Civilinė byla Nr. 2A-818/2013
Proceso Nr. 2-55-3-01467-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: 87.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Keturi kambariai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-73-431/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui AS COFFEE IN (Estija) dėl Valstybinio patento biuro sprendimo panaikinimo (trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras),
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Keturi kambariai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Estijos įmonei AS COFFEE IN, prašydamas panaikinti Valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Apeliacinio skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 2Ap-1299, kuriuo pripažinta negaliojančia ieškovo prekių ženklo „coffee inn“ registracija Nr. 57791 (I b. t., 1 – 7, 87 - 91 l.).
Nurodė, kad jis yra figūrinio nacionalinio prekių ženklo „coffee inn“, fig. (reg. Nr. 57791, paraiškos padavimo data 2007-10-02, registracijos data 2008-09-08; toliau – ieškovo prekių ženklas) savininkas, o atsakovui priklauso figūrinis Europos Bendrijos prekių ženklas „coffee in“, (reg. Nr. 000915859, paraiškos padavimo data 2006-11-03, registracijos data 2007-03-29; toliau – atsakovo prekių ženklas). Teigė, kad atsakovas 2009-01-27 VPB Apeliaciniam skyriui pateikė protestą Nr. 2337 dėl ieškovo prekių ženklo „coffee inn“ registracijos Nr. 57791 pripažinimo negaliojančia, o VPB Apeliacinis skyrius savo sprendime patenkino šį protestą, konstatuodamas, kad atsakovo prekių ženklas turi ankstesnį prioritetą Lietuvos Respublikoje, nei ieškovo prekių ženklas, nustatęs vizualų, fonetinį ir semantinį lyginamų ženklų panašumą bei nurodęs, kad yra nustatyta visuma aplinkybių pagal pareikštą protesto pagrindą – Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 str. 1 dalies 2 punktą. Ieškovo manymu, VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes lyginami ieškovo ir atsakovo ženklai (toliau – ginčo ženklai) nėra klaidinamai panašūs ir nėra galimybės suklaidinti visuomenės.
Atsakovas Estijos įmonė AS COFFEE IN atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek patys prekių ženklai - ieškovo „coffee inn“ ir atsakovo „cofee in“ yra panašūs visais - vizualiu, fonetiniu ir semantiniu - ženklų panašumo vertinimo požiūriais, tiek jais žymimos prekės ir paslaugos yra sutampančios arba susijusios, todėl išlieka vartotojų klaidinimo tikimybė, ir vartotojui pagrįstai gali susidaryti įspūdis, kad lyginamaisiais ženklais „coffee inn“ ir „coffee in“ žymimos prekės bei paslaugos, kilusios iš to paties šaltinio, todėl prašė ieškinį atmesti (I b. t., 72 – 81, 116 – 122 l.).
Trečiasis asmuo VPB nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, palaikė poziciją, išdėstytą ginčijamame VPB Apeliacinio skyriaus sprendime. Pažymėjo, kad, nustatant suklaidinimo galimybės egzistavimą, prekių ženklai turi būti palyginti atliekant bendrą ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo įvertinimą; palyginimas turi būti paremtas bendru ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Teigė, kad buvo teisingai išskirtas pagrindinis ir dominuojantis elementai; vertinti būtina prekių ženklo elementų visumą, o ne atskirai paėmus vieną ženklo elementą, nepriklausomai nuo to, ar tas elementas pripažįstamas stipriu ar silpnu ženklo elementu (I b. t., 14 – 17, 155, 156 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį (I b. t., 157 – 166 l.).
Teismas nurodė, kad atsakovo prekių ženklas yra ankstesnis palyginus su ieškovo prekių ženklu, sutiko su ginčijamo VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo motyvu, kad, nustatant suklaidinimo galimybės egzistavimą (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.), prekių ženklai turi būti palyginti atliekant bendrą ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo įvertinimą. Teismo teigimu, palyginimas turi būti paremtas bendru ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Konstatavo, kad abu ženklai yra kombinuoti, susidedantys iš teksto ir grafikos, abiejuose ženkluose dominuojantys yra dviejų žodžių anglų kalbos žodiniai elementai: atsakovo ženkle - užrašas „coffee in“, ieškovo - „coffee inn“.
Teismas nurodė, kad nurodyti ženklai vizualiai panašūs, nes sutampa pirmasis žodis „coffee“, o antrasis žodis skiriasi tik sudvigubinta raide „n“ ieškovo ženkle, minėti žodiniai junginiai pasižymi ir panašiu išpildymo pobūdžiu: žodžiai užrašyti mažosiomis raidėmis, išdėstyti dviem eilutėmis, pirmasis žodis „coffee“ pateiktas viršutinėje eilutėje, o antrasis žodis „in“ arba „inn“ patalpintas apačioje, panašūs lyginamųjų ženklų meninio komponavimo sprendimai: abiem atvejais žodiniai elementai įkomponuoti į kvadratą, kurio fonas yra itin panašių spalvų (raudonos arba oranžinės), todėl spalva atlieka ryškią dėmesį pritraukiančią ir skiriamąją funkciją. Sprendė, kad iš visų kombinuotą prekių ženklą sudarančių elementų - žodžių, grafikos, spalvų - pagrindinis (stipriausias) elementas ženkle yra būtent žodinis elementas, nes pagal jį vartotojas įsimena ženklą, jį girdi ir ištaria, identifikuodamas ženklą ir tardamas ženklo pavadinimą, kiti vaizdiniai elementai traktuotini kaip dekoratyviniai elementai ženkle, kurie nėra svarbiausi elementai, nurodantys produkto šaltinį. Teismo manymu, ženklus sudarančių elementų - žodžių, grafikos, spalvų - visuma yra tas faktorius, dėl ko vartotojai gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juose esančių skirtumų. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad žodinis elementas „coffee“ laikytinas silpnu, nes ginčas yra ne tarp žodžių „coffee“ abiejuose ženkluose, o tarp žodžių junginių „coffee in“ ir „coffee inn“, kurie nėra silpni.
Teismo teigimu, fonetinis ženklų panašumas turi būti vertinamas, vertinant abiejų prekių ženklų „pilnus“ žodinius junginius, bei pažymėjo, kad nors ženklų žodinės dalys nėra visiškai identiškos - atitinkamai „coffee in“ atsakovo ženkle ir „coffee inn“ (su dviguba „n“ ženklo gale) ieškovo ženkle, jų tarimas yra vienodas: abu antrieji žodžiai anglų kalboje tariami vienodai - [in], todėl vertino juos, kaip fonetiškai identiškus. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovo ženklas privalo būti vertinamas kaip žodžių „coffee in“ junginys įrodo ieškovo pateiktas atsakovo Europos Bendrijos prekių ženklo Nr. 000915859 išrašas iš OHIM – Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnybos (angl. k. Office of Harmonization for the Internal Market (OHIM), toliau – OHIM, VRDT) duomenų bazės, kur prekių ženklo pavadinimas (anglų k. Trade mark name) įvardintas kaip „coffee in“, bei ieškovo pateikta 2011-02-08 UAB „Rait“ atlikta ženklo prasmės suvokimo tyrimo ataskaita.
Teismas konstatavo, kad žodiniai elementai abiejuose ženkluose yra anglų kilmės; semantinis panašumas tarp ženklų didžiąja dalimi priklauso nuo plačiajai visuomenei ir vidutiniam vartotojui labiausiai žinomo ir suprantamo žodžio „coffee“, neabejotinai sietino su kava, todėl tarp ženklų yra ir semantinis ryšys; ieškovo užsakymu 2011-02-08 atlikta ženklų prasmės suvokimo tyrimo ataskaita patvirtina semantinį (prasminį) ženklų panašumą, taigi ženklai vartotojų suvokiami semantiškai vienodai.
Teismas sprendė, kad pagrįsti VPB Apeliacinio skyriaus sprendime nurodyti motyvai, jog, vertinant ženklų klaidinamo panašumo tikimybę, reikia atsižvelgti į tai, kad paprastas vartotojas tik retai turi galimybę, rinkdamasis prekes, pažymėtas atitinkamu prekių ženklu, palyginti jį su anksčiau matytu ženklu, kuris gali būti panašus, ir paprastai suvokia prekių ženklą pagal bendrą jo vaizdą, neanalizuodamas kiekvienos jo detalės atskirai, paprastai remiasi atmintyje likusiais ženklų atvaizdais, lygina visumą, o ne atskiras ženklų detales.
Pasak teismo, ieškovas neginčijo faktinės aplinkybės dėl prekių panašumo tuo pagrindu, kad lyginami prekių ženklai nėra panašūs, todėl teismas konstatavo, kad VPB Apeliacinio skyriaus sprendime nurodyti motyvai dėl prekių ir paslaugų panašumo yra pagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (II b. t., 2 – 8 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas neteisingai sprendė, kad ginčo ženklų pagrindiniu dominuojančiu elementu laikytini žodiniai elementai: ieškovo ženkle – „coffee inn“, atsakovo ženkle – „coffe in“. VPB Apeliacinio skyrius 2010 m. lapkričio 25 d. sprendime pripažino, kad sutampantis žodinis elementas „coffee“ registruojamų prekių ir paslaugų atžvilgiu nėra stiprusis elementas, nes šis žodis tiesiogiai nurodo tų prekių ir paslaugų, kuriems ženklas registruotas, rūšį (PŽĮ 6 str. 4 p.), todėl silpnas prekių ženklo žodinis elementas „coffee“ negali tuo pačiu metu būti ir pagrindiniu elementu, pagal kurį atliekamas ženklų palyginimas. Vadovaujantis PŽĮ 8 straipsnio ir Valstybinio patento biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 114.4, 115, 116 punktų nuostatomis, šalių ženkluose esantis žodinis elementas „coffee“ pripažintinas nesaugomu, ir į jį neturi būti atsižvelgiama kaip į pagrindinį elementą vertinant ženklų panašumą;
- Lyginami ginčo ženklai nėra vizualiai panašūs, ką patvirtino ir pats atsakovas, teigdamas, kad ieškovo „ženklas pateiktas kitame grafiniame kontekste, neturinčiame panašumo į atsakovo ženklo grafinius elementus“; skiriasi ginčo prekių ženklų grafiniai formos, spalvos elementai, žodžių rašymo šriftas. Atsakovo ženkle šalia ovalo su žodžiu „in“ yra naudojamas ženklas ®, reiškiantis, kad teisės būtent į šį objektą yra įregistruotos ir saugomos. Ieškovo žodiniame elemente kaip pagrindinis žymuo laikytinas visas žodžių junginys „coffee inn“, nes jis užrašytas vienodos spalvos, dydžio, šrifto raidėmis, ir skaitomas kaip vientisas žodis;
- Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo ženklai - semantiškai panašūs, kad šie ženklai semantiškai vartotojų bus suvokiami vienodai. Teismas neteisingai įvertino vartotojų apklausas, nes skundžiamame sprendime nurodyta išvada dėl apklausos pagrindžia fonetinį ženklų panašumą. Vartotojams buvo pateikti tokie atsakymų variantai, kuriuose vienokia ar kitokia gramatine forma figūravo žodis kava, todėl natūralu, kad dauguma respondentų pasirinko tuos atsakymų variantus, kurie susiję su kava, nes anglų kalbos žodis „coffee“ yra gerai žinomas ir suprantamas Lietuvos vartotojams. Vien tos aplinkybės, jog ginčo ženklai susiję su kava, nepakanka konstatuoti, kad ženklai yra semantiškai panašūs. Byloje pateikta reprezentatyvi gyventojų apklausa patvirtina, kad didesnė dalis vartotojų ženklų prasmę suvokia skirtingai. Vertindamas semantinį panašumą, teismas neatsižvelgė į kitus ženklų elementus, tuo tarpu Europos Pirmosios instancijos teismo praktikoje pažymima, kad vartotojai nemanys, jog kombinuoto ženklo aprašomasis elementas gali būti skiriamasis ir dominuojantis, formuojantis bendrą ženklo suvokimo įspūdį (2003-07-03 sprendimas T-129/01). Kadangi ženkluose sutampa tik aprašomasis žodis „coffee“, konstatuotina, kad sutampančių elementų santykis yra mažas;
- Byloje nėra įrodymų, jog advokatas G. P. yra tinkamai įgaliotas atsakovo atstovas; atstovavimo sutartį pasirašė A. V., tačiau nėra įrodyta šio asmens pareigos ir pagrindas, kuriuo jis veikia. Todėl teismas negalėjo atsižvelgti į advokato G. P. pateiktus dokumentus, nes atstovavimo sutartis pasirašyta neįgalinto asmens ir ji nesuteikia įgaliojimų advokatui G. P. veikti atsakovo vardu.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 10- 17 l.). Nurodo, kad vizualiai ginčo ženklai vertintini kaip klaidinamai panašūs, nes abu ženklai yra kombinuoti, susidedantys iš teksto ir grafikos, abiejuose ženkluose pagrindiniai yra dviejų žodžių anglų kalbos žodiniai elementai: atsakovo ženkle – užrašas „coffee in“, ieškovo – „coffee inn“. Atsakovo teigimu, žodiniai junginiai „coffee in“ ir „coffee inn“ taip pat pasižymi ir panašiu išpildymo pobūdžiu; panašų ženklų bendrą suvokimo įspūdį įtakoja ir lyginamųjų ženklų meninio komponavimo sprendimai: abiem atvejais žodiniai elementai įkomponuoti į kvadratą, kurio fonas yra itin panašių spalvų – raudonos ir oranžinės. Pasak atsakovo, tai, jog žodis „coffee“ nėra stiprusis elementas registruojamų prekių ir paslaugų atžvilgiu, nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad iš visų kombinuotą prekių ženklą sudarančių elementų pagrindinis elementas yra būtent žodinis elementas, koks jis bebūtų; ženklas fonetiškai turėtų būti vertinamas pagal tai, koks jis atvaizduotas, t. y. kokie užrašai sudaro ženklą, todėl ieškovas neteisingai vertina ženklų fonetinį panašumą, fonetiškai lygindamas tik atsakovo ženklo antrąjį žodį „in“ su savo ženklo visu žodiniu junginiu „coffee inn“, ignoruodamas atsakovo ženklo pirmąjį žodį „coffee“. Nurodo, kad ženklai yra fonetiškai identiški; žodiniai elementai abiejuose ženkluose yra anglų kilmės; jų semantinis panašumas didžiąja dalimi priklauso nuo plačiai visuomenei ir vidutiniam vartotojui labiausiai žinomo ir suprantamo žodžio „coffee“, neabejotinai sietino su kava, todėl teigtina, tarp ženklų yra ir semantinis ryšys; semantinio panašumo nepaneigia ir ieškovo užsakymu atlikta ženklų prasmės suvokimo tyrimo ataskaita. Pažymi, kad atsakovo advokatas yra tinkamas atstovas byloje, kadangi šias aplinkybes patvirtina kartu su tripliku pateiktas išrašas iš Estijos Respublikos Harju apygardos teismo Registro skyriaus, iš kurio matyti, kad A. V. yra atsakovo valdybos narys, įgaliotas atstovauti įmonę.
Apygardos teismui 2012 m. gegužės 23 d. perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui, 2013 m. balandžio 12 d. gauti ieškovo rašytinis paaiškinimas (II b. t., 20 – 25 l.), kurie pridedami prie bylos (CPK 42 str. 1 d., 179 str., 314 str.).
Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas ieškovo prašymas dėl bylos sustabdymo (II b. t., 26, 30 – 32), kuriuo jis prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi jis 2013 m. balandžio 31 d. pateikė į OHIM (VRDT) prašymą dėl atsakovo prekių ženklo „coffee in“, reg. Nr. 0915859, panaikinimo dėl nenaudojimo, vadovaudamasis 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 51 straipsnio 1 dalies „a“ punktu. Ieškovo nuomone, jeigu jo prašymas bus patenkintas, atsakovui priklausantis prekių ženklas bus panaikintas ir jam nebus taikoma teisinė apsauga pagal Bendrijos prekių ženklų Reglamentą; tokiu atveju išnyktų ir nagrinėjamos civilinės bylos objektas, nes atsakovas jau neturėtų teisių į Bendrijos prekių ženklą. Apeliantas teikia prašymą dėl bylos sustabdymo, remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, numatančiu, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, ir 164 straipsnio 4 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad būtina sustabdyti bylą.
Atsakovas atsiliepime į minėtą prašymą nurodė, kad su juo nesutinka, nes net VRDT panaikinus nurodyto jo prekių ženklo registraciją, tai neturės jokios įtakos VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo galiojimui, nes jis buvo priimtas esant atsakovo prekių ženklo galiojančiai registracijai, ir vėlesnis jos panaikinimas nereiškia, kad tai datai atsakovas neturėjo prekių ženklo savininko teisių.
Trečiasis asmuo atsiliepime į prašymą dėl bylos sustabdymo nurodė, kad neprieštarauja bylos sustabdymui apelianto prašyme nurodytu pagrindu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Netenkintinas apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo, pareikštas CPK 163 straipsnio 3 punkto, 164 straipsnio 4 punktu pagrindais.
CPK 1623 straipsnis nustato, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, o pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti būtina.
Pagal įstatymą ir teismų praktiką, teisminio ginčo dalyko apimtį, kai yra skundžiamas VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas, lemia ginčo, nagrinėto ikiteismine tvarka VPB Apeliaciniame skyriuje, apimtis; teismas išsprendžia tokį ginčą, kokį inicijuoja ieškovas, pareikšdamas atsakovui materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalykas) pagal faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio pagrindas); teismui netenkinus ieškinio ieškovo nurodytu ieškinio pagrindu, tai neužkerta galimybės ieškovui ateityje vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tačiau kitu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 293 straipsnio 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2006; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė teisme ieškinio reikalavimą panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą pagal faktines aplinkybes, buvusias ieškinio pateikimo metu, t. y. 2011 m. gegužės 24 d., kai ieškovas dar nebuvo kreipęsis į OHIM (VRDT) dėl atsakovo prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos objektas yra minėto VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo teisėtumas, t. y. apygardos teismas, nagrinėdamas nurodytą ginčą, turėjo nustatyti, ar VPB Apeliacinis skyrius turėjo pagrindo sprendimo priėmimo metu esančiomis aplinkybėmis patenkinti atsakovo protestą ir pripažinti negaliojančia ieškovo prekių ženklo registraciją, todėl šio ginčo dalyko apimtis yra nulemta ginčo, nagrinėto ikiteismine tvarka VPB Apeliaciniame skyriuje, kurio metu ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas nenaudoja savo prekių ženklo (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p., 320 str.).
Juolab kad pagal apelianto prašymo duomenis, tuo atveju, jeigu atsakovo prekių ženklo registracija būtų panaikinta OHIM sprendimu ieškovo prašyme dėl atsakovo prekių ženklo panaikinimo nurodytu pagrindu (kuriame nėra prašoma nurodyti ankstesnę atsakovo prekių ženklo panaikinimo datą, kurią atsirado viena iš galimų atsakovo prekių ženklo panaikinimo priežasčių), šio sprendimo priėmimo teisinės pasekmės pagal Reglamento 55 straipsnio 1 dalį galiotų ateičiai ir neturėtų teisinės įtakos trečiojo asmens VPB Apeliacinio skyriaus priimto sprendimo teisėtumui (Reglamento 51 str. 1 d. a) p.; 55 str. 1 d.; PŽĮ 18 str.)
Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, kliudančių apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti ieškovo apeliacinį skundą ir nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimo dėl apelianto prašyme nurodytų priežasčių (CPK 1623 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl proceso taisyklių
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį juridinio asmens atstovu pagal pavedimą teisme gali būti advokatas; įgaliojimus CK nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas (CPK 57 str. 2 d.). CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro ar kito įgalinto atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Be to, CK 1.20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad užsienio juridinio asmens atstovavimas reglamentuojamas pagal teisę valstybės, kurioje šis juridinis asmuo yra įsteigtas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, padarė teisingas išvadas, tinkamai pritaikydamas ir materialinės teisės normas.
Apelianto argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovo G. P. įgalinimus atstovauti atsakovą, nepaneigia aukščiau nurodytos išvados, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad yra negaliojanti atsakovo įmonės AS COFFEE IN atstovo A. V. ir advokato G. P. pasirašyta atstovavimo sutartis, o ieškovas nepateikė nei apygardos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, kad neteisingi atsakovo COFFEE IN AS Komercijos registro registracijos kortelės išrašo iš Harju apygardos teismo Registro skyriaus duomenys apie tai, jog A. V. yra atsakovo AS COFFEE IN valdybos narys, turintis teisę atstovauti atsakovą, bei nepagrindė, kad nurodyto juridinio asmens atstovo A. V. įgalinimai neatitinka Estijos teisinio reglamentavimo (CPK 178 str., 314 str.; CK 1.20 str.).
Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, jog neteisingi šio dokumento duomenys, kurių autentiškumą patvirtino advokatas G. P., gavęs šį išrašą iš Estijos Respublikos Harju apygardos teismo Registro skyriaus (I b. t., 121 l, 127, 128 l.), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad bendrovės valdybos narys atstovauja įmonę, nebent registre nurodyta kitaip, o apeliantas nepateikė įrodymų, kad bendrovės COFFEE IN AS valdybos narys A. V. neatstovauja atsakovo (CPK 185 str. 1 d.).
Dėl prekių ženklų panašumo vertinimo
PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.
Prekių ženklų panašumo ar tapatumo nustatymui yra reikšmingi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) pateikti išaiškinimai. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas; panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje; bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė. Metodinių nurodymų 2.5 punkto a papunktis nustato, kad jeigu pagal pirmąjį įspūdį ženklai panašūs, tai reikėtų remtis pirmuoju įspūdžiu, nepaisant tam tikrų ženklų elementų skirtumų. Be to, Metodiniuose nurodymuose pabrėžiama, kad silpni elementai atskirai paimti ženklų panašumo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.).
Metodinių nurodymų 3.2.1. punktas nustato, kad kombinuotų ženklų panašumą lemia vaizdo rūšis ir pobūdis, geometrinės formos (siluetas, kontūrai, linijos), prasmė, spalva ir spalvų deriniai. Kadangi kombinuotas ženklas yra įvairių skirtingų elementų (žodinių, vaizdinių, erdvinių) derinys, tikrinant kombinuotų ženklų panašumą, šie vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais (Metodinių nurodymų 3.2.3 p.). Pagal Metodinių nurodymų 3.1 p., kombinuotų ženklų kompozicijoje esantys žodiniai ženklai gali būti panašūs grafiniu atlikimu, tarimu ir prasme; dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs.
Pagal Metodinių nurodymų 3.1.3 punktą ženklų semantinis panašumas atsiranda dėl žodžių prasmės panašumo arba priešingumo.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklai yra kombinuoti, o jų žodiniai elementai („coffee in“ ir „coffee inn“) iš esmės panašūs (panašūs šių elementų grafinis išdėstymas ir tarimas). Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, panašūs lyginamų ženklų meninio komponavimo sprendimai, nes žodiniai elementai įkomponuoti į kvadratą, kurio fonas yra itin panašių spalvų (raudonos ir oranžinės).
Apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktus visuomenės apklausų rezultatus, turėjo pagrindo spręsti, kad ginčo prekių ženklų žodiniai elementai „coffee in“ ir „coffee inn“ yra semantiškai panašūs. Pagal paminėtų apklausų rezultatus, matyti, kad vartotojai panašiomis proporcijomis ir ieškovo, ir atsakovo prekių ženkluose esančius užrašus „coffee in“ ir „coffee inn“ suvokė kaip „kava viduje“ ar „kavos užeiga“ (I b. t., 26, 29 l.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas dėl to, kad apygardos teismas ginčo prekių ženklų semantinį panašumą siejo tik su žodžiu „coffee“ (kava) ir neatsižvelgė į kitus elementus. Juolab kad skundžiamame sprendime teismas lygino ne išskirtinai žodinius ginčo prekių ženklų elementus, tačiau šiuos prekių ženklus sudarančių elementų – žodžių, grafikos, spalvų – visumą (Metodinių nurodymų 2.5 punkto a) dalis; 3.2.3 p.).
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo apelianto argumentas, kad atsakovo prekių ženkle esantis žodinis elementas „coffee“ turi būti pripažintas nesaugomu. Nors apygardos teismas skundžiamame sprendime ir be pakankamo pagrindo nurodė, jog žodžių junginys „coffee in“ ir „coffee inn“ ginčo prekių ženkluose turi stiprų skiriamąjį požymį, bei nepasisakė dėl žodžio „coffee“ ginčo prekių ženkluose saugojimo apimties pagal PŽĮ 8 straipsnį, tačiau šalių prekių ženkluose esantis žodinis elementas „coffee“ nesukelia abejonių dėl atsakovo ženklo apsaugos apimties, kadangi šis žodis, kaip teisingai pažymėjo VPB Apeliacinis skyrius savo sprendime, yra silpnas, o ginčo ženklų panašumas nustatytas ir pagal kitus jų grafinius ir žodinius elementus. Juolab kad nagrinėjamu atveju apelianto pozicija dėl ginčo prekių ženklų elementų saugojimo apimties yra prieštaringa: apygardos teisme bei apeliaciniame skunde jis nurodė, jog atsakovo prekių ženkle esantis žodinis elementas „coffee“ pripažintinas nesaugomu ir į jį neturi būti atsižvelgiama kaip į pagrindinį elementą, vertinant ženklų panašumą, taip pat teigdamas, kad jo prekių ženkle esantis žodžių junginys „coffee inn“ yra pagrindinis elementas (I b. t., 3, 4 l., II b. t. 4, 5 l.); be to, apygardos teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad šalių prekių ženkluose esantis žodinis elementas „coffee“ yra aprašomojo pobūdžio, todėl yra silpnas (I b. t. 154 l.). Be to, turint omenyje, kad abiejuose prekių ženkluose aiškiai išsiskiria žodžiai „coffee inn“ ir „coffee in“, apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad šie elementai yra dominuojantys ir palygindamas ginčo žymenis, atsižvelgti į šiuos elementus kaip pagrindinius (Metodinių nurodymų 3.2.2., 3.2.3 p.).
Dėl pasakytų ir kitų teismo sprendimo motyvų apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad ginčo prekių ženklai - „coffee inn“ (registracijos Nr. 57791) ir „coffee in“ (reg. Nr. 000915859), yra panašūs.
Dėl visuomenės klaidinimo
Kaip minėta, pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis; globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais, o tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės; vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje, taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas, priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų; turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).
Be to, Europos Teisingumo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kuo savitesnis ankstesnysis ženklas, tuo didesnė suklaidinimo tikimybė; dėl to nėra neįmanoma, kad sąvokinis panašumas, atsirandantis iš to fakto, kad du ženklai naudoja to paties semantinio turinio vaizdus gali sukelti suklaidinimo galimybę, kai ankstesnysis ženklas turi ypač savitų bruožų arba dėl savo gero vardo visuomenėje (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95).
Nagrinėjamu atveju, atsakovo prekių ženklas pasižymi savitais bruožais, tokiais kaip spalvos (raudona ir balta), žodinio elemento šriftas ir išdėstymas tam tikrose geometrinėse figūrose (ovalo formos apskritimas ir kvadratas), o klaidinamos asociacijos galimybę įrodo byloje esančios visuomenės apklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad beveik trečdalis respondentų teigė, kad ginčo prekių ženklai yra panašūs (I b. t., 37 l.). Be to, vartotojai suvokia tiek ieškovo, tiek atsakovo žodinius elementus praktiškai vienodai: kaip „kava viduje“, „kavos užeiga“ arba „kava į“ (I b. t., 26, 29 l.).
Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad vidutinis vartotojas paprastai suvokia prekių ženklą pagal bendrą jo vaizdą, neanalizuodamas kiekvienos jo detalės atskirai; vartotojas paprastai remiasi atmintyje likusiais ženklų atvaizdais, lygina visumą, o ne atskiras ženklų detales.
Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo nustatyti visuomenės suklaidinimo galimybę, konstatavęs, kad ginčo šalių prekių ženklus sudarančių elementų - žodžių, grafikos, spalvų, - visuma yra tas faktorius, dėl ko vartotojai gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juose esančių skirtumų.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Byloje nepateikti įrodymai apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkintinas atsakovo prašymas dėl jo nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 98 str. 1 d., 302 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Netenkinti ieškovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Audronė Jarackaitė
Nijolė Piškinaitė