Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-354/2010

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.8.1.,

                                                                                1.2.14.1.1., 2.1.15.3.3.2., 2.4.

(S)

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2010 m. rugsėjo 6 d.

                                                                          Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Klavdijos Kruminienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Redai Jončienei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,

gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

nuteistajam G. K.,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms I. N. ir B. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. K. priteisti 3615 Lt I. N. turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir taip pat B. J. priteisti 745 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 20 d. apie 2.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai I. N. priklausantį 120 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-C170“ su 15 Lt vertės „Tele-2“ SIM kortele, 3600 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Acer“, nukentėjusiajai B. J. priklausantį 700 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“ su 15 Lt vertės „Tele-2“ SIM kortele, 30 Lt, iš viso pagrobė svetimo turto už 4485 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo sumažinti jam paskirtą per griežtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ar pakeisti ją į kitą. 

Nuteistasis skunde teigia, jog turi nuolatinę gyvenamą vietą, ketino kurti šeimą, buvo registruotas darbo biržoje, dirbo pavienius darbus ir dabar turėtų galimybę įsidarbinti, jei būtų laisvėje.

Be to, apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nukentėjusioms I. N. ir B. J. priteisė po 500 Lt neturtinės žalos, nes pastarosios nusikaltimo padarymo metu miegojo ir todėl negalėjo patirti jokio streso, kuris atsilieptų ateityje.  

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I. N. ir B. J. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai G. K. pripažino kaltu pagrobus svetimą turtą ir teisingai jo padarytą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Apeliantas neginčija nei padaryto nusikaltimo fakto, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir nesutinka tik su paskirta bausme bei priteista neturtine žala nukentėjusiosioms.

Skirdamas nuteistajam G. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), apelianto asmenybę – ne kartą teistas, taip pat ir už vagystes, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, nepraėjus nei 2 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, atlikimo (t. 1, b. l. 162-165), į tai, kad jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Apylinkės teismas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, mažesnę už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Todėl, kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui paskirti G. K. griežčiausią iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių. Kaip jau buvo minėta, G. K. yra recidyvistas – asmuo keliantis didesnį pavojų visuomenei, o tokiam asmeniui už tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais už nusikalstamas veikas paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) ir net reali laisvės atėmimo bausmė apeliantui pozityvaus poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Visos aptartos aplinkybės byloja apie neigiamą nuteistojo G. K. asmenybės orientaciją visuomenėje. Neabejotina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimas ar su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas toliau apeliantui formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo, kaip skundu prašo apeliantas, sumažinti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar šią bausmę pakeisti į kitą.

Be abejonės, nuteistojo skunde deklaruojamas noras susirasti darbą, sukurti šeimą apibūdina jį teigiamai, tačiau dėl ankščiau aptartų aplinkybių tai nemenkina G. K. kaltės ir jo asmens pavojingumo. Savo skundu nuteistasis apeliuoja ir į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau ir tai nereiškia, kad G. K. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga, dėl ko būtų pagrindas švelninti jo baudžiamąją atsakomybę, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Savo skundu nuteistasis G. K. tvirtina, kad nukentėjusiosios I. N. ir B. J. jokio streso dėl vagystės nepatyrė, nes nusikaltimo metu miegojo, t. y. apeliantas ginčija apylinkės teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiosioms. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, neišskiriant vagystės.

Nukentėjusiosios I. N. ir B. J. dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius (t. 1, b. l. 93; 104), tame tarpe ir dėl patirtos neturtinės žalos. Apie tai, kad dėl vagystės patyrė negatyvius emocinius išgyvenimus nukentėjusiosios tvirtino ir teisiamajame posėdyje, prašydamos priteisti iš kalto asmens po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 12). Tokiu būdu pirmos instancijos teismas pagrįstai svarstė klausimą, ar nukentėjusiosioms buvo padaryta neturtinė žala, ir nustatęs, kad tokia žala I. N. ir B. J. buvo padaryta, priėmė sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio ir priteisė ją iš kaltininko – G. K.. 

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tai įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusios I. N. ir B. J. dėl nusikalstamų G. K. veiksmų – kiekvienos jų turto pagrobimo, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų negatyvius pojūčius įtakojo ne tai, kad pačios vagystės eigos pastarosios nematė, o įžūlus nusikalstamas nuteistojo elgesys. Iš nuteistojo bei nukentėjusiųjų parodymų yra aišku, kad I. N., parodžiusi gerą valią, G. K., grįžusį iš įkalinimo įstaigos, priėmė gyventi, kurį laiką jie gyveno kartu, drauge su B. J. šventė gimtadienį (t. 2, b. l. 12). Kitaip tariant, G. K., sugriovęs nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir elementarias elgesio normas, apvogė pastarąsias, kol jos miegojo. Būtent dėl tokių nuteistojo veiksmų kilo padariniai, atitinkantys neturtinės žalos turinį. Todėl apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą – priteisti nukentėjusioms neturtinės žalos atlyginimą. Nors G. K. materialinė padėtis nėra gera (nedirba (t. 1, b. l. 182-183), nekilnojamo turto neturi (t. 1, b. l. 184), iš jo buvo priteista atlyginti ir turtinę žalą nukentėjusiosioms, visgi, tai negali būti priežastis nepriteisti neturtinės žalos ar dar labiau ją sumažinti.

Kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, atsižvelgusi į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusioms priteisti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per dideli.

Tokiu būdu tenkinti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą, jame išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                Nijolė Matuzevičienė             

Teisėjai                                                                             Klavdija Kruminienė

                                                                              Virginija Žindulienė