Baudžiamoji byla Nr. 2K- 25/ 2006

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                1. 2. 21.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. vasario 28 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,

dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,

gynėjams advokatams J. Puškoriui, I. Brazlauskui, I. Vaitiekaitienei, J. Burneikiui, A. Baranskiui, V. Sviderskiui, A. Pūkienei, D. Paltarokaitei, V. Ladigaitei – Balčiūnienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Z., A. S., V. B., I. Š., A. K., A. G. , D. V., E. I. , A. A. , R. L., nuteistojo V. Š. gynėjų, nuteistojo G. R. gynėjo kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Š. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – dvylikai metų;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnį (1994-07-19 redakcija) ir BK 181 straipsnio 3 dalį – A.R. turto prievartavimo nusikalstama veika – septyneriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 180 straipsnio 3 dalį – “Stratego” plėšimo nusikalstama veika– šešeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 181 straipsnio 1 dalį – “Stratego” turto prievartavimo nusikalstama veika – ketveriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 234 straipsnio 1 dalį (1996-06-27 redakcija) - nusikalstama veika “Taigetės” atžvilgiu – ketveriems metams šešiems mėnesiams

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija)-  nusikalstama veika “Taigetės” atžvilgiu – trejiems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 213 straipsnio 2 dalį – nusikalstama veika dėl netikrų pinigų – septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir  galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

V. Š. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas:

pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989-04-21 redakcija) – dėl V.V. turto prievartavimo;

pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989-04-21 redakcija) – dėl M. turto prievartavimo 1992 metais;

pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989-04-21 redakcija) ir BK 2271 straipsnio 1 dalį (1993-01-28 redakcija) – dėl M. turto prievartavimo 1993 metais;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 277 straipsnio 1 dalį –dėl turtinės žalos padarymo;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį ir BK 273 straipsnio 3 dalį – dėl nusikalstamos veikos “Taigetės” atžvilgiu.

V. B. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – vienuolikai metų;

pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir 1961 m. BK 2271 straipsnį (1994-07-19 redakcija) – A.R. turto prievartavimo nusikalstama veika – septyneriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) ir BK 233 straipsnio 2 dalį – poveikio darymas nukentėjusiajam A.R. – trejiems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 253 straipsnio 2 dalį – šešeriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) bei BK 24 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) – ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

V.B. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas:

pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989-04-21 redakcija) – dėl A.V. turto prievartavimo;

pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989-04-21 redakcija) – dėl M. turto prievartavimo 1992 metais;

pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989-04-21 redakcija) ir BK 2271 straipsnio 1 dalį (1993-01-28 redakcija) – dėl M. turto prievartavimo 1993 metais.

Pagal 1961 m. BK 2121 straipsnį V. B. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. L. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m.  BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – devyneriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnį (1994-07-19 redakcija) ir BK 181 straipsnio 3 dalį –A.R. turto prievartavimo nusikalstama veika – penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 213 straipsnio 2 dalį –  nusikalstama veika dėl netikrų pinigų – šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai  metų, ją atliekant pataisos namuose.

G. R. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – dešimčiai metų;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) ir BK 181 straipsnio 1 dalį –nusikalstama veika A. K. atžvilgiu – šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

G.R. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) ir BK 214 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 redakcija) – dėl savavaldžiavimo K. atžvilgiu;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) ir BK 273 str. 3 d. (1995-06-08) – D. D. epizodas.

Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį G. R. atleistas, suėjus senaties terminui.

A. S. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – dešimčiai metų;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 180 straipsnio 3 dalį – “Stratego” plėšimo nusikalstama veika – šešeriems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 8 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2001 m. birželio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. Š. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – aštuoneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį – nusikalstama veika V. K. atžvilgiu – vieneriems metams;           

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 213 straipsnio 2 dalį –nusikalstama veika dėl netikrų pinigų – šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir  galutinė subendrinta  bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems  metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. V. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – aštuoneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 213 straipsnio 2 dalį –nusikalstama veika dėl netikrų pinigų – šešeriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) ir BK 233 straipsnio 2 dalį –poveikis A.R. – dvejiems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) ir BK 181 straipsnio 3 dalį – ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

D. V. pagal 1961 m. BK 2121 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. I. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – aštuoneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 213 straipsnio 2 dalį –  nusikalstama veika dėl netikrų pinigų  - šešeriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) ir BK 233 straipsnio 2 dalį –poveikis A.R. – dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems  metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. A. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal  1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – dešimčiai metų šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnį (1994-07-19 redakcija) ir BK 181 straipsnio 3 dalį –  A.R. turto prievartavimo nusikalstama veika – šešeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 181 straipsnio 3 dalį –V. K. turto prievartavimo nusikalstama veika – šešeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir BK 180 straipsnio 1 dalį –A. G. turto plėšimo nusikalstama veika – ketveriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 redakcija) ir BK 181 straipsnio 2 dalį –B. B. turto prievartavimas – penkeriems metams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 redakcija) ir BK 289 straipsnį – vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1997-05-20 redakcija) ir BK 206 straipsnį (1994-07-19 redakcija) – vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 8 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai  metų, ją atliekant pataisos namuose.

A. A. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias  nusikalstamas veikas:

pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989-04-21 redakcija) – dėl M. turto prievartavimo 1992 metais;

pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989-04-21 redakcija) ir BK 2271 straipsnio 1 dalį (1993-01-28 redakcija) – dėl M. turto prievartavimo 1993 metais.

Pagal BK 245 straipsnį A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

A. K. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį  – šešeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) – ketveriems metams. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – šešeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) – ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. Z. nuteistas laisvės atėmimu:

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija) – aštuoneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio (1994-07-19 redakcija) ir BK 181 straipsnio 3 dalį – penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirti laisvės atėmimas 9 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš V.Š., A. A. , R.L., M.Z., V. B. solidariai priteista 46000 Lt nukentėjusiajam A. R.; iš V.Š. ir Vl. Š. solidariai priteista 3000 Lt nukentėjusiajam V.K., iš V.Š., Vl. Š., A.S. ir Vyt. Š. solidariai priteista 22724,19 Lt nukentėjusiajam A.K., iš V.Š. ir Vl. Š. solidariai priteista 3500 Lt nukentėjusiajam A.K.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendis, kuriuo:

1. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendis pakeistas:

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad V. Š. 1990 m. tikslu daryti sunkias nusikalstamas veikas subūrė asmenų grupę, į kurią įėjo V. B. ir G. R., bei kurią 1993 m. sausio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-57 pripažino nusikalstamu susivienijimu, ir šiame ginkluotame šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis susivienijime visi aktyviai dalyvavo. M. Z. į šį susivienijimą įsijungė ir dalyvavo 1994-1995 metais.

Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies epizode dėl parduotuvės ,,Strategas" ginkluoto plėšimo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis - įsibrovimas į negyvenamąją patalpą.

V. Š. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-28 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų,  iš BK 181 straipsnio 3 dalies  į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir  galutinė subendrinta bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

V.Š. panaikinta nusikalstamų veikų papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizoduose dėl A. R. turto prievartavimo, ,,Stratego" plėšimo, ,,Stratego" turto prievartavimo, ,,Taigetės" atžvilgiu nusikalstamų veikų, netikrų pinigų gaminimo ir paleidimo apyvarton dideliais kiekiais.

V. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams, iš BK 181 straipsnio 3 dalies  į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams,  iš 2000 m. BK 233 straipsnio 2 dalies į 1961 m. BK 297 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, naujai paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. V.B. panaikinta nusikalstamų veikų papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizoduose dėl A.R. turto prievartavimo, dėl poveikio nukentėjusiajam A.R., dėl S.J. parduotuvės susprogdinimo ir neteisėto sprogstamųjų medžiagų įgijimo ir laikymo.

R. L. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams, iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, naujai paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. R.L. panaikinta nusikalstamų veikų papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizoduose dėl A.R. turto prievartavimo ir netikrų pinigų gaminimo.

G. R. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, naujai paskirta bausmė ir bausmė, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. G.R. panaikinta nusikalstamos veikos papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizode dėl A. K. turto prievartavimo.

A. S. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, naujai paskirta bausmė ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, Šiaulių apygardos teismo 2001 m. birželio 5 d. nuosprendžiu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2001m. gruodžio 5 d. nutartimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas  dešimčiai metų šešiems mėnesiams. A.S. panaikinta nusikalstamos veikos papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį ,,Stratego" plėšimo epizode.

I. Š. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, naujai paskirta bausmė ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams. I. Š. panaikinta nusikalstamų veikų papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizoduose dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir veiksmų V. K. atžvilgiu bei netikrų pinigų gaminimo.

D. V. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams, iš BK 233 straipsnio 2 dalies į 1961 m. BK 297 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, naujai paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. D. V. panaikinta nusikalstamų veikų papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizoduose dėl poveikio nukentėjusiajam A. R., V. S. turto prievartavimo, netikrų pinigų gaminimo.

E. I. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-31 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams, iš BK 233 straipsnio 2 dalį į 1961 m. BK 297 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, naujai paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams. E.I. panaikinta nusikalstamų veikų papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizoduose dėl poveikio nukentėjusiajam A.R., netikrų pinigų gaminimo.

A. A. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams, iš BK 181 straipsnio 3 dalies (A. R. turto prievartavimo epizode) į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, naujai paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo  2005 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. A. A. panaikinta nusikalstamų veikų papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizoduose dėl A. R. turto prievartavimo, A. G. plėšimo, B. B. turto prievartavimo, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo ir piliečių asmeninių dokumentų pagrobimo.

M. Z. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) ir paskirta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams, iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams. M. Z. panaikinta nusikalstamos veikos papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį epizode dėl A. R. turto prievartavimo.

Nukentėjusiojo A. K. 22724,19 Lt civilinis ieškinys, priteistas solidariai iš V. Š., Vl. Š. , A. S., o Vyt.Š., sumažintas iki 18724,19 Lt.

Vl. Š. į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmė – dveji metai aštuoni mėnesiai.

2. Nuteistųjų Vyt. Š., A. K. ir A. G. apeliaciniai skundai atmesti.

Tuo pačiu nusprendžiu nuteisti: Vyt. Š. ir Vl. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų V. B. , A. S., M. Z., A. K. , A. G. , D. V., E. I. , A. A. , R. L. gynėjų, prašiusių jų ginamųjų kasacinius skundus tenkinti, V. Š. gynėjų, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios visus byloje paduotus kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

              Su kasaciniais skundais susiję apskųstais nuosprendžiais nustatytos bylos aplinkybės

1. Nusikalstamo susivienijimo kūrimas ir dalyvavimas jo veikloje.

              Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

V. Š. kūrė ir pats aktyviai dalyvavo, o V. B., G. R., R. L., E. I., D. V., I. Š., A. S., A. A. , M. Z. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, skirto daryti sunkius nusikaltimus, ginkluoto šaunamaisiais ginklais bei sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, o būtent: V. Š. 1990 m. įkūrė ir pats aktyviai dalyvavo, o V. B., G. R. nuo 1990 m., A. A. nuo 1993 m., R. L., M. Z. nuo 1994 m., E. I., I. Š. nuo 1995 m., D. V., A. S. nuo 1996 m. laisvanoriškai įsitraukė ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais bei sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, skirtoje bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius nusikaltimus – turto prievartavimus, plėšimus, neteisėtus ginklų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų įgijimus ir laikymus, tyčinius turto sunaikinimus, tame tarpe ir visuotinai pavojingu būdu – susprogdinant, netikrų pinigų – JAV dolerių gaminimą, bei su šio susivienijimo veikla tokiu būdu buvo susiję V. Š., R. L., M. Z. iki 2000 m. liepos mėn. 19 d., A. S. iki 2000 m. rugsėjo 3 d., G. R. iki 2000 m. gruodžio 1 d., A. A. iki 2000 m. gruodžio 9 d., V. B., E. I., D. V., I. Š. iki 2001 m. balandžio 10 d.,  kuomet buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Visų nuteistųjų nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998-12-21 redakcija).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad:

V. Š. 1990 m. tikslu daryti sunkias nusikalstamas veikas subūrė asmenų grupę, į kurią įėjo V. B. ir G. R., bei kurią 1993 m. sausio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-57 pripažino nusikalstamu susivienijimu, ir šiame ginkluotame šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis susivienijime visi aktyviai dalyvavo. M. Z. į šį susivienijimą įsijungė ir dalyvavo 1994-1995 metais.

Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas motyvavo taip: V. Š. suburta asmenų grupė jos įkūrimo metu negalėjo būti įvardijama nusikalstamu susivienijimu, nes 1990 m. galioję įstatymai nenumatė baudžiamosios atsakomybės už tokios grupės įkūrimą; todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, iš jo šalinant aplinkybę, kad V. Š. įkūrė nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir sprogstamomis medžiagomis; pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Š. pagrįstai pripažintas kaltu tik už tai, kad jis aktyviai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje.

Sprendimą sutrumpinti M. Z. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje laikotarpį apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad teismui pateikta pažyma patvirtina, jog M. Z. nuo 1995 m. rugpjūčio 15 d. iki 2000 m. vasario 14 d. atliko bausmę Rusijoje, todėl tuo laiku dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje negalėjo.

Sprendimą perkvalifikuoti aptariamą nuteistųjų nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 redakcija) į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad naujasis įstatymas numato švelnesnę bausmę, yra lengvinantis nuteistųjų teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

2. A. R. turto prievartavimas ir poveikio šiam nukentėjusiajam darymas.

V. Š., R. L., V. B., A. A. , M. Z. nuteisti už turto prievartavimą, susijusį su žymios žalos padarymu, padarytą nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, narių. Šie asmenys nuteisti už tai, kad 1994 m. rugpjūčio mėn. 13 d. Telšiuose jie kartu su V. R., A. B. bei nenustatytais asmenimis prievartavo nukentėjusiojo A. R. turtą: nuvykę pas A. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini),  užuominomis grasindami A. R. ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš jį ir jo artimuosius, reikalavo sumokėti 10 000 JAV dolerių tariamą skolą. Nukentėjusiajam atsisakius mokėti, V.Š. atėmė iš jo buto raktus, automašinos “VW Golf” raktus bei dokumentus. Nusikalstamo susivienijimo nariai nukentėjusįjį A. R. įsodino į jo paties automobilį “VW Golf” ir nuvežė į jo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. Š. pareiškė, kad yra duodamas savaitės terminas, per kurį A. R. turi surasti ir perduoti V. Š. reikalaujamą pinigų sumą, nes priešingu atveju bus atimtas A. R. turtas: butas, baldai, automobilis. Nukentėjusiajam A. R. per nurodytą laikotarpį neįvykdžius jų reikalavimų, V. Š., A. A. , R. L., M. Z., V. B., kartu su V. R., V. B. vėl nuvyko į nukentėjusiojo butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir, tęsdami nusikalstamą veiką, vėl reikalavo 10 000 JAV dolerių sumos. A. R. atsakius, kad jis neturi šių pinigų, V. Š. nukentėjusiajam davė 10 dienų papildomą laikotarpį, per kurį A. R. turėjo surasti nurodytą sumą pinigų. A. R. neįvykdžius šių reikalavimų, V. Š. ir jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai išnešė iš A. R. buto visus baldus bei buitinę techniką, kainavusius 36 000 Lt, atėmė A. R. automobilį “VW Golf”, kainavusį 10 000 Lt., tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam A. R. 46 000 Lt materialinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistųjų veiksmus kvalifikavo kaip 2000 m. BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 1961 m. BK 2271 straipsnyje (1994-07-19 redakcija) numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad turto prievartavimas turi būti kvalifikuotas pagal 2000 m. BK 181 straipsnio 2 dalį, atitinkamai sušvelninant nuteistiesiems paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija nuosprendyje pažymėjo, kad BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – prievartaujamo turto didelė vertė – byloje nebuvo nustatinėjamas. Todėl veika kvalifikuotina pagal nustatytą vertinamąjį požymį – didelės (žymios) turtinės žalos padarymas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas panaikino veikos papildomą kvalifikavimą pagal 1961 m. BK 2271 straipsnį, nes pagal šią normą pirmosios instancijos teismas nebuvo paskyręs jokios bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pats to padaryti negalėjo, nes nei prokuroro, nei nukentėjusiųjų apeliacinių skundų dėl to nebuvo gauta. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismas  panaikino ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą iš sutapties. Todėl toliau šioje nutartyje šis motyvas nebebus kartojamas.

Už poveikį nukentėjusiajam A. R. nuteisti V. B., E. I., D. V.. Šie asmenys nuteisti už tai, kad veikdami V. Š. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, interesais, būdami šio nusikalstamo susivienijimo nariais, turėdami tikslą paveikti nukentėjusįjį A. R. baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-008-00, iškeltoje dėl V. Š. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių padarytų nusikaltimų, atliko tokius veiksmus:

V. B. 2000 m. lapkričio 9 d. atvyko pas A. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir duodamas suprasti, kad prieš jį ateityje gali būti panaudotas fizinis smurtas, liepė A. R. surašyti pareiškimą apie tai, kad jis nereiškia jokių pretenzijų V. Š., ankščiau prievartavusiam jo turtą. Tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį A. R., kad šis parengtinio tardymo metu ar teisme duotų melagingus parodymus apie jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą ir nusikaltimą padariusius asmenis.

E. I. ir D. V. 2000 m. lapkričio 24  d. Telšių m. įsisodino į D.V automobilį  nukentėjusįjį A. R. ir, užuominomis grasindami ateityje prieš jį pavartoti fizinį smurtą, įkalbinėjo nukentėjusįjį, kad šis surašytų pareiškimą, apie tai, kad neturi pretenzijų V. Š., prievartavusiam jo turtą, kad nurodytų, jog ankščiau jo rašytą pareiškimą dėl V. Š. nusikalstamų veiksmų vertė rašyti policijos pareigūnai. D. V. surašius A. R. vardu minėto turinio pareiškimą, E. I. kartu su D.V.  nugabeno A.R. į Telšių raj. 2-ąjį notarų biurą pas notarę N.U., kur vėl užuominomis grasindami ateityje prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą privertė A. R. notariškai patvirtinti D. V. paruoštą pareiškimą, kuriuo nukentėjusysis atsisakė bet kokių pretenzijų V. Š.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką E. I. ir D. V. 2000 m. gruodžio 12 d., apie 12 val., nuvyko pas nukentėjusįjį A. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir užuominomis grasindami ateityje pavartoti fizinį smurtą, pateikė A. R. jo vardu surašytą pareiškimą, kuriuo buvo pažymima, kad  A. R. nereiškia jokių pretenzijų V. R., R. L. ir A. A. kartu su V. Š. anksčiau prievartavusiems jo turtą. E. I. kartu su D. V. nukentėjusįjį A. R. nugabeno į Telšių raj. 2-ąjį notarų biurą pas notarę N. U., kur privertė notariškai patvirtinti jo vardu surašytą pareiškimą bei liepė A. R. teisėsaugos institucijose duoti parodymus, teisinančius jo atžvilgiu nusikaltimą padariusius V. Š., V. R., R. L., A. A. bei kitus nusikalstamo susivienijimo narius.

Pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995-12-20 redakcija) ir 2000 m. BK 233 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistiesiems palankesnis veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Todėl jų veiksmus perkvalifikavo iš 2000 m. BK 233 straipsnio 2 dalies į 1961 m. BK 297 straipsnio 2 dalį, be to, panaikino tų veiksmų kvalifikavimą iš sutapties.

V. K. turto prievartavimas.

Šiame epizode nuteisti: A. A. – pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, I. Š. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.  A. A. nuteistas už tai, kad aktyviai dalyvaudamas V. Š. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, įvykdė turto prievartavimą. Būtent, 1995 m., tiksli data nenustatyta, A. A. kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą įvykdyti turto prievartavimą, atvykęs pas nukentėjusįjį V. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo, kaip nusikalstamo susivienijimo nario autoritetu ir įtaka, pokalbio su V. K. metu užuominomis jam grasindamas asmeninio pobūdžio nemalonumais ateityje – panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, reikalavo sumokėti 5 tūkstančius JAV dolerių už tariamą skolą, tačiau nukentėjusiajam V. K. atsisakius mokėti ir pabandžius telefonu paskambinti policijai, A. A. su nenustatytu asmeniu iš buto pasišalino. Po kelių dienų A. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, kartu su nenustatytu asmeniu, Telšių m., Mindaugo gatvėje esančioje benzino kolonėlėje, pakartotinai reikalavo iš V. K. nurodytos pinigų sumos bei bandė prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą, bet nukentėjusysis V. K. suspėjo savo automašina iš įvykio vietos pasišalinti. Po to, 1996 m. vasarą A. A. kartu su kitu V. Š. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariu I. Š. bei nenustatytais asmenimis, tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, Telšių rajone, prie Lukšto ežero, vykusios šventės metu už tai, kad V. K. atsisakė mokėti prievartaujamą pinigų sumą,  panaudojo prieš V. K. fizinį smurtą – sudavė smūgius kumščiais bei kojomis V. K. į įvairias kūno vietas, bet įsikišus nukentėjusiojo pažįstamiems, A. A. ir I.Š. iš įvykio vietos pasišalino.

4. Plėšimas iš parduotuvės „Strategas“ ir A. K. turto prievartavimas.

a) plėšimas

Pirmosios instancijos teismas nustatė , kad:

V. Š., Vl. Š., A. S., dalyvaudami V. Š. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, bei nepriklausantis nusikalstamam susivienijimui Vyt. Š., panaudodami šaunamąjį ginklą, įsibrovę į patalpą, V. Š. suorganizavo, o Vl. Š., A. S. ir Vyt. Š. įvykdė plėšimą stambiu mastu, o būtent: V. Š., turėdamas tikslą aprūpinti savo paties vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narius mobiliojo ryšio priemonėmis, nenustatytu laiku pavedė Vl. Š., įtraukiant į nusikalstamą veiką nusikalstamo susivienijimo narius A. L. ir A. S., taip pat nepriklausantį nusikalstamam susivienijimui Vyt. Š., pagrobti iš A. K. firmos parduotuvės “Strategas”, esančios adresu (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonus. Plėšimas  iš parduotuvės “Strategas” buvo įvykdytas  1996 m. rugpjūčio mėn. 21 d. apie 16 val. 50 min. Tada A. L. ir V. J. parduotuvės patalpose užpuolė  pardavėją V. K.: A. L. pagrasino šaunamuoju ginklu – TT markės pistoletu bei panaudojo prieš V. K. fizinį smurtą – kumščiu sudavė V. K. smūgį į šoną ir liepė gultis ant žemės, jau ant žemės gulinčiam A. K. dar kartą smogė į šoną ir pareikalavo  stalčiaus raktų; V. J. kartu su A. L. surišo nukentėjusiajam rankas ir uždėjo ant galvos nepermatomą polietileninį maišelį, taip atimdami galimybę priešintis. Taip iš parduotuvės buvo pagrobtas svetimas turtas stambiu mastu - V. K. priklausantys 180 litų, 50 litų vertės piniginė bei A. K. IĮ “Strategas” parduotuvės prekės: įvairūs mobilieji telefonai, SAT imtuvai ir kitos prekės. Viso, buvo pagrobta A. K. prekių už 22 724.19 Lt. Išnešus iš parduotuvės, tos prekės buvo perduotos specialiai to laukusiems Vl. Š. ir A. S. Šie pagrobtus daiktus vėliau perdavė V. Š., kuris juos paskirstė tarp nusikalstamo susivienijimo narių.

Šią V. Š., A. S. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m.  BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad neįrodyta aplinkybė, jog nuteistieji į parduotuvę įsibrovė. Todėl buvo nuspręsta iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti vieną iš šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių – įsibrovimą į negyvenamąją patalpą. Be to, buvo panaikintas veikos kvalifikavimas iš sutapties, t. y. ir pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

Vl. Š. ir Vyt. Š. veiksmų kvalifikavimas neaptariamas, nes dėl šių asmenų kasacinių skundų negauta.

b) turto prievartavimas

V. Š. ir Vl. Š., dalyvaudami V. Š. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, veikdami nusikalstamo susivienijimo interesais, praėjus nenustatytam laiko tarpui po parduotuvės “Strategas” apiplėšimo, firmos savininkui A. K. kreipusis į V. Š. pagalbos, siekiant atgauti iš parduotuvės pagrobtas prekes, V. Š., žinodamas, kad prekes pagrobė jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, per tarpininką – nenustatytą asmenį vardu “Andrius”, pareikalavo išpirkos už galimai grąžintinas prekes –  70 %  pagrobtų prekių vertės, o po to sumažino reikalaujamą pinigų sumą iki 3 500 Lt, bei nurodė Vl. Š. už šią sumą grąžinti A. K. dalį iš parduotuvės “Strategas” pagrobtų prekių. Vl. Š. nuvežė A. K. dalį iš parduotuvės “Strategas” pagrobtų prekių ir šias prekes už 2000 Lt atlygį ir už 1500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną “Siemens S3” jam perdavė. Taip nuteistieji prievartavo nukentėjusiojo A. K. turtą, padarydami jam 3500 Lt materialinę žalą.

Šią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m.  BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino veikos kvalifikavimą iš sutapties, t. y. ir pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

5. Netikrų pinigų gaminimas ir paleidimas apyvarton.

Už netikrų pinigų gaminimą ir paleidimą apyvarton dideliais kiekiais nuteisti V. Š., R. L., E. I., I. Š., D. V.. Šie asmenys nuteisti už tai, kad dalyvaudami V. Š. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, pagamino ir paleido apyvarton dideliais kiekiais netikrus JAV dolerius, esančius apyvartoje, o būtent: 1996-2000 metų laikotarpiu Telšių mieste V. Š. kartu su R. L., E. I., I. Š., D. V., Al. Š., R. U., V. R., E. K., ir S. V. organizavo netikrų JAV dolerių gamybą bei jų paleidimą apyvarton dideliais kiekiais, kartu su Al. Š. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams nupirkti reikiamą įrangą - kompiuterius, fotoaparatą – refromasterį, spausdinimo stakles bei kitą įrangą. R. U. ir S.V. nurodė R. U. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pradėti gaminti žinomai netikrų 100 JAV dolerių banknotų pavyzdžius, kompiuterio pagalba tobulinti žinomai netikrų pinigų pavyzdžius. Vėliau V. Š. nurodė S. V., V. R., R. L., I. Š., D. V., E. I. ir nenustatytiems asmenims visą netikrų JAV dolerių gaminimo įrangą pergabenti į S. V. seneliui J. V. priklausantį vienkiemį Pašilės km., Skuodo r. Dar vėliau V. Š. nurodė S. V. toliau tobulinti netikro JAV dolerio pavyzdį, o S. V., V. R., R. L. ir E. K. pagaminus apie 5 000 vnt. 100 JAV dolerių žinomai netikrų kupiūrų – šiuos padirbtus apie pusę milijono JAV dolerių 1997 m. V. Š. kartu su Al. Š. nenustatytomis aplinkybėmis paleido apyvarton bei nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams JAV dolerių gaminimo įrangą perkelti į Telšių raj. Brėvikų km. G. J. sodyboje rūsyje esančią ir R. L., S. V. bei V. R. tam tikslui iš anksto įrengtą slėptuvę. S. V., V. R. ir R. L. gaminant netikrus 100 JAV dolerių banknotus, V. Š., kartu su  Al. Š. tiekė tam reikiamas medžiagas bei kontroliavo  gamybos procesą ir organizavo pagamintų netikrų JAV dolerių platinimą. S. V., V. R. ir R. L. pagaminus apie 10 milijonų netikrų JAV dolerių 100 JAV dolerių kupiūromis, V. Š., kartu su Al. Š. paėmė netikrus pinigus ir nenustatytomis aplinkybėmis dideliais kiekiais juos paleido apyvarton. 1999 m. V. Š. kartu su Al. Š. nurodė R. L., V. R. ir S.V. netikrų pinigų - JAV dolerių gamybos įrangą perkelti į Pašilės km., Skuodo r. esančią S. V. senelio J. V. sodybą, ten rūsyje specialiai įrengti slėptuvę ir joje pradėti gaminti netikras seno pavyzdžio 100 JAV dolerių kupiūras. Tuo pačiu metu V. Š. kartu su Al. Š. nusikalstamo susivienijimo nariams nurodė Plungės rajone Alsėdžių miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, V. V. nebaigto statyti gyvenamojo namo pagalbinėse patalpose įrengti kitas dirbtuves, kuriose nurodė E. I., I. Š. ir D. V. gaminti popierių su apsauginiais plaukeliais ir metaline apsaugine juostele bei užrašu “USA 100”, specialiai skirtą JAV dolerių gamybai. E. I., I. Š. ir D. V. pagamino ne mažiau kaip 1200 vnt. A4 formato lapų šio popieriaus. S. V., toliau vykdęs V. Š. nurodymą gaminti seno pavyzdžio netikrus JAV dolerius, parsivežė į Skuodo rajone, Pašilės kaime, įrengtą slėptuvę popierių, skirtą netikrų JAV dolerių gamybai, S. V. kartu su R. L. ir V. R. pagamintus seno pavyzdžio 100 JAV dolerių kupiūros 3 fotošablonus bei dvi spausdinimo plokštes, 100 JAV dolerių nominalo vertės 14 vnt. kupiūrų pusfabrikačių. 2000 m. balandžio mėn. 27 d. S. V. tolimesniame šių netikrų pinigų gamybos procese sulaikė policijos pareigūnai.

Šią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m.  BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino veikos kvalifikavimą iš sutapties, t. y. ir pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

6. Neteisėtas sprogmenų įgijimas ir realizavimas, svetimo turto sugadinimas granata sprogdinat autosaloną „Taigetė“.

a) neteisėtas sprogmenų įgijimas ir realizavimas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

V. Š. ir Vl. Š. , dalyvaudami V. Š. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, įvykdė neteisėtą sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų įgijimą, laikymą ir realizavimą. V. Š. nenustatytu laikotarpiu ir iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, Telšiuose neteisėtai įgijo ir laikė, neturėdamas atitinkamo leidimo tris kovines, pramonines Sovietų Sąjungos gamybos F-1 tipo granatas ir nenustatytą kiekį trotilo, kuriuos neteisėtai 1996 m. lapkričio 23 d. realizavo – perdavė Vl. Š. , A. L. ir S. L., nurodydamas susprogdinti Telšiuose esantį  automašinų saloną “Taigetė”. Vl. Š. 1996 m. laikotarpyje Telšių m., paimdamas iš nusikalstamo susivienijimo lyderio V. Š., neteisėtai įsigijo ir laikė, neturėdamas atitinkamo leidimo tris kovines, pramonines Sovietų Sąjungos gamybos F-1 tipo granatas ir nenustatytą kiekį trotilo. 1996 m. lapkričio mėn. 22 d. jis kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais S. L. ir A. L. Telšių mieste neteisėtai nugabeno tuos sprogmenis prie prekybos automobiliais salono “Taigetė”.

Šią V. Š. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje ir 234 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino veikos kvalifikavimą iš sutapties, t. y. ir pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

Kitų nuteistųjų veiksmų kvalifikavimas neaptariamas, nes dėl jų kasacinių skundų negauta.

b) svetimo turto sugadinimas granata sprogdinat autosaloną „Taigetė“

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

V. Š. ir Vl. Š. , dalyvaudami V. Š. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, įvykdė tyčinį svetimo turto sužalojimą visuotinai pavojingu būdu – susprogdinant, o būtent: V. Š. 1996m. lapkričio mėn. suorganizavo tyčinį svetimo turto – AB ”Taigetė” automašinų salono, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų sužalojimą visuotinai pavojingu būdu – susprogdinant. Jis nurodė Vl. Š. , A. L. ir S. L. susprogdinti AB “Taigetė” patalpas ir tuo tikslu perdavė jiems tris kovines Sovietų Sąjungos gamybos F-1 tipo granatas. 1996 m. lapkričio mėn. 23 d., 7 val. ryto, Vl. Š. , A. L. ir S. L. atvyko prie AB “Taigetė” pastato. A. L. pro langą įmetus vieną granatą į pastato vidų, įvyko sprogimas, kuris apgadino pastato patalpas bei viduje buvusius automobilius. Taip AB “Taigetė” buvo padaryta 3000 litų turtinė žala.

Šią V. Š. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino veikos kvalifikavimą iš sutapties, t. y. ir pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

Kitų nuteistųjų veiksmų kvalifikavimas neaptariamas, nes dėl jų kasacinių skundų negauta.

B. B. turto prievartavimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

A. A., dalyvaudamas V. Š. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, veikdamas nusikalstamo susivienijimo interesais, veikdamas kartu su trimis nenustatytais asmenimis, įvykdė turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą. 1998 m. vasario mėn. 10 d., naktį apie 0 val. 30 min., Telšių rajone, kelio Šiauliai-Palanga 75 km., prisistatęs policijos pareigūnu, tokiu būdu pasisavinęs policijos pareigūno vardą, jis reikalavo iš nukentėjusiojo B. B. pateikti, automobiliu „Kamaz“ (duomenys neskelbtini), gabenamos medienos dokumentus, kartu su bendrininkais pavartodamas fizinį smurtą – suduodant ne mažiau 4 kumščio smūgių į galvą bei vieną kartą įspiriant nukentėjusiajam į koją, taip padarant jam lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, reikalavo, kad B. B. perduotų 300 JAV dolerių. Po to nusikaltimo bendrininkai atėmė iš B. B. 100 Lt, nenustatytos markės skaičiavimo mašinėlę, kainuojančią 40 Lt, automobiliu „Kamaz“ (duomenys neskelbtini), gabentos medienos transportavimo dokumentus, B. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Kamaz“ (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), B. B. priklausančio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilinę magnetolą „Artech“,  taip padarydami nukentėjusiajam 190 Lt dydžio materialinę žalą.

Šias A. A. nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnyje, 2000 m. BK 181 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino tų veikų kvalifikavimą iš sutapties pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

8.  S. J. komercinės parduotuvės sprogdinimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

V. B., dalyvaudamas V. Š. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, nenustatytu laikotarpiu, iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, Telšių m., neturėdamas atitinkamo leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė dvi kovines, pramonines Rusijos (TSRS) gamybos F1 tipo granatas, atitinkančias daugiau kaip 0,1 kg sprogstamųjų medžiagų, kurias neteisėtai 1999 m. spalio 4 d. realizavo – perdavė A. K., kurias šis neteisėtai įgijo ir laikė, neturėdamas atitinkamo leidimo, ir 1999 m. spalio 4 d. realizavo – perdavė A. G., kuris jas neteisėtai įgijo ir laikė, neturėdamas atitinkamo leidimo, iš kurių vieną 1999 m. spalio 4 d., 4 val., panaudojo, sprogdindamas Telšių m., S. J. priklausančią komercinę parduotuvę, o kitą granatą kartu su A. K. išmetė į Masčio ežerą, esantį Telšių mieste.

Be to, V. B. ir A. K., suorganizavo A. G. įvykdyti, o A. G. įvykdė tyčinį svetimo turto – S. J. priklausančios komercinės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų sužalojimą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 1999 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą dieną, V. B. nurodė A. K. surasti asmenį, kuris įmestų į S. J. parduotuvę sprogmenis, parodė sprogdintiną parduotuvę ir perdavė A. K. nusikaltimo priemones – dvi kovines Rusijos (TSRS) gamybos F-1 tipo granatas; A. K. įkalbėjo A. G. įvykdyti V. B. užsakytą nusikaltimą, parodė kėsinimosi objektą ir perdavė A. G. nusikaltimo priemones – iš V. B. gautas granatas; 1999 m. spalio 4 d, 4 val., A. K. ir A. G. nuvykus prie S. J. priklausančios parduotuvės, A. G. pro langą į parduotuvę įmetė vieną granatą, kuri pastato viduje sprogo. Tokiu būdu V. B. ir A. K. suorganizavo, o A. G. įvykdė tyčinį pastato patalpų apgadinimą bei viduje buvusių prekių sunaikinimą, tuo padarydami S. J. 8 861, 40 Lt turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nurodytas veikas kvalifikavo taip: V. B. – pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį, 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) , A. K. – pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija), A. G. – pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija).

Apeliacinės instancijos teismas panaikino V. B. veikų kvalifikavimą iš sutapties pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

A. K. turto prievartavimas.

Pirmosios instancijos teismo G. R. nuteistas už tai, kad jis, aktyviai dalyvaudamas V. Š. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, įvykdė turto prievartavimą. Jis 2000 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, veikdamas bendrininkų grupe su nepriklausančiu nusikalstamam susivienijimui D. S., nukentėjusiojo A. K. bute, esančiame Telšiuose, (duomenys neskelbtini), grasindamas pavartoti prieš A. K. fizinį smurtą, atvirai reikalavo perduoti turtą – kad nukentėjusysis perleistų 10 ha miško plotą, esantį Telšių raj., Brizgių km., D. S., priversdamas A. K., išsigandusį, kad ateityje prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas, nuvykti pas notarą ir perrašyti šį miško plotą D. S.. Taip G. R. kartu su D. S. ir kitais nusikaltimo bendrininkais užvaldė 20 tūkstančių litų vertės A. K. turtą - 10 ha miško plotą Telšių raj., Brizgių km.

Pirmosios instancijos teismas šią G. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m. BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino veikos kvalifikavimą iš sutapties, t. y. ir pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

10. A. G. turto užvaldymas plėšimo būdu.

A. A. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, įvykdė plėšimą. 2000 m. gruodžio 5 d. apie 13.15 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu A. A. Telšių m., (duomenys neskelbtini), užpuolė A. G. ir, panaudodamas prieš jį fizinį smurtą – užlauždamas už nugaros rankas, prievarta bandydamas įsodinti jį į automašiną  bei grasindamas nusivežti į mišką, pagrobė jam iš striukės iškritusius mobiliojo ryšio telefoną “Nokia-3210” ir pakelį cigarečių “West ultra”, viso užvaldydamas svetimo turto už 750 Lt. Pasirodžius pašaliniams asmenims, nusikaltimo bendrininkai iš įvykio vietos pasišalino.

Pirmosios instancijos teismas šią A. A. veiką kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino veikos kvalifikavimą iš sutapties, t. y. ir pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

11. V. S. turto prievartavimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

D. V. , būdamas V. Š. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, nariu bei veikdamas nusikalstamo susivienijimo interesais, pasinaudodamas V. Š. , kaip „Šilinių” nusikalstamo susivienijimo vadovo kriminaliniu autoritetu, 2001 m. kovo-balandžio mėn., nenustatytą dieną, kartu su V. R. prievartavo V. S. turtą. 2001 m. kovo mėn. viduryje D. V. , nuvykęs pas V. S. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškė, kad perduoda V. Š. reikalavimus bei pats pareikalavo, kad nukentėjusysis V. S. nupirktų automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Telšių m., ir ją vėliau neatlygintinai perduotų D. V. nurodytam asmeniui, priešingu atveju grasino su nukentėjusiuoju susidoroti. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2001 m. balandžio 7 d., apie 14-15 val., D. V., kartu su V. R. sporto salėje (duomenys neskelbtini), lauko teniso varžybų metu vėl teigdami, kad veikia V. Š. vardu, grasino nukentėjusiajam V. S., kad jeigu nukentėjusysis neįvykdys reikalavimų nupirkti automašinų saugojimo aikštelę, prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas ir bus jam „pakabinta” 60 tūkst. JAV dolerių skola V. Š. D. V. kartu su V. R. toliau tęsdami nusikalstamą veiką po keleto dienų lauke prie tos pačios sporto salės V. S. atžvilgiu pavartoję psichologinį ir pagrasinę pavartoti fizinį smurtą – V. R. pareiškus, kad nukentėjusysis ruoštųsi “blogiausiam” ir kad jam jau “kabo” 60 tūkst. JAV dolerių skola V. Š., toliau reikalavo išpirkti automašinų stovėjimo aikštelę. Taip D. V. kartu su V. R., esant stambaus masto turtiniam reikalavimui, prievartavo V. S. turtą, tačiau turto neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusysis apie prieš jį daromą nusikaltimą pranešė policijai.

Pirmosios instancijos teismas šią D. V. veiką kvalifikavo pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m. BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino veikos kvalifikavimą iš sutapties, t. y. ir pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį.

Byloje paduotų kasacinių skundų esmė

Nuteistasis D. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu, ir jį išteisinti. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Taip pat, kasatorius, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo apeliacinio skundų argumentų, taip nevisiškai išnagrinėdamas byloje paduotą apeliacinį skundą. Nuteistasis mano, kad pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį ir  BK 249 straipsnio 2 dalį jis buvo nuteistas nepagrįstai, nes byloje nėra surinkta įrodymų, jog jis būtų dalyvavęs nusikalstamame susivienijime. Anot kasatoriaus, jau vien iš pateiktos kaltinimo formuluotės akivaizdu, kad kaltinimas neturėjo pakankamai įrodymų inkriminuoti jam nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje. Kasatoriaus teigimu, kaltinimas apsiribojo tik bendromis frazėmis, nenurodant konkrečių faktų. Nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neatsakė į šiuos klausimus: kuo pasireiškė jo laisvanoriškas įsitraukimas į nusikalstamą susivienijimą; į kokį asmenį dėl įstojimo jis kreipėsi; kokioje vietoje, kokiomis aplinkybės tai įvyko. Be to, nuteistojo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentą, jog nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis žinojo apie nusikalstamo susivienijimo narių turėtus ginklus ar sprogmenis. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos dar ir dėl  to, kad: jo mobiliojo ryšio telefonas nebuvo paimtas kaip daiktinis įrodymas, nors nuosprendyje teigiama, jog susivienijime buvo palaikomi glaudūs ryšiai apsirūpinus ryšio priemonėmis; teismas nepagrįstai nurodo, jog buvo palaikomi glaudūs ryšiai tarp visų asmenų, nes nustatyta, jog M. Z. nusikalstamame susivienijime dalyvavo 1994-1995 metais, o kasatorius - nuo 1996 m. Kasatorius nurodo, kad V. B. , S. L.,  S. V., R. U., V. R. parodymai yra nenuoseklūs prieštaringi, jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai ir jie neįrodo, jog jis: turėjo ginklą ar bent žinojo apie šaunamuosius ginklus ar sprogstamąsias medžiagas; palaikė glaudžius ryšius; buvo apsirūpinęs ryšio ir transporto priemonėmis; laisvanoriškai įstojo į nusikalstamą susivienijimą ir apie tai žodžiu ar raštu pranešė susivienijimo nariams; įnešė ar ėmė pinigus iš bendros kasos.

              Aptardamas atskirus nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, kasatorius tvirtina, kad už netikrų pinigų gaminimą ir paleidimą apyvarton jis nuteistasis nepagrįstai. Anot D. V. , teismo išvados dėl jo kaltumo nėra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuteistojo nuomone, šiame epizode teismas nepagrįstai rėmėsi S. V. ir R. U. parodymais, nes jie nekonkretūs, tendencingi, melagingi ir prieštaringi. Analizuodamas R. U. parodymus nuteistasis nurodo, jog šis iš nusikalstamo susivienijimo pasitraukė 1994 m., o teismo nustatyta, kad D. V. nusikalstamam susivienijimui priklausė nuo 1996 m. Analizuodamas S. V. parodymus nuteistasis nurodo, kad šis jį kaip popieriaus gamyboje ir įrangos pervežime dalyvavusį asmenį paminėjo tik akistatoje su V. R., kuomet buvo praėję daugiau nei metai nuo nusikaltimo tyrimo pradžios. 

              Kasatorius tvirtina, kad už V. S. turto prievartavimą jis nuteistas taip pat nepagrįstai, nes teismas rėmėsi iš esmės vien tik V. S. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai.

              Anot kasatoriaus, epizode dėl poveikio darymo nukentėjusiajam A. R. teismas nepagrįstai rėmėsi: melagingais A. R. parodymais; J. G. parodymais, nes tokia liudytoja iš viso neminima bylos medžiagoje, todėl teismas jais remdamasis pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas; M. P. parodymais, kurie nepatvirtina, kad kasatorius darė poveikį A. R.; N. U. parodymais, kurie taip pat nepatvirtina, jog jis darė poveikį A. R. Be to, kasatorius teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog A. R. buvo įsodintas į D. V. automobilį, nes bylos medžiaga nenustatyta, jog jis automobilį turėjo.

              Anot nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis neištirtais byloje įrodymais ir nesančiais byloje duomenimis, pasiremiant prielaidomis ir samprotavimais. Nuteistojo nuomone: teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų leistinumo ir liečiamumo principus; rėmėsi liudytojų, kurie negalėjo būti apklausti kaip liudytojai parodymais, nes jie liudijo apie savo pačių padarytas nusikaltimas veikas. Tuo, nuteistojo manymu, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Kasatorius mano, kad padaryti pažeidimai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismo šališkumą, nuteistojo nuomone, patvirtina ir tai, kad buvo skirtos griežtesnės bausmės nei prašė prokuroras. Be to, nuteistasis teigia, jog: teismas nepagrįstai apsunkino jo padėtį nurodydamas, kad neatlyginta žala nukentėjusiesiems, nes tokia žala iš jo nebuvo priteista; nepagrįstai neatsižvelgė, kad jis teisiamas pirmą kartą; nepagrįstai jo asmenybę įvertino neigiamai, nes rėmėsi vien tik pamąstymais, prielaidomis ir samprotavimais. Nuteistasis teigia, kad buvo apribotos ir jo galimybės naudotis procesinėmis teisėmis, nes: ikiteisminis tyrimas atliktas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų; apie teismo posėdį 2002 m. vasario 18 d. nebuvo pranešta visiems proceso dalyviams ir jiems neatvykus posėdis nebuvo atidėtas. Dar vienas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nuteistojo nuomone, buvo padarytas dėl to, kad: 2001 m. lapkričio 14 d. teisėjas V. S. buvo atleistas iš Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų; dekretas įsigaliojo 2001 m. lapkričio 30 d. V. S. 2001 m. lapkričio 14 d. paskirtas Šiaulių apygardos teismo teisėju; dekretas įsigaliojo 2001 m. gruodžio 3 d.; baudžiamoji byla V. S. paskirta nagrinėti 2001 m. lapkričio 26 d. t.y. jam dar nepradėjus dirbti Šiaulių apygardos teisme. Be to, nuteistasis mano, kad esminis pažeidimas buvo padarytas ir dėl to, jog liudytoju buvo apklaustas advokatas M. P., kuris šioje byloje gynė R. L., V. R. ir V. Š. .

              Kasaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėjos prašo: skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių nuosprendžio dalį, kurioje V. Š. nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikoje, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti;  skundžiamų nuosprendžių dalį, kurioje jis nuteistas už A. R. turto prievartavimą, pakeisti - perkvalifikuoti šią jo veiką pagal baudžiamojo įstatymo ypatingosios dalies straipsnį, numatantį atsakomybę už savavaldžiavimą; skundžiamų nuosprendžių dalį, kurioje jis nuteistas už plėšimą ir turto prievartavimą iš įmonės „Strategas“, už įmonės „Taigetė“ turto sunaikinimą, neteisėtą ginklų ir sprogmenų įgijimą ir laikymą, bei netikrų JAV dolerių gamybą, panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šiuos prašymus kasatorės motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, netinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl neištirtų veikų, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Be to, kasatorės mano, kad vertindami įrodymus teismai pažiedė įrodymų leistinumo ir liečiamumo principus. Nuteistojo V. Š. gynėjos teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė dėl kitų teismų priimtų sprendimų ir įsiteisėjusių nuosprendžių nustatytų aplinkybių, abejodamas tų nuosprendžių nustatytų aplinkybių teisumu ir kvestionuodamas šių teismų priimtus nuosprendžius, bei pakeisdamas jau nustatytus faktus, neatnaujinus proceso šiose bylose. Taip pat, anot nuteistojo gynėjų, teismas rėmėsi parodymais liudytojų, kurie negalėjo būti apklausti kaip liudytojai, nes davė parodymus apie savo pačių padarytas nusikalstamas veikas arba yra tokių asmenų šeimos nariai ar artimi giminaičiai, tuo esminiai pažeisdamas teisę į gynybą. Nuteistojo V. Š. gynėjos skunde tvirtina, kad teismas rėmėsi neištirtais byloje įrodymais ir nesančiais byloje duomenimis, prielaidomis ir samprotavimais.

              Apeliacinės instancijos teismas, kasatorių teigimu, nuteisdamas V. Š. pagal BK 249 straipsnį, skyrė dėmesį fakultatyviniams šioje normoje numatyto nusikaltimo požymiams, nenustatydamas pačios nusikaltimo sudėties. Kasatorės nurodo, jog: teismai nenurodė kokiems sunkiems nusikaltimams buvo suburtas susivienijimas 1990 m., kai tuo tarpu pirmas nusikaltimas, kurį įvykdė nuteistieji, yra turto prievartavimas iš A. R. 1994 m.; teismai nurodė, jog susivienijime dalyvavo trys nariai, t.y. V. Š. , V. B. ir G. R. , tačiau G. R. nėra įvykdęs jokio sunkaus nusikaltimo nė su vienu iš nuteistųjų, todėl trūksta būtino nusikalstamo susivienijimo požymio – trijų narių skaičiaus. Kasatorės mano, kad jų ginamojo veika A. R. turto prievartavimo epizode kvalifikuota netinkamai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo skoliniai santykiai, dėl to, esant įrodymams, jo veika galėtų būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. Anot nuteistojo gynėjų, dviprasmiškas ir kaltinimas dėl sprogstamųjų medžiagų, kadangi teismas nustatė, kad V. Š. neteisėtai įgijo ir laikė, neturėdamas atitinkamo leidimo, nenustatytą kiekį trotilo, iš kitos pusės, pasisakydamas dėl kvalifikacijos ir sprogstamųjų medžiagų kiekio, teismas kalba apie sprogstamųjų medžiagų kiekį trijose granatose ir nemini trotilo. Be to, kaip nurodo nuteistojo gynėjos, nėra pagrindo plėšimą iš parduotuvės „Strategas“ kvalifikuoti kaip padarytą panaudojant šaunamąjį ginklą, nes ginklas nebuvo išimtas, jis nebuvo tirtas ir nėra nustatyta, kad tai šaunamasis ginklas. Anot kasatorių, tas pat pasakytina ir apie kitą plėšimą kvalifikuojantį požymį – stambų mastą, kadangi byloje nėra reikiamų dokumentų apie įmonei „Strategas“  padarytą žalą. Kasatorės skunde tvirtina, kad pagrobtų daiktų sąrašas nėra tas dokumentas, kuris turėtų būti vagystės ar plėšimo baudžiamojoje byloje. Be to, kasatorių nuomone, jų ginamojo veika netinkamai kvalifikuota ir netikrų JAV dolerių gamybos epizode, nes bylos duomenys patvirtina, kad jis galėtų būti apkaltintas tik  šio nusikaltimo slėpimu. Nuteistojo V. Š. gynėjos teigia, kad nusikaltimai nėra ištirti, o baudžiamojon atsakomybėn patraukti ne visi asmenys, nes A. L. yra tiesioginis plėšimo iš parduotuvės „Strategas“ bei auto salono „Taigetė“ susprogdinimo vykdytojas, bet nėra patrauktas byloje atsakomybėn, o įvardijamas liudytoju, kurio veiksmai yra palikti tirti kitoje byloje. Kasatorės mano, kad pirmosios instancijos teisme S. L., R. U., S. V., V. B. apklausti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl šių asmenų parodymai pirmosios instancijos teisme negali būti laikomi įrodymais. Kaip nurodo nuteistojo V. Š. gynėjos, iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kitoje byloje, kurios Nr. 02-1-008-00. Todėl šioje byloje jis laikytinas kaltinamuoju, o jo apklausa liudytoju pažeidžia teisę į gynybą. Taip pat, kasatorių nuomone, teisę į gynybą pažeidžia ir teismo požiūris į Vl. Š. parodymų pakeitimą. Teismas teigia, kad dėl to jis nenuoširdus, t. y. teismas neatsižvelgia į įstatyme numatytą kaltinamojo teisę duoti parodymus, kurie yra vienas iš jo gynimosi nuo pareikšto kaltinimo būdų. Argumentuodamos teiginį, jog teismas rėmėsi netirta byloje medžiaga ir nuosprendžiuose samprotavo, nuteistojo gynėjos nurodo, jog vertindamas įrodymus dėl 1990-2000 metais įvykdytų nusikaltimų teismas, pasisako dėl 2003 m. birželio 15 d. įvykio, dėl kurio nuosprendžio priėmimo metu dar tik vyko ikiteisminis tyrimas. Anot kasatorių, teismo argumentai, kad pasikėsinimas į A. K. , įvykdytas 2003 m. birželio 15d., kai visi teisiamieji buvo sulaikyti, įrodo nusikalstamo susivienijimo kūrimą, tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida, bylojanti apie tai, kad kitų įrodymų byloje nėra. Taip pat, nuteistojo V. Š. gynėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. R. turto prievartavimo nusikalstamą veiką savotiškai patvirtina vėliau nusikalstamo susivienijimo narių darytas poveikis šiam nukentėjusiajam, nesiderina su baudžiamajame procese priimtina įrodinėjimo doktrina. Kasatorės tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos mieste rastos granatos ir sprogmenys, kuriuos rado S. L. ir 1997 m. kovo 25 d. perdavė pareigūnui M., yra tie patys sprogmenys, kuriuos S. L. neva gavo iš V. Š. tikslu susprogdinti auto saloną „Taigetė“, yra teismo samprotavimas neparemtas bylos medžiaga. Be to, kasatorės teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog T. būtų apklaustas nukentėjusiuoju ar liudytoju, jis nebuvo kviečiamas į teismą.  Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad S. L. duoda teisingus parodymus dėl šio asmens turto prievartavimo, todėl teismas abejoja išteisinamojo nuosprendžio šioje dalyje pagrįstumu. A. R. turto prievartavimo epizode, kasatorių nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi iš esmės vien tik melagingais nukentėjusiojo parodymais. Be to, anot kasatorių, teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų dėl užvaldyto turto priklausymo A. R. Nuteistojo V. Š. gynėjos skunde teigia, kad jų ginamajam pateiktas nekonkretizuotas ir nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais kaltinimas, kuo šiurkščiai pažeista jo teisė į gynybą ir BPK 162 straipsnio nuostatos. Kasatorių tvirtinimu, kaltinamoji išvada surašyta nesilaikant BPK 230, 231 straipsnių reikalavimų; pakeitus kaltinimą, kaltinamajam nebuvo suteikta galimybė duoti parodymus apie naujai pareikštus kaltinimus ir taip realizuoti savo teisę į gynybą. Be to, dalis nuteistojo V. Š. gynėjų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų yra visiškai analgiški nuteistojo D. V. kasacinio skundo argumentams. Tai argumentai apie: teismo posėdį, apie kurio datą nebuvo pranešta visiems proceso dalyviams; teisėją S.; advokato M. P. apklausą.

Nuteistasis E. I. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino visų jo apeliacinio skundo argumentų, taip nevisiškai išnagrinėdamas byloje paduotą apeliacinį skundą. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jos nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Kasatorius, aptardamas surinktus įrodymus bei savaip juos interpretuodamas, tvirtina, kad nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu jis jokios prievartos nenaudojo. Be to, E. I. įsitikinęs, kad A. R. parodymai apie šio kasatoriaus priklausymą nusikalstamam susivienijimui nėra teisėtai gauti duomenys, nes jokios savo nuomonės patvirtinimo jis nepateikė. Nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo, nenurodydamas jokių motyvų, suabejojo liudytojų M. P. ir N. U. parodymais, kurie iš esmės paneigia A. R. teiginius. Taip pat nuteistajam nesuprantama, kodėl teismas rėmėsi J. G. parodymais, kurie prieštarauja liudytojos N. U. parodymams. Anot E. I. , teismas tinkamai neįvertino ir nepasisakė dėl V. R. parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu, kurie patvirtina, jog kasatorius prie netikrų JAV dolerių gamybos ir jų paleidimo apyvarton nėra niekuo prisidėjęs. Nuteistasis skunde tvirtina, kad teismas, jo kaltę gaminant netikrus JAV dolerius grindė vien tik S. V., kuris yra suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Anot nuteistojo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis savanoriškai įsitraukė į V. Š. vadovaujamą nusikalstamą susivienijimą nuo 1996 m., nes byloje nustatyta, jog S. V. netikrus dolerius gamino ir paleido apyvarton 1997 m.–1999 m.             

Nuteistasis A. A. kasaciniu skundu prašo: 1) Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje) bei pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (už B. B. turto prievartavimą) panaikinti ir jį išteisinti; perkvalifikuoti jo veikas: iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 1 dalį (A. R. turto prievartavimo epizode), iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį ( V. K. turto prievartavimo epizode), iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį ( A. G. turto plėšimo epizode). Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į jo apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą vertino vienpusiškai ir neobjektyviai, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis teigia, kad savo veiksmus A. R. turto prievartavimo epizode jis galėjo suvokti tik kaip pagalbą atsiimant skolą, todėl jo tyčia galėjo būti nukreipta tik į savavaldžiavimo veiką. Anot nuteistojo, byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis ketino ir siekė dalyvauti A. R. turto prievartavime. Kasatoriaus nuomone, teismas įrodymus vertino vieniems iš jų suteikdamas didesnę įrodomąją galią, dėl to jo veika buvo kvalifikuota netinkamai. Nuteistojo manymu, teismas netinkami vertino jo veiką ir V. K. turto prievartavimo epizode. Kasatorius skunde tvirtina, kad teismas rėmėsi iš esmės vien tik V. K. ir jo žmonos V. K. parodymais, ignoruodamas tai, kad V. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi iš keršto kasatoriui, kadangi A. A. buvo teistas už V. K. išžaginimą. Nuteistasis mano, kad, esant abejonių dėl pinigų reikalavimo iš V. K. , teismas galėjo remtis liudytojų parodymais tik dėl jo dalyvavimo susistumdyme su V. K. ir jo veiksmus galėjo vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta BK 284 straipsnyje. Taip pat ir A. G. plėšimo epizode, kasatoriaus nuomone, jo veiksmai turėjo būti įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, nes nukentėjusiojo daiktų jis neužvaldė, o tik susistumdė su juo. Nuteistasis tvirtina, kad jam pareikštas kaltinimas dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje yra grindžiamas išimtinai vieno liudytojo V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nėra nė vienos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, kuri būtų padaryta dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis teigia, kad nėra įrodytas būtinas ir skiriamasis požymis, kuris atriboja nusikalstamą susivienijimą nuo kitų bendrininkavimo formų – sistemiškumas, kai nusikaltimai yra pragyvenimo šaltinis. Kasatoriaus nuomone, tik aktyviai bendrininkaujant BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta forma galima susivienyti ir „realizuoti“  nusikalstamo susivienijimo dispoziciją ir tik tokiu atveju gali atsirasti atsakomybė pagal BK 249 straipsnį. Kasatorius mano, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 249 straipsnį. Jis nėra pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais ir veikiant kaip nusikalstamo susivienijimo nariai. Todėl jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje nėra įrodytas.

              Nuteistojo G. R. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti jo ginamajam priimtus skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą prieš G. R. nutraukti. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, konkrečios BK bendrosios dalies normos ( tačiau tolesniame  skundo  tekste kasatorius pamini ne BK , o BPK 1 straipsnį, kuriame įtvirtintas vienas svarbiausių baudžiamojo proceso paskirties principų – kad nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas). Toliau skunde nuteistojo G. R. gynėjas aptaria byloje surinktus įrodymus.  Jis teigia manąs, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi prieštaringais liudytojo V. B. parodymais apie tai, kad G. R. priklausė V. Š. vadovaujamai nusikalstamai grupuotei, kad V. B. vežė maisto produktus G. R. į koloniją. Anot kasatoriaus, teismas netikrino, ar šie melagingi liudytojo parodymai atitinka tiesą (atitinkama rašytinė medžiaga yra kolonijoje). Taip pat, gynėjo nuomone, neobjektyvūs ir todėl kritiškai vertintini ir liudytojo A. K. parodymai, nes jų turinys bylos tyrimo laikotarpiu keitėsi. Gynėjas tvirtina, kad teismai, vertindami liudytojų A. B., A. K., K. B., O. D., V. V., R. V., J. J., L. P., A. M. T. parodymus, apsiribojo tik lakonišku jų turinio išdėstymu. Tačiau, anot kasatoriaus, teismai neatliko bent minimalios palyginamosios šių parodymų esmės analizės, neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad jie buvo nepakankami ir neinformatyvūs, kaltinant G. R. A. K. turto prievartavimu. Be pagrindo, kasatoriaus nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. K. teigė buvęs mušamas, tačiau atitinkamo teismo medicininio pažymėjimo niekam nepateikė. Be to, gynėjas skunde nurodo, jog teismas A. K. parodymus įvertino kaip nuoseklius ir patikimus, tačiau be dėmesio paliko aplinkybę, kad iš dešimties apklaustų asmenų, nė vienas nepatvirtino, kad G. R.  mušė nukentėjusįjį. Tai, kad, tiriant šią baudžiamąją bylą, teismai tyrė ir vertino įrodymus nepilnai, nevisapusiškai ir tendencingai, parodo ir tai, kad  pirmosios instancijos teisme nebuvo paklaustas liudytojas D. S., nors teismo posėdyje jis dalyvavo. Jį apklausus apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog pastarasis davė G. R. palankius parodymus siekdamas jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gynėjas mano, kad teisme nebuvo užtikrintas normalus įrodinėjimo procesas. Šį teiginį pagrįsdamas, jis nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi S. L. ir V. B. parodymais apie tai, kad G. R., periodiškai atlikdamas laisvės atėmimo bausmes, nuolatos palaikė ryšį su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais bei aktyviai dalyvavo šio susivienijimo veikloje. Gynėjas teigia, kad S. L. pirmame teismo posėdyje pateikė radikaliai skirtingai nuo kitų jo parodymų versiją apie konkrečias aplinkybes. Gynėjas mano, kad minimų liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes G. R. neturėjo jokios galimybės realiai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti konkretaus susivienijimo veikloje. Esant tokioms aplinkybėms, gynėjo nuomone, teismai G. R. veiksmus liečiančius įrodymus vertino izoliuotai vienus nuo kitų, paneigė  jo gynybos versiją iš esmės remdamiesi tik prielaidomis. Anot kasatoriaus, BPK 20 straipsnio reikalavimų ignoravimas teismų nuosprendžiuose sutrukdė teismams nešališkai, išsamiai išnagrinėti bei įvertinti G. R. liečiančius įrodymus, suformuoti teisingas išvadas ir priimti pagrįstą sprendimą.

Nuteistasis R. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl jam inkriminuotų veikų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nuteistasis skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo apeliacinio skundo argumentų, t. y. nevisiškai išnagrinėjo byloje paduotą apeliacinį skundą, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai, anot nuteistojo, patvirtina šie argumentai: apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašant, kurie nuteistieji skundžiasi A. R. turto prievartavimo epizode, jo pavardė neminima; pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog vėliau nusikalstamo susivienijimo narių darytas poveikis nukentėjusiajam A. R. patvirtina ir kasatoriaus kaltę prievartavus turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo teiginį, kad poveikis nukentėjusiajam A. R. darytas R. L. to nežinant, esant suimtam; nepasisakyta ir dėl argumento, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nemotyvuotai rėmėsi nenuosekliais, prieštaringais nukentėjusiojo A. R. parodymais, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga; apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visiškai neanalizuojami įrodymai, kurių pagrindu padaryta išvada, kad turtas iš A. R. buvo prievartaujamas, nenurodoma, kodėl veika nekvalifikuota kaip savavaldžiavimas, motyvai, paaiškinantys, kodėl atmetami šią išvadą paneigiantys įrodymai, motyvai, paaiškinantys kodėl netiriami apeliacinio skundo argumentai. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nenurodė motyvų, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Anot nuteistojo, minimų BPK normų pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius tvirtina, jog jis nusikalstamam susivienijimui nepriklausė. Anot kasatoriaus, tai patvirtina aplinkybė, kad dėl šio nusikaltimo pirmosios instancijos teisme buvo apklausta daugiau kaip 30 liudytojų, tačiau nė vienas jo pavardės nenurodė. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik V. R. pirminiais parodymais apie jo priklausymą nusikalstamam susivienijimui, nes šių parodymų V. R. teisme atsisakė ir paaiškino, kad jie buvo gauti panaudojant procese neleistinas priemones. Be to, nuteistasis skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie susivienijimo apsiginklavimą. Kasatorius skunde tvirtina, kad darant nusikaltimus, kurie inkriminuoti jam, nebuvo panaudoti jokie ginklai, kad apie ginklus jis nieko nežinojo, kad nė vienas nukentėjusysis ar liudytojas neparodė, jog jis žinojo apie šaunamųjų ginklų panaudojimą darant kitus nusikaltimus. Anot nuteistojo, teismų išvados apie kitų nusikalstamo susivienijimo narių neva turėtą „ginkluotę“ yra nepagrįstos, nes jos paremtos tik liudytojų, sutikusių bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir dėl to buvusių akivaizdžiai suinteresuotais, parodymais. Be to, kaip teigia nuteistasis, šaunamieji ginklai ir nebuvo rasti.

              Nuteistasis I. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl jam inkriminuotų veikų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nuteistasis tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad jos nėra pagrįstos išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat, nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo apeliacinio skundo argumentų, t. y. nevisiškai išnagrinėjo byloje paduotą apeliacinį skundą, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatas. Anot kasatoriaus, teismas visiškai nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių, jog jis niekada į jokį nusikalstamą susivienijimą savanoriškai ar kaip kitaip neįsiliejo ir jo veikloje nedalyvavo. Kaip teigia nuteistasis, nė vienas iš nuosprendyje nurodytų liudytojų nesugebėjo ir negalėjo nurodyti, iš kokių šaltinių jiems žinoma apie jo neva priklausymą nusikalstamam susivienijimui, apie tai, jog jis neva žinojo apie daromus nusikaltimus, turėjo finansinės naudos, ryšio priemones, kuriomis palaikė glaudžius ryšius su kitais susivienijimo nariais. Nuteistasis I. Š. kasaciniame skunde teigia, jog apeliacinės instancijos teismas neatsakė ne tik į tuos jo apeliacinio skundo argumentus, kurie liečia įrodymus, bet ir į argumentus, liečiančius veikų kvalifikavimą. Anot kasatoriaus, pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti nuteistas tik tada, kai jis žino, kad nusikalstamas susivienijimas yra ginkluotas šaunamaisiais ginklais ar sprogstamomis medžiagomis. Nuteistasis tvirtina, kad savo apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs, jog apie nusikalstamo susivienijimo apsiginklavimą jam nieko nebuvo žinoma, tačiau į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas neatsakė. Teismas apsiribojo teiginiu, jog veikos kvalifikavimui pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį pakanka, kad bent dalis susivienijimo narių būtų ginkluoti. Grįždamas prie įrodymų analizės, kasatorius teigia, kad nuteisdamas jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį teismas nepagrįstai rėmėsi V. B. , R. U., S. L., S. V. neatitinkančiais tikrovės bei nenuosekliais parodymais. Kasatorius tvirtina, kad paminėtų asmenų parodymai yra abstraktūs -  juose nepateikiami jokie konkretūs faktai. Be to, anot kasatoriaus, V. K. turto prievartavimo epizode teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šį nusikaltimą jis padarė įsiliejęs į nusikalstamą susivienijimą, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie nusikaltimą padariusios asmenų grupės sudėtį. Be to, nuteistasis mano, kad teismas tinkamai neįvertino pirminių V. R. parodymų, kurie, anot kasatoriaus, patvirtina, kad jis nedalyvavo gaminant ir paleidžiant apyvarton netikrus JAV dolerius.

Nuteistasis V. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nuteistasis teigia, kad BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika jam inkriminuota nepagrįstai, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų galinčių patvirtinti tokią teismo išvadą. Kasatorius mano, kad teismų sprendimuose nėra nurodyta visuma būtinų 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių ir tai, anot jo, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo jo veika kvalifikuojama pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 redakcija) bei panaikinama papildoma kvalifikacija pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį. Be to, kasatorius teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes kaltinamoji išvada yra su esminiais trūkumais, pareikšti kaltinimai nebuvo konkretūs, suprantami, nebuvo aiškūs kaltinime nurodytų veiksmų tikslai, motyvai, pagrindiniai duomenys, kuriais kaltinimas grindžiamas. Kasatorius tvirtina, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi suinteresuotų liudytojų V. B. , R. U., S. L., S. V. parodymais. Anot kasatoriaus, jis nepagrįstai nuteistas ir A. R. turto prievartavimo epizode. Be to, nuteistasis mano, kad jeigu jis ir būtų prieš A. R. atlikęs kokius nors panašius veiksmus, tai atitiktų savavaldžiavimo sudėties požymius, nes A. R. pripažįsta ir nepaneigia tam tikrų skolinių santykių su V. Š. ir savo turto netekimą susieja su V. Š. pretenzijomis, kurios tariamai buvo sprendžiamos jam nepriimtinu būdu. Tai, kasatoriaus nuomone, santykiai, kilę iš civilinių teisinių santykių, ir jokiu aspektu negalėtų būti pripažinti turto prievartavimu. Nuteistasis mano, kad teismas pažeidė viešumo ir nepriklausomumo principus, nes rėmėsi V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kai jis buvo apklausinėjamas vienas, nesant galimybės jam užduoti klausimus ir nepagrįstai atmetė V. R. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Kasatorius tvirtina, jog jis nepagrįstai nuteistas ir už sprogstamųjų medžiagų įgijimą, S. J.  turto sunaikinimą susprogdinant. Šis kaltinimas, nuteistojo nuomone, jam buvo pareikštas nesant visiškai jokių įrodymų, buvo abstraktus, todėl jis neturėjo tinkamos galimybės nuo tokio kaltinimo gintis. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes skyrė griežtesnes bausmes nei prašė prokuroras. Taip pat, kasatorius skunde nurodo, jog liko nepaneigta, kad jis nuo 1995 m. iki 1999 m. gyveno Klaipėdoje, kur dirbo statybose. Tai, anot kasatoriaus, patvirtina, kad jis negalėjo dalyvauti kokiuose nors su V. B. , S. L., R. U. daromuose nusikaltimuose.

Nuteistasis M. Z. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino visų jo apeliacinio skundo argumentų, taip nevisiškai išnagrinėdamas byloje paduotą apeliacinį skundą. Nuteistasis teigia, kad jis nusikalstamam susivienijimui nepriklausė ir nedalyvavo jo veikloje. A. R. turto prievartavime, nuteistojo teigimu, V. Š. paprašytas jis dalyvavo tik kaip automobilio vairuotojas. Todėl, kasatoriaus nuomone, šią jo veiką teismas turėjo kvalifikuoti kaip nusikaltimą įvykdyti padėjusio asmens veiksmus, t. y. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį. Be to, nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai patikslino pirmosios instancijos teismo nustatytą laikotarpį, kuriuo jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje,  t. y. 1994 m. – 2000 m. liepos 19 d. laikotarpį pakeitė į 1994 m.– 1995 m. laikotarpį, nes kasatorius teismui yra pateikęs dokumentus, paliudijančius, jog jis jau nuo 1995 m. liepos 7 d. negyveno Lietuvoje.

              Nuteistasis A. K. kasaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti: sušvelninti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį jam paskirtą bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, subendrinti su kitomis bausmėmis apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams. Kasatorius mano, kad pagal BK 253 straipsnio 2 dalį teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes nesivadovavo BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, nuteistasis mano, kad bendrindamas bausmes teismas turėjo taikyti ne dalinį bausmių sudėjimo, o jų apėmimo būdą, nes jo padaryti BK 253 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo skundžiamus teisimų sprendimus pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad F- 1 tipo granatoje yra apie 50-55 g trotilo ir tokia granata buvo viena, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistasis nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino visiškai, įvardijo nusikaltimo užsakovą, todėl teismas nepagrįstai skyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Kasatorius tvirtina, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu yra skirtingi todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai naudodami psichologinį smurtą privertė jį duoti melagingus parodymus. Kaip teigia nuteistasis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai V. K. ir S. P. žinodami, kad jis yra priklausomas nuo narkotikų, tuo pasinaudojo ir privertė pasirašyti po parodymais, kuriuose teigiama, kad nusikaltimo užsakovas buvo V. B. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu, nuteistojo tvirtinimu, jis davė teisingus parodymus apie tai, kad nusikaltimo užsakovas buvo R. U. Todėl, nuteistasis mano, kad V. B. dėl S. J. parduotuvės sprogdinimo turi būti išteisintas, o baudžiamojon atsakomybėn turi būti patrauktas R. U. Be to, nuteistasis tvirtina, kad nė vienoje apklausoje pas S. P. nedalyvavo gynėjas, o šio parašai atsirasdavo po apklausų.

Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti jam priimtus Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžius. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad V. Š. vadovaujamam D. V. nusikalstamam susivienijimui jis nepriklausė ir nedalyvavo parduotuvės „Strategas“ apiplėšime. Nuteistasis tvirtina, kad pažeidžiant įstatymų reikalavimus jam apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas, remiantis vien tik apkalbomis, prielaidomis bei neobjektyviais liudytojų, siekiančių išvengti bausmės, parodymais.

Nuteistųjų M. Z., A. S., V. B., I. Š., A. K. , A. G., D. V., E. I., A. A., R. L., nuteistojo V. Š. gynėjų, nuteistojo G. R. gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Nuteistieji M. Z. , E. I., R. L., I. Š. ir nuteistojo V. Š. gynėjos prašymą panaikinti atitinkamą jiems (jų ginamajam) priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir tą bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka grindžia teiginiu, jog nevisiškai buvo išnagrinėti byloje paduoti jų apeliaciniai skundai, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą savo kasaciniame skunde mini ir nuteistasis D. V., nors jis bylos perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir neprašo. Šis kasatorių argumentas nepagrįstas, nes byloje paduotų apeliacinių skundų, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismo posėdžių protokolų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad visi esminiai byloje paduotų apeliacinių skundų argumentai buvo aptarti, įvertinti ir dėl jų priimti atitinkami sprendimai: atsižvelgus į pagrįstus argumentus, dalis apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo pakeista, o nepagrįsti argumentai buvo motyvuotai paneigti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio struktūra patvirtina, kad visų apeliantų argumentai buvo sugrupuoti ir aptarti kompleksiškai. Pirmiausia teismas aptarė argumentus, kuriais buvo ginčijamas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, šios veikos kvalifikavimas. Po to nuosprendyje buvo aptarti argumentai, liečiantys kitas apeliantams inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje aptarė argumentus apie tai, jog tiriant ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Nuteistojo R. L. kasacinio skundo teiginys, kad aptardamas apeliantų argumentus apie A. R. turto prievartavimą apeliacinės instancijos teismas nepaminėjo jo pavardės, nors savo apeliaciniame skunde jis tą nusikaltimą taip pat ginčijo, atitinka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį. Tačiau tai laikytina tik technine klaida, kadangi aptariamos pastraipos turinys patvirtina, kad teismas atsakė ne tik į kitų, už šį nusikaltimą nuteistų, apeliantų, bet ir į R. L. apeliacinio skundo argumentus. Kaip ir kiti apeliantai R. L. skunde ginčijo A. R. parodymų patikimumą, prievartauto turto priklausomybę, veikos kvalifikavimą ir kt. Visi šie argumentai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo aptarti.

Dėl BK 249 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatoriai D. V., E. I., R. L., I. Š., V. B., M. Z., A. S., ir nuteistojo G. R. gynėjas teiginį, jog aptariama norma jiems (jo ginamajam) pritaikyta netinkamai, grindžia tuo, kad neįrodytas jų dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio argumento neanalizuoja, nes kasacinės instancijos teismas netikrina apskųstų nuosprendžių pagrįstumo. Teisės taikymo aspektu aptariamos normos pritaikymą savo kasaciniuose skunduose ginčija tik nuteistojo V. Š. gynėjos ir nuteistasis A. A. Šie kasatoriai tvirtina, kad jų (jų ginamojo) veiksmuose nėra BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Nuteistojo V. Š. gynėjos skunde tvirtina, kad teismai nurodė, jog susivienijime dalyvavo trys nariai, t.y. V. Š. , V. B. ir G. R., tačiau G. R. nėra įvykdęs jokio sunkaus nusikaltimo nė su vienu iš nuteistųjų, todėl trūksta būtino nusikalstamo susivienijimo požymio – trijų narių skaičiaus. Šis argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas egzistavo apie aštuonerius metus, kad per tą laikotarpį jo sudėtis keitėsi, kad per tuos aštuonerius metus tam tikrą laiką susivienijimo veikloje dalyvavo vienuolika asmenų. Dauguma iš jų nuteisti ir už sunkių nusikaltimų padarymą. Todėl kasatorių teiginys, kad aptariamos normos pritaikymui pritrūko įstatymo reikalaujamo nusikalstamo susivienijimo narių skaičiaus, yra nepagrįstas. Nepagrįstas ir nuteistojo A. A. kasacinio skundo teiginys, kad nėra įrodytas būtinas ir skiriamasis požymis, kuris atriboja nusikalstamą susivienijimą nuo kitų bendrininkavimo formų – sistemiškumas, kai nusikaltimai yra pragyvenimo šaltinis. Visų pirma, byloje nustatyta, kad nuteistieji padarė ne vieną, o keletą sunkių nusikaltimų. Kita vertus, BK normose, kuriose pateikiama nusikalstamo susivienijimo sąvoka, reglamentuojama atsakomybė už jo kūrimą ir dalyvavimą jo veikloje, nusikaltimų darymo sistemiškumas kaip nusikalstamo susivienijimo būtinas požymis nėra numatytas. Kad sistemiškumas nėra būtinas aptariamo nusikaltimo sudėties elementas, patvirtina ir teismų praktika. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1997 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 15 yra išaiškinęs, kad atskirais atvejais nusikalstamas susivienijimas gali būti kuriamas ir vieno nusikaltimo, reikalaujančio atlikti daugelį ir sudėtingų veiksmų, padarymui.

Dėl A. R.  padarytos veikos teisinio įvertinimo   

V. Š. gynėjos, V. B.,  R. L., A. A. kasaciniuose skunduose teigia, kad jų (jų ginamojo) veika, kai iš A. R. buvo reikalaujama 10 000 JAV dolerių, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota netinkamai. Šie kasatoriai tvirtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo V. Š. buvo skoliniai santykiai, dėl to, esant įrodymams, jų veika galėtų būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. Aptariamas kasatorių argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo A. R. ir nuteistojo V. Š. jokių skolinių santykių nebuvo. Todėl reikalavimą perduoti paminėtą pinigų sumą teismas teisingai teisiškai įvertino kaip turto prievartavimą.

Nuteistasis M. Z. kasaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai šiame epizode turėjo būti kvalifikuoti kaip padėjėjo,  t. y. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, nes jis V. Š. paprašytas nusikaltime dalyvavo tik kaip automobilio vairuotojas. Šis kasatoriaus M. Z. teiginys nepagrįstas, nes byloje nustatyta, kad jis aptariamą nusikaltimą padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamo susivienijimo dalyvio veiksmai darant nusikaltimą, kurį apėmė jo tyčia, kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnį nepriklausomai nuo konkretaus jo vaidmens to nusikaltimo padaryme. Tokia nuostata išplaukia iš BK 26 straipsnio 5 dalies turinio. Ji atitinka ir susiklosčiusią teismų praktiką. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 203 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“  4.3. punkte nurodoma: „kai kontrabandą padaro organizuota grupė, visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį“. Nusikalstamas susivienijimas yra aukštesnio organizuotumo lygio nei organizuota grupė bendrininkavimo forma. Todėl pacituota nuostata taikytina kvalifikuojant ir nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus.    

Dėl V. K. padarytos veikos teisinio įvertinimo

Anot nuteistojo A. A. , ši jo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį. Šį teiginį nuteistasis argumentuoja taip: esant abejonių dėl pinigų reikalavimo iš nukentėjusiojo, teismas galėjo remtis liudytojų parodymais tik dėl kasatoriaus dalyvavimo susistumdyme su V. K. ir jo veiksmus galėjo vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta BK 284 straipsnyje.

Aptariami kasatoriaus A. A. argumentai nepagrįsti, nes jie prieštarauja bylos medžiagai. Byloje nustatyta, kad A. A. reikalavo iš nukentėjusiojo V. K. perduoti jam turtą (pinigus) ir tik šio reikalavimo nukentėjusiajam neįvykdžius, pavartojo prieš jį smurtą. Todėl pagal nustatytas aplinkybes jo veiksmai buvo tinkamai teisiškai įvertinti kaip turto prievartavimas.

Dėl BK 253 straipsnio taikymo

Šios BK normos pritaikymo tinkamumą savo kasaciniame skunde ginčija nuteistasis A. G. Kasatorius skunde teigia, kad jo nusikalstami veiksmai, padaryti sprogdinant S. J. komercinę parduotuvę, turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad F- 1 tipo granatoje yra tik apie 50-55 g trotilo, o tokia granata buvo viena. Todėl, anot kasatoriaus, pagal sprogstamosios medžiagos svorį jo veika galėjo būti kvalifikuota tik pagal pirmąją aptariamos BK normos dalį. Aptariamas nuteistojo A. G. kasacinio skundo argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad pagal BK 253 straipsnio 2 dalį A. G. yra nuteistas ne tik už vienos F- 1 tipo granatos įmetimą į S. J. parduotuvę. Byloje nustatyta, kad šis kasatorius neteisėtai įgijo ir laikė dvi tokias granatas. Kvalifikuojant aptariamą A. G. veiką buvo įvertinta abiejų granatų sprogstamoji galia ir padaryta motyvuota išvada, kad jis įgijo ir laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenis. Todėl ši veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Dėl A. G. padarytos veikos teisinio įvertinimo

Nuteistojo A. A. kasaciniame skunde išdėstytas prašymas jo veiksmus A. G. atžvilgiu įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, netenkintinas, nes jis grindžiamas bylos medžiagai prieštaraujančiais argumentais. Kasatorius skunde tvirtina, kad nukentėjusiojo daiktų jis neužvaldė, o tik susistumdė su juo. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą A. A. užvaldė A. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir pakelį cigarečių bendros 750 Lt vertės. Todėl jo veika buvo tinkamai kvalifikuota kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl BPK 20 straipsnio taikymo  

Nuteistojo D. V. , nuteistojo V. Š. gynėjų ir kai kurių kitų kasatorių skundų teiginys, kad S. L., R. U., S. V., V. B. pirmosios instancijos teisme buvo apklausti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, atitinka bylos medžiagą. Byloje esantys nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą šių asmenų atžvilgiu patvirtina, kad šie asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti tik 2004 m. rugsėjo 30 d. Todėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jie dar buvo įtariamieji. Tačiau šis pažeidimas buvo ištaisytas, atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kai tie asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleisti. Apeliacinės instancijos teisme minėti asmenys liudytojais buvo apklausti, nepažeidžiant BPK reikalavimų, nes nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nėra kaltinamas jokių nusikalstamų veikų padarymu. Todėl parodymus jis gali duoti tik apie kitų asmenų nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teisme padarytas BPK reikalavimų  pažeidimas, kurį po to apeliacinės instancijos teismas ištaisė, negali būti pagrindu naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Nuteistojo V. Š. gynėjos ir kai kurie kiti kasatoriai savo skunduose pagrįstai pastebi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra ir perteklinių duomenų. Tai kai kurių liudytojų parodymų dalis apie aplinkybes, šios bylos išsprendimui neturinčias jokios reikšmės, duomenys apie 2003 m. birželio 15 d. įvykdytą pasikėsinimą į A. K. gyvybę ir pan. Tokių duomenų įrašymas į nuosprendį menkina šio procesinio dokumento kokybę, tačiau šiuo atveju tai nelaikytina BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimu, nes tai nepadarė įtakos nuosprendžio pagrįstumui. Pagal byloje paduotus apeliacinius skundus patikrinęs apskųsto nuosprendžio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistųjų kaltei pagrįsti byloje pakanka ir teisėtai surinktų įrodymų, t. y. duomenų, kurių gavimo būdas ir turinys visiškai atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl BK 61 straipsnio 4 dalies, 63 straipsnio taikymo

Nuteistojo A. K. kasacinio skundo teiginiai, kad teismas turėjo jam pritaikyti BK 61 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 5 dalį, yra nepagrįsti. Byloje nenustatyta BK 61 straipsnio 4 dalies pritaikymui būtinų sąlygų visuma: A. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nėra duomenų, kad jis būtų aktyviai padėjęs išaiškinti padarytą nusikaltimą. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių subendrinimas apėmimo būdu šiam kasatoriui negalėjo būti pritaikytas, nes A. K. padaryti nusikaltimai sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį. Byloje nustatyta, kad A. K. pirmiausia neteisėtai įgijo ir laikė dvi F-1 tipo granatas (už tai jis nuteistas pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį), o tik po to viena iš jų buvo panaudota sprogdinant S. J. komercinę parduotuvę (už svetimo turto sužalojimo suorganizavimą A. K. nuteistas pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį).

Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis)  tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsni 1 dalis). Šioje proceso stadijoje faktinės aplinkybės nenustatinėjamos, įrodymai netiriami. Todėl visų kasatorių prašymai, susiję su tuo, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė  vienas ar kitas faktines aplinkybes, netinkamai įvertinęs įrodymus, paliekami nenagrinėti.

Dėl kasacinių skundų argumentų apie kitus BPK reikalavimų apžeidimus

Nuteistojo V. Š. gynėjos, nuteistieji V. B., D. V. ir kai kurie kiti kasatoriai savo skunduose tvirtina, kad šioje byloje buvo padaryta eilė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, tiek tiriant bylą, tiek nagrinėjant ją teisme (tai kaltinimo nekonkretumas, neteisėta teismo sudėtis dėl to, kad teisėjui V. S. ši byla buvo pakirta tada, kai dekretas dėl jo paskyrimo Šiaulių apygardos teismo teisėju dar nebuvo įsigaliojęs, teismo šališkumas dėl griežtesnių nei prašė prokuroras bausmių paskyrimo ir kt.). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tuos pačius argumentus nuteistieji ir jų gynėjai buvo nurodę ir savo apeliaciniuose skunduose, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertino tinkamai, padarydamas išvadą, jog aptariamos apeliantų nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminiais BPK reikalavimų pažeidimais. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartyje detalesnė tų argumentų analizė nepateikiama.  

Iš to, kas išdėstyta, seka, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK  382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistųjų M. Z., A. S., V. B., I. Š., A. K., A. G., D. V., E. I., A. A., R. L., nuteistojo V. Š. gynėjų, nuteistojo G. R. gynėjo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                                           Jonas Prapiestis

                                                                                                                       Lidija Liucija Žilienė

                       Valerijus Čiučiulka