Civilinė byla Nr. 2A-657-527/2015;

   proceso Nr. 2-09-3-00606-2014-3;

   procesinio dokumento kategorijos:

(S)

75.8; 121.14; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-801-314/2014 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui V. S. dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (išvadą teikianti institucija – Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba),

           n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje (b. l. 1–5) prašė: priteisti iš atsakovo sūnaus L. S. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. S. už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2007 metais, gyveno kartu ir atskirai, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus L. S.. Su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, atsakovas gyveno su ieškove ir jų sūnumi iki 2013 m. balandžio mėnesio. Ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena jos motinai priklausančiame bute, už kurį mokės nuomos mokestį žiemos laikotarpiu 200 Lt, vasaros – 50 Lt. Atsakovas savo sūnaus neišlaiko, su vaiku nebendrauja, nuo 2013 m. balandžio mėnesio vaiko išlaikymui pervedė 300 Lt, įteikė dovaną Kalėdų proga, taikiai išspręsti ginčą atsisakė. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams mėnesiui išleidžia apie 1 000 Lt, t. y. maistui – 300 Lt, vaistams, vitaminams – 200 Lt, aprangai, avalynei – 180 Lt, higienos priemonėms – 100 Lt. Vaikas lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, už kurį moka apie 161,70 Lt per mėnesį, anglų kalbos pamokėles. Vaikas serga alerginiu rinitu ir astma, todėl reikia kelis kartus per metus vykti konsultuotis pas gydytojus į Vilnių, pirkti specialius vaistus. Ieškovė dirba grožio salone, šiuo metu darbo užmokestis yra apie 227,50 Lt, tačiau ateityje didės, kito turto neturi. Sūnų išlaikyti padeda jos dirbantys tėvai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies (b. l. 51–53), neprieštaravo, kad sūnui jis turi teikti 1 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio išlaikymą, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo dydžio po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo, nes tokia išlaikymo suma yra aiškiai per didelė, viršijanti jo galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014-11-13 sprendimu (b. l. 89–94) ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt, kas atitinka 144,81 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 7 000 Lt, kas atitinka 2 027,34 Eur, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2014-06-01; paskyrė ieškovę L. S. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo ieškovei jos turėtas 2 600 Lt, kas atitinka 753,01 Eur, atstovavimo išlaidas ir valstybei 415,40 Lt, kas atitinka 120,31 Eur, su bylos nagrinėjimu susijusias procesines išlaidas. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad vaiko poreikiams reikalinga 1 000 Lt per mėnesį suma, kurią, padalinęs per pusę abiems šalims, iš atsakovo išlaikymą sūnui priteisė po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis. 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą teismas priteisė nuo 2013-04-01 (nurodęs, jog atsakovas, teigdamas, kad su ieškove nebegyvena nuo 2013 m. gegužės mėnesio, tai patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl šį atsakovo argumentą teismas laikė kaip norą išvengti prievolės) iki 2014-06-01 neišminusuodamas 300 Lt sumos, kurią ieškovė pripažino gavusi iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 100–104), kuriame prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S. po 300 Lt, kas atitinka 86,89 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; įskaityti ieškovės pripažintus ir atsakovo sumokėtus 300 Lt į išlaikymo įsiskolinimo sumą, atitinkamai priteisti iš atsakovo 3 300 Lt, kas atitinka 955,75 Eur, išlaikymo įsiskolinimą L. S. už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-06-01, priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pagal teismui pateiktus dokumentus ir 183 Lt žyminį mokestį.

Apelianto teigimu, teismas neįsigilino ir netinkamai įvertino bylos šalių turtinę padėtį, skyrė tėvų turtinei padėčiai neproporcingai didelį periodinį išlaikymą, taip pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, pagal kuriuos išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės prašytas ir teismo nustatytas 1 000 Lt išlaikymo dydis per mėnesį yra visiškai neproporcingas tėvų turtinei padėčiai. Šalių bendros mėnesinės pajamos (be tėvų pagalbos) yra 227,50 Lt. Šią sumą palyginus su teismo nustatytu 1 000 Lt išlaikymo dydžiu, akivaizdu, kad buvo nesivadovauta proporcija tarp vaiko interesų ir tėvų turtinės padėties, visišką prioritetą skiriant vaiko interesams, su kuo apeliantas nesutinka. Atsakovas nedirba, neturi jokių pajamų (b. l. 47) ir nekilnojamojo turto, šiuo metu neakivaizdžiai studijuoja kolegijoje įmonių ir įstaigų administravimą, mokslas kainuoja 1 619 Lt per semestrą, darbo biržoje yra registruotas, tačiau jokių išmokų negauna. Individualios veiklos nevykdo, finansiškai išsilaikyti padeda tėvai. Tėvų finansinė parama yra vienintelės jo šiuo metu gaunamos pajamos. Darbo paieškas ir finansinę situaciją apsunkina labai sudėtinga padėtis atsakovo šeimoje. Atsakovas turi ir kartu gyvendamas padeda globoti savo 29 metų sergantį brolį, kuriam pripažinta pirma invalidumo grupė ir visiška negalia nuo gimimo. 2013 m. atsakovo mamai buvo nustatytas 3 stadijos skydliaukės vėžys. Mamą išoperavus, buvo reikalinga nuolatinė pagalba prižiūrint brolį. Po operacijos ir iki šiol mamai tęsiamas gydymas, jai reikalinga pagalba namie, tai apsunkina galimybes ieškotis darbo ir sąlygojo darbo paieškų nutraukimą. Šių aplinkybių visumoje ieškovės reikalaujamas ir teismo nustatytas 500 Lt išlaikymo dydis yra neproporcingas ir apeliantui sukeliantis sunkiai atstatomas finansines pasekmes. Šiuo metu jis neturi galimybės mokėti reikalaujamas sumas, skubiai vykdant teismo sprendimą buvo areštuota jo banko sąskaita, kaupiasi palūkanos ir delspinigiai, kurių jis finansiškai pakelti negali. Visą šį laikotarpį darbo paieškos buvo labai apsunkintos šeimyninių aplinkybių. Tuo tarpu ieškovė pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiuo metu ji gyvena su sužadėtiniu, jam priklausančiame bute. Atsakovui tai žinoma tiek iš vaiko, tiek iš viešai prieinamos informacijos internete. Atitinkamai, ieškovės naujos šeimos pajamos nebuvo nustatytos ar vertintos byloje. Atsakovas prašo atsižvelgti į apelianto sudėtingas šeimynines aplinkybes ir atitinkamai sumažinti priteisto įsiskolinimo sumą iki 300 Lt kas mėnesį. Apeliantas nesutinka su vaiko būtinųjų išlaidų apskaičiavimu 1 000 Lt, kuris neatitinka tėvų turtinės padėties. Iki tėvų finansinės situacijos pagerėjimo būtų pagrįsta ir proporcinga tėvų turtinės padėties atžvilgiu sumažinti būtinąsias vaiko išlaidas nuo 1 000 Lt iki 600 Lt. Byloje yra ginčas dėl gyvenimo kartu pabaigos ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo termino pradžios. Teismas nustatė, kad nors santuoka nebuvo sudaryta, šalys kartu gyveno iki 2013 m. balandžio–gegužės mėnesio, tačiau įsiskolinimą priteisė už laikotarpį nuo 2013-04-01, su kuo apeliantas nesutinka. Atsakovui atsiliepime nurodžius, kad su ieškove negyvena nuo 2013 m. gegužės mėn., ginčo dėl gyvenimo atskirai tarp šalių nėra tik dėl laikotarpio nuo 2013-06-01 iki 2014-06-01. Esant ginčui dėl laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-06-01, teismas turėtų vadovautis CPK 178 straipsniu. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuri yra rungimosi principo, dominuojančio civiliniame procese, išraiška, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, kas šios bylos kontekste sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė, prašydama priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, privalo įrodyti faktą, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2013-04-01. Ieškovė jokių įrodymų nepateikė, todėl atsakovas prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-06-01. Ieškovė nurodė ir teismas savo sprendime konstatavo, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2013-04-01 iki ieškinio teismui pateikimo 2014-06-20 prie sūnaus išlaikymo prisidėjo 300 Lt. Apeliantas prašo šią sumą įskaityti ir atitinkamai sumažinti priteistino įsiskolinimo už šį laikotarpį dydį.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 118–121) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo 2014-11-13 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymus ir procesines teisės normas, visapusiškai išanalizavo visas aplinkybes, atliko įrodymų vertinimą, teismas tiksliai laikėsi įstatymo nurodymų bei LAT formuojamos teisminės praktikos rekomendacijų, nuodugniai ištyrė ieškovės pajamas, išlaidas, būtinus ir realius vaiko poreikius, kurie šiuo metu yra visiškai varžomi ne tik dėl krizės metu brangstančio pragyvenimo, atsakovo poelgį dėl sūnaus išlaikymo nuo 2013 metų balandžio mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas pripažino aplinkybes, kad atsakovo argumentai, jog jis neturi galimybės mokėti vaiko išlaikymui po 500 Lt, kad tokia išlaikymo suma yra per didelė, yra teisiškai nepagrįsti sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Atsakovas būdamas darbingas ir turėdamas galimybes dirbti, gali skirti vaiko išlaikymui po 500 Lt. Tokio išlaikymo dydžio nustatymas atitinka vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus. Teismas nustatė, kad jos išlaikymo dydis apie 1 000 Lt per mėnesį yra realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžia tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio sumos išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo negalėjimą mokėti priteistą po 500 Lt išlaikymą (neturėjimas darbo), nėra pagrįstos ir teisiškai reikšmingos šiai bylai ir rodo tik apelianto siekį savo problemas išspręsti vaiko interesų sąskaita. Teismas tinkamai įvertino ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad vaikui augant, tam kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis, todėl reikalingas ir tėvo prisidėjimas prie išlaikymo. Nėra pagrindo pripažinti, kad nustatydamas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius teismas netinkamai vertino bylos įrodymus.

Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio ir dydžio. Teismas atsižvelgė į nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę, jo sąlygotus poreikius, į ieškovės nurodytą lėšų poreikį vaikui, į tai, kad jam turi būti skiriamas padidintas dėmesys. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikių patenkinimui reikalinga skirti apie 1 000 Lt per mėnesį. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokio dydžio būtinų išlaidų reikalingumą, neįrodė aplinkybės, kad jis savo prievolę vykdo laiku ir tinkamai, todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymą atbuline tvarka už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2014-06-01. Teismas pateiktų įrodymų pagrindu tinkamai nustatė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2014-06-01 dydį, t. y. pagrįstai priteisė iš atsakovo 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą po 500 Lt per mėnesį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                            Dėl priteisto išlaikymo nuo 2014-06-01 dydžio

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nuo 2014-06-01 priteisti išlaikymą po 500 Lt per mėnesį, nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visų aplinkybių bei tinkamai įvertinęs įrodymus.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Apeliantas nesutinka su ieškovės pateiktu ir teismo pripažintu vaiko būtinųjų išlaidų dydžiu – 1 000 Lt per mėnesį. Ieškovės teigimu, per mėnesį ji išleidžia sūnaus maistui 300 Lt (nes stengiasi pirkti kuo sveikesnį maistą, daugiau vaisių, sulčių, jogurtų, daržovių), sūnaus (kuris dažnai sloguoja ir jam pakyla temperatūra) vaistams ir vitaminams – 200 Lt, aprangai ir avalynei pagal sezonus – 180 Lt, higienos priemonėms – 100 Lt, už lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ – 161,70 Lt, už anglų kalbos pamokėles – 15–20 Lt, už krepšinio ir savigynos treniruotes (kurias sūnus lankys nuo 2014 m. rudens) 80–100 Lt, už butą po 200 Lt žiemą ir po 50 Lt vasarą. Šiuos teiginius ieškovė įrodinėjo pažyma iš darželio (b. l. 10), pagal kurią nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 m. vasario mėn. sumokėta 943,2 Lt (189+183,6+136,8+171+140,4+122,4), t. y. per mėnesį po 157,2 Lt; 2014-06-01 panaudos sutartimi (b. l. 77), pagal kurią ieškovė įsipareigojo už butą nuo 2014-11-01 žiemos laikotarpiu mokėti po 200 Lt, vasaros laikotarpiu – po 50 Lt; čekiais, pagal kuriuos 2014-06-04 už Staloral tirpalą sumokėjo 231 Lt (b. l. 23), 2014-04-01 už hydrocortizono tepalą – 22 Lt (b. l. 24), 2014-02-18 už vaikiškas kelnes, palaidinę ir aksesuarą – 74,97 Lt, 2014-02-14 už vaik. pižamą 44,99 Lt, vaik. kelnes 34,99 ir 44,99 Lt, vaik. marškinėlius 17,99 Lt (b. l. 24), be to, pagal kuriuos pirko maisto produktus, skalbimo priemones ir higienos reikmenis laikotarpiu nuo 2014-02-15 iki 2014-04-03. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad šios sūnaus išlaikymo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, kad nėra pateikti duomenys apie išlaidas apie išlaidas krepšinio ir savigynos treniruotėms bei ar tai nekenks dažnai sergančio vaiko sveikatai, byloje tai patvirtinančių ir ieškovės pateiktus įrodymus paneigiančių duomenų nepateikta. Tačiau pažymėtina, jog netgi nevertinant 100 Lt išlaidų krepšinio ir savigynos treniruotėms, visų kitų ieškovės nurodytų išlaidų, kurių pagrįstumo atsakovas jokiais pagrįstais argumentais ar įrodymais nenuginčijo, suma nėra mažesnė kaip 1 000 Lt per mėnesį (300 + 200 + 180 + 100 + 157,2 + 17,15 + 200 Lt žiemą ar 50 Lt vasarą už butą), kas yra pagrindas atmesti apelianto argumentus dėl neteisingai nustatytų vaiko poreikių nuo 2014-06-01, tuo labiau, kad apeliantas net neginčija, jog sūnus turi specialių poreikių – serga alergine bronchų astma ir nuolatiniu alerginiu rinitu (b. l. 19) ir kad dėl to jam reikalingi ir vaistai, ir geresnis maitinimas.

Vien tai, kad atsakovas, gimęs 1987 metais, laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-07-31 niekur nedirbo (b. l. 47), nuo 2009-06-25 buvo įregistruotas darbo biržoje, tačiau 2013-09-03 darbo paieška buvo nutraukta, 2013-10-21 vėl buvo įregistruotas darbo biržoje, tačiau 2014-06-25 darbo paieška vėl buvo nutraukta (b. l. 56), kolegijos nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog pats atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, yra atsakingas dėl to, kad jis negauna darbinių pajamų, iš kurių galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovo negaunamos pajamos ir nekilnojamojo turto neturėjimas, kolegijos nuomone, negali būti priežastimi, pateisinančia vaikui būtino išlaikymo nemokėjimą. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negalėjo gauti pajamų, neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas tokioms pajamoms gauti, todėl darytina išvada, kad jis turėjo ir turi realias galimybes pasirūpinti tokių pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vienintelį išlaikytinį. LAT yra konstatavęs, kad pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai, kad atsakovas antri metai suranda laiko ir pinigų neakivaizdinėms studijoms, kainuojančioms 3 238 Lt per metus, kolegija taip pat vertina atsakovo nenaudai ir nepilnamečio sūnaus naudai. O tai, kad atsakovas, kaip jis pats nurodo, dirbti negalėjo dėl to, kad, mamai susirgus onkologine liga, turėjo prižiūrėti neįgalų brolį, vertintina kaip aplinkybė, kurios atsakovas pirmosios instancijos teisme net neįrodinėjo. Kolegija nemano, jog su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai apie mamos neįgalumą nuo 2013-11-25 ir apie nuolatinės slaugos poreikį D. S. nuo 2001-04-06 negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar kad jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, todėl šiuos pavėluotai pateiktus įrodymus atsisako priimti ir nevertina (CPK 314 str.).

LAT praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalus mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

Pažymėtina, jog tai, kad ieškovė, atsakovo teigimu, gyvena su sugyventiniu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui ir nėra pagrindas mažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį netgi tuo atveju, jeigu kiti asmenys, neturintis jokios pareigos išlaikyti vaiko, geranoriškai prisideda prie vaiko išlaikymo. Be to, pažymėtina ir tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų, todėl jos piniginis indėlis į sūnaus išlaikymą vien dėl šios priežasties galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie sūnaus išlaikymo prisideda kitokia forma.

Vadovaujantis teismine praktika, teismas visas abejones dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi vertinti vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turėtų vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šia taisykle pagrįstai ir vadovavosi.

Ieškovė, vaiko poreikių suma įvardindama 1 000 Lt, o iš atsakovo prašydama priteisti pusę šios sumos, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir priteisė, tokiu būdu pripažino, kad ji pati pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi sūnaus išlaikymui skirti tokią pačią suma, t. y. 500 Lt. Atsakovas, apeliaciniu skundu prašydamas priteisti iš jo tik 300 Lt ir nurodydamas, jog protinga suma vaiko poreikiams patenkinti yra 600 Lt, tokiu būdu taip pat pripažįsta, jog tiek jo, tiek ieškovės galimybės prisidėti prie sūnaus išlaikymo yra vienodos – po ½ dalį. Ieškovei įrodžius, jog sūnaus poreikių patenkinimui nuo 2014-06-01 reikalinga suma yra 1 000 Lt, o atsakovui šio poreikių dydžio nenuginčijus, nesant pagrindo nustatyti kitokių išlaikymo teikimo proporcijų tarp ieškovės ir atsakovo, pirmosios instancijos teismo nustatytas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis po 500 Lt per mėnesį, kolegijos nuomone, yra visiškai realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžiantis tėvų turtinės padėties bei nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo, todėl paliktinas nepakeistas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Kolegijo nuomone, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo išlaikymo įsiskolinimą priteisė už 2013 m. balandžio mėnesį, nepagrįstai vaiko poreikius laikotarpiu iki 2014-06-01 vertino 1 000 Lt suma ir nepagrįstai neišminusavo 300 Lt, kuriuos atsakovas sumokėjo gera valia iki ieškinio pareiškimo.

Byloje yra ginčas dėl gyvenimo kartu pabaigos ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo termino pradžios. Teismas nustatė, kad nors santuoka nebuvo sudaryta, šalys kartu gyveno iki 2013 m. balandžio–gegužės mėnesio, tačiau įsiskolinimą priteisė už laikotarpį nuo 2013-04-01, su kuo apeliantas nesutinka. Atsakovui atsiliepime nurodžius, kad su ieškove negyvena nuo 2013 m. gegužės mėn., esant ginčui dėl laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-06-01, kolegijos nuomone, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad šiais dviem mėnesiais atsakovas išlaikymo neteikė. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuri yra rungimosi principo, dominuojančio civiliniame procese, išraiška, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, kas šios bylos kontekste sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė, prašydama priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, privalo įrodyti faktą, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2013-04-01. Ieškovė jokių įrodymų nepateikė, todėl, vadovaujantis atsakovo pripažinimu atsiliepime, kad jis atskirai gyvena nuo 2013 m. gegužės, konstatuotina, jog išlaikymas už 2013 m. balandžio mėnesį priteistas ieškovei neįrodžius, kad atsakovas tuo metu jau gyveno atskirai ir kad jokio išlaikymo sūnui neteikė, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant priteistą išlaikymo įsiskolinimą 500 Lt suma, t. y. nepriteisiant išlaikymo už 2013 m. balandžio mėnesį.

Be to, ieškovei nurodžius ir teismui sprendime konstatavus, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2013-04-01 iki ieškinio teismui pateikimo 2014-06-20 prie sūnaus išlaikymo prisidėjo 300 Lt suma, ši suma, kolegijos nuomone, iš priteisto išlaikymo įsiskolinimo turėjo būti minusuota. Kaip nurodyta LAT 2013-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą.

Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, jog pati ieškovė, nurodydama vaiko poreikius, iki 2014-06-01 neteikė jokių įrodymais pagrįstų argumentų apie išlaidas būstui, kurias ėmė įrodinėti tik 2014-06-01 panaudos sutartimi (b. l. 77), pagal kurią ieškovė įsipareigojo už butą nuo 2014-11-01 žiemos laikotarpiu mokėti po 200 Lt, vasaros laikotarpiu – po 50 Lt, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą iki 2014-06-01, t. y. už 13 mėnesių, prie vaiko išlaikymui būtinų išlaidų be pagrindo priskyrė išlaidas už būstą, sudarančias 1 550 Lt (200 Lt x 6 mėn. + 50 Lt x 7 mėn.), dėl ko priteistas išlaikymo įsiskolinimas papildomai mažintinas 775 Lt suma (1 550 / 2).

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, priteistą 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą mažina 1 575 Lt suma (500 + 300 + 775), t. y. iki 5 425 Lt, atitinkamai pakeičiant teismo sprendimą (CPK 330 str., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sumažinus priteistą iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 7 000 Lt iki 5 425 Lt, t. y. 1 575 Lt suma, atitinkamai perskaičiuotinos ir iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteistas iš atsakovo valstybei su bylos nagrinėjimu susijusias procesines išlaidas sumažinant nuo 415,40 Lt (kas atitinka 120,31 Eur) iki 342,75 Lt (kas atitinka 99,27 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį, pašto išlaidas nuo 19,4 Lt iki 17,05 Lt (kas atitinka 4,94 Eur), viso priteistas iš atsakovo valstybei su bylos nagrinėjimu susijusias procesines išlaidas sumažinant nuo 415,40 Lt iki 359,8 Lt (342,75 + 17,05) (kas atitinka 104,21 Eur) (99,27 + 4,94), bei priteistas iš atsakovo ieškovei jos turėtas atstovavimo išlaidas sumažinant nuo 2 600 Lt iki 2 284,88 Lt (kas atitinka 661,75 Eur). Paskaičiuota atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašė viso priteisti išlaikymo po 500 Lt per mėnesį, t. y. 6 000 Lt per metus, bei 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, t. y. viso 13 000 Lt, tačiau galutinai priteista 11 425 Lt; vadinasi, ieškinio reikalavimus patenkinus 87,88 procentais, nes 11 425 Lt x 100 proc. / 13 000 Lt = 87,88 proc., todėl iš atsakovo ieškovei jos turėtos atstovavimo išlaidos sumažintinos nuo 2 600 Lt iki 2 284,88 Lt (kas atitinka 661,75 Eur) (2 600 x 0,8788), o pašto išlaidos sumažintos nuo 19,4 Lt iki 17,05 Lt (kas atitinka 4,94 Eur) (19,4 x 0,8788).

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 183 Lt žyminio mokesčio, nes, apeliaciniu skundu išlaikymą prašydamas priteisti po 300 Lt per mėnesį, faktiškai ginčijo priteistą 200 Lt per didelę išlaikymo sumą (už ką pagal CPK 85 str. 1 d. 3 p. turėjo mokėti 72 Lt žyminio mokesčio, nes 200 Lt x 12 mėn. x 0,03 = 72 Lt), o skųsdamas priteistą 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir prašydamas priteisti tik 3 300 Lt, faktiškai ginčijo priteistą 3 700 Lt per didelę išlaikymo sumą (už ką pagal CPK 85 str. 1 d. 4 p. turėjo mokėti 111 Lt žyminio mokesčio, nes 3 700 Lt x 0,03 = 111 Lt) arba visumoje ginčijo priteisimą 6 100 Lt sumos, nuo kurios mokėtinas žyminis mokestis sudaro 183 Lt.

Kolegijos nuomone, atsakovo apeliacinis skundas yra patenkintas 25,82 procentais, kadangi, apeliaciniu skundu ginčijęs priteisimą 6 100 Lt sumos, atsakovas laimėjo tik 1 575 Lt tik (1 575 Lt x 100 proc. / 6 100 Lt = 25,82 proc.). Atsižvelgiant į tai, , proporcingai patenkinto apeliacinio skundo daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina jo turėtų 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų 129,1 Lt (500 Lt x 0,2582), kas atitinka 37,39 Eur, bei 47,25 Lt (1 575 Lt x 0,03), kas atitinka 13,68 Eur, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš sumokėtų 183 Lt.

Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą taip pat turėjo 500 Lt išlaidų. Kadangi ieškovė laimėjo 74,18 procentus apeliacijos (100 – 25,82), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 370,9 Lt (500 Lt x 0,7418), kas atitinka 107,42 Eur, advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistinos abiems šalims, padarius šalių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinai priteistina iš atsakovo ieškovei 2 479,43 Lt (2 284,88 – 47,25 – 129,1 + 370,9) arba 718,1 Eur (661,75 + 107,42 – 13,68 – 37,39).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti priteistą iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 000 Lt (kas atitinka 2 027,34 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2014-06-01 dydį iki 5 425 Lt (kas atitinka 1 571,19 Eur), įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2013-05-01 iki 2014-06-01.

Sumažinti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas su bylos nagrinėjimu susijusias procesines išlaidas nuo 415,40 Lt (kas atitinka 120,31 Eur) iki 359,8 Lt (kas atitinka 104,21 Eur).

Padarius šalių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinai priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 718,1 Eur šalių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai:                                                                                                                    Jolita Cirulienė

                                                                                    Nerijus Meilutis

                                                                                    Rūta Palubinskaitė