Civilinė byla Nr. e2-1965-527/2023

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10572-2021-0

                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.8.2; 2.6.8.10; 2.6.18.6; 3.2.6.1

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 27 d.

Jonava

 

 

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, 

sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,

atsakovės atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medžio stilius“ (toliau – ir atsakovė) dėl vartotojo teisių gynimo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl įsiskolinimo pagal rangos sutartį priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Ieškovas 2021 m. birželio 21 d. ieškiniu (1 t. e. b. l. 1–7) prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą vartotojo pažeistų teisių gynybos būdą ir nutraukti (duomenys neskelbtini) Rangos sutartį (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės ieškovui 4 600 Eur sumokėtą avansą ir įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita išmontuoti ir išvežti iš ieškovo objekto netinkamos kokybės parketlentes (ir jų pagrindą) bei duris; priteisti iš atsakovės ieškovui: 224,65 Eur delspinigius, 170 Eur plytelės ir sienos remonto vertę, 242 Eur ekspertizės išlaidas, 629,20 Eur pretenzijos parengimo ir pateikimo išlaidas, 5 % (penkių procentų) procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei sumokėtą 132 Eur žyminį mokestį.

Ieškinyje nurodyta, jog ieškovas (užsakovas) ir atsakovė (rangovė) (duomenys neskelbtini) sudarė Rangos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios 3.2.3 punktu atsakovė įsipareigojo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2020 m. spalio 17 d., pristatyti į ieškovo butą parketlentes bei duris, atlikti jų klojimo ir montavimo darbus, pritvirtinti grindjuostes pagal abiejų šalių iš anksto suderintą sąmatą (duomenys neskelbtini) vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, šia Sutartimi bei jos priedais (CK 6.695 straipsnis) (Sutarties 3.2.1 punktas), o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei už prekes ir atliktus darbus 6 240,15 Eur. Iš šios sumos ieškovas sumokėjo 4 600 Eur avansą atsakovei, kuri tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų: pristatytos ir paklotos parketlentės yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais – apie 50 proc. jų yra su išilginiais įtrūkiais; pristatytos durys yra nekokybiškos – išlinkusios, išsigaubusios. Užsakovas į rangovę kreipėsi ir užsakė prekes bei rangos paslaugas kaip vartotojas, savo asmeniniams / šeimos poreikiams tenkinti, todėl situacija vertintina ir per norminių teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, normų prizmę bei vartotojų teisiniuose santykiuose taikomus vartotojų apsaugos principus. Be to, Sutartimi atsakovė įsipareigojo tiek pristatyti parketlentes ir duris, tiek jas sumontuoti, todėl tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai – prekių pirkimo–pardavimo ir rangos. 2021 m. gegužės 13 d. užsakovas pateikė rašytinę pretenziją (duomenys neskelbtini) atsakovei dėl netinkamo kokybės prekių / rangos paslaugos, reikalaudamas pašalinti grindų dangos trūkumus, pakeisti visas įtrūkusias parketlentes į tinkamos kokybės (neįtrūkusias), išmontuoti ir pasiimti netinkamos kokybės duris bei atitinkamai sumažinti Sutarties kainą ir kompensuoti kitus nuostolius, sumokėti delspinigius. Atsakovė, atsakydama į pretenziją, atsiuntė formalų atsakymą (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad darbai atlikti tinkamai, grindų įtrūkimai neva atsirado dėl netinkamo temperatūros režimo bute. Užsakovas, net ir gavęs tokį formalų atsakymą, siekė ginčą išspręsti taikiai, 2021 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu siuntė taikaus situacijos sprendimo variantą, kurį atsakovės atstovas atmetė, pateikdamas formalų atsakymą (duomenys neskelbtini). Atsakovei vengiant vykdyti savo įsipareigojimus bei ištaisyti prekių ir darbų trūkumus, elgiantis nesąžiningai vartotojo atžvilgiu, ieškovas kreipiasi į Teismą dėl jo, kaip vartotojo, teisių gynybos – nutraukiant Sutartį, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovo sumokėtas sumas bei atlyginti kitus nuostolius ir išlaidas.

                Dėl reikalavimo nutraukti Sutartį ir priteisti sumokėtą prekių / darbų kainą. Pažymėtina, kad ieškovas pretenzijas dėl netinkamos kokybės grindų ir durų rangovei reiškė iš karto po to, kai buvo sumontuotos grindys bei keičiamos nekokybiškos durys, tačiau, atsakovei kategoriškai nesutikus su ieškovo nurodytais trūkumais, ieškovui teko kreiptis į nepriklausomą, statybos veiklos ekspertizę atliekančią įmonę UAB Statybos tyrimų institutas, kurio ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertinį tyrimą ir surašė 2021 m. balandžio 13 d. Tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuodamas prekių / darbų trūkumus. Pažymėtina, kad Sutartimi buvo užsakyta aukštos kokybės grindų danga (parketlentės) bei durys. Įprastai parketlenčių grindų dangoms yra keliamas reikalavimas, kad parketlenčių lentos (skydai) neturi būti suskilusios, jose neturi būti įtrūkių; durims įprastai keliamas reikalavimas, kad jų varčia nebūtų išlinkusi, išsigaubusi. Atlikęs apžiūrą, ekspertas konstatavo, kad: grindų dangoje daugelyje vietų (apie 50 proc. parketlenčių) vizualiai matosi išilginiai įtrūkiai, dėl kurių gadinamas grindų estetinis vaizdas ir kas neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų ir laikytina defektais; vizualiai matoma, kad durys (durų varčia) išlinkusios, išsigaubusios apie 7 mm, kas gadina estetinį durų vaizdą ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų. Sumontavus tokias duris, tarp durų ir sienos durų vidurinėje dalyje bus didesnis tarpas, negu viršutinėje ir apatinėje dalyse. Šie prekių / darbų trūkumai paaiškėjo netrukus po to, kai buvo sumontuotos parketlentės ir pirmosios durys, t. y. per trumpesnį nei 6 mėnesių terminą. Esant prekių / darbų trūkumams, vartotojas gali pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis teisėmis (tame tarpe pareikalauti nutraukti sudarytą sutartį bei grąžinti sumokėtą prekių / darbų kainą). Kadangi sumontuotoje grindų dangoje daugelyje vietų (apie 50 proc. parketlenčių) yra išilginiai įtrūkiai, durys (kurios buvo keičiamos dėl netinkamos kokybės) išlinko, išsigaubė, tas matosi ir vizualiai, ir taip yra gadinamas grindų, durų estetinis vaizdas. Tai iš esmės neatitinka tokios rūšies daiktams / darbams keliamų reikalavimų, o rangovė, elgdamasi nesąžiningai, atsisako ištaisyti šiuos trūkumus, tinkamai nebendradarbiauja, dėl ko užsakovas prarado pasitikėjimą rangove ir nebemato galimybės (nebetiki), kad ji ateityje galėtų tinkamai ištaisyti aptartų prekių / darbų trūkumus. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovas, kaip vartotojas, prašo apginti jo teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. nutraukti Sutartį ir priteisti iš atsakovės ieškovo 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. lapkričio 2 d. bankiniais pavedimais sumokėtą kainą – 4 600 Eur, o atsakovę įpareigoti per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita išmontuoti ir išvežti iš ieškovo objekto netinkamos kokybės parketlentes (ir jų pagrindą) bei duris.

        Dėl delspinigių priteisimo. Sutarties 3.2.3 punktu atsakovė įsipareigojo atlikti darbus per 14 k. dienų nuo darbų pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 17 d. Šis terminas baigėsi 2020 m. spalio 31 d. Sutarties 6.6 punkte aiškiai numatyta, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, rangovas įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties kainos, nurodytos Sutarties 5.1 punkte (t. y. nuo 6 240,15 Eur), už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip matyti iš įrodymų, darbai nėra tinkamai atlikti ir perduoti jau daugiau nei 180 dienų, todėl delspinigiai ieškinio pateikimo dieną sudaro: 224,65 Eur (6 240,15 Eur x 0,02 proc. x 180 d.), kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

        Dėl apgadintos grindų plytelės ir sienos remonto vertės kompensavimo. Dėl atsakovės darbuotojo aplaidaus darbo buvo apgadinta grindų plytelė ir siena. Šiuos apgadinimus susirašinėjime su ieškovu atsakovė pripažino (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo ištaisyti savo sąskaita, tačiau iki šiol apgadinimai nepašalinti. Užsakovas kreipėsi į apdailos darbus atliekančius asmenis, kurie nurodė, kad minėtų plytelės ir sienos apgadinimų ištaisymo darbų kaina yra: 50 Eur sugadinta plytelė ir 70 Eur plytelės pakeitimo darbai (kadangi labai mažas kiekis, užimantis daug darbo laiko (grindų uždengimas, demontavimas, klijavimas) bei 50 Eur sienos sutvarkymas, iš viso 170 Eur, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Ši prašoma priteisti būsimų remonto išlaidų vertė atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus bei realią tokių darbų rinkos vertę.

        Dėl ekspertizės išlaidų priteisimo. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę; ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Šiuo atveju rangovui nepagrįstai nesutikus su esamais (paaiškėjusiais) prekių / darbų trūkumais, ieškovui teko kreiptis į ekspertą dėl situacijos užfiksavimo ir įvertinimo. Ekspertas konstatavo, kad prekės / darbai yra su trūkumais, neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų, todėl būtent atsakovei tenka pareiga kompensuoti užsakovo patirtas ekspertizės išlaidas. Užsakovas už ekspertizę sumokėjo 242 Eur, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

        Dėl išlaidų pretenzijai dėl netinkamos kokybės prekių / įrangos paslaugų parengti kompensavimo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (4 dalis). Rangovui nepripažįstant prekių / atliktų darbų trūkumų, ieškovui teko kreiptis į advokatą dėl pagalbos apginti jo pažeistas teises. Pažymėtina, kad užsakovas nėra teisininkas, neturi specialių žinių savo pažeistiems interesams apginti. Iki kreipiantis į teismą, advokatas užsakovo vardu parengė ir pateikė rangovei pretenziją, už kurios parengimą užsakovas turėjo 629,20 Eur išlaidų, kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. 

        Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalis įpareigoja skolininką mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, iš atsakovės Ieškovo naudai priteistinos 5 (penkių) procentų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) dydžio metinės palūkanos.

Atsakovė 2021 m. liepos 12 d. atsiliepimu (1 t. e. b. l. 21-28) prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios už atsiliepimo į ieškinį surašymą sudaro 786,50 Eur. Atsakovė nesutinka, kad šiam ginčui taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ir rangos teisinės normos, kadangi ieškovas ieškinyje nurodo neteisingas faktines aplinkybes: ieškovas telefoninio pokalbio metu dar prieš sudarydamas Sutartį atsakovės vadybininkui K. R. nurodė, kad butą įsigijo nuomai kaip investiciją, nes Lietuvoje negyvena ir gyventi nesiruošia, nuolatos gyvena ir dirba Norvegijoje. Vėliau (2021 m. vasario 7 d.) elektroniniu laišku ieškovas dar kartą informavo, kad dėl tariamai vėluojančių darbų jis negali perduoti buto nuomininkui. Apie šeimą ir jos ar asmeninius poreikius ieškovas nieko nepasakojo, į bylą nepateikė įrodymų, kad turi šeimą Lietuvoje ar kad čia gyvena. Šiuo atveju taikytinos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos. Tiek CK 6.2281 straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Paslaugas ieškovas užsakė bute, skirtame verslui, todėl ieškovas nelaikytinas vartotoju. Be to, ieškovas iš atsakovės užsakė atlikti darbus naujai statomame name. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ 8 punktas nustato, kad: „Naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais“. Atsakovė atliko dalį darbų naujo statinio statybos procese. Kai rangos darbus naujai statomame statinyje atlieka keli rangovai, atliekami darbai yra naujo statinio statybos sudėtinė dalis, nes atliekami Naują statybą leidžiančio dokumento pagrindu ir yra vienu iš naujos statybos etapu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 85 dalyje numatyta, kad Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; bei 90 dalį, numatančią, kad „Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad visi rangos darbai ir jų etapai, kai statomas naujas statinys, yra nauja statyba, o pagal CK 6.2283 straipsnį vartojimo teisės normos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Atsakovė rangovui įrenginėjo duris ir grindis naujame pastate, t. y. atliko vieną iš naujos statybos rangos darbų.

        Jeigu teismas taikys vartojimo teisės normas, svarbu ir tai, jog vartotojo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą vis dėlto negali būti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai – proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo, kt. Be to, vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog atsakovė netinkamai atliko Sutartyje numatytus darbus. Ieškovas el. laiške, siųstame 2021 m. kovo 25 d., nurodė, kad jis yra kreipęsis dėl atliktų rangos darbų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir VVTAT), kurios atsakymas su ieškiniu nepateiktas, tačiau atsakovė įsitikinusi, kad tarnyba atsisakė ginti ieškovo teises, nes jis nelaikytinas vartotoju dėl to, kad naujai statybai vartojimo ranga netaikoma.

        Tik dėl to, kad ieškovas retai būna Lietuvoje, atsakovė ilgą laiką po medžiagų pristatymo į objektą negalėjo patekti. Dėl to, kad paties ieškovo nebuvo Lietuvoje ilgą laiką, pastarasis nei karto nepareiškė pretenzijų dėl darbų neatlikimo Sutartyje nustatytu terminu. Parketlentes, grindjuostes atsakovė sumontavo 2020 m. lapkričio 23 d., į butą atvežė duris, sumontavo tvirtinimo detales ant sienos ir ketino kitą dieną duris baigti montuoti, tačiau kitą dieną ieškovas neatsiliepė į telefoninius skambučius, į butą neįleido užbaigti darbus ir butą paliko nešildomą bei nevėdinamą. Telefonu po kelių dienų atsiliepęs ieškovas nurodė, kad yra Norvegijoje ir planuoja grįžti Kalėdoms pas draugus, o į butą atsakovės darbuotojus įleis sugrįžęs. Pasirašydamas Sutartį ieškovas įsipareigojo po gaminių pristatymo į butą jame užtikrinti tinkamą oro drėgnumą 40–60 procentų ir temperatūrą ne mažesnę nei 15 laipsnių, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė ir prarado teisę reikšti pretenzijas atsakovei. Kadangi ieškovas Lietuvoje negyvena, jis kelis kartus nurodė skirtingus telefonų numerius, kas gali įleisti atsakovės darbuotojus į butą, tačiau skambinant jais arba niekas neatsiliepdavo, arba neturėdavo laiko įleisti į butą darbuotojų konkrečiu laiku. Į butą ieškovas atsakovės darbuotojus įleido tik sausio 4 d. ir atsakovės atstovai nuvyko sumontuoti duris, kurios dėl netinkamų laikymo sąlygų bute nežymiai išlinko. Kadangi atsakovė siekė idealiai atlikti darbą, išlinkusias duris išsivežė į sandėlį, pagamino kitas duris ir atvežė į objektą sausio 29 d., tačiau atvežus duris ieškovas vėl „dingo“, į butą neįleido. Į Lietuvą ieškovas sugrįžo tik balandžio pradžioje, 2021 m. balandžio 12 d. įleido atsakovę į butą sumontuoti duris, tačiau ir pastarosios buvo paguldytos ant grindų, paliktos nevėdinamoje ir nešildomoje patalpoje, todėl ne tik deformavosi, bet ir sutrūko. Dalyvaujant ieškovui atsakovės darbuotojai patikrino oro drėgnumą ir nustatė, kad jis neatitinka Sutarties reikalavimų (tesiekė 33 procentus).

        2021 m. balandžio 21 d. ieškovas atsiuntė atsakovei eksperto aktą, į elektroninį laišką atsakovės darbuotojas atsakė nurodydamas priežastis, dėl ko įtrūko parketlentės. Dėl šių priežasčių atsakovė patikrino pirmas pagamintas duris, kurios buvo sandėliuojamos bei vėl atgavę pradinę formą, jos savybės atitiko deklaruojamas, nes buvo laikomos tinkamomis sąlygomis. Šias duris atsakovė pristatė į objektą ir jas 2021 m. balandžio 26 d. sumontavo, o ant grindų gulėjusias sugadintas duris, kurias 2021 m. balandžio 7 d. apžiūrėjo ekspertas, ieškovo prašymu paliko bute. Ieškovas jokių pretenzijų dėl darbų ir durų kokybės atsakovei nepareiškė. Kadangi atsakovė yra pakeitusi eksperto M. akte nurodomas duris, daugiau apie jų kokybę atsakovė nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį, kad durų parametrai atitinka gamintojo deklaruojamus rodiklius. Darbai objekte baigti 2021 m. balandžio 26 d., kai ieškovas atsakovės darbuotojus įleido į butą darbų užbaigimui. Atsakovės darbuotojai pamatavo faktinius atliktų darbų kiekius. Po darbų užbaigimo ieškovas užrakino butą patikrinęs darbų rezultatą ir gavęs atliktų darbų aktą. Per tris dienas ieškovas pretenzijų dėl darbų rezultato nepareiškė, todėl, vadovaujantis Sutarties 3.1.3 punktu, atliktų darbų aktą atsakovė pasirašė vienašališkai. Atlikus darbus ieškovas jau nebereiškė jokių pretenzijų dėl parketlenčių kokybės, nes susirašinėdamas su atsakovės darbuotojais suprato, kad jis nesilaikė Sutartyje numatytų parketlenčių eksploatavimo sąlygų, nenutraukė Sutarties, nes jos vykdymas buvo susijęs su jo veiksmais organizuojant atsakovės darbuotojų įleidimą į objektą. 2021 m. birželio 12 d. atsakovė pagal faktiškai atliktą darbų kiekį išrašė ieškovui sąskaitą  ir pareikalavo sumokėti už atliktus darbus. Tai ieškinyje nutylėta, ieškovas net nenurodo kada baigti darbai, tačiau iš paties ieškovo pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu akivaizdu, kad faktinės aplinkybės buvo tokios, kaip nurodo atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepakvietė atsakovės į darbų rezultato apžiūrą su ekspertu S. M., o pastarojo išvada vertintina kritiškai, nes nefiksuota itin svarbi aplinkybė: temperatūra ir drėgnumas objekte, kurių parametrai yra tiesiogiai susiję su būtinomis gaminių eksploatavimo sąlygomis. Toks patyręs ekspertas kaip S. M. negali nežinoti, kad medžio eksploatacinės savybės, išvaizda ir kitos savybės yra tiesiogiai susiję su aplinkos sąlygomis. Kai medis laikomas netinkamomis sąlygomis, perdžiūsta, atsiranda vidiniai įtempimai ir įskilimai, tačiau įskilimo tarpai išnyksta, kai normalizuojasi aplinkos drėgnumas. Ekspertas išvadoje nurodo, kad jam pateikta Sutartis, tačiau išvadoje apie Sutartyje nurodomas garantines sąlygas, susijusias parketlenčių ir durų eksploatavimo sąlygas ekspertas net neužsimena. Maža to, ekspertas atlikdamas apžiūrą net nesivadovavo gamintojo deklaracijomis ar standartais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip ekspertas pamatavo tariamą durų nelygumą: paguldė ant durų neaišku kokio ilgio metalinę guostą ir po ja pakiša gulsčią tikriausiai sulankstomą ilgio matuoklę (išvados 3.8 pav.). Eksperto nustatytas tariamas durų išlinkimas neviršija gamintojo deklaruojamo parametro.

Grindų įrengimą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 2.05.13:2004 ,,Statinių konstrukcijos. Grindys“. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas projektuojant ir įrengiant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [4.2] grindis (1 d.). Reglamento 8 d. nustato: „Grindys turi būti suprojektuotos ir įrengtos iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo laiką užtikrintų esminius statinio reikalavimus [4.4-4.9]“. Net ekspertas nenustatė, kad atlikti darbai ar naudotos medžiagos neatitinka Reglamento ar kitų teisės normų. Grindys ieškovo name vietomis sutrūko ne dėl jų buvusio mažo drėgnio parduodant ar netinkamų medžiagų naudojimo ar netinkamai atliktų darbų, o kitų aplinkybių, t. y. dėl to, kad ieškovas trukdė ir nesudarė sąlygų atsakovui laiku atlikti darbus, ilgą laiką butą laikė nevėdinamą ir nešildomą, nesilaikė sutartyje numatytų sąlygų, kas atleidžia atsakovę nuo civilinės atsakomybės (Sutarties 6.3 punktas). Kaip minėta, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atlikti darbai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Ekspertas S. M. nenurodo nei vieno šaltinio, kurio duomenimis vadovavosi darydamas išvadą dėl įprastai parketlentėms keliamų reikalavimų. Ekspertas nurodė, kad „įprastai parketlenčių grindų dangoms yra keliamas reikalavimas, kad parketlenčių lentos (skydai) neturi būti sukilę, juose nesimatytų įtrūkių“. Ekspertas daro išvadą, kad dėl nustatytų įtrūkių gadinamas grindų estetinis vaizdas. Ieškovas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėja, kad jo nurodomi parketlenčių įtrūkimai turi įtakos parketlenčių kokybei ar eksploatavimui (ilgaamžiškumui, atsparumui, degumui ir kt.).

Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. LAT yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (LAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010).

Kaip minėta, atsakovė atliktų darbų aktą pasirašė vienašališkai po trijų dienų baigusi darbus ir rezultatą perėmus ieškovui, t. y. 2021 m. balandžio 29 d., nes ieškovas per 3 dienas neorganizavo darbų priėmimo ir nepareiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, nors žinojo, kad parketlentės turi įtrūkimų, tačiau suprato, kad įtrūkimai nėra defektas, dėl kurio negalima eksploatuoti grindų ir, kad įtrūkimai atsirado dėl to, kad ieškovas nešildė ir nevėdino patalpų. LAT praktikoje pažymima, kad būtent darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (LAT 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-287/2010).

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. LAT nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (LAT 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-516/2009; ir kt.). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu įrodinės ieškovo kaltę dėl netinkamo objekto eksploatavimo (patalpos drėgnumo ir temperatūros režimo nesilaikymu), kuris numatytas Sutartyje.

Atsakovės užtikrinti ginčo parketlenčių kokybiniai rodikliai apibrėžti Standarte. Ieškinio tenkinimas priklauso nuo įrodymų, ar parketlenčių deklaruojamos savybės išliko atsakovės garantuotą laikotarpį. Ieškovas prarado teisę reikšti pretenzijas dėl darbo kokybės, nes neteisingai eksploatavo grindis, dėl ko joms garantija netaikoma. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovo pretenzijas dėl parketlenčių kokybės, gali įrodinėti, kad ieškovo įsigytų parketlenčių kokybiniai rodikliai pablogėjo ne dėl jos kaltės. Ne parketlenčių išorinio pažeidimo faktas (nagrinėjamu atveju – trūkimų atsiradimas) gali patvirtinti netinkamą jų kokybę, bet tik prekės (parketlenčių) neatitiktis pardavėjo deklaruotiems kokybiniams rodikliams, nesant dėl to pirkėjo, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos poveikio. Parketlenčių eksploatavimo sąlygos, jų poveikis ir kiti veiksniai gali būti reikšmingi tik nustačius parketlenčių neatitiktį kokybės reikalavimams, sprendžiant, ar nesant šių veiksnių parketlenčių trūkimai vis tiek būtų atsiradę, jei ne – kokią faktinę reikšmę ši neatitiktis turi parketlenčių naudojimo galimybėms, t. y. nustatinėjant, ar parketlenčių kokybės trūkumai gali būti vertinami kaip nedideli (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (LAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-545-916/2015).

Atsakovės nuomone, parketlenčių įtrūkimai neįtakoja jų naudojimo ilgaamžiškumo ar kitų eksploatacinių savybių, jeigu jos bus naudojamos nepažeidžiant reglamento reikalavimų, draudžiančių ant parketlenčių važinėti vežimėliais, mesti daiktus iš aukštesnio kaip 1 m aukščio, poveikį rūgštimis, šarmais ir pan. Parketlenčių kokybės reikalavimai atitinka deklaruojamus rodiklius, o trūkiai atsirado dėl ieškovo kaltės, t. y. eksploatavimo sąlygų, apie kurias buvo informuotas sudarant Sutartį, nesilaikymo.

CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato: „Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje“.

Darbai atlikti nenukrypstant nuo Sutarties sąlygų, duomenų, kad darbų rezultato ieškovas negali naudoti pagal paskirtį, nepateikta.

Nesutinka atsakovė ir su reikalavimo dalimi dėl sienos ir plytelės apgadinimo. Plytelės atsakovė neapgadino, o apie tai, kad siena dalyje gali būti apgadinta, ieškovas buvo įspėtas pasirašant Sutartį (ieškinio priedų 3 lapas). 

Pastebėtina ir tai, kad įtrūkimai egzistavo jau darbų perdavimo momentu ir ieškovas dėl to darbų rezultato priėmimo momentu pretenzijų nepareiškė. Taip pat svarbu paminėti, kad butas darbų atlikimui atsakovei nebuvo perduotas visam darbų atlikimo laikotarpiui. Parketlentės ir grindjuostės baigtos montuoti 2020 m. lapkričio 15 d. ir ieškovas šiuo darbų rezultatu naudojosi nuo šios dienos, užrakino butą, į kurį durų montavimo darbų atsakovę įleido 2021 m. vasario pradžioje, todėl laikytina, kad ieškovas perėmė parketlenčių ir grindjuosčių rangos darbus 2020 m. lapkričio 15 d. Pagal LAT praktiką galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. LAT 2005 m. kovo 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-207/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2007. Taip pat LAT praktikoje akcentuojama šalių pareiga vykdant rangos sutartį laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo. Ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. LAT 2005 m. liepos 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-371/2005; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-685/2004.

Atsakovė 2021 m. rugsėjo 2 d. priešieškiniu (1 t. e. b. l. 80-81) prašo: priteisti iš ieškovo 1 793,42 Eur skolą, 28,80 Eur delspinigius ir visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias šiuo metu sudaro 786,50 Eur (išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą). Priešieškinyje nurodyta, jog ieškovas yra skolingas atsakovei už darbus, dėl kurių kokybės yra pareiškęs ieškinį, todėl atsakovė prašo iš ieškovo priteisti skolą už rangos darbus. Sutartimi ieškovas atsakovei įsipareigojo sumokėti 6 240,15 Eur, avansu sumokėjo tik 1 700 Eur ir 2 900 Eur. Darbai objekte baigti 2021 m. balandžio 26 d., kai ieškovas atsakovės darbuotojus įleido į butą darbų užbaigimui. Atsakovės darbuotojai pamatavo faktinius atliktų darbų kiekius. Po darbų užbaigimo ieškovas užrakino butą patikrinęs darbų rezultatą ir gavęs atliktų darbų aktą. Pagal Sutartį ir pradinę sąmatą mokėtina suma sudarė 1 640,15 Eur, tačiau galutinė mokėtina suma buvo pakoreguota atsižvelgiant į faktinius darbų kiekius ir ieškovo mokėtina suma sudaro 1 793,42 Eur (Sutarties 2.2 p.). Galutinės kainos koregavimas nurodytas ir šalių pasirašytoje sąmatoje. Pakoregavus sąmatą pagal faktiškai atliktus kiekius ji ieškovui išsiųsta 2021 m. gegužės 12 d. kartu su PVM sąskaita faktūra. Likusią kainą ieškovas įsipareigojo sumokėti po PVM sąskaitos pateikimo (Sutarties 5.2 punktas). Iki šiol ieškovas likusios kainos dalies nesumokėjo, todėl turi atsakovei mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos (Sutarties 5.3 punktas). Delspinigiai sudaro 0,36 Eur per dieną (1 793,42 x 0,02 proc.). 2021 m. rugsėjo 2 d. mokėtina delspinigių suma yra 28,80 Eur (80 dienų x 0,36).

                Ieškovas, susipažinus su atsiliepimu, 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (1 t. e. b. l. 89–95) nurodė šias aplinkybes.

                Dėl ieškovo (kaip vartotojo) teisinės padėties vertinimo. Atsiliepime atsakovė klaidingai nurodo, kad ieškovas negali būti laikomas vartotoju ir nagrinėjamoje byloje neva neturi būti taikomi vartojimo pirkimą–pardavimą bei vartojimo rangą reglamentuojantys teisės aktai. Su tokia atsakovės pozicija niekaip negalima sutikti, nes to nepatvirtina jokie objektyvūs ir/ar patikimi įrodymai. Priešingai, nei deklaratyviai atsakovė nurodo atsiliepime, iki sudarant Sutartį (o taip pat ir Sutarties sudarymo metu) ieškovas nebuvo bendravęs su atsiliepime minimu vadybininku K. R. ir tuo labiau, jokiam atsakovės darbuotojui ieškovas niekuomet neaiškino, kad jis gyvena užsienyje ir neva nesiruošia grįžti į Lietuvą, kad butą įgijo neva komerciniais tikslais, ketinant jį nuomoti ir pan. Pirmiausiai, nuo pat pradžių dėl užsakymo ir Sutarties sąlygų buvo bendraujama su kita atsakovės darbuotoja – p. A. T., su kuria nevyko joks pokalbis apie tariamą buto nuomą ar ieškovo gyvenimą užsienyje. Tik vėliau, atsakovei tinkamai ir laiku nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas bendravo su atsakovės minimu asmeniu p. K. R., ir, kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, niekur nebuvo kalbos apie ieškovo tariamą nuolatinį gyvenimą užsienyje ar jo tariamą neketinimą grįžti į Lietuvą ir pan. Ta aplinkybė, kad jau kurį laiką ieškovas dirba užsienyje, nereiškia, kad ieškovas neketina grįžti į Lietuvą, ir tuo labiau nereiškia, kad ieškovas, kaip privatus asmuo, negali įgyti nekilnojamojo turto Lietuvoje savo ar savo šeimos narių poreikiams tenkinti. Tam, kad būtų konstatuotas ieškovo kaip vartotojo statusas, nėra pareigos įrodyti, kad ieškovas ar jo šeimos nariai nuolat gyvena Lietuvoje. Aiškinant priešingai, susidarytų teisės aktams prieštaraujanti ir diskriminuojanti situacija, kad joks užsienyje laikinai ar nuolatos reziduojantis asmuo (ar užsienio valstybės pilietis) negalėtų įgyti Lietuvoje turto ir paslaugų kaip vartotojas, nors tokių išlygų (nepagrįstai siaurinančių vartotojų teises) nenumato jokie galiojantys teisės aktai. Be to, atsakovės minimas 2021 m. vasario 7 d. ieškovės elektroninis laiškas nepaneigia fakto, kad ieškovas prekes ir paslaugas pirko kaip vartotojas, nes minėtu elektroniniu laišku ieškovas tik norėjo savotiškai pagąsdinti atsakovę, kad pastarasis imtųsi aktyvesnių veiksmų savo įsipareigojimams tinkamai įvykdyti. Tuo tarpu jokia buto nuomos sutartis nebuvo ir nėra sudaryta, ieškovas realiai neketino ir neketina niekam šio buto nuomoti, butas iki šiol nėra naudojamas (taip pat iki šiol nėra įrengtas, nėra naudojamasi ir atsakovės įrengtomis parketo grindimis bei sumontuotomis durimis). Jokių priešingų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo kaip vartotojo statusą, atsakovė į bylą nepateikė.

Kadangi ieškovas į atsakovę kreipėsi ir užsakė prekes bei rangos paslaugas kaip vartotojas, savo asmeniniams / šeimos poreikiams patenkinti, nagrinėjamai bylai aktualūs vartojimo pirkimo–pardavimo ir vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Atsiliepime visiškai nepagrįstai cituojamas CK 6.2283 straipsnis, jog CK XVIII1 skyriaus (Vartojimo sutartys) nuostatos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Pirmiausiai, reiškiamas ieškinys nėra grindžiamas CK XVIII1 skyriaus nuostatomis, o grindžiamas vartojimo pirkimą–pardavimą ir vartojimo rangą reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais. Be to, priešingai nei deklaratyviai teigiama atsiliepime, atsakovė neatliko jokių naujo statinio statybos rangos darbų. Ieškovas butą įgijo 2019 metais jau pastatytame name. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pastato (daugiabučio gyvenamojo namo, abiejų korpusų) statybos pabaiga oficialiai buvo registruota 2020 metais. Kitaip tariant, dar iki sudarant 2020 m. rugpjūčio 12 d. Sutartį pastatas bei ieškovo butas buvo pilnai pastatyti, o atsakovė Sutartimi pardavė ieškovui grindų dangą bei duris ir bute atliko tik tam tikrus šių prekių įrengimo/montavimo darbus, kas nėra laikoma naujo statinio statybos ranga CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Atitinkamai, šiuo atveju taikytini ieškinyje minimi vartojimo pirkimą–pardavimą ir vartojimo rangą reglamentuojantys teisės aktai bei vartotojo teisių garantijos.

Dėl atsakovės deklaratyvios pozicijos, jog darbai nebuvo atlikti laiku dėl tariamos ieškovo kaltės, tariamo nebendradarbiavimo. Atsakovė yra akivaizdžiai nesąžininga, atsiliepime melagingai teigdama, kad darbai laiku nebuvo atlikti neva dėl to, kad tam ieškovas nesudarė būtinų sąlygų (tariamai buvo „dingęs“, neįleido į objektą, neva nebuvo galimybės susisiekti su Ieškovo nurodomu įgaliotu asmeniu), bei kad ieškovas dėl vėlavimo neva niekada nereiškė jokių pretenzijų. Tokie atsakovės teiginiai visiškai neatitinka buvusios faktinės situacijos ir teismui pateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad visi grindų dangos ir durų montavimo darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. spalio 31 d. (Sutarties 3.2.3 p.), tačiau, kaip pati pripažįsta atsakovė atsiliepime, šių darbų iki minimo termino nei buvo pradėjusi, nei buvo užbaigusi. Kaip matyti iš atsakovės pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais, 2020 m. lapkričio 5 d. (t. y. jau pasibaigus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui), elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) atsakovės darbuotoja A. T. informavo, kad buvo gauta nekokybiška grindų danga. Taigi, darbai objekte nebuvo atlikti laiku ne dėl ieškovo, o būtent dėl atsakovės kaltės, negebėjimo tinkamai organizuoti darbus ir pristatyti tinkamos kokybės prekes. Atsakovės aiškinimai, kad neva jos darbuotojai negalėjo patekti į butą ir atlikti darbų dėl to, jog ieškovas būdavo išvykęs į užsienį, yra visiška netiesa, nes nuo pat pradžių atsakovės atsakingiems asmenims buvo nurodytas asmuo (darbų vadovas), su kuriuo turėjo kontaktuoti atsakovės darbuotojai dėl patekimo į butą, t. y. R. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai, nei teigiama atsiliepime, būtent ieškovui ir minimam įgaliotam asmeniui niekaip nepavykdavo susisiekti su atsakovės darbuotojais dėl Sutartimi prisiimtų atsakovės įsipareigojimų vykdymo. Atsakovės darbuotojai paprasčiausiai ignoruodavo ieškovo ir jo įgalioto asmens skambučius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus (ką taip pat patvirtina pateikiamas skambučių atsakovės darbuotojams sąrašas), ir nors atsakovės darbuotojai ilgą laiką turėjo buto raktus, tačiau darbų objekte taip ir nevykdė. Atsiliepime dėstoma versija, jog atsakovės darbuotojams 2020 m. lapkričio 23 d. sumontavus grindų dangą ir parketlentes, ieškovas neva tai nebeįleido atsakovės darbuotojų pabaigti darbų (t. y. sumontuoti duris), neva tai išvažiavo į užsienį ir pan., taip pat visiškai neatitinka tiesos. Pažymėtina, kad, montuojant duris, atsakovės darbuotojai nemokėjo sumontuoti tokio tipo durų, nes, kaip suprato ieškovas, durys buvo pagamintos per siauros, buvo įmontuotas neteisingas užraktas, o užbaigti montavimo darbų nebuvo įmanoma, nes, darbuotojų teigimu, trūko kažkokių detalių (galimai durų vyrių). Po to būtent atsakovės darbuotojai dingo maždaug dviem savaitėms su buto raktais, kuriuos iš atsakovės darbuotojų po kurio laiko atsiėmė ieškovo nurodomas darbų vadovas. Taigi, atsakovės darbuotojams buvo žinomi ieškovą atstovaujančio asmens kontaktai, tačiau būtent pastarajam skambinant atsakovės darbuotojams dėl darbų vykdymo, atsakovės darbuotojai dažniausiai neatsiliepdavo, nebendraudavo. Be to, kaip minėta, ieškovo buto raktai ilgą laiką buvo pas atsakovės darbuotojus, todėl jie bet kuriuo metu galėjo patekti į butą ir atlikti būtinus montavimo darbus, tačiau to nedarė. Vienintelis tokio atsakovės darbuotojų elgesio paaiškinimas yra tas, kad durys buvo pagamintos netinkamai, nekokybiškai, su trūkumais. Ką atsakovė pripažino ir savo veiksmais, pagaminant dar vienas (kitas) duris, kurios taip pat buvo nekokybiškos, ypač greitai po pagaminimo išsilenkė ir suskilo. Šiuo metu bute atsakovės darbuotojai sumontavo pirmąsias pagamintas duris, kurios yra nekokybiškos, išlinkusios, su netinkamu užraktu, ką pirmiausiai pripažino ir pati atsakovė, kaip minėta, pagamindama kitas duris bei durų išlinkimą pripažindama 2021 m. balandžio 28 d. atsakovės darbuotojo K. R. siunčiamu elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini).

Tai, kad darbai nebuvo atlikti laiku dėl atsakovės darbuotojų kaltės ir dėl to bus taikomos atitinkamos nuolaidos (delspinigių pavidalu), atsakovės darbuotojas K. R. pripažino 2021 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini)  elektroniniais laiškais, kur netgi pats atsakovės darbuotojas apskaičiavo kompensacijos sumą už visą vėlavimo laiką. Taigi atsakovė, atsiliepime nepagrįstai kaltindama ieškovą dėl tariamo trukdymo laiku atlikti darbus, akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai, kas kartu rodo jos siekį bet kokiu būdu išvengti jai, kaip verslininkei, tenkančios atsakomybės už nekokybiškas prekes ir netinkamai atliktus rangos darbus.  

Dėl atsakovės deklaratyvaus nurodymo, kad ieškovas bute neva neužtikrino tinkamo aplinkos drėgnumo ir temperatūros bei neva prarado teisę reikšti pretenzijas atsakovei. Šios atsakovės keliamos prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais. Svarbu ir tai, kad butas yra A+ energinio naudingumo klasės name, kuriame yra įrengtas geoterminis šildymas bei individuali centrinio šildymo sistema. Taip pat bute yra įrengta nuolat veikianti rekuperacinė vėdinimo sistema. Priešingai, nei deklaratyviai teigia atsakovė, butas buvo nuolatos šildomas (pradžioje geoterminio šildymo sistema, vėliau centrinio šildymo sistema, bute buvo palaikomas apie 18 laipsnių temperatūra) bei vėdinamas, ką patvirtina pateikiamos sąskaitos už sunaudotą elektros energiją, šildymą, kitas administruojamas paslaugas (duomenys neskelbtini). Pateikiamas MB „Orventa“ Atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vėdinimo sistemos (rekuperacijos) įrengimo, montavimo, sistemos balansavimo darbai buvo atlikti jau 2019 m. gruodžio 11 d. Patalpų vėdinimo sistema veikė nuolatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės darbuotojai bute lankėsi 2020 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais bei 2021 m. sausio, vasario mėnesiais, tačiau tuo metu (kai, be kita ko, vykdė grindų dangos montavimo ir kitus darbus) atsakovės darbuotojai nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų, jog patalpų drėgnumas ar temperatūra yra netinkama ar tariamai neatitinka keliamų reikalavimų. Ieškovas atsakovės darbuotojų niekada nebuvo įspėtas apie tariamai netinkamas patalpose esančias sąlygas.  

Atsakovės teiginiai, jog atsakovės darbuotojai patikrino oro drėgnumą ir neva nustatė, kad jis neatitinka Sutarties reikalavimų, nėra pagrįsti jokiais bylos įrodymais. Pirma, byloje nėra pateikti jokie matavimų duomenys; antra, nėra pateikta įrodymų, jog matavimai buvo atliekami su metrologiškai patikrintais prietaisais ir kad rodmenys yra teisingi ir patikimi. Priešingai, nei deklaratyviai aiškinama atsiliepime, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog tiek atliekant montavimo darbus, tiek ir vėliau ginčo laikotarpiu patalpose neva tai buvo netinkama / nepakankama oro temperatūra ar drėgnumas. Tuo tarpu jau 2021 m. vasario pradžioje (t. y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo grindų dangos sumontavimo) ieškovas elektroniniu laišku reiškė pretenzijas dėl beveik 50 proc. grindų dangos suskilinėjimo, kas rodo akivaizdų, būtent atsakovės parduotos produkcijos broką, o ne tariamai netinkamų aplinkos sąlygų užtikrinimą.

CK 6.333 straipsnyje numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (1 d.); laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 d.). CK 6.363 straipsnio 11 dalyje numatyta prezumpcija, jog daikto trūkumai, paaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.

Dar daugiau, atsakovės deklaratyvių teiginių, kad grindys sutrūko ar durys išsilenkė tariamai ne dėl jų buvusio mažo drėgnio, parduodant ar netinkamų medžiagų naudojimo, ar netinkamai atliktų darbų, bet neva dėl ieškovo kaltės, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Nors atsakovė su atsiliepimu pateikė 2015 m. Eksploatacinių savybių deklaracijas, (duomenys neskelbtini) 2018 m. gaminių aprašymus, (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent ieškovui parduotos ir ieškovo bute sumontuotos prekės perdavimo/sumontavimo metu atitiko jiems keliamus (deklaruojamus) kokybinius rodiklius. Primintina, kad jau nuo pat pradžių atsakovė nepradėjo ir neatliko montavimo darbų Sutartyje numatytu terminu dėl gautos nekokybiškos grindų dangos medžiagos, ką atsakovė pripažino siųstuose el. laiškuose. Atsakovės darbuotojas 2021 m. balandžio 26 d. el. laiške (duomenys neskelbtini) pripažino, kad parketo medienos drėgnumui nustatyti reikalingas specialus įrankis giluminiam matavimui, tačiau tokio įrankio atsakovės darbuotojai neturi, kas taip pat rodo, kad atsakovė negalėjo patikrinti bei pateikė nepatikrintą produkciją. Kaip minėta, atsakovės iškeltos versijos, jog grindų danga įtrūko, o durys išsilenkė dėl neva ieškovo kaltės, jam neva tai ilgą laiką buto nevėdinant ir nešildant, nepatvirtina jokie objektyvūs ir patikimi įrodymai. Tuo tarpu, priešingai nei teigia atsakovė, vien tas faktas, kad per trumpą laiko tarpą (2 mėnesių laikotarpį) net nenaudojama grindų danga (parketlentės) suskilo, o net dvejos atsakovės gamintos durys išsilenkė, savaime patvirtina, kad atsakovės pristatyta produkcija yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, neatitinka ilgaamžiškumo, atsparumo reikalavimų. Be to, akivaizdžiai matomi prekių trūkumai (apie 50 proc. parketlenčių įtrūkimų, didelė dalis grindų dangos yra ištepta rusvos spalvos klijais, išsilenkusios durys) gadina estetinį vaizdą ir tai neatitinka įprastai tokios rūšies prekėms (darbams) keliamų kokybės reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškovas užsakė aukštos kokybės grindų dangą (parketlentes) bei duris, tačiau atsakovės nebuvo informuotas, kad per tokį trumpą laiko tarpą parketlentės gali suskilinėti, o durys išsilenkti bei kad toks išlinkimas yra tariamai natūralus ir priimtinas gamintojui. Be to, atsakovė klaidina Teismą, jog įskilimo tarpai neva išnyksta, kai neva normalizuojasi aplinkos drėgnumas, kadangi nors nuo grindų dangos įrengimo praėjo gana netrumpas laikas, tačiau reali faktinė grindų dangos situacija nepasikeitė, didžioji dalis parketlenčių yra įskilusios, praradusios estetinį vaizdą, neatitinka vartotojo, užsakiusio tokio tipo grindų dangą, lūkesčių. Tai užfiksuota ir antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (duomenys neskelbtini). Kartu pažymėtina, kad atsiliepime klaidingai nurodoma, kad neva tai ieškovas paguldė ant grindų į butą pristatytas duris ir neva taip netinkamai jas laikė. Priešingai, nei nurodo atsakovė, būtent jos darbuotojai nesumontuotas duris paguldė ant grindų, jas taip paliko ilgą laiką gulėti, todėl kelia nuostabą minėti atsiliepime atsakovės dėstomi kaltinimai.

Remiantis CK 6.333 straipsnio 6 dalimi, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ir specialią paskirtį. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis gali būti skirtingas atskirų daiktų atžvilgiu, pvz., naujų ar naudotų daiktų, prabangos ar kasdienių daiktų atžvilgiu. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis kiekvieno konkretaus daikto atžvilgiu nustatomas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, ieškovas pirko aukštos kokybės, gana brangias parketlentes ir duris (bei jų profesionalų sumontavimą), todėl tikėjosi, kad šios prekės per labai trumpą laiko tarpą nebus deformuotos ar susikilusios, nebus išteptos montavimo klijais, ilgą laiką atitiks tiek funkcinę paskirtį, tiek ir estetinį vaizdą.

Dėl visiškai nepagrįstos atsakovės versijos, jog darbų rezultatas buvo perduotas 2021 m. balandžio 26 d., o ieškovas neva yra praradęs teisę reikšti pretenzijas. Atsakovės iškelta versija, kad darbai ieškovui buvo perduoti 2021 m. balandžio 26 d., o ieškovas neva tai, nereikšdamas pretenzijų, darbų perdavimo akto nepasirašė, todėl tokį aktą vienašališkai pasirašė atsakovė, visiškai neatitinka tiesos ir realiai buvusių faktinių aplinkybių. Pirmiausiai pažymėtina, kad ieškovo butas iki šiol nėra įrengtas, nėra naudojamas, kaip ir nėra naudojamas ir atsakovės atliktų darbų rezultatas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti darbų rezultatą (CK6.662 straipsnio 1 dalis); užsakovas, gavęs pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Sutarties 3.1.3 punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja priimti iš rangovo baigtus darbus per 3 dienas po rangovo pranešimo apie darbų baigtį (darbų perdavimo–priėmimo akto gavimo elektroniniu paštu); 3.2.8 punkte aiškiai numatyta, kad rangovas įsipareigoja visus užbaigtus darbus perduoti užsakovui, pasirašant Darbų perdavimo–priėmimo aktą. Taigi, šalių pasirašytoje Sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad rangovas turi raštu pranešti vartotojui apie pabaigtus darbus ir pateikti dokumentą, įvardijamą kaip Darbų perdavimo–perdavimo aktas.

Priešingai, nei deklaratyviai aiškinama atsakovės atsiliepime, jokio raštiško pranešimo apie tariamai pabaigtus visus darbus 2021 m. balandžio 26 d. ar netrukus po to, atsakovė ieškovui nesiuntė. Taip pat nesiuntė ir neįteikė jokio Darbų perdavimo–priėmimo akto. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės samdomi darbuotojai 2021 m. balandžio 26 d. atliko kai kuriuos montavimo darbus, nereiškia, kad atsakovė tokiu būdu įvykdė pareigą raštu informuoti vartotoją apie pilnai pabaigtus darbus, kviečiant juos priimti, o atsakovės nurodomas 2021 m. balandžio 26 d. Darbo aktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) galėtų būti laikomas Darbų perdavimo–priėmimo aktu. Pažymėtina, kad LAT, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame nurodoma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (pvz., LAT 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2007, kt.). Pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo–priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys (pvz., LAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-672-313/2015, kt.).

Iš atsakovės nurodomo 2021 m. balandžio 26 d. Darbo akto (duomenys neskelbtini) turinio seka, kad šis dokumentas visiškai neatitinka Darbų perdavimo–priėmimo akto formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Šis dokumentas nėra įvardijamas kaip Darbų perdavimo–priėmimo aktas, ko reikalauja šalių pasirašyta Sutartis; jame nėra aiškiai nurodoma, kad juo rangovas perduoda galutinai atliktus darbus vartotojui, nėra suformuluotas siūlymas šiuos darbus užsakovui priimti ar nurodyti atsisakymo priimti priežastis. Šis dokumentas net nebuvo pasirašytas atsakovės įgaliotų darbuotojų. Akivaizdu, kad šis atsakovės nurodomas aktas nėra Darbų perdavimo–priėmimo aktas, todėl nežinia, kada buvo padarytas rankraštinis įrašas antrajame šio dokumento lape apie vienašalį šio akto pasirašymą, neturi jokios teisinės reikšmės ir galios, nes atsakovės darbuotojai neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vienašališkai pasirašyti tariamą darbų perdavimo–priėmimo aktą (pažymėtina, kad toks tariamai vienašališkai pasirašytas aktas iki Ieškovo kreipimosi į teismą, Ieškovui atsakovės nebuvo siųstas ar kitaip įteiktas). Atsakovės nurodomas 2021 m. balandžio 26 d. Darbo aktas (duomenys neskelbtini) jokiu būdu (nei el. paštu, nei fiziškai) iki šios bylos iniciavimo nebuvo perduotas ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakant į 2021 m. gegužės 13 d. ieškovo pretenziją (duomenys neskelbtini) dėl netinkamos kokybės prekių / rangos paslaugos, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių dėl tariamo vienašališko Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ar tariamai ieškovo praleisto termino pretenzijoms pareikšti. Tik tuomet, kai ieškovas iniciavo šį teisminį ginčą, atsakovė „prisiminė“ apie tokio tariamo akto egzistavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės analogiško turinio aktą atsakovė ieškovui teikė ir 2020 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini), kas, pagal visiškai nelogišką atsakovės poziciją, turi būti laikoma, kad jau 2020 metais tokiu aktu atsakovė neva perdavė visus (netgi neatliktus) darbus (prekes). Atsakovė, teikdama iš esmės analogiško turinio aktus, aiškiai nenurodant, kad tai Darbų perdavimo–priėmimo aktas (kaip to reikalauja Sutartis), akivaizdžiai klaidino vartotoją, o ieškovui net nebuvo žinoma, kad atsakovė tariamai 2021 m. balandžio 26 d. perduoda galutinį netinkamos, nekokybiškos produkcijos ir darbų rezultatą. Pažymėtina, kad iki šios dienos atsakovė nėra pateikusi ieškovui tinkamai įforminto galutinio prekių / darbų perdavimo–priėmimo akto.

Tuo tarpu, priešingai nei melagingai nurodo atsakovė atsiliepime, jos darbuotojas K. R. 2021 m. gegužės 11 d. el. laišku (duomenys neskelbtini) pripažino ir nurodė, kad darbų pabaiga atsakovės fiksuojama 2021 m. gegužės 12 d. Ieškovas nedelsiant, kitą dieną, t. y. 2021 m. gegužės 13 d., atsakovei pateikė rašytinę pretenziją (duomenys neskelbtini) dėl netinkamos kokybės prekių / rangos paslaugos, kur aiškiai nurodė tiek grindų dangos, tiek ir durų kokybės trūkumus bei tokių prekių/darbų nepriėmimo priežastis. Visa tai paneigia atsakovės deklaratyvius aiškinimus, kad ieškovas jokių pretenzijų dėl darbų (prekių) kokybės trūkumų neva tai nereiškė; kad ieškovas neva praleido terminą pretenzijoms reikšti ir pan. Dar kartą pažymėtina, kad priešingai nei deklaratyviai nurodo atsakovė, ieškovas pretenzijas dėl netinkamos kokybės grindų ir durų reiškė nuolatos, iš karto po to, kai paaiškėjo sumontuotos grindų dangos trūkumai bei buvo keičiamos nekokybiškos durys, tačiau būtent atsakovė šias pretenzijas ignoravo.

Dėl atsakovės nepagrįsto nesutikimo dėl plytelės ir sienos apgadinimo. Atsakovės teigimu, jai nekyla atsakomybė už plytelės ir sienos apgadinimus, nes ieškovas neva buvo įspėtas, kad siena gali būti apgadinta montuojant duris. Atitinkamai, tokių atsakovės teiginių nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Be to, rangovas Sutartimi prisiimtus darbus turi atlikti nepadarydamas žalos kitam užsakovo turtui. Priešingai nei bando įteigti atsakovė, siena buvo ne tik subraižyta, bet joje buvo išpjauta skylė ir paprasčiausiai įdėtas kitas gipso kartono gabaliukas. Be to, kaip minėta ieškinyje, susirašinėjime el. laiškais atsakovės darbuotojai pripažino plytelės ir sienos apgadinimą ir žadėjo šiuos apgadinimus ištaisyti savo sąskaita, tačiau tokio įsipareigojimo iki šiol taip ir nėra įvykdę.

                Ieškovas 2021 m. rugsėjo 29 d. atsiliepime į priešieškinį (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nesutinka su priešieškiniu visa apimtimi, nes atsakovės reikalavimai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti, o ieškovo ieškinys tenkintas visa apimtimi. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė teisinių pagrindų, faktų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti atsakovės nepagrįstus ir akivaizdžiai nesąžiningus reikalavimus. Atsakovė iki šiol nėra perdavusi ieškovui tinkamos kokybės prekių / darbų, nustatytų trūkumų neištaisė, todėl neturi reikalavimo teisės į jos nurodomos sumos sumokėjimą.

                Atsakovė neturi reikalavimo teisės (CK 6.327 straipsnio 3 dalis, 6.333 straipsnio 6 dalis, 6.363 straipsnio 11 dalimi, 6.655 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje pateikti išsamūs paaiškinimai tik patvirtina, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė mišraus pobūdžio teisiniai santykiai: prekių pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai, nes Sutartimi atsakovė (rangovas) įsipareigojo tiek pristatyti užsakytas prekes (parketlentes ir duris), tiek šias prekes sumontuoti ieškovo bute. Iki šios dienos atsakovė ieškovui nėra pristačiusi tinkamos kokybės (be trūkumų) prekių, kaip ir nėra atlikusi tinkamos kokybės (be trūkumų) rangos darbų ir jų nėra tinkamai perdavusi ieškovui (vartotojui). Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės pristatytos prekės / sumontuotos parketlentės yra suskilinėjusios, išteptos rusvos spalvos klijais ar kita medžiaga, sumontuotos durys yra išsilenkusios, suskilusios, netinkamai sumontuotos. Kitaip tariant, atsakovės pristatytos prekės / atlikti darbai yra su akivaizdžiais ir ženkliais trūkumais, kurie išsamiai aprašyti teismui pateiktame ieškinyje ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose.

                CK 6.327 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Jeigu neįrodyta kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.

                Nagrinėjamu atveju atsakovės pristatytų prekių / darbų trūkumai paaiškėjo dar jų tinkamai neperdavus ieškovui (vartotojui). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad per ypatingai trumpą laiko tarpą (2 mėnesių laikotarpį nuo grindų dangos įrengimo) net nenaudojama grindų danga (parketlentes) suskilo bei net dvejos atsakovės gamintos durys išsilenkė ir suskilo, kas tik patvirtina ir įrodo, jog atsakovės pristatyta produkcija yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, neatitinka ilgaamžiškumo, atsparumo reikalavimų, tokios rūšies prekėms keliamo estetinio vaizdo reikalavimų. Už šiuos per ypatingai trumpą laiko tarpą paaiškėjusius trūkumus yra atsakinga būtent atsakovė (rangovas, verslininkas), kuriai pirmiausiai tenka pareiga įrodyti, kad gaminiai (prekės) pristatymo ir montavimo metu atitiko šiai produkcijai keliamus, deklaruojamus kokybinius rodiklius, tačiau tokių įrodymų atsakovė į bylą nepateikia, todėl neturi teisinio pagrindo iš ieškovės reikalauti sumokėti už nekokybiškas prekes / produkciją.

                Taip pat pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą tik po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti išsamūs paaiškinimai bei pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės atlikti darbai, sumontuota grindų danga ir durys yra su akivaizdžiais, ženkliais trūkumais, kuriuos atsakovė vengė (vengia) pašalinti, nors ieškovė daug kartų (tiek žodžiu, tiek ir raštu) to prašė. Pagal minimas įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys (pvz., LAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-672-313/2015, kt.).

                Atsakovė iki šios dienos ieškovui nėra tinkamai perdavusi tinkamos kokybės prekių ir darbų. Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog darbai (produkcija) tariamai ieškovui buvo perduoti 2021 m. balandžio 26 d., buvo išgalvotos tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad tokių darbų (produkcijos) tariamo perdavimo aplinkybių atsakovė neprisiminė ir nenurodė, atsakant į ieškovo rašytinę pretenziją. Tokių atsakovės teiginių dėl tariamo darbų perdavimo nepatvirtina jokie objektyvūs ir patikimi bylos įrodymai. Be to, ši atsakovės iškelta versija dėl tariamo darbų perdavimo nėra nuosekli, o atsakovė prieštarauja pati sau. Iš atsakovės aiškinimų taip ir nėra aišku, ar jos teigimu ji darbus tariamai perdavė tiesiogiai ieškovui, kuris juos priėmė be pastabų, ar jos teigimu darbai ieškovui tariamai buvo perduoti atsakovui vienašališkai pasirašant tariamą „priėmimo–perdavimo aktą“, nes ieškovas tariamai nesureagavo į tariamą kvietimą priimti darbus. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Rangos sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad užsakovas įsipareigoja priimti iš rangovo baigtus darbus po rangovo pranešimo apie darbų baigtį (darbų perdavimo-priėmimo akto gavimo elektroniniu paštu) (Sutarties 3.1.3. p.); rangovas įsipareigojo visus užbaigtus darbus perduoti užsakovui, pasirašant Darbų perdavimo–priėmimo aktą (Sutarties 3.2.8. p.). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad raštu būtų informavusi ieškovą apie darbų baigtį 2021 m. balandžio 26 d., kad būtų kvietusi ieškovą šiuos darbus priimti; apskritai nepateikė teismui net Darbų perdavimo–priėmimo akto. Atsakovės deklaratyvūs aiškinimai, jog neva ieškovas 2021 m. balandžio 26 d. patikrino darbų rezultatą bei gavo atliktų darbų aktą, yra išgalvoti, siekiant išvengti atsakovei, kaip rangovui, verslininkui, kylančios atsakomybės. Tokią dabar atsakovės išgalvotą versiją, jog darbai tariamai buvo pabaigti ir perduoti 2021 m. balandžio 26 d., paneigia net jos pačios darbuotojo – Vilniaus padalinio vadovo K. R. aiškus nurodymas 2021 m. gegužės 11 d. elektroniniame laiške (duomenys neskelbtini), kad pati atsakovė fiksuoja darbų pabaigą 2021 m gegužės 12 d. Tuo tarpu jau kitą dieną (2021 m. gegužės 13 d.) ieškovas pareiškė rašytinę pretenziją (duomenys neskelbtini) dėl atliktų darbų trūkumų, kuriuos reikalavo ištaisyti, tačiau atsakovė (rangovas, verslininkas) tą atlikti atsisakė, nepagrįstai kaltindama ieškovą (vartotoją) ir siekdamas jam perkelti tariamą atsakomybę.

                Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikta išsami argumentacija, jog atsakovės nurodomas 2021 m. balandžio 26 d. Darbo aktas (duomenys neskelbtini) nėra Darbų perdavimo–priėmimo aktas, kaip tą numato Sutartis. Atsakovės nurodomas aktas visiškai neatitinka Darbų perdavimo–priėmimo akto formai ir turiniui keliamų reikalavimų; jame nėra aiškaus nurodymo, kad juo rangovas neva tai perduoda galutinai atliktus darbus vartotojui, nėra suformuluotas siūlymas, kvietimas priimti šiuos darbus ar nurodyti atsisakymo priimti priežastis; šis dokumentas net nebuvo (nėra) pasirašytas atsakovės įgaliotų darbuotojų. Apskritai, joks Sutarties sąlygas atitinkantis Darbų perdavimo–priėmimo aktas iki šiol atsakovės nėra perduotas ieškovui.

                Kartu pažymėtina, kad atsakovės nurodomas aktas ne tik nelaikytinas darbų perdavimo–priėmimo aktu, bet ir tokio dokumento atsakovė negalėjo vienašališkai pasirašyti. Pažymėtina, kad CK 6.679 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad jeigu užsakovas vengia priimti atliktą darbą, tai rangovas privalo raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą. Sutarties 3.1.3 punkto nuostatos (toje dalyje, kur kalbama apie rangovo teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą) prieštarauja minėtai imperatyviai įstatymo nuostatai, todėl atsakovė (kaip verslininkas, rangovas) pirmiausiai privalėjo vadovautis įstatymo reikalavimais ir papildomai raštu įspėti ieškovą apie tariamai atsiradusią pareigą priimti darbus, tačiau to atsakovė neatliko ir iki šiol nėra atlikusi. Taip pat, Sutarties 3.1.3 nuostatos leistų rangovui vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą tik tuo atveju, jei rangovas darbų perdavimo–priėmimo aktą būtų išsiuntęs elektroniniu paštu. Tuo tarpu atsakovė nepateikia jokių įrodymų, jog jos nurodomą aktą būtų siuntusi ieškovui elektroniniu paštu ar papildomai raštu ieškovą informavusi apie tariamai kilusią pareigą priimti tariamai baigtus darbus (produkciją).

Taigi, atsakovė iki šios dienos nėra tinkamai perdavusi be trūkumų atliktų darbų (kokybiškos produkcijos), todėl atsakovė neturi reikalavimo teisės į visą Sutartyje numatytą darbų / produkcijos kainą, dėl ko atsakovės priešieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 1 793,42 Eur tariamos skolos ir delspinigių priteisimo turėtų būti atmestas vien šiuo pagrindu. Kartu pažymėtina, kad nors atsakovės darbuotojas 2021 m. gegužės 11 d. elektroniniame laiške pripažino, (duomenys neskelbtini) kad vėluojama atlikti darbus 193 dienas, dėl ko ieškovui priklauso 247,04 Eur delspinigių suma, tačiau šia delspinigių suma niekaip nebuvo sumažinta nurodoma galutinio mokėjimo suma.

Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės dėstoma deklaratyvi pozicija nėra pagrįsta nei faktiniu, nei norminiu pagrindu, todėl atsakovės priešieškinyje reiškiami reikalavimai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

       Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai (toliau – teismas) 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 224,65 Eur delspinigių ir 170 Eur nuostolių atlyginimo ir 1 528,66 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovo 1 793,42 Eur skolą ir 1 468,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

       Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2A-1025-413/2022, kuria šioje byloje 2022 m. balandžio 8 d. priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, kadangi nei bylos medžiaga, nei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nebuvo nustatyta, kad ieškovas turėjo verslo liudijimą verstis komercine gyvenamųjų patalpų nuomos veikla; kad tokia veikla jis vertėsi (verčiasi); kad iš tokios veiklos jis gavo (gauna) nuolatines pajamas, todėl apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo automatiškai pripažinti, kad ieškovas vykdo komercinę veiklą. Šioje Kauno apygardos teismo nutartyje taip pat nurodyta ir tai, jog teismas, atsisakydamas taikyti ieškovo pasirinktą teisės gynimo būdą (nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą), nusprendė taikyti kitą teisės gynimo būdą – priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą už nekokybiškai atliktus darbus (ant parketlenčių paliktas dėmes, durų kraštų ir kampo sugadinimą, netinkamo durų užrakto mechanizmo įrengimą, tačiau, kadangi tokio pobūdžio klausimai (daiktai ir jų sugadinimas) ieškiniu nebuvo keliami, kolegija sprendė, jog teismas sprendimą priėmė peržengęs bylos ribas, t. y. nuspręsdamas dėl byloje nepareikštų ieškovo reikalavimų, iš anksto nei rašytine, nei žodine nutartimi neinformavo šalių apie savo ketinimus peržengti bylos nagrinėjimo ribas, o jas peržengus – ex officio spręsti dėl alternatyvių ieškovo teisių gynimo būdų. Tai reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo tinkamai informuoti nei apie teismo ketinimą peržengti bylos ribas, nei kokia apimtimi teismas peržengs ieškinio ribas. Tokiu būdu byloje atsakovė neteko galimybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl galimybės teismui ex officio spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Toks teismo sprendimas turėjo siurprizinį pobūdį.

Teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems teismo priimto ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs teismo priimto ir nagrinėto ieškinio turinį, konstatuoja, jog šiuo atveju ieškovas ieškinyje, bylos nagrinėjimo metu akcentavęs ir kitas, ieškinyje nenurodytas aplinkybes, nenurodė visų esminių faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, susijusių su visomis keturiomis civilinės atsakomybės sąlygomis. Teismo vertinimu, ieškinyje nenurodyta, kokios faktinės aplinkybės ir kokie konkretūs įrodymai, pateikti kaip ieškinio priedai, patvirtina konkrečius atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, o taip pat priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų kaltų veiksmų (ar neveikimo) ir padarytos žalos, t.y., kad žala atsirado būtent dėl atsakovės kaltų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o ne, pavyzdžiui, dėl aplinkybių, kurios šalina atsakovės atsakomybę. Šia nutartimi teismas nustatė ieškovui terminą pateikti patikslintą ieškinį, kuriame ieškovas arba papildomai nurodytų visas ieškinyje nepaminėtas aplinkybes, dėl kurių buvo aiškinamasi bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme, ir sutikslintų savo reikalavimą (-us) dėl gynybos būdų taikymo, arba išdėstytų savo poziciją tiek dėl poreikio pačiam teismui peržengti ginčo ribas, teismui galimai nusprendus taikyti kitą, nei ieškiniu prašomą, teisės gynimo būdą – priteisiant ieškovui neturtinės žalos atlyginimą už nekokybiškai atliktus darbus (ant parketlenčių paliktas dėmes, durų kraštų ir kampo sugadinimą, netinkamo durų užrakto mechanizmo įrengimą), tiek dėl bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusių naujų aplinkybių, apie kurias nebuvo pasisakyta ieškinyje, vertinimo. Be to, nutartimi teismas nustatė įvertinti aplinkybes ir pasisakyti dėl Sutarties atitikties teisės aktų reikalavimams, taip pat pasisakant ir dėl tos aplinkybės, jog atsakovė savo prietaisu nustatė patalpos drėgnumą, kuris atitiko minėtos higienos normos HN 42:2009 reikalavimus (35 proc.). Ieškovui nesutinkant, kad šiuo atveju natūralaus medžio gaminiai džiūvo ir trūkinėjo dėl nepakankamo buto vėdinimo ir per mažos santykinės drėgmės, nustatytas terminas patikslintame ieškinyje nurodyti nesutikimą pagrindžiančius argumentus bei tai, kokioms faktinėms aplinkybėms šis nurodytas argumentas prieštarauja ir kokie įrodymai jį paneigia. Taip pat nutartyje teismas nurodė, kad kadangi pagal Sutarties 3.2.7 punktą ir jos garantines sąlygas (2.3 punkto 3 dalis) atsakovė (rangovas) turėjo nustatyti patalpų drėgnumą ne tik baigusi darbus, bet ir pradėjusi montavimo darbus, o apygardos teismas nurodė šias aplinkybes nustatyti ir išsiaiškinti paminėtų Sutarties nuostatų įgyvendinimo aplinkybes, šių aplinkybių nurodymui patikslintame ieškinyje ieškovui taip pat nustatytas terminas.

Ieškovas 2022m. spalio 11 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo nutarties.

Teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi nutarė:

Iš dalies sutinkant su atskirojo skundo argumentais, panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo.

Atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui nesiųsti.

Atskirąjį skundą siųsti atsakovei susipažinti, sudarant galimybę susipažinti su atskirojo skundo argumentais ir per 20 dienų pateikti dėl juos nurodytų naujų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu ginču, rašytinius paaiškinimus.

Kadangi priimant sprendimą šioje byloje teismui gali tekti peržengti ginčo ribas, teismui nusprendus taikyti kitą, nei ieškiniu prašomą, teisės gynimo būdą (pavyzdžiui, priteisiant ieškovui neturtinės žalos atlyginimą už nekokybiškai atliktus darbus, tame tarpe ir už tai, kad parketlentės yra išteptos klijais, durų atrama pagaminta iš kelių atskirų medžiagų, durų kraštai apibraižyti, nudaužyti), – informuoti apie tai abi bylos šalis ir pasiūlyti per 20 dienų raštu išdėstyti savo poziciją tiek dėl poreikio pačiam teismui peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių, nurodytų atskirajame skunde, vertinimo.

Sutikslinti atsakovės pareigą įrodyti aplinkybes (per 20 d. pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, tame tarpe, galimai, ir prašymą dėl ekspertizės paskyrimo), kurios, atsakovės teigimu, šalina jos civilinę atsakomybę, o būtent, kad produkcija suskilo dėl kaltės paties ieškovo, neužtikrinusio tinkamų buto aplinkos (temperatūros, drėgmės) sąlygų, jam buto nešildžius ir nevėdinus, dėl ko produkcija (mediena) išsausėjo ir sutrūkinėjo

Įpareigoti atsakovę pateikti įrodymais pagrįstą rašytinį paaiškinimą apie tai, koks, vadovaujantis Sutarties 3.2.7. punktu ir jos garantinėmis sąlygomis (2.3 punkto 3 dalis), patalpų drėgnumas buvo nustatytas pradėjusi montavimo darbus.

Pasiūlyti atsakovei per 20 dienų raštu pasisakyti dėl Garantinių sąlygų nuostatos dėl žemesnės oro drėgmės patalpose ribos (santykinio 40-60 proc. oro drėgmės standarto) atitikties Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintos 2009 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081, 1 lentelės, pagal kurią santykinės oro drėgmės parametrai tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiu yra nuo 35 iki 60 proc., reikalavimams bei dėl ieškovo atskirojo skundo 31 punkte išdėstytų argumentų.

Teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartyje nurodė, jog, ieškovui atskirajame skunde prie pareikšto ieškinio argumentų nurodžius, jog ,,pristatytos ir paklotos Parketlentės yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais – apie 50 proc. parketlenčių yra su išilginiais įtrūkiais; parketlentės yra išteptos klijais; pristatytos durys yra nekokybiškos – išlinkusios, išsigaubusios, durų atrama pagaminta iš kelių atskirų medžiagų, durų kraštai apibraižyti, nudaužyti“, laikytina, jog tokiu būdu ieškinio aplinkybės yra patikslintos (praplėstos, nes 2021 m. birželio 21 d. ieškinyje buvo nurodyta tik tai, jog apie 50 proc. parketlenčių yra su išilginiais įtrūkiais; pristatytos durys yra nekokybiškos – išlinkusios, išsigaubusios), dėl ko sudarytina galimybė atsakovei dėl to per 14 dienų taip pat pateikti atsiliepimą arba rašytinius paaiškinimus.

Atsakovė 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė paaiškinimą / prašymą (duomenys neskelbtini)  Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT arba Tarnyba) išreikalauti ieškovo 2021 m. vasario 23 d. pateikto prašymo dėl iš atsakovės Sutartimi įsigytų parketlenčių ir stumdomų vidaus durų galimai netinkamos kokybės prašymo ir priedų kopiją ir dėl šio prašymo priimtą sprendimą bei prijungti juos prie bylos. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji ne kartą informavo teismą, kad ieškovas buvo kreipęsis į VVTAT su skundu, ir prašė teismo iš ieškovo išreikalauti Tarnybos sprendimą, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Ieškovas savo skunde atskleidė aplinkybes, kurios eliminuoja galimybę jį laikyti vartotoju ir dėl to neskundė Tarnybos sprendimo ir neprašė teismo nagrinėti ginčą iš esmės. CK 6.2283 straipsnis nustato, kad CK XVIIII skyriaus (Vartojimo sutartys) nuostatos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" 8 punktas nustato, kad: „Naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais“. Atsakovė atliko dalį darbų naujo statinio statybos procese. Kai rangos darbus naujai statomame statinyje atlieka keli rangovai, atliekami darbai yra naujo statinio statybos sudėtinė dalis, nes atliekami Naują statybą leidžiančio dokumento pagrindu ir yra vienu iš naujos statybos etapu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 85 dalyje numatyta, kad Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; bei 90 dalį, numatančią, kad „Statybos darbai– darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad visi rangos darbai ir jų etapai, kai statomas naujas statinys, yra nauja statyba. CK 6.2283 straipsnis nustato, kad vartojimo teisės normos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Atsakovė rangovui įrenginėjo duris ir grindis naujame pastate, t. y. atliko vieną iš naujos statybos rangos darbų. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad iki šiol butas nebaigtas statyti (baigtumas 85 procentai). Ieškovas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad darbai ir jiems naudotos medžiagos yra nekokybiški. Atsakovė teismui yra pateikusi gamintojo deklaracijas. Gaminiai deformavosi, nes ieškovas netinkamai eksploatavo gaminius. Tik dėl to, kad ieškovas retai būna Lietuvoje, atsakovė ilgą laiką po medžiagų pristatymo į objektą negalėjo patekti. Dėl to, kad paties ieškovo nebuvo Lietuvoje ilgą laiką, pastarasis nei karto nepareiškė pretenzijų dėl darbų neatlikimo sutartyje nustatytu terminu. Parketlentes, grindjuostes atsakovė sumontavimo 2020 m. lapkričio 23 d., į butą atvežė duris, sumontavo tvirtinimo detales ant sienos ir ketino sekančią dieną duris baigti montuoti, tačiau sekančią dieną ieškovas neatsiliepė į telefoninius skambučius, į butą neįleido užbaigti darbus ir butą paliko nešildomą bei nevėdinamą. Telefonu po kelių dienų atsiliepęs ieškovas nurodė, kad yra Norvegijoje ir planuoja grįžti kalėdinėms šventėms pas draugus, o į butą atsakovės darbuotojus įleis sugrįžęs. Pasirašydamas Sutartį ieškovas įsipareigojo po gaminių pristatymo į butą jame užtikrinti tinkamą oro drėgnumą 40-60 procentų ir temperatūrą ne mažesnę nei 15 laipsnių, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė ir prarado teisę reikšti pretenzijas atsakovui (ieškinio priedų 3 lapas ir 4 lapo 2.3 punktas). Tai reiškia, prieš sudarant sutartį ieškovas buvo informuotas kokiomis sąlygomis galima eksploatuoti gaminius. Atsakovė teismui yra pateikusi įrodymus, kad atsakovė, dalyvaujant ieškovo atstovui patikrino ieškovo buto santykinį drėgnumą ir nustatė, kad jis yra žemesnis nei minimali leistina riba ir ginčo dėl gaminių eksploatavimo sutartyje. Tai, kad higienos normos nustato žemesnes žmogui palankesnes santykinio oro drėgnumo ribas, nereiškia, kad gaminiai eksploatuoti sutartyje numatytomis sąlygomis. Kadangi medžio gaminių fizinės savybės skiriasi nuo žmogaus fizinių savybių, todėl ir medžio gaminių naudojimo sąlygos skiriasi. Ginčo dėl netinkamo eksploatavimo, pažeidžiant sutartyje numatytas sąlygas, byloje nėra.

Teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) įpareigojo VVTAT iki 2022 m. lapkričio 23 d. pateikti ieškovo 2021 m. vasario 23 d. pateikto prašymo (duomenys neskelbtini) dėl iš atsakovės 2020 m. rugpjūčio 12 d. rangos sutartimi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  įsigytų parketlenčių ir stumdomų vidaus durų galimai netinkamos kokybės prašymo ir priedų bei dėl šio prašymo priimto sprendimo kopijas.

2023 m. sausio 2 d. nutartimi teismas paskyrė techninės veiklos ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertei Z. B. bei sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki ekspertizės atlikimo.

Teisme 2023 m. kovo 1 d. gautas 2023 m. vasario 28 d. teismo techninės veiklos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikti atsakymai į nutarties klausimus:

 1.        Namo buto (duomenys neskelbtini) grindų parketlentės ir vonios durys neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų.

2.        Buto (duomenys neskelbtini) grindų parketlentės su įtrūkimais išilgine kryptimi, atsiradę tarpai tarp parketlenčių, nekokybiškai sujungtos parketlenčių lentos, klojant jas atskirais lentų ilgiais per grindų ilgį, galimai neteisingai įrengtos nuožulos, stebimi rusvų dėmelių ploteliai. Vonios stumdomos plokštuminės durys sumontuotos ant bėgelių, sunkiai užsifiksuoja, prireikia papildomai stumtelėti; varčios vidurinėje dalyje stebimas „pilvukas“ apie 7 mm matuojant liniuote; vonios durų kairėje pusėje stakta sudurstyta; dešinės pusės apačioje išdaužta duobutė, bandyta užtaisyti, kairės pusės viršutinė durų plokštumos dalis nuskilusi; vonios durų dešinėje, apatinėje dalyje grindų plintuso įrenginio užbaigimas neįmanomas dėl stumdomų durų darbo zonos.

Kadangi nėra reikalingos informacijos, kuri privalėjo būti pateiktose etiketėse, atvežus parketlentes ir vonios duris, dėl abiejų statybos produktų apie esamą drėgmę, nepateikta įmonės taisyklės, tai konstatuoju, kad galimai parketlentes buvo sandėliuotos drėgnose patalpose, o vonios durys netvarkingai transportuojamos, nes turi dvi išdaužąs konstrukcijoje, netinkamai suprojektuotos.

3.        Buto (duomenys neskelbtini) grindų parketlentes ir vonios durys netinkamos naudoti pagal paskirtį.

4.        Medienos gaminių techninius reikalavimus numato STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“:

-4p. Medinių konstrukcijų ilgaamžiškumas turi būti garantuojamas konstrukcinėmis priemonėmis atsižvelgiant į konstrukcijos paskirtį, galimas eksploatavimo sąlygas, medžiagų savybes, elementų ir konstrukcijos detalių formą) bei priemonėmis nuo sudrėkimo, biologinio pažeidimo ir užsidegimo.

-6p. Statinio projekte turi būti nurodytos medinių konstrukcijų gamybai reikalingos medienos stiprumo klasė, klijų ir kitokių jungimo priemonių rūšys bei kiti būtini reikalavimai.

5.        Pagal STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai vertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ ginčo objekte buvo pateiktos Eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), deja abiejose deklaracijose apie drėgnumą nėra informacijos, dėl parketlenčių drėgmės, buvo informacija „Gaminio aprašyme“ - 8% ±2.

Abu statybos produktai pagal „Gaminio aprašymus“ turėjo turėti etiketes su visais duomenimis apie gaminius, kad jie tinkami naudoti apyvartoje.

6.        Informacijos civ. byloje, koks medienos drėgnumas buvo juos pristačius į objektą nėra, juos sumontavus taip pat nėra. Civ. bylos medžiagoje pateiktas UAB „Statybos tyrimo instituto“ Tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, kad parketlenčių grindys suskilinėję, o dar nesumontuotų durų varčia išsigaubusi apie 7 mm.

7.        Kad būtų galima pateikti laboratorijai medžiagų kiekis reikalingas ne mažiau 5 g, nugramdyti tokio kiekio kuo išteptos grindys neįmanoma, todėl pateikti laboratorijai taip pat neįmanoma, galimai tai montavimo klijai.

8.        Pagal pateiktą civ. byloje Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) teigiu, kad gyvenamųjų patalpų mikroklimatas (duomenys neskelbtini), atitiko keliamus reikalavimus.

9.        Pristačius, sumontavus produkciją ieškovo patalpos buvo šildomos ir vėdinamos (rekuperacija).

 

 

        Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. šalys sudarė Rangos sutartį (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo pristatyti parketlentes bei jas pakloti, pristatyti duris bei atlikti jų montavimo darbus. Sutarties 3.2.1 punktu atsakovė įsipareigojo visus numatytus darbus atlikti vadovaudamasi normatyviniais statybos dokumentų reikalavimais, šia Sutartimi ir jos priedais. Sutarties 6.1 punktu atsakovė prisiėmė pilną atsakomybę už atliktų darbų kokybę ir saugumą, o pagal 6.2 punktą Rangovas atsako už savo naudojamų medžiagų kokybę.

Kaip numatyta Sutarties 5.2 punkte, ieškovas sumoka avansu pasirašius Sutartį per dvi darbo dienas 1 700 Eur; kitą sumą, 2 900 Eur ieškovas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip dvi dienos iki darbų pradžios ir medžiagų numatytų sąmatoje pristatymo ieškovo nurodytu adresu. Nėra ginčo dėl to, jog ieškovas atsakovei 2020 m. lapkričio 2 d. sumokėjo 1 700 Eur avansą, o, prieš pradedant darbus, atsakovės paprašytas, 2020 m. lapkričio mėn. 5 d. sumokėjo dar 2 900 Eur.

Pagal Sutarties 3.2.3 punktą atsakovė darbus turėjo ,,pradėti ir užbaigti darbus per 14 kalendorinių dienų nuo darbų pradžios. Darbų pradžios dieną nustato UŽSAKOVAS apie ją įspėdamas RANGOVĄ prieš 14 kalendorinių dienų. Darbų pradžios data 2020 10 17“.

Kaip matyti iš ieškovo 2021 m. vasari 23 d. prašymo VVTAT-bai, ieškovo teigimu, darbai numatytą dieną nebuvo pradėti ir darbų pradžia buvo vilkinami iš Rangovo pusės ilgą laiką, nenurodžius to priežasčių. Rangovas pradėjo montuoti grindis, bet Rangovo darbų vadovui pastebėjus, kad grindys neatitinka reikiamos kokybės, rangos darbai buvo sustabdyti ir 2020 m. lapkričio mėn. 5 d. ieškovas gavo pranešimą iš Rangovo, kad nebuvo galimybės patikrinti žaliavų kokybės dėl neva atsiradusių force majeure aplinkybių. 2000 m. lapkričio 20 d. buvo gautos naujos grindys ir sumontuotos 2020 m. gruodžio mėn. Toliau turėjo būti montuojamos durys, tačiau Rangovas ilgą laiką vilkino darbus ir galiausiai informavo, kad durys išlinko, ir, Rangovo vertinimu, durys tapo nebetinkamos naudoti. 2021 m. sausio mėn. Rangovas pagamino ir pristatė naujas duris, tačiau jos vėl buvo nesumontuotos, taip pat, dėl Rangovo darbuotojų aplaidaus darbo buvo sugadinta grindų plytelė ir siena. 2021 m. vasario 5 d. atvykus apžiūrėti atliktų darbų, nustatyta, kad grindys pateiktos ir sumontuotos yra netinkamos kokybes ir nėra tinkamos eksploatacijai, apie 50 procentų grindų medienos yra suskilusios, durys yra išlinkusios ir nėra tinkamos eksploatacijai (defektų nuotraukos pridedamos), todėl darbų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. 2021 m. vasario 8 d. Rangovui išsiųsta pretenzija su reikalavimu pateikti defektų taisymo grafiką ir sprendimo būdus, kaip ketinama baigti vykdyti Sutartį. ,,2021 m. vasario mėn. 12 d. 19 val. įvyko Sutarties šalių atstovų susitikimas, iš ieškovo pusės dalyvavo R. P. (duomenys neskelbtini), iš Rangovo pusės R. A. Jų atstovas susitikimo metu atliko patalpų temperatūros bei oro drėgmės matavimus su jų matavimo prietaisai ir rodikliai buvo užfiksuoti: oro temperatūra +18, oro drėgmė 35%, medienos drėgmė 10-12%. Bute yra nuolat palaikoma vienoda temperatūra ir veikia rekuperacinė sistema. 2021 m. vasario mėn. 19 d. Rangovas atsakydamas į pretenziją nurodė, kad grindims trūksta drėgmės ir po poros mėnesių jos turėtų atsistatyti ir skilimai. Svarbu pažymėti, kad Sutartimi buvo užsakytos aukštos kokybės grindys, kuriose yra neleistinos didesnės šakos, jau nekalbant apie bet kokius skilimus“. Prie šio 2021 m. vasario 23 d. Vartotojo prašymo kaip priedai pateikti: 2020 m. rugpjūčio 12 d. Sutartis su Sąmata Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovo pavedimai; Rangovo 2020 m. lapkričio 30 d. atsiųstas 2020 m. lapkričio 30 d. Darbo aktas;  defektų nuotraukos; 2021 m. vasario 7 d. ieškovo siųstas el.  laiškas ir bei Rangovo 2021 m. vasario 9 d. 2021 m. vasario 19 d. atsakymai.

Kaip matyti iš ieškovo 2021 m. vasario 7 d. elektroninio laiško A. T. (atsakovės darbuotojai), ieškovas nurodo: ,,(...) Dabar dėl grindu. Tokios grindu kokybes tikrai nepriimsime jokiais paaiskinimais ar susitarimais. Grindys pateiktos ir Jusu sumontuotos yra netinkamos kokybes ir netinkamos eksploatacijai. Apie 50 % grindu medienos yra susiklusios. Foto prisegta. Taigi prieinant prie apibendrinimo. Siandien turim 2021.02.07d darbai nepadaryti objektas nepriduotas! Velavimas virs 3 menesiu. Reikalaujame per 2 dienas nuo 2020.02.08 pateikti raštu aisku darbu perdarymo ir uzbaigimo grafika. Jusu nepadarytiir nebaigti darbai trukdo priduoti ir uzbaigti objekta jau tris menesius. Nuo kovo 10d pagal metine nuomos sutarti turi isikraustyti ir naudoti patalpas nuomininkas. Jei objektas nebus artimiausiu metu baigtas ir bus prarastas klientas pasiliekam teise kreiptis i teisma del pajamu uz objekta praradimo priteisimo is jusu imones. (...)“

Kaip matyti iš Rangovo darbuotojo K. R. 2021 m. vasario 9 d. elektroninio laiško, jame nurodoma: ,,Mums taip pat nemalonu jog visi darbai pas Jus objekte vyksta nesavalaikiai. Dėl to atsiprašome ir belieka susitvarkyti paskutinius niuansus. Dėl stumdomų durų sus statybos vadovu suderinta ir pataisius plytelę bei sieną bus sumontuotos stumdomos durys. Dėl grindų skilimų norėčiau susitikti vietoje apžiūrai. Ar galime grindų apžiūrą planuoti rytoj ar penktadienį?“

Iš Rangovo darbuotojo K. R. 2021 m. vasario 19 d. elektroninio laiško ieškovui matyti, jog ,,Šiam momentui esame atvežę ir paruošę stumdomas duris montavimui. Dėl sienų ir plytelės esame taip pat susitarę su Jūsų darbų vadovu dėl sienų remonto bei plytelės keitimo tolimesnės eigos. Grindų jų klojimas buvo atliktas operatyviai ir proaktyviai reaguota į visas susidariusias kliūtis. Lentų skilimo iš kokybės atstovų gavome tokį vertinimą. Šiam momentui sąlygos neatitinka nurodytų sutartyje, todėl reikalinga palaukti kelis mėnesiu iki oro drėgmė sąlygojant natūralų vėdinimą pasieks leistinas reikšmes. Pasiekus leistinas reikšme mediena atgaus leistiną vidinę drėgmę ir tarpai turi pasinaikinti arba sumažėti kardinaliai. Įvertinę jūsų pretenzijoje nurodytas aplinkybes ir aplinkybes nustatytas apžiūrint objektą darome išvadą, kad eksploatuojant pastatą buvo pažeisti ribiniai oro drėgmės bei temperatūros rodikliai, t. y. pažeisti gaminių eksploatavimo reikalavimai. Kadangi gaminiai yra iš natūralių medžiagų, jų eksploatavimo sąlygos turi tiesioginės įtakos jų ilgaamžiškumui ir patvarumui. Siūlome pora mėnesių palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą ir drėgmę, o po to vėl atlikti objekto apžiūrą. Dėl vėlavimo sutartyje yra nurodytas punktas pagal kurį įvertinsime nuostolio dydį, todėl svarbu gauti iš Jūsų atsakymą kada galiem galutinai pakabinti varčią. Pirmadienį susisieksime su darbų vadovu ir aptarsime tolimesnę eigą. Dėl vėlavimo nuoširdžiai atsiprašome ir kaip minėjau bus pritaikyta nuolaida.“

        Kaip matyti iš VTAT-bos 2021 m. kovo atsakymo ieškovui į jo 2021 m. vasario 25 d. prašymą, jame nurodyta, jog ieškovas nelaikytinas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytos sąvokos prasme, kadangi, kadangi , kaip matyti iš 2021 m. vasario mėnesio ieškovo pretenzijos Rangovui, yra nurodyta, jog nuo kovo mėn. pagal metinę nuomos sutartį į remontuojamą butą turi įsikraustyti ir patalpas naudoti nuomininkas, o, praradus klientą dėl Rangovo kaltės, pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo.

        Ieškovui kreipusis į nepriklausomą, statybos veiklos ekspertizę atliekančią įmonę UAB Statybos tyrimų institutas, ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertinį tyrimą ir surašė 2021 m. balandžio 13 d. Tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuodamas prekių / darbų trūkumus: grindų dangoje daugelyje vietų (apie 50 proc. parketlenčių) vizualiai matosi išilginiai įtrūkiai, dėl kurių gadinamas grindų estetinis vaizdas ir kas neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų ir laikytina defektais; vizualiai matoma, kad durys (durų varčia) išlinkusios, išsigaubusios apie 7 mm, kas gadina estetinį durų vaizdą ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų. Sumontavus tokias duris, tarp durų ir sienos durų vidurinėje dalyje bus didesnis tarpas, negu viršutinėje ir apatinėje dalyse. (duomenys neskelbtini)

2021 m. balandžio 21 d. ieškovas išsiuntęs atsakovei šias nepriklausomo eksperto išvadas su klausimu ,,Bandom susitarti gražiuoju ar einam teisiniu keliu?‘ bei pakartotinai ieškovo advokatams išsiuntus atsakovei 2021 m. birželio 3 d. pasiūlymą pabaigti taikiai, jei atsakovė savo kaštais išsimontuotų ir pasiimtų netinkamos kokybės parketlentes bei duris, grąžintų ieškovui jo sumokėtus 7 600 Eur ir padengtų jo 629 Eur bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai ieškovui atsisakius 274,04 Eur delspinigių, 170 Eur už plytelių ir sienų sugadinimą ir 242 Eur už ekspertizę, atsakovės advokatas 2021 m. birželio 6 d. atsiuntė atsakymą, kad ,,mes nesutinkame, kad parketas ir durys yra nekokybiški“, po ko ieškovas su 2021 m. birželio 21 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. 

Šioje byloje tarp ieškovo, kuris save laiko vartotoju, ir atsakovės, kuri atliko rangos darbus ieškovo, kaip verslininko, o ne vartotojo, objekte, pagrindinis ginčas kilo dėl atsakovės atliktų darbų kokybės. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovės naudotos medžiagos ir atlikti darbai yra nekokybiški, o atsakovė įrodinėjo, kad jos darbai atlikti kokybiškai ir kokybiškomis medžiagomis, tinkamai priduoti ieškovui, o defektai atsirado dėl netinkamo gaminių eksploatavimo.

 

Dėl nepagrįstų atsakovės teiginių, jog ieškovas nelaikytinas vartotoju

Teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, jog nagrinėjamu atveju susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, o ieškovas šiame ginče laikytinas vartotoju. Teismo nuomone, atsakovė vartojimo santykių buvimą ginčija siekdama nesąžiningai išvengti jai, kaip profesionalui, kylančios atsakomybės. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas atsakovės darbuotojui K. R. teigęs, kad butą nupirko ir įrenginėja planuojamai ūkinei veiklai – nuomai. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės teisme liudytoju apklaustas K. R. nepatvirtino, o tuo tarpu tiek iš ieškovo paaiškinimų, tiek iš liudytojų parodymų seka, kad iki Sutarties sudarymo bei ją sudarant ieškovas bendravo tik su A. T.. Ieškovo teigimu, jis nei su R., nei su kuriuo nors kitu darbuotoju nekalbėjo, kad jis nesiruošia grįžti į Lietuvą gyventi ir kad jis butą įgijęs tam, kad galėtų jį išnuomoti. Tokių atsakovės teiginių, teismo nuomone, nepatvirtina ir į bylą pateiktas ieškovo susirašinėjimas su atsakovės darbuotojais. Vien tik atsakovės minimas 2021 m. vasario 7 d. ieškovo elektroninis laiškas, teismo nuomone, nepaneigia fakto, kad ieškovas prekes ir paslaugas pirko kaip vartotojas, nes, kaip teisminio nagrinėjimo metu paaiškino pats ieškovas, šiuo elektroniniu laišku jis tik norėjo savotiškai pagąsdinti atsakovę (jos darbuotojus), kad pastarieji imtųsi aktyvesnių veiksmų savo įsipareigojimams tinkamai įvykdyti. Tai, kad iki šiol, nors praėjo jau dveji metai, jokia buto nuomos sutartis nebuvo ir nėra sudaryta, teismo nuomone, tik patvirtina ieškovo teiginius, kad jis realiai neketino ir neketina niekam šio buto nuomoti. Jokių priešingų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo kaip vartotojo statusą, atsakovė į bylą nepateikė. Ieškovo, kaip vartotojo, statuso, teismo nuomone, nepaneigia ir VVTAT raštas, kuriame padaryta formali išvada, kad ieškovas nėra vartotojas, yra paremta vien minėtu 2021 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku. VVTAT jokio realaus tyrimo dėl to neatlikus, nesiaiškinus aplinkybių tiek dėl buto įgijimo tikslų, tiek ir dėl minėto elektroninio laiško surašymo aplinkybių, kas matyti iš teismo išreikalautos VVTAT medžiagos, padaryta visiškai formali išvada neriboja teismo teisės įvertinti visus bylos įrodymus ir padaryti priešingą, faktines aplinkybes atitinkančią išvadą, jog ieškovas yra vartotojas, o butą įgijo tik savo asmeniniams / šeimos poreikiams patenkinti. Teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, kad jei ieškovas būtų turėjęs tikslą butą nuomoti, jis pirmiausia būtų neįrenginėjęs buto tokiomis brangiomis medžiagomis; be to, jau seniausiai būtų pabaigęs buto įrengimo darbus ir būtų butą išnuomojęs bei gavęs pajamų / pelno, kuris 2022 metų sąlygomis būtų ženkliai didesnis nei šios bylos ginčo suma. Tai, kad pakankamai ilgą laiką (jau virš dviejų metų) ieškovas elgiasi priešingai, prieštarauja elementariai verslo logikai, kas tik patvirtina, kad ieškovas neketino ir neketina šio buto nuomoti bei kad šį butą, o kartu ir prekes bei paslaugas iš atsakovės įgijo savo asmeniniams / šeimos poreikiams patenkinti, todėl laikytinas vartotoju, o šioje byloje taikytini vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Tai, kad ieškovas nuosavybės teise turi tik šį vienintelį nekilnojamąjį turtą, teismo nuomone, taip pat patvirtina jį esant vartotoju ginčo teisiniame santykyje. Šio ieškovo statuso, teismo nuomone, nepaneigia ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas turi statinio specialiojo statybos darbų vadovo kvalifikaciją, tuo labiau, kai byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovo specializacija būtų susijusi su medienos gaminiais: parketlentėmis, medienos durimis ir pan.

Pažymėtina ir tai, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. įsiteisėjusia nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-A-1025-413/2022), išsamiai aptardamas norminį reglamentavimą ir nacionalinių teismų bei tarptautinių teismų praktiką, padarė vienareikšmę išvadą, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, kadangi nei bylos medžiaga, nei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nebuvo nustatyta, kad ieškovas turėjo verslo liudijimą verstis komercine gyvenamųjų patalpų nuomos veikla; kad tokia veikla jis vertėsi (verčiasi); kad iš tokios veiklos jis gavo (gauna) nuolatines pajamas, todėl atsakovės nurodytais motyvais nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas vykdo komercinę veiklą. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nei Tarnybos išvados, nei kiti įrodymai (išskyrus CPK numatytas išimtis) teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinami pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Nutarties 38 p.).

Atsakovės atstovas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme toliau kelia tą pačią, niekuo nepagrįstą versiją, jog nagrinėjamu atveju netaikytini vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai vadovaujantis CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis. Pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia atsakovės atstovas, pagal Sutartį atsakovė neatliko jokių naujo statinio statybos rangos darbų, o ieškovas nevykdė naujo statinio statybos, todėl minimos nuostatos, priešingai, nei deklaratyviai nurodo atsakovė, nėra taikytinos ginčo atveju. Aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1561-601/2021) yra išaiškinę kad minėtas punktas galėtų būti taikomas, jeigu būtų sudaryta statybos rangos sutartis dėl viso naujo statinio statybos, bet ne dėl atskirų namo apdailos darbų. Nei grindys, nei durys nėra statiniai, taigi atsakovės minima nuostata netaikytina, bet taikytini vartojimo pirkimą – pardavimą bei vartojimo rangą reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovės atstovas akcentuoja tai, kad atliekant apdailos darbus – grindų dangos įrengimą ir durų pastatymą – Nekilnojamojo turto registrų centre nebuvo fiksuotas pastato, kuriame yra ieškovo įgytas butas, 100 procentų baigtumas. Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo įsipareigojęs įregistruoti pastato 100 baigtumą Registrų centre ir šie veiksmai nuo ieškovo nepriklauso. Tuo labiau, kai ieškovas butą įgijo 2019 metais jau pastatytame name. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pastato (daugiabučio gyvenamojo namo, abiejų korpusų) statybos pabaiga oficialiai buvo registruota 2020 metais. Kitaip tariant, dar iki šalims sudarant 2020 m. rugpjūčio 12 d. Sutartį pastatas (o taip pat ir ieškovo butas) buvo pilnai pastatyti, o atsakovė Sutarties pagrindu pardavė ieškovui grindų dangą bei duris ir bute atliko tik tam tikrus šių prekių įrengimo/montavimo darbus, kas nėra laikoma naujo statinio statybos ranga CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Be to, šioje byloje ieškinys net nebuvo grindžiamas CK XVIII1 skyriaus nuostatomis, o buvo grindžiamas vartojimo pirkimą–pardavimą ir vartojimo rangą reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais, todėl atsakovės minima CK 6.2283 straipsnio nuostata šiuo atveju netaikytina ir dėl šios priežasties. Pažymėtina ir tai, kad 2019 metais daugiabučių namų vystytojams nebuvo įstatyminės pareigos parduoti butą tik įregistravus 100 proc. pastato (ir buto) baigtumą. Toks reikalavimas įsigalios tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Tačiau, net ir įsigaliojus šiam įpareigojimui, pagal norminį reglamentavimą patalpų apdailos darbai (tame tarpe grindų dangos įrengimo, durų įrengimo darbai) nebus privalomi registruojant patalpų (buto) 100 proc. baigtumą, kas dar sykį patvirtina, kad atsakovės ginčo darbai nelaikytini (nėra) naujo statinio statybos rangos darbais.

 

Dėl nustatytų grindų dangos (parketlenčių) ir durų defektų

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. LAT yra išaiškinęs, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (LAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010).

Remiantis CK 6.333 straipsnio 6 dalimi, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ir specialią paskirtį. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis gali būti skirtingas atskirų daiktų atžvilgiu, pvz., naujų ar naudotų daiktų, prabangos ar kasdienių daiktų atžvilgiu. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis kiekvieno konkretaus daikto atžvilgiu nustatomas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju, kaip nustatyta, ieškovas pirko aukštos kokybės, gana brangias parketlentes ir duris bei jų profesionalų sumontavimą, todėl, teismo nuomone, ieškovas turėjo pagrįstą tikėtis, kad šios prekės per labai trumpą laiko tarpą nebus deformuotos ar susikilusios, ilgą laiką atitiks tiek funkcinę paskirtį, tiek ir estetinį vaizdą.

Ieškovo nurodyti grindų ir durų trūkumai vizualiai matosi ir paaiškėjo per labai trumpą laiko tarpą, šių prekių ir darbų atsakovei tinkamai net neperdavus ieškovui. Trūkumai fiksuoti 2021 m. balandžio 13 d. Tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 20 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, vaizdinėje medžiagoje bei 2023 m. vasario 28 d, teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB Statybos tyrimų instituto ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertinį tyrimą ir surašė 2021 m. balandžio 13 d. Tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuodamas prekių / darbų trūkumus (duomenys neskelbtini): grindų dangoje daugelyje vietų (apie 50 proc. parketlenčių) vizualiai matosi išilginiai įtrūkiai, dėl kurių gadinamas grindų estetinis vaizdas ir kas neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų ir laikytina defektais; vizualiai matoma, kad durys (durų varčia) išlinkusios, išsigaubusios apie 7 mm, kas gadina estetinį durų vaizdą ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų.

Kaip matyti iš Antstolio D. K. 2021 m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo pateikto į bylą su 2021 m. rugsėjo 22 d. rašytiniais paaiškinimais, kuriais ieškovas prašė vadovautis priimant sprendimą byloje, buvo užfiksuoti šie ieškovo buto defektai: vonios kambario durys yra suskilusios, kraštai nubraižyti, durų kampas nudaužtas (matyti, kad buvo bandoma užmaskuoti pažeidimą klijuojant) (fotonuotraukos Nr. 4–14); pačios durys yra nelygios, išlinkusios (fotonuotraukos Nr. 15–18), tarp durų plokščių matomas nelygus tarpas (fotonuotraukos Nr. 28–32); ant durų rėmo matyti skylės, kai kurios jų užklijuotos lipdukais (fotonuotraukos Nr. 19–22); durų viršus nebaigtas, paliktos skylės (fotonuotraukos Nr. 23–27); grindų plytelėje po vonios kambario durimis yra išgręžta skylė (fotonuotrauka Nr. 71); kambario siena ties vonios kambario durimis yra apgadinta (fotonuotraukos Nr. 70, Nr. 72); kambaryje išklota grindų danga taip pat yra su daugybe pažeidimų, kuriuos pažymėjo užsakovas (fotonuotraukos Nr. 33); grindų lentos yra suskilusios, daug kur matyti klijų ar kitokios medžiagos dėmės (fotonuotraukos Nr. 34–69).

Iš teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog: grindų parketlentės ir vonios durys neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų; grindų parketlentės su įtrūkimais išilgine kryptimi, atsiradę tarpai tarp parketlenčių, nekokybiškai sujungtos parketlenčių lentos, klojant jas atskirais lentų ilgiais per grindų ilgį, galimai neteisingai įrengtos nuožulos, stebimi rusvų dėmelių ploteliai. Vonios stumdomos plokštuminės durys sumontuotos ant bėgelių, sunkiai užsifiksuoja, prireikia papildomai stumtelėti; varčios vidurinėje dalyje stebimas „pilvukas“ apie 7 mm matuojant liniuote; vonios durų kairėje pusėje stakta sudurstyta; dešinės pusės apačioje išdaužta duobutė, bandyta užtaisyti, kairės pusės viršutinė durų plokštumos dalis nuskilusi; vonios durų dešinėje, apatinėje dalyje grindų plintuso įrenginio užbaigimas neįmanomas dėl stumdomų durų darbo zonos. Kadangi nėra reikalingos informacijos, kuri privalėjo būti pateiktose etiketėse, atvežus parketlentes ir vonios duris, dėl abiejų statybos produktų apie esamą drėgmę, nepateikta įmonės taisyklės, tai konstatuoju, kad galimai parketlentes buvo sandėliuotos drėgnose patalpose, o vonios durys netvarkingai transportuojamos, nes turi dvi išdaužas konstrukcijoje, netinkamai suprojektuotos.

Pažymėtina ir tai, jog tokį trūkumą, kaip tai, kad dalis grindų dangos yra ištepta rusvos spalvos klijais, ieškovas pirmą kartą nurodė teismui tik pateiktuose 2021 m. rugsėjo 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Kadangi, teismo nuomone, šis trūkumas yra akivaizdus ir jo nebuvo galima nepastebėti, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šio trūkumo nebuvo nurodęs anksčiau jokiuose ankstesniuose elektroniniuose laiškuose, pretenzijose ir/ar ieškiniuose, be to, tokio trūkumo nebuvo nurodęs ir nepriklausomas ekspertas, kuris vertino grindų lentų įskilimus, ieškovui nepateikus neginčijamų įrodymų, kad tos dėmės yra nuo montažinių klijų ir/ar kad jos atsirado grindų klojimo ar durų montavimo metu ar kitu laiku, kai atsakovės darbuotojai turėjo buto raktus, teismas šių rudų dėmių ant grindų nevertina kaip defekto, už kurį turėtų būti atsakinga atsakovė.

Taip pat pažymėtina, kad to fakto, jog buvo pagamintos net dvejos durys, kurių pirmosios išsigaubė ir buvo pakeistos naujomis, tačiau išsigaubus ir antrosioms durims, buvo vėl atvežtos ir sumontuotos pirmosios durys, kurios, atsakovės atstovų teigimu, pabuvę pas atsakovę, išsitiesino ir tapo geresnėmis už antrąsias. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas teigė, kad varčios išlinkis (iki 0,15 proc. nuo ilgio) buvo numatytas 2018 m. lapkričio 5 d. gaminio aprašyme, tačiau pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad durų išlinkis neviršija nurodomų ribų, tuo labiau – atsakovė net neįrodė, kad ieškovas atsakovės darbuotojų būtų buvęs supažindintas su tokiu gamintojo durų išlinkimo toleravimu ir su nurodomu gaminio aprašymu, kas rodo, kad atsakovė neįrodė, jog ji prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį būtų tinkamai įgyvendinusi informavimo pareigą, be to, iš esmės nuslėpė nuo vartotojo, kad durys gali išlinkti. Be to, nors atsakovės atstovas dalyvavo patalpų apžiūroje kartu su teismo eksperte, tačiau nenustatyta, kad jis būtų prašęs atlikti tam tikrus matavimus pagal kitokią, atsakovei priimtiną, metodiką ir/ar kitokiu būdu, o svarbiausia – nesutikdamas su ekspertės atliktais tyrimo veiksmais ir ekspertės padarytomis išvadomis, neprašė teismo skirti papildomą ar pakartotinės teismo ekspertizės.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovės pristatyta ir sumontuota produkcija yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, neatitinka ilgaamžiškumo, atsparumo reikalavimų, tokios rūšies prekėms keliamo estetinio vaizdo reikalavimų. Pagal Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. CK 6.333 straipsnio 6 dalį, yra laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Jeigu neįrodyta kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu. Kaip jau minėta, per ypatingai trumpą laiko tarpą (2 mėnesių laikotarpį nuo grindų dangos įrengimo) net nenaudojama grindų danga (parketlentės) suskilo daugybėje vietų, be to, net dvejos atsakovės gamintos durys išsilenkė ir suskilo, kas patvirtina, kad prekės / produkcija yra akivaizdžiai su esminiais trūkumais ir šie trūkumai buvo jau šios produkcijos pristatymo į ieškovo butą metu.

Atsakovė prašo netenkinti ieškinio dėl tokių jos nurodytų (bet, teismo nuomone, neįrodytų aplinkybių), t. y., kad:

1) parketlenčių įtrūkimai ir durų išlinkimas, t. y. šios produkcijos / prekių brokas atsirado dėl paties ieškovo kaltės;

2) įtrūkimai ir išlinkimai buvo darbų perdavimo metu, juos ieškovas neva priėmė be pastabų, o atsakovė prekes ir darbus tariamai perdavė pasirašant vienašalį darbų perdavimo aktą, todėl ieškovas nebegalįs reikšti jokių reikalavimų dėl darbų / prekių trūkumų.

Teismo nuomone, ši atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu surinktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais buvo paneigta.

 

Dėl nepagrįstų atsakovės teiginių, jog produkcijos / prekių brokas atsirado dėl kaltės paties ieškovo, jam neužtikrinus tinkamų aplinkos sąlygų, o ne dėl atsakovės kaltės

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. LAT nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (LAT 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-516/2009; ir kt.). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių.

Byloje atsakovė įrodinėdama ieškovo kaltę teigė, jog ieškovas neužtikrino tinkamų buto aplinkos (temperatūros, drėgnumo) sąlygų, kad butą laikė nešildomą ir nevėdinamą. Teismo nuomone, šie atsakovės teiginiai nevertintini kaip pagrįsti patikimais ir objektyviais įrodymais. Teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo laikotarpiu ieškovo butas buvo šildomas ir vėdinamas, patalpose buvo įrengta ir paleista rekuperacinė sistema, šiluma buvo tiekiama tiek iš name įrengto geoterminio šildymo, tiek ir iš centrinio Vilniaus šilumos tinklų tiekiamo šildymo.

Tai, kad ginčo laikotarpiu buvo tiekiama šilumos energija bei patalpos buvo šildomos, patvirtino byloje apklausti liudytojai, UAB „Orventa“, įrengusi ginčo patalpose rekuperatorių, atliktų darbų aktas, atsakymas dėl informacijos pateikimo, AB Šilumos tinklai atsakymai dėl informacijos pateikimo, skaitiklių rodmenys, fiksuoti foto nuotraukose ir sąskaitose, bei kiti bylos įrodymai.

Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu kelia versiją, jog tai, kad patalpos nebuvo šildomos, rodo AB Vilniaus šilumos tinklai sąskaitų priedo „Informacija klientui“ 7 eilutė, kurioje fiksuoti 0000 suvartotos / paskirstytos energijos. Toks atsakovės atstovo aiškinimas visiškai neatitinka patalpose sunaudotos šilumos energijos paskirstymo metodikos, o pats atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, jog taikant 4 apskaitos metodą minėtoje 7 eilutėje turėtų būti fiksuojami kokie nors rodmenys.

Kaip nustatyta, ginčo laikotarpiu pastate / patalpose buvo tiekiama dvejų tipų šilumos energija: geoterminis šildymas ir centrinis Vilniaus šilumos tinklų tiekiamas šildymas. Taip pat AB Vilniaus šilumos tinklų raštai / atsakymai patvirtina, kad 2020/2021 m. šildymo sezono metu namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkams suvartotas šilumos kiekis buvo paskirstomas pagal patvirtintą Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. suvartotas šilumos kiekis paskirstytas proporcingai butų (patalpų) plotui ir apskaitytas ne sąskaitos priedo 7 eilutėje, bet pačios sąskaitos eilutėje „Šiluma k. v. cirkuliacijai bendroms reikmėms. Tokie suvartotos šilumos energijos pokyčiai yra fiksuoti teismui pateiktose sąskaitose (būtent sąskaitų eilutėje „Šiluma k. v. cirkuliacijai bendroms reikmėms“).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nustatyta, atsakovės darbuotojai bute lankėsi daug kartų: 2020 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais bei 2021 m. sausio, vasario mėnesiais, tačiau tuo metu (kai, be kita ko, vykdė grindų dangos montavimo ir kitus darbus) atsakovės darbuotojai nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų, jog patalpų drėgnumas ir/ar temperatūra yra netinkama ar tariamai neatitinka keliamų reikalavimų. Teisme apklausiami atsakovės darbuotojai, patalpose vykdę darbus, patvirtino, kad nieko neįprasto ar keisto jie nepastebėjo, patalpose nebuvo šalta ir pan.

Ieškovas byloje teigė, jog atsakovės darbuotojų niekada nebuvo įspėtas apie tariamai netinkamas patalpose esančias sąlygas, o atsakovė neįrodė buvus priešingai. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atvežant prekes bei atliekant grindų / durų montavimo darbus atsakovės darbuotojai netikrino nei aplinkos temperatūros, nei aplinkos (patalpų) drėgnumo. Kitaip tariant, atsakovės darbuotojai darbus vykdė iš esmės neįsitikinę, ar aplinkos sąlygos yra tinkamos šiems darbams atlikti.

Byloje taip pat nustatyta, teismo nuomone, itin svarbi aplinkybė, kad atsakovė Sutartyje nustatytu laiku nepradėjo ir neatliko darbų, nes pristatyta pirmoji parketlenčių partija buvo su trūkumais, todėl per ypatingai trumpą laiką buvo gaminamos ir ieškovo bute montuojamos kitos parketlentės. Nors atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė 2015 m. Eksploatacinių savybių deklaracijas, 2018 m. gaminių aprašymus, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent ieškovui parduotos ir ieškovo bute sumontuotos prekės perdavimo/sumontavimo metu atitiko jiems keliamus (deklaruojamus) kokybinius rodiklius, kad pačių gaminių medienos drėgnumas buvo tinkamas ir atitinkantis keliamus reikalavimus. Tai, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismo paskirtam ekspertui, pažymėta tiek ekspertizės akte, tiek ir apklausiant ekspertę teismo posėdžio metu.

Priešingai, nei deklaratyviai aiškina atsakovės atstovai, teismo nuomone, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog tiek atliekant montavimo darbus, tiek ir vėliau ginčo laikotarpiu patalpose buvo netinkama / nepakankama oro temperatūra ir / ar drėgnumas. Tuo tarpu, kaip matyti iš pateikto elektroninio susirašinėjimo, jau 2021 m. vasario pradžioje (t. y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo grindų dangos sumontavimo) ieškovas elektroniniu laišku reiškė pretenzijas dėl beveik 50 proc. grindų dangos suskilinėjimo, kas rodo akivaizdų būtent atsakovės parduotos produkcijos broką, o ne tariamai netinkamų aplinkos sąlygų užtikrinimą, dėl kurių, kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovės darbuotojai iki to laiko net nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ir/ar pastabų.

Be to, sutiktina su tuo ieškovo atstovų argumentu, jog atsakovės atstovų deklaratyviai nurodoma aplinkybė, jog atsakovės darbuotojų nustatytas oro drėgnumas neatitiko Sutarties reikalavimų, teismo nuomone, nėra pagrįsta įrodymais. Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikti jokie matavimų duomenys ir mikroklimato rodmenys; nėra pateikta įrodymų, jog matavimai buvo atlikti su metrologiškai patikrintu, sertifikuotu ir tinkamai sukalibruotu prietaisu (tik kas leistų teismui konstatuoti, jog tie matavimų rodmenys yra teisingi ir patikimi); kad buvo atsižvelgta į naudoto matavimo prietaiso galimą paklaidą; nebuvo surašytas ir šalių pasirašytas joks matavimo, rodmenų fiksavimo aktas. Nors, kaip matyti iš 2021 m. vasario 12 d. ieškovo elektroninio laiško, jis atsakovei ir nurodė: „2021-02-11 (penktadienį) 19 val. susitiko mūsų šalių atstovai, iš mano pusės dalyvavo R. P., iš Jūsų pusės R. A.. Jūsų atstovas susitikimo metu atliko patalpų temperatūros bei oro drėgmės matavimus su Jūsų matavimo prietaisais ir rodikliai buvo užfiksuoti: oro temperatūra +18, oro drėgmė 35 %, medienos drėgmė 10 %. Pagal statybos teisės aktuose nustatytus techninius reikalavimus, tokios sąlygos yra visiškai palankios numatytoms grindims patalpoje. Po sutarties šalių atstovų susitikimo su Jumis susiekta telefonu...“, tačiau, teismo nuomone, tai niekaip nepatvirtina fakto, kad tikrinimo su metrologiškai nepatikrintu (galimai nesukalibruotu) prietaisu metu oro drėgmė buvo tik 35 %.  

Nagrinėjamoje byloje atsakovė vadovaujasi Sutarties priedo „Garantinės sąlygos“ 2.3 punkto nuostatomis, teigdama, kad atsakovės atsakomybę šalina ieškovo veiksmai, jam neužtikrinus tinkamų aplinkos sąlygų. Tačiau teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka dėl toliau aptariamų priežasčių.

Sutarties priedo „Garantinės sąlygos“ 2.3 punkte atsakovės yra nurodyta, kad kokybės garantija yra netaikoma „jeigu Produkto montavimo ir jo eksploatavimo metu patalpose nepalaikomos sąlygos pagal HN 42:2009 standartą, t. y. santykinis oro drėgnumas nėra 40–60 %, o temperatūra >=15C“.

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ yra patvirtinta 2009 m. gruodžio 29 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1081 ir tai yra norminis teisės aktas, kuris numato leistinus santykinės oro drėgmės parametrus tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šios higienos normos 1 lentelėje, pagal kurią santykinės oro drėgmės parametrai tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiu yra nuo 35 iki 60 proc. Vadinasi, šalys Sutartimi sulygo dėl žemesnės oro drėgmės patalpose ribos, nei numatyta paminėtame teisės akte, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir šios Sutarties sąlygos atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Visų pirma teismas pažymi, jog byloje nėra nustatyta, jog būtų buvęs bendras aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl patalpoms taikytinų mikroklimato parametrų. Teismas visiškai pritaria ieškovui, jog paminėta garantinė sąlyga – tai vienašalė, niekuo nepagrįsta, su vartotoju atskirai nederinta atsakovės sąlyga, vienašališkai nurodyta tik Garantinėse sąlygose. Pažymėtina, kad, aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (pvz., LAT 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, kt.).

Garantinių sąlygų 2.3 punkte aiškiai nurodoma, kad patalpose turi būti palaikomos sąlygos pagal HN 42:2009 standartą. Šiame standarte yra numatytos gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės (1 lentelė), t. y. šaltuoju metų laiku temperatūra 18–22C ir santykinė oro drėgmė 35–60 proc. Pažymėtina, jog atsakovė į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad ieškovas, kaip vartotojas, neužtikrino šių norminiame teisės akte (HN 42:2009 standarte) įtvirtintų minimų patalpų mikroklimato parametrų (verčių). Akivaizdu, kad netgi tuo atveju, jeigu ir būtų pagrindas atsakovės teiginius apie užfiksuotą ieškovo bute 35 % oro drėgnumą vertinti kaip pagrįstus, nebūtų jokio pagrindo konstatuoti nukrypimo nuo norminiame teisės akte (HN 42:2009 standarte) įtvirtintų minimų patalpų mikroklimato parametrų (verčių).

Be to, minimo Garantinių sąlygų 2.3 punkto nurodymą, kad patalpose turi būti palaikomos sąlygos pagal HN 42:2009 standartą, bet kartu nurodoma ir šio standarto neatitinkanti patalpų drėgmės vertė, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir vartotojo naudai, pripažįsta iš esmės klaidinančiu vartotoją.

Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovai, minimo Garantinių sąlygų 2.3 punkto konstrukcija, jog garantija netaikoma, kai „<...> patalpose nepalaikomos sąlygos pagal HN 42:2009 standartą, t. y. santykinis oro drėgnumas nėra 40–60 %, o temperatūra >=15C“, rodo, kad gamintojo kokybės garantijos netaikymas galimas tik nustačius abu šiuos patalpų mikroklimato neatitikimus, t. y. konstatavus kartu patalpų drėgmės ir temperatūros nurodomų verčių neatitikimą. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad ginčo laikotarpiu patalpos buvo šildomos, ką patvirtino tiek liudytojų parodymai, tiek ir rašytiniai įrodymai, tuo labiau, kad jokie įrodymai apie bute buvusią mažesnę nei 18 laipsnių temperatūrą, į bylą net nepateikti, todėl minimas Garantinių sąlygų 2.3 punktas, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju jokiu būdu negali būti taikomas kaip atsakovės atsakomybę šalinantis pagrindas.

Pažymėtina ir tai, jog pagal aptariamą Garantinių sąlygų 2.3 punkto sąlygą, patalpose sąlygos pagal HN 42:2009 standartą turėjo būti nepalaikomos ,,montavimo ir jo eksploatavimo metu“, tuo tarpu atsakovė byloje net neįrodinėjo, kad montavimo metu bute buvo per mažas santykinis drėgnumas ir per maža temperatūra.

Svarbu pažymėti ir tai, kad jokie bylos objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, neįrodo, kad parketlentės sutrūkinėjo, o durys perlinko ir įskilo dėl to, kad atsakovė pateikė tinkamo drėgnumo medieną ir kad ji perdžiūvo dėl ieškovo kaltės. Nors atsakovė su atsiliepimu pateikė 2015 m. Eksploatacinių savybių deklaracijas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gaminių aprašymus (duomenys neskelbtini), kurie, kaip nustatyta, sudarant Sutartį ir užsakant prekes / darbus nebuvo įteikti ieškovui, jis su šiais dokumentu nebuvo supažindintas, teismo nuomone, netgi tai nepatvirtina, kad būtent ieškovui parduotos ir ieškovo bute sumontuotos prekės perdavimo/sumontavimo metu atitiko jiems keliamus (deklaruojamus) kokybinius rodiklius, ką, beje, konstatavo ir ekspertė. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje yra nustatyta tai, kad jau nuo pat pradžių atsakovė nepradėjo ir neatliko montavimo darbų Sutartyje numatytu terminu dėl gautos nekokybiškos grindų dangos medžiagos, ką atsakovė pripažino siųstuose el. laiškuose. Atsakovės darbuotojas 2021 m. balandžio 26 d. el. laiške (duomenys neskelbtini) pripažino, kad parketo medienos drėgnumui nustatyti reikalingas specialus įrankis giluminiam matavimui, tačiau tokio įrankio atsakovės darbuotojai neturi, kas taip pat rodo, kad atsakovė negalėjo patikrinti bei pateikė nepatikrintą produkciją. Teismas visiškai pritaria ieškovų atstovų argumentams, jog šioje byloje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad parketo ir durų medienos gaminiai perdžiūvo, t. y., kad jų drėgnumas buvo mažesnis, nei yra leistinas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės teismui pateiktame 2018 m. Gaminio aprašyme (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad grindų lentų viršutinio sluoksnio drėgnumas pateikimo metu turi būti 8%+-2. Kaip minėta, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog medienos gaminių drėgnumas ieškovo patalpose tapo (o tuo labiau – dėl ieškovo kaltės) ženkliai mažesnis nei nurodomas Gaminio aprašyme ir kad būtent tai sąlygojo šių gaminių skilimą daugelyje vietų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu atsakovės darbuotojas A. A., kuris, be kita ko, yra serviso vadybininkas, į kurio darbo sferą patenka visi gaminių techniniai klausimai, paaiškino, kad mediena laikoma per sausa, perdžiūvusi, kai jos drėgnumas mažesnis nei 9 proc. Tai, kad gaminių (po jų sumontavimo, pristatymo į ieškovo butą) drėgnumas tapo mažesnis nei minimi ribiniai kriterijai (8–9 proc.), jokių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Tuo tarpu kiti bylos duomenys rodo, kad parketo drėgnumas buvo didesnis nei nurodytos ribos, todėl teismas visiškai sutiktina su ieškovo atstovų argumentais, jog byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kad mediena perdžiūvo ir kad suskilinėjo būtent dėl tos priežasties.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas kreipė dėmesį į VVTAT pateiktas nuotraukas, kuriame fiksuoti prietaiso „HYGROMETER“ rodmenys. Pažymėtina, kad priešingai, nei deklaratyviai teigia atsakovės atstovas, šis prietaisas matuoja objekto (šiuo atveju – atsakovės sumontuotų parketlenčių) drėgnumą, o šias nuotraukas darė būtent atsakovės atstovas 2021 m. vasario mėnesį. Kadangi būtent atsakovės darbuotojui atlikus parketo drėgnumo matavimus buvo fiksuotas 10–12 procentų drėgnumas, teismo nuomone, tai tik patvirtina, kad atsakovės sumontuotų medienos gaminių drėgnumas ženkliai viršijo deklaruojamas leistinas medienos drėgnumo ribas, kas savaime rodo šių gaminių trūkumą ir priežastį dėl jų sutrūkimo.

 

Dėl nepagrįstų atsakovės teiginių, jog produkcija / darbai buvo perduoti vienašališkai atsakovės pasirašytu 2021m. balandžio 26 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu, o ieškovas produkciją / darbus priėmęs be pastabų

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad produkcija / darbai ieškovui buvo perduoti 2021 m. balandžio 26 d., o ieškovas darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė ir nereiškė pretenzijų, todėl tokį aktą vienašališkai pasirašė atsakovė (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai neatitinka teismo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį – užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti darbų rezultatą; o pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį – užsakovas, gavęs pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Sutarties 3.1.3 punkte numatyta, kad užsakovas įsipareigoja priimti iš rangovo baigtus darbus per 3 dienas po rangovo pranešimo apie darbų baigtį (darbų perdavimo–priėmimo akto gavimo elektroniniu paštu). Sutarties 3.2.8 punkte aiškiai numatyta, kad rangovas įsipareigoja visus užbaigtus darbus perduoti užsakovui pasirašant Darbų perdavimo–priėmimo aktą. Taigi, vadovaujantis šiomis šalių pasirašytos Sutarties nuostatomis, atsakovė turėjo raštu pranešti ieškovui apie pabaigtus darbus ir pateikti dokumentą, įvardijamą kaip Darbų perdavimo–perdavimo aktas.

Byloje nustatyta, jog priešingai, nei deklaratyviai aiškina atsakovės atstovas, jokio raštiško pranešimo apie pabaigtus visus darbus 2021 m. balandžio 26 d. ar netrukus po to atsakovė ieškovui nesiuntė, o, be to, ieškovui elektroniniu paštu nesiuntė ir neįteikė jokio Darbų perdavimo–priėmimo akto. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės samdomi darbuotojai 2021 m. balandžio 26 d. atliko kai kuriuos montavimo darbus, teismo nuomone, niekaip nepatvirtina, kad atsakovė tokiu būdu įvykdė pareigą raštu informuoti vartotoją apie pilnai pabaigtus darbus, kviečiant juos priimti, o atsakovės nurodomas 2021 m. balandžio 26 d. Darbo aktas (duomenys neskelbtini) nelaikytinas Darbų perdavimo–priėmimo aktu.

Pažymėtina, kad LAT, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame nurodoma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (pavyzdžiui, LAT 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, kt.).

Pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys (pavyzdžiui, LAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015, kt.).

Iš atsakovės nurodomo 2021 m. balandžio 26 d. Darbo akto (duomenys neskelbtini) turinio, teismo nuomone, matyti, kad šis dokumentas visiškai neatitinka Darbų perdavimo–priėmimo akto formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Visų pirma, šis dokumentas net nėra įvardijamas kaip Darbų perdavimo–priėmimo aktas, ko reikalauja Sutartis. Be to, jame aiškiai nenurodyta nei tai, kad juo rangovas perduoda galutinai atliktus darbus, nei nėra suformuluotas siūlymas šiuos darbus užsakovui priimti ar nurodyti atsisakymo priimti priežastis. Be to, šis dokumentas net nebuvo pasirašytas atsakovės įgaliotų darbuotojų ir iš bylos duomenų net neaišku, kada tiksliai buvo padarytas rankraštinis įrašas antrame šio dokumento lape apie vienašalį šio akto pasirašymą.

Iš to, kas nurodyta, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad šio 2021 m. balandžio 26 d. Darbo akto (duomenys neskelbtini) nėra jokio teisėto pagrindo laikyti Darbų perdavimo–priėmimo aktu, o rankraštinis įrašas antrame šio dokumento lape apie vienašalį šio akto pasirašymą nelaikytinas sukeliančiu teisines pasekmes, nes, kaip minėta, atsakovės darbuotojai neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vienašališkai pasirašyti tariamą darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuris iki ieškovo kreipimosi į teismą jam net nebuvo siųstas ar kitaip įteiktas.

Atsakovės nurodomas 2021 m. balandžio 26 d. Darbo aktas (duomenys neskelbtini) jokiu būdu (nei elektroniniu paštu, nei fiziškai) iki šios bylos iniciavimo nebuvo perduotas ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsakydama į 2021 m. gegužės 13 d. ieškovo pretenziją dėl netinkamos kokybės prekių / rangos paslaugos, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių dėl vienašališko Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir / ar dėl ieškovo praleisto termino pretenzijoms pareikšti. Tik ieškovui pradėjus šį teisminį procesą, atsakovė „prisiminė“ apie tokio tariamo akto egzistavimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės analogiško turinio aktą atsakovė ieškovui teikė ir 2020 m. lapkričio 30 d., todėl, tikint visiškai nelogiška atsakovės poziciją, turėtų būti laikoma, kad jau 2020 m. lapkričio 30 d. tuo aktu atsakovė perdavė visus (netgi neatliktus) darbus (prekes). Atsakovė, teikdama iš esmės analogiško turinio aktus, aiškiai nenurodydama, kad tai Darbų perdavimo–priėmimo aktas, kaip to reikalauja Sutartis, teismo nuomone, tokiu būdu akivaizdžiai klaidino vartotoją, todėl sutiktina su ieškovui, jog net nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad atsakovė tariamai 2021 m. balandžio 26 d. aktu perdavė jam galutinį netinkamos, nekokybiškos produkcijos ir darbų rezultatą. Teismas vertina, kad byloje nėra tokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog iki šios dienos atsakovė yra pateikusi ieškovui tinkamai įformintą galutinio prekių / darbų perdavimo–priėmimo aktą.

Tuo tarpu, priešingai, nei klaidinančiai nurodo atsakovė procesiniuose dokumentuose, jos darbuotojas K. R. 2021 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku pripažino ir nurodė, kad darbų pabaiga atsakovės fiksuojama 2021 m. gegužės 12 d.. Ieškovas nedelsiant, kitą dieną, t. y. 2021 m. gegužės 13 d., atsakovei pateikė rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės prekių / rangos paslaugos, kur aiškiai nurodė tiek grindų dangos, tiek durų kokybės trūkumus bei tokių prekių/darbų nepriėmimo priežastis.

Visa tai, kas prieš tai išdėstyta, teismo nuomone, paneigia atsakovės deklaratyvius aiškinimus, kad ieškovas, jokių pretenzijų dėl darbų (prekių) kokybės trūkumų laiku nereiškęs, darbų perdavimo–priėmimo akte jokių atliktų darbų trūkumų nefiksavęs, praleido terminą pretenzijoms reikšti ir pan. Dar sykį pažymėtina, kad, priešingai, nei nurodo atsakovė, ieškovas pretenzijas dėl netinkamos kokybės grindų ir durų atsakovei reiškė jau nuo 2021 metų pradžios, iškarto po to, kai paaiškėjo sumontuotos grindų dangos trūkumai bei buvo keičiamos nekokybiškos durys, tačiau būtent atsakovė šias pretenzijas visą laiką ignoravo bei neištaisė akivaizdžių produkcijos ir atliktų darbų trūkumų.

 

Dėl reikalavimo nutraukti Sutartį ir priteisti sumokėtą prekių / darbų kainą

Esant prekių / darbų trūkumams, vartotojas gali pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis teisėmis (tame tarpe pareikalauti nutraukti sudarytą sutartį bei grąžinti sumokėtą prekių / darbų kainą).

Kaip jau minėta prieš tai, šioje byloje atliktos ekspertizės išvada nustatyta, jog ieškovo bute atsakovės sumontuotos grindų parketlentės ir vonios durys neatitinka jiems įprastai keliamų kokybės reikalavimų; grindų parketlentės su įtrūkimais išilgine kryptimi, atsiradę tarpai tarp parketlenčių, vonios stumdomų plokštuminių durų varčios vidurinėje dalyje stebimas „pilvukas“ apie 7 mm matuojant liniuote, turi dvi išdaužas konstrukcijoje, netinkamai suprojektuotos; vonios durų kairėje pusėje stakta sudurstyta; dešinės pusės apačioje išdaužta duobutė, bandyta užtaisyti, kairės pusės viršutinė durų plokštumos dalis nuskilusi; dėl nustatytų defektų yra gadinamas grindų ir durų estetinis vaizdas.

Atsakovės atstovo teigimu, ieškovas negrindė žalos dėl ant parketlenčių esančių dėmių ir durų kraštų nubraižymo bei dėl kampo nudaužymo, durų užrakto mechanizmo pritvirtinimo. Tokios aplinkybės nurodomos 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau po jo gavimo ieškovas ieškinio netikslino, papildomų reikalavimų byloje nereiškė. Atsakovės atstovo teigimu, parketlenčių ir grindjuosčių klijavimas buvo atliktas 2020 m. lapkričio 23 d. ir ieškovui apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą pranešta perduodant 2021 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą. Jokiems darbams po 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovė jokių klijų nenaudojo. Ieškovas su ieškiniu teismui pateikė 2021 m. balandžio 13 d. tyrimo aktą su fotonuotraukomis. UAB Statybos tyrimų instituto aktu nebuvo užfiksuota jokių grindų dėmių, nors grindų įrengimo darbai buvo pilnai baigti ir darbų rezultatu naudojosi ieškovas, kas reiškia, kad tai nėra ir negali būti susiję su atsakovės atliktais grindų montavimo darbais, t. y. dėmės atsirado dėl buto eksploatavimo po 2021 m. balandžio 13 dienos.

Teismas, iš dalies pritardamas atsakovės atstovo argumentams, jog ieškovas su ieškiniu teismui pateikė 2021 m. balandžio 13 d. UAB Statybos tyrimų instituto tyrimo aktą su fotonuotraukomis, kuriuose nebuvo užfiksuota jokių grindų dėmių, nors grindų įrengimo darbai buvo baigti ir darbų rezultatu jau galėjo naudotis ieškovas, sprendžia, jog ieškovas, nors ir grindė savo ieškinį šia aplinkybe, tačiau bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad dėmės ant parketlenčių atsirado dėl atsakovės darbuotojų veiksmų, todėl teismas šių dėmių nepriskiria prie defektų, už kuriuos turėtų būti atsakinga atsakovė, ir šioje dalyje ieškinio netenkina.

Be to, teismas šiuo sprendimu nesprendžia dėl atsakovės atstovo paminėto netinkamo durų užrakto mechanizmo pritvirtinimo, laikydamas, jog šiomis aplinkybėmis ieškovas savo ieškinio negrindė, tuo labiau, kad apie tai nebuvo paminėta ir apeliacinės instancijos nutartyje, kuria šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, ir .  

Tačiau teismas neturi pagrindo be ieškinyje išvardintų defektų nevertinti dalies kitų naujų defektų, kurie buvo paminėti ne tik 2021 m. rugsėjo 20 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bet ir ieškovo 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriais ieškovas prašė remtis priimant sprendimą byloje, o taip pat ir ieškovo 2022 m. spalio 11 d. atskirajame skunde, o būtent to, kad ,,durų atrama yra pagaminta iš kelių atskirų medžiagų, durų kraštai apibraižyti, nudaužyti“. Be to, pažymėtina ir tai, jog 2022 m. spalio 13 d. nutartyje, atsižvelgiant į tai, jog ,,Kadangi priimant sprendimą šioje byloje teismui gali tekti peržengti ginčo ribas, teismui nusprendus taikyti kitą, nei ieškiniu prašomą, teisės gynimo būdą (pavyzdžiui, priteisiant ieškovui neturtinės žalos atlyginimą už nekokybiškai atliktus darbus, tame tarpe ir už tai, kad parketlentės yra išteptos klijais, durų atrama pagaminta iš kelių atskirų medžiagų, durų kraštai apibraižyti, nudaužyti),“ teismas buvo nutaręs informuoti apie tai abi bylos šalis ir pasiūlyti per 20 dienų raštu išdėstyti savo poziciją tiek dėl poreikio pačiam teismui peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių, nurodytų ieškovo atskirajame skunde, vertinimo.

Nors nei ieškovo skunde VTAT-bai, nei 2021 m. balandžio 23 d. tyrimo akte ir nebuvo nurodyta duomenų apie tai, kad durys yra mechaniškai pažeistos, tačiau šioje vietoje teismas nesutinka su atsakovės atstovo argumentu, jog ekspertės nurodomos durų išdaužos atsirado pačiam ieškovui tas duris eksploatuojant. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šios durys į ieškovo butą buvo atvežtos pirmą kartą, o po to, kai išsilenkė, buvo išvežtos atgal pas atsakovę ir ten sandėliuojamos, o po to, kai išsilenkė ir antrosios durys, buvo dar kartą atvežtos į ieškovo butą ir tik po tų ,,pavežiojimų“ buvo sumontuotos, sprendžia, jog labiau tikėtini yra ieškovo argumentai, kuriems pritarė ir ekspertė, jog durų išdaužos atsirado dėl durų transportavimo, t. y. dėl atsakovės darbuotojų veiksmų. Teismo nuomone, yra visiškai įtikėtina, kad ekspertas M. šių durų defektų, kurie nėra tokie akivaizdūs (kaip pavyzdžiui, rudos dėmės ant grindų) 2021 m. balandžio 23 d. tyrimo metu galėjo mir nepastebėti.

Vien tai, kad ieškovas netikslino ieškinio, o vietoj to pasirinko rašyti atskirąjį skundą, teismo nuomone, nėra pagrindas laikyti, kad ieškovas nereiškė reikalavimų taip pat ir dėl šiais papildomais defektais padarytos žalos atlyginimo, tuo labiau, kad ieškovas pasirinko ne žalos atlyginimo už kiekvieną defektą priteisimo būdą, o Sutarties nutraukimo būdą, akumuliuojantį taip pat ir ieškinyje nenurodytus defektus. Tačiau teismas dėl šių aplinkybių pasisakys spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. 

Kadangi atsakovės atliktų rangos darbų rezultatas iš esmės neatitinka tokios rūšies daiktams / darbams keliamų reikalavimų, o rangovė, elgdamasi nesąžiningai, atsisakė ištaisyti šiuos trūkumus, tinkamai su ieškovu nebendradarbiavo, dėl ko jis turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą rangove ir nebematyti galimybių (pagrįstai nebetikėti), kad ji ateityje galėtų tinkamai ištaisyti aptartų prekių / darbų trūkumus, teismo nuomone, susiklosčius tokiai situacijai, ieškovas, kaip vartotojas, visiškai pagrįstai prašo apginti jo teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. nutraukti Sutartį ir priteisti iš atsakovės ieškovo 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. lapkričio 2 d. bankiniais pavedimais (duomenys neskelbtini) sumokėtą kainą – 4 600 Eur, o atsakovę įpareigoti savo sąskaita išmontuoti ir išvežti iš ieškovo objekto netinkamos kokybės parketlentes su jų pagrindu bei duris per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui nurodant, jog jis privalo užtikrinti, kad ieškovo buto durys būtų atrakintos tą dieną ir tomis valandomis, kurias atsakovė bent prieš tris dienas ieškovo elektroninio pašto adresu nurodys kaip tinkamą laiką darbams pradėti ir atlikti. Teismo nuomone, šis ieškovo reikalavimas koreguotinas, atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas gyvena užsienyje, atsakovės buveinė Kaune, todėl, norint užtikrinti sklandesnį abipusių įpareigojimų įgyvendinimą, reikalingas bent dvigubai ilgesnis laikas nei 5 dienos, tuo labiau, kad šalys negali iš anksto numatyti, kada įsiteisės sprendimas, o ypač jeigu jis bus skųstas apeliacine tvarka, nes tuomet net iki susipažinimo su apeliacinės instancijos teismo procesiniu dokumentu teoriškai net negalės būti žinoma, kieno naudai yra išspręsta byla ir kokius įpareigojimus turės kiekviena iš šalių.

 

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovo teigimu, Sutarties 3.2.3 punktu atsakovė įsipareigojo atlikti darbus per 14 kalendorinių dienų nuo darbų pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 17 d., ir šis terminas baigėsi 2020 m. spalio 31 d. Sutarties 6.6 punkte aiškiai numatyta, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, rangovas įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties kainos, nurodytos Sutarties 5.1 punkte (t. y. nuo 6 240,15 Eur), už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip matyti iš įrodymų, darbai nėra tinkamai atlikti ir perduoti jau daugiau nei 180 dienų, todėl delspinigiai ieškinio pateikimo dieną sudaro: 224,65 Eur (6 240,15 Eur x 0,02 proc. x 180 d.), kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovės teigimu atsiliepime, pats ieškovas nesudarė galimybių atsakovės darbuotojams laiku pradėti ir pabaigti darbus, kadangi nei jis, nei jo nurodyti asmenys neatsiliepdavo telefonu ir neįleisdavo į butą atsakovės darbuotojų.

Sutarties 3.2.3 punktas patvirtina, kad atsakovė visus grindų dangos ir durų montavimo darbus turėjo atlikti iki 2020 m. spalio 31 d., tačiau, kaip pati pripažįsta atsakovė atsiliepime, šių darbų iki minimo termino nei buvo pradėjusi, nei buvo užbaigusi. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais, 2020 m. lapkričio 5 d. (t. y. jau pasibaigus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui), elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) atsakovės darbuotoja A. T. informavo, kad buvo gauta nekokybiška grindų danga, dėl ko atsakovei teko skubiai užsakinėti naują grindų dangą. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, kad rangos darbai nebuvo atlikti laiku dėl atsakovės darbuotojų kaltės ir dėl to bus taikomos atitinkamos nuolaidos (delspinigių pavidalu), atsakovės darbuotojas K. R. pripažino 2021 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) elektroniniais laiškais, kur netgi pats atsakovės darbuotojas apskaičiavo kompensacijos sumą už visą vėlavimo laiką. Atsižvelgdamas į tai, sprendžia, jog atsakovės argumentai, kad pats ieškovas, nesudarydamas galimybių atsakovės darbuotojams patekti į butą, tokiu būdu trukdė atsakovei laiku atlikti darbus, nelaikytini įrodytais. akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai, kas kartu rodo jos siekį bet kokiu būdu išvengti jai, kaip verslininkei, tenkančios atsakomybės už nekokybiškas prekes ir netinkamai atliktus rangos darbus.

Teismui prieš tai konstatavus, jog atsakovė sutartų darbų kokybiškai ir sutartais terminais neatliko ir iki šiol tinkamai neperdavė ieškovui, iš atsakovės priteistini ieškovo paskaičiuoti Sutarties 5.1 punkte numatyti delspinigiai už 180 dienų, sudarantys 224,65 Eur (6 240,15 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

 

Dėl apgadintos grindų plytelės ir sienos remonto vertės kompensavimo

      Ieškovo teigimu ieškinyje, dėl atsakovės darbuotojo aplaidaus darbo buvo apgadinta grindų plytelė ir siena. Šiuos apgadinimus susirašinėjime su ieškovu atsakovė pripažino (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo ištaisyti savo sąskaita, tačiau iki šiol apgadinimai nepašalinti. Užsakovas kreipėsi į apdailos darbus atliekančius asmenis, kurie nurodė, kad minėtų plytelės ir sienos apgadinimų ištaisymo darbų kaina yra: 50 Eur sugadinta plytelė ir 70 Eur plytelės pakeitimo darbai (kadangi labai mažas kiekis, užimantis daug darbo laiko (grindų uždengimas, demontavimas, klijavimas) bei 50 Eur sienos sutvarkymas, iš viso 170 Eur, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

      Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su reikalavimo dalimi dėl sienos ir plytelės apgadinimo, kadangi plytelės atsakovė neapgadino, o apie tai, kad siena dalyje gali būti apgadinta, ieškovas buvo įspėtas pasirašant Sutartį (Ieškinio priedų 3 lapas).

Be to, ieškovo teigimu rašytiniuose paaiškinimuose, siena buvo ne tik subraižyta, bet joje buvo išpjauta skylė ir paprasčiausiai įdėtas kitas gipso kartono gabaliukas.

Kaip matyti iš Rangovo darbuotojo K. R. 2021 m. vasario 9 d. elektroninio laiško, jame nurodoma: ,,Mums taip pat nemalonu jog visi darbai pas Jus objekte vyksta nesavalaikiai. Dėl to atsiprašome ir belieka susitvarkyti paskutinius niuansus. Dėl stumdomų durų sus statybos vadovu suderinta ir pataisius plytelę bei sieną bus sumontuotos stumdomos durys.“

Teismo nuomone, vien šis elektroninis laiškas patvirtina, jog atsakovės darbuotojų veiksmais buvo apgadinta ieškovo buto grindų plytelė ir siena, o svarbiausia patvirtina tai, kad atsakovė pripažino jai kilusią prievolę šiuos defektus pašalinti. 

Be to, kaip matyti iš Antstolio D. K. 2021 m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo pateikto į bylą su 2021 m. rugsėjo 22 d. rašytiniais paaiškinimais, grindų plytelėje po vonios kambario durimis yra išgręžta skylė (fotonuotrauka Nr. 71) (kas, teismo nuomone, paneigia atsakovės atsiliepimo teiginį, jog atsakovė plytelės neapgadino). Iš šio protokolo taip pat matyti ir tai, jog kambario siena ties vonios kambario durimis yra apgadinta (fotonuotraukos Nr. 70, Nr. 72).

Be to, teismas nesutinka ir su tuo atsakovės argumentu, kad ieškovas pasirašant Sutartį (duomenys neskelbtini) buvo įspėtas, kad siena dalyje gali būti apgadinta. Kaip matyti iš ,,Atmintinės klientui“, joje numatyta tik rekomendacija grindjuostes montuoti atlikus pirmąjį sienų dažymą ir kad montuojant ant galutinai paruošto paviršiaus – galimi pažeidimai. Tačiau, kaip matyti iš nuotraukų, sienos pažeidimų vietoje net nėra jokių grindjuosčių, todėl nėra jokio pagrindo nurodyto Atmintinės teksto vertinti kaip atsakovės atsakomybę šalinančio.

Teismas visiškai pritaria ieškovui, jog Sutartimi prisiimtus darbus atsakovė turėjo atlikti nepadarydama žalos kitam užsakovo turtui.

Kadangi ši prašoma priteisti būsimų plytelės ir sienos remonto išlaidų vertė, teismo nuomone, atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus bei realią tokių darbų rinkos vertę, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas. 

 

Dėl ieškovės turėtų išlaidų pretenzijai parengti kompensavimo

      CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (4 dalis). Rangovui nepripažįstant prekių / atliktų darbų trūkumų, ieškovui teko kreiptis į advokatą dėl pagalbos apginti jo pažeistas teises. Pažymėtina, kad užsakovas nėra teisininkas, neturi specialių žinių savo pažeistiems interesams apginti. Iki kreipiantis į teismą, advokatas užsakovo vardu parengė ir pateikė rangovei pretenziją, už kurios parengimą užsakovas turėjo 629,20 Eur išlaidų, kurias patvirtina 2021 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).

          Ieškinį dėl Sutarties nutraukimo iš esmės patenkinus, šios išlaidos, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalimis, priteistinos iš atsakovės ieškovui, kaip protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

 

Dėl eksperto M. išlaidų priteisimo.

CK 6.662 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę; ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Šiuo atveju rangovui nepagrįstai nesutikus su esamais (paaiškėjusiais) prekių / darbų trūkumais, ieškovui teko kreiptis į ekspertą dėl situacijos užfiksavimo ir įvertinimo. Ekspertas iki pareiškiant ieškinį konstatavo, kad prekės / darbai yra su trūkumais, neatitinka įprastai tokios rūšies darbams (prekėms) keliamų reikalavimų, todėl būtent atsakovei tenka pareiga kompensuoti užsakovo patirtas ekspertizės išlaidas. Nėra ginčo dėl to, jog užsakovas už ekspertizę sumokėjo 242 Eur sumą,

Ieškinį dėl Sutarties nutraukimo iš esmės patenkinus, šios išlaidos, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalimis, priteistinos iš atsakovės ieškovui, kaip protingos išlaidos, susijusios su su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

 

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis įpareigoja skolininką mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, iš atsakovės ieškovui, kurio ieškinys iš esmės patenkintas, priteistinos ir 5 (penkių) procentų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) dydžio metinės palūkanos.

 

Dėl atsakovės priešieškinio

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1 793,42 Eur skolos (likusios ginčo Sutarties kainos) ir 28,80 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškiniu ieškovas kategoriškai nesutinka, kadangi atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, neperdavė tinkamos kokybės produkcijos / darbų.

Vadovaujantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą tik po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. 

Teismo nustatytos ir prieš tai aptartos įrodymais pagrįstos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atlikti darbai, sumontuota grindų danga ir durys yra su akivaizdžiais, ženkliais trūkumais, kuriuos atsakovė vengė ir tebevengia pašalinti, nors ieškovas daug kartų (tiek žodžiu, tiek ir raštu) to prašė. Nagrinėjamu atveju atsakovės pristatytų prekių / darbų trūkumai paaiškėjo dar jų tinkamai neperdavus ieškovui (vartotojui). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad per ypatingai trumpą laiko tarpą (2 mėnesių laikotarpį nuo grindų dangos įrengimo) ieškovui net neapsigyvenus bute ir net nepradėjus naudoti pagal rangos darbų objekto pagal tiesioginę paskirtį (kasdieniniam gyvenimui) grindų danga (parketlentės) suskilo ir net dvejos atsakovės gamintos durys išsilenkė ir suskilo, kas tik patvirtina ir įrodo, jog atsakovės pristatyta produkcija yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, neatitinka ilgaamžiškumo, atsparumo reikalavimų, tokios rūšies prekėms keliamo estetinio vaizdo reikalavimų. Už šiuos per ypatingai trumpą laiko tarpą paaiškėjusius trūkumus yra atsakinga būtent atsakovė (rangovas, verslininkas), kuriai pirmiausiai teko pareiga įrodyti, kad gaminiai (prekės) pristatymo ir montavimo metu atitiko šiai produkcijai keliamus, deklaruojamus kokybinius rodiklius, tačiau tokių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, todėl neturi teisinio pagrindo iš ieškovės reikalauti sumokėti už nekokybiškas prekes / produkciją.

Pagal paminėtas CK 6.655 straipsnio nuostatas ir formuojamą teismų praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atisakymo juos priimti priežastys (pvz., LAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015, kt.).

Atsakovė, kaip jau minėta prieš tai, iki šios dienos ieškovui nėra tinkamai perdavusi tinkamos kokybės prekių ir darbų, šioje byloje pareikštas ieškinys dėl Sutarties nutraukimo, teismo nuomone, yra tenkintinas, todėl akivaizdu, jog atsakovės priešieškinis negali būti patenkintas net iš dalies.

Šiuo atveju dar sykį akcentuotina tai, kad vartojimo teisiniuose santykiuose pardavėjui, rangovui, kaip verslininkui, vykdančiam profesinę ūkinę ir komercinę veiklą, keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, keliama pareiga pateikti išsamią, aiškią ir pagrįstą informaciją dėl parduodamos prekės (ar teikiamos paslaugos, vykdomų darbų), taip pat pareiga perduoti kokybišką, sutarties sąlygas atitinkančią prekę ar darbų rezultatą. Vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjimo atveju. Tai kartu sąlygoja didesnę pardavėjo / rangovo (verslininko) įrodinėjimo pareigą nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, t. y. būtent pardavėjas / rangovas (verslininkas) objektyviais ir patikimais įrodymais turi įrodyti tinkamą prievolių vykdymą, prekės (darbų rezultato) kokybę, vartotojo kaltę dėl atsiradusių prekės (darbų) trūkumų, kas nagrinėjamoje byloje nebuvo įgyvendinta.

Nagrinėjamu atveju už per ypatingai trumpą laiko tarpą paaiškėjusius esminius produkcijos / darbų trūkumus, teismo nuomone, yra atsakinga būtent atsakovė (rangovė, verslininkė), kuriai teko pareiga įrodyti, kad gaminiai (prekės) pristatymo ir montavimo metu atitiko šiai produkcijai keliamus, deklaruojamus kokybinius rodiklius, įrodyti ne tik tai, kad pristatyta produkcija išsausėjo (perdžiūvo), bet ir tai, kad tai atsitiko būtent dėl ieškovo kaltės, tačiau tokių objektyvių ir patikimų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė bei nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, jog išaiškėję produkcijos trūkumai egzistavo dar iki jos perdavimo vartotojui momento (galiojęs CK 6.363 straipsnio 11 punktas), todėl, kaip jau konstatuota teismo prieš tai, už paaiškėjusius produkcijos ženklius trūkumus atsakomybė tenka būtent atsakovei, kaip verslininkui ir šios srities profesionalei.

Ieškovas, kaip nustatyta byloje, iš atsakovės įgijo aukštos kokybės, gana brangias prekes – parketlentes ir duris bei jų profesionalų sumontavimą, todėl, teismo nuomone, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad šios prekės nesideformuos ir / ar nesuskils (ypač per labai trumpą laiką ir praktiškai net nepradėjus jų eksploatuoti), ilgą laiką atitiks tiek funkcinę paskirtį, tiek ir estetinį vaizdą, ko nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog ieškovas iš atsakovės negavo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

        Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal to paties straipsnio 4 d. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

        Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (žr. pvz., LAT 2021 m. birželio 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-145-403/2021). Kita vertus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., LAT 2023 m. sausio 4 d. nutartis c. b. e Nr. e3K-7-75-916/2023, 35 punktas).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 132 Eur žyminį mokestį ir su ieškiniu pateikė 2021 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (už teisines paslaugas, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui). 2021 m. lapkričio 9 d. buvo gautas ieškovo prašymas dėl 2 426,05 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą rengiant dokumentus (786,5 + 629,2 + 393,25 + 471,9 + 145,2): 786,50 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už teisines paslaugas, rašytinių paaiškinimų byloje parengimą ir pateikimą teismui); 629,20 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už atsiliepimo į priešieškinį civilinėje byloje parengimą ir pateikimą teismui); 393,25 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už teisines paslaugas, konsultacijas, pasiruošimą ir atstovavimą 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje); 471,90 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už teisines paslaugas ir konsultacijas, pasiruošimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje); 145,20 Eur antstoliui pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (faktinių aplinkybių konstatavimas). 2021 m. gruodžio 9 d. gautas ieškovo prašymas dėl 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už teisines paslaugas ir konsultacijas, pasiruošimą ir atstovavimą 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje. 2022 m. sausio 25 d. gautas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato teisinę pagalbą 629,20 Eur (už teisines paslaugas ir konsultacijas, pasiruošimą ir atstovavimą 2022 m. sausio 25 d. teismo posėdyje). 2022 m. kovo 21 d. gautas ieškovo prašymas dėl 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už teisines paslaugas, konsultacijas, pasiruošimą ir atstovavimą 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdyje). 2022 m. liepos 12 d. gautas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme: pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 887,60 su PVM Eur (už teisines paslaugas ir konsultacijas, apeliacinio skundo dėl 2022 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo parengimas ir pateikimas teismui) ir žyminis mokestis 123 Eur, viso 2 010,60 Eur, ir 1 179,75 Eur už teisines paslaugas, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 24 d. gautas ieškovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – 2 202,20 Eur: 786,50 Eur pagal 2022 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už teisines paslaugas, atskirojo skundo dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21167-527/2022 parengimas ir pateikimas); 629,20 Eur pagal 2022 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisinės paslaugos, rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui); 786,50 Eur pagal 2022 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (už teisines paslaugas, pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje). Be to, ieškovas 2022 m. gruodžio 29 d. dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini)  už 2023 m. vasario 28 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 600 Eur. 2023 m. gegužės 2 d. gautas ieškovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų 3 146 Eur: 314,60 Eur pagal 2022 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 314,60 Eur pagal 2023 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 314,60 Eur pagal 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 943,80 Eur pagal 2023 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 1 258,40 Eur pagal 2023 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 19 d. gautas ieškovo atstovo prašymas dėl 550,55 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2023 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi viso, kaip nustatyta, ieškovas turėjo 15 393,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes 1 101,10 + 132 + 2 426,05 + 629,20 + 629,2 + 786,5 +2 010,60 + 1 179,75 + 2 202,20 + 600 + 3 146 + 550,55 = 15 393,15 Eur.

Dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė 2021 m. liepos 22 d. už atsiliepimą atsakovė sumokėjo advokatui 786,50 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio ir priedų analizė, atsiliepimo į ieškinį surašymas), 2021 m. rugsėjo 3 d. už priešieškinį atsakovė sumokėjo advokatui 242 Eur, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); ž. m. 41 Eur, pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 18 d. gautas atsakovo prašymas dėl 968 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo su papildomai pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato teisinę pagalbą (pasirengimas bylai ir bylos vedimas). 2022 m. gegužės 10 d. atsakovės išlaidos už apeliacinį skundą: 847 Eur už apeliacinio skundo surašymą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 32 Eur žyminis mokestis pagal 2022 m. gegužės 5 d. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 30 d. atsakovo 605 Eur išlaidos advokatui pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas). 2023 m. sausio 2 d. atsakovė dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2023 m. vasario 28 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 600 Eur. 2023 m. balandžio 28 d. buvo gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (už prašymo skirti ekspertizę surašymą, pasirengimą bylai, baigiamosios kalbos surašymą): 2 420 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi viso, kaip nustatyta, atsakovė turėjo 6 541,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes 786,50 + 242 + 41 + 968 + 847 + 32 + 605 + 600 + 2 420 = 6 541,50 Eur, kurias prašė priteisti iš ieškovo.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Konstatuotina, jog šios visos ieškovo turėtos 15 393,15 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal bendrąją taisyklę turėtų būti priteistos iš atsakovės, jeigu teismas būtų visiškai patenkinęs ieškinio reikalavimus ir jeigu ieškovo procesinis elgesys būtų buvęs visiškai tinkamas, o prašomos priteisti išlaidos neviršytų Rekomendacijose nustatytų dydžių. Visų pirma pažymėtina, jog teismas laikė neįrodytu ieškinio reikalavimą, susijusį su tokiu defektu, kaip ant grindų nežinia kada atsiradę rudos dėmės. Be to, teismas, nepriteisdamas visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgia ir į tai, kad pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) 8.17 punktą nėra numatytas atlyginimas išlaidų už dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai, o pagal Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 punktus rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atskirąjį skundą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kas reiškia, jog dalis ieškovo prašomų priteisti sumų viršija maksimalius dydžius, pavyzdžiui, už 2022 m. spalio 11 d. atskirąjį skundą maksimali priteistina suma yra 719,6 Eur (1 799 Eur x 0,4), už 2021 m. rugsėjo 22 d. rašytinius paaiškinimus – 607 Eur (1 517,4 Eur x 0,4) ir pan. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, jog pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 0,1, kas per bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo 151,7 Eur už valandą (1 517 x 0,1) ir iki 2023 m. liepos mėn. – 195,99 Eur už valandą (1 959,9 x 0,1). Įvertinus tai, kad dalis ieškovo prašomų priteisti advokatų pagalbos išlaidų viršija maksimalius dydžius, be to, įvertinus tai, kad ieškovas nepagrindė būtinybės byloje samdytis net dviejų advokatų, taip pat tai, kad ieškinys nėra tenkinamas visa apimtimi, nes teismas nepripažino visų ieškovo nurodytų defektų įrodytais bei nustatė ilgesnį terminą atsakovės darbams atlikti, taip pat įvertinus tai, kad pradiniame ieškinyje net nebuvo tiksliai įvardinti visi rangos darbų defektai, dėl ko ieškovui teko teikti 2021 m. rugsėjo 22 d. rašytinius paaiškinimus su papildomais įrodymais, be to, vietoj to, kad pagal teismo nutartį ieškovas būtų šalinęs ieškinio trūkumus ir viename procesiniame dokumente (patikslintame ieškinyje) būtų aiškiai išvardinęs visus defektus, juos patvirtinančius įrodymus ir atsakomybės sąlygas, kurias bylos nagrinėjimo metu ginčijo atsakovė, kas, teismo nuomone, bylos nagrinėjimą būtų padarę paprastesnį, greitesnį ir pigesnį, pats ieškovas pasirinko geriau rašyti 2022 m. spalio 11 d. atskirąjį skundą, kuriame iš esmės tokiu būdu ir pašalino ieškinio trūkumus, taip pat teismui atitinkamai įvertinus tai, kad dalis atsakovo argumentų (nors ir nenulėmusių kitokio galutinio rezultato, t. y. nenulėmusio Sutarties nenutraukimo) teismo buvo pripažinti pagrįstais, teismas sprendžia, jog būtų sąžininga, teisinga ir protinga, padarius abiejų šalių viena kitai mokėtinų ir gautinų sumų įskaitymus, sumažinti ieškovui priteisiamų iš atsakovės išlaidų atlyginimą ir priteisti galutinę 11 000 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės

        Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl vartojimo sutarties nutraukimo, už kurį ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš atsakovės valstybei priteistinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 200 Eur žyminis mokestis, kuris pritaikius indeksaciją sudaro 219 Eur (CPK 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti. 

Taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą vartotojo pažeistų teisių gynybos būdą.

Nutraukti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Rangos sutartį (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Medžio centras“ savo sąskaita išmontuoti ir išvežti iš ieškovo G. K. buto atsakovės sumontuotas parketlentes su jų pagrindu bei vonios duris per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodyti ieškovui G. K., jog jis privalo užtikrinti, kad ieškovo buto durys būtų atrakintos tą dieną ir tomis valandomis, kurias atsakovė bent prieš tris dienas ieškovo elektroninio pašto adresu nurodys kaip tinkamą laiką darbams pradėti ir atlikti.

-       Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio centras“ (juridinio asmens kodas 135562046) ieškovui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

-       4 600 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų eurų) sumokėtą avansą; 

        224,65 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų ir 65 centų) delspinigius;

        170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) plytelės ir sienos remonto vertę; 

        242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) ekspertizės išlaidas;

        629,20 Eur (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 20 centų) pretenzijos parengimo ir pateikimo išlaidas;

        5 % (penkių procentų) procesines palūkanas nuo priteistos sumos (5 865,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

        11 000 Eur (vienuolikos ūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio centras“ (juridinio asmens kodas 135562046) valstybei 219 Eur žyminį mokestį, kuris, sprendimui įsiteisėjus, turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o tuo atveju, jei, sprendimui įsiteisėjus, ši suma nebus sumokėta, teismas išduos vykdomąjį raštą ir jį pateiks priverstiniam vykdymui.

        Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

 

 

 

Teisėja                                Jolita Cirulienė