nurodytų Būrelio narių etikos reikalavimų, todėl švelnesnės priemonės nebūtų efektyvios, o taikyta poveikio priemonė buvo proporcinga ir atitiko nustatytų pažeidimų sunkumą.

42.       Ieškovo pateikti įrodymai – kitų organizacijų išduotos charakteristikos – nepaneigia byloje nustatytų ieškovo pažeidimų ir neįrodo, jog ieškovo elgesys atitinka etikos standartus, galiojančius medžiotojų būrelyje „Šušvė“.

43.       Byloje gauti liudytojų parodymai paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, kad Būrelio (duomenys neskelbtini) galėjo paveikti Būrelio narius, jog jie balsuotų už ieškovo pašalinimą iš Būrelio narių. Net ir esant ieškovo konfliktiniams santykiams su Būrelio (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė neįrodo, jog kiti Būrelio nariai balsavo už ieškovo pašalinimą ne savo valia.

44.       Apelianto nurodyti kitų Būrelio narių pažeidimai už jų padarytus medžioklę reglamentuojančius teisės aktų pažeidimus nėra analogiški pažeidimams, už kuriuos ieškovas buvo pašalintas iš Būrelio narių. Kaip buvo minėta, ieškovo daromi įstatų, etikos pažeidimai nuo 2017 m. buvo sistemingo, pasikartojančio pobūdžio. Dėl to, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo sprendimai buvo nenuoseklūs. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie kitų asmenų, kuriems buvo taikoma administracinė atsakomybė už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pašalinimą iš Būrelio narių.

45.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

46.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu                       Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

49.       Šiuo atveju atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 1452 Eur, patirtos apmokant už teisinę pagalbą – neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl jų mažinti pagrindo nėra.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui medžiotojų būreliui „Šušvė“, juridinio asmens kodas 191928935, 1452 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                Margarita Stambrauskaitė

Jelena Šiškina

Rūta Veniulytė-Jankūnienė