Civilinė byla Nr. 2-1658/2013

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties, kuria paskirtas atsakovui priklausančio turto saugotojas,  priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2248-345/2013 pagal ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas ieškinį atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, tretieji asmenys - Klaipėdos evangelikų reformatų parapija, Panevėžio evangelikų reformatų parapija, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas 2011 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija nuo 1997 metų neteisėtai veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (religinės bendruomenės) vardu; priteisti iš atsakovo  nepagrįstai įgytą nekilnojamąjį turtą: pastatą – maldos namus, esančius (duomenys neskelbtini),  pastatą – bažnyčią, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – bažnyčią  bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pastatą – bažnyčią, pastatą – varpinę su kitais statiniais, esančius(duomenys neskelbtini), pastatą – maldos namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastatą – maldos namus, esančius (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o šio turto nepakankant – nurodė areštuoti lėšas, priklausančias atsakovui, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl visiško atsakovo turto administravimo paskyrimo.

Ieškovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas 2011 m. spalio 14 Vilniaus apygardos teismo nutartį pateikė antstoliui Rimantui Vižainiškiui vykdymui (vykdomoji byla Nr. 0128/11/09202).

2012 m. spalio 19 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09202 priimtu patvarkymu 2011 m. spalio 14 d. turto aprašu Nr. 0128/11/09202 areštuoto nekilnojamojo turto saugotoju buvo paskirtas ieškovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodas. 2012 m. spalio 19 d., 2012 m. spalio 23 d. ir 2012 m. spalio 26 d. buvo sudaryti turto aprašai, kuriais buvo aprašytas atsakovui priklausantis nekilnojamame turte esantis kilnojamasis turtas, kurio saugotoju paskirtas ieškovas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7010-912/2012, spręsdamas pareiškėjo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos skundą dėl antstolio veiksmų, panaikino antstolio 2012 m. spalio 19 d. patvarkymą dėl turto saugotojo paskyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2 SA-154-392/2013, minėtą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

Ieškovas 2013 m. kovo 20 d. pateikė prašymą paskirti ieškovą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi areštuoto atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto saugotoju, nustatyti skubų nutarties dėl turto saugotojo paskyrimo vykdymą. Ieškovas nurodė, jog susidarė teisiškai neapibrėžta situacija, kai nėra aišku, kaip ieškovui vykdyti saugotojo, kuriuo jis paskirtas galiojančiais antstolio sudarytais kilnojamojo turto aprašais, pareigas. 2013 m. kovo 23 d. bažnyčioje, esančioje Pylimo g. 18, Vilniuje, turėjo įvykti neeilinis Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo – aukščiausios Bažnyčios institucijos suvažiavimas. Nenustačius konkretaus turto saugotojo šis suvažiavimas būtų sužlugdytas. Ieškovas pažymėjo, kad antstoliui areštuoto turto saugotoju paskyrus ieškovą, buvo identifikuota ir aprašyta daugelis atsakovui priklausančių kilnojamųjų daiktų, kuriuos atsakovas slėpė. Antstolio patvarkymai iki šiol nėra vykdomi, todėl antstoliui nėra žinomi visi duomenys apie pas trečiuosius asmenis esančias ir skolininkui priklausančias pinigines lėšas, turimas turtines teises, vertybinius popierius, neregistruotą kilnojamąjį turtą, atsakovo užsienyje turimą turtą. Teismas nurodė, kad atsakovo vardu veikiantys D. L. ir A. K. atlieka neteisėtus veiksmus, daro turtinę žalą religinei bendruomenei. D. L. yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo (trukdymas antstolio veiklai; teismo sprendimo nevykdymas), o A. K. – įtarimai dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios turto pasisavinimo. Nepaskyrus ieškovo atsakovo turto saugotoju, sudaromos sąlygos turto iššvaistymui, paslėpimui ar net sunaikinimui. Be to, dėl atsakovo vardu veikiančių asmenų kaltės pagal paskirtį nebuvo naudojama dalis atsakovo turto (maldos namų). Tokiu būdu buvo trukdoma atlikti religines apeigas ir kt. Tapęs turto saugotoju, ieškovas užtikrino visai religinei bendruomenei galimybę nevaržomai naudotis maldos namais, buvo padengti įsiskolinimai už komunalines paslaugas, sudarytos naujos sutartys dėl komunalinių paslaugų tiekimo ir turto fizinės apsaugos. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovas taip pat sudarė visas sąlygas atsakovui valdyti ir naudotis areštuotu turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai priklausančio turto saugotoju paskyrė ieškovą Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodą. Pirmosios instancijos teismas nurodė nutartį vykdyti skubiai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi nenustatė konkretaus areštuojamo turto saugotojo, neužkerta kelio teismui saugotojo paskyrimo klausimą išspręsti po to, kai teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo turtą valdo ir juo rūpinasi ieškovas. Teismas sprendė, kad ieškovo prašyme pateikti duomenys (apie antstolio patvarkymų vykdymą, turto slėpimą; D. L. ir A. K. veiksmus bei jų atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus; turto perleidimo faktus) patvirtina, kad egzistuoja prima facie tikimybė, jog turtas, dėl kurio vyksta ginčas, gali būti iššvaistytas ar kitaip sumažinta jo vertė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog turto saugotoju paskyrus ieškovą nukentėtų trečiųjų asmenų ar atsakovo interesai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo paskyrimas turto saugotoju iš esmės nepakeistų esamos situacijos, nes ieškovas saugotojo pareigas vykdo jau nuo 2012 m. spalio 19 d., kai juo buvo paskirtas antstolio patvarkymu, iki 2013 m. kovo 18 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria panaikintas minėtas antstolio patvarkymas. Teismas sprendė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas minėtu laikotarpiu tinkamai rūpinosi ginčo turtu ir jo išsaugojimu: apmokėjo įsiskolinimus už komunalines paslaugas, sudarė naujas sutartis dėl šių bei turto fizinės apsaugos paslaugų teikimo, atliko kitus būtinus veiksmus, susijusius su šio turto tiksliniu naudojimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo paskyrimas turto saugotoju nelems papildomų kaštų patyrimo. Teismas sprendė, kad ieškovo paskyrimas turto saugotoju nepažeis ir bylos šalių interesų pusiausvyros, kadangi atsakovui yra sudaromos sąlygos ginčo turtu naudotis, jam nereikia šio turto išlaikyti, prižiūrėti, o įstatyme numatytos priemonės yra pakankamos užtikrinti, kad netinkamo turto saugojimo atveju ieškovui būtų taikomos sankcijos ar keliamas jo civilinės atsakomybės klausimas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties pateikė du atskiruosius skundus, pasirašytus skirtingų atstovų, kuriais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo prašymą atmesti. Atskirųjų skundų pagrindą sudaro šie pagrindiniai argumentai:

1. Antstolio patvarkymu areštuoto turto saugotoju paskyrus ieškovą, jis pakeitė spynas bažnyčiose (raktus turi tik ieškovas), sudarė sutartis su apsaugos įmonėmis (apsaugos kodas žinomas tik ieškovui), tokiu būdu visiškai apribodamas atsakovui realią galimybę naudotis jam priklausančiu turtu. Atsakovas dėl tokio ieškovo elgesio prarado galimybę fiziškai patekti į pastatus - maldos namus ir bažnyčias, užsiimti savo tiesiogine veikla - vesti religines apeigas, naudotis parapijų turtu.
2. Faktinė aplinkybė, kad ieškovas, Vilniaus apygardos teismui 2011 m. spalio 14 d. nutartimi atmetus jo prašymą paskirti visišką turto administravimą, administratoriumi paskiriant UAB „Projektų vertinimo biuras“, kreipėsi į antstolį dėl turto saugotojo pakeitimo, parodo itin didelį šios šalies suinteresuotumą įgyvendinti kitus siekius ir tikslus, nei tie, kurių siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Ieškovo siekiamas tikslas – atsakovo materialinio pobūdžio teisių apribojimas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi jau yra nurodęs areštuoti atsakovui priklausantį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; turto esant nepakankamai, yra nurodęs areštuoti lėšas, priklausančias atsakovui, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodu.  Be to, Vilniaus apygardos teismas yra atmetęs ieškovo prašymą paskirti visišką turto administravimą, administratoriumi paskiriant UAB „Projektų vertinimo biuras“. Teismui priėmus tokią nutartį (iš esmės išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje klausimą), o ieškovui papildomai pateikus prašymą dėl jo paskyrimo areštuoto turto saugotoju, teismas turėjo itin nuodugniai įvertinti, ar dėl tokio prašymo tenkinimo atsakovas nepatirs neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami.
4. Atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija apskundė antstolio patvarkymą, kuriuo buvo pakeistas turto saugotojas ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7010-912/2012, patvarkymas buvo panaikintas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-154-392/2013, šią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Tai reiškia, jog ieškovas, kaip turto saugotojas, veikė neteisėtai, nes dokumentas (antstolio patvarkymas), kuriuo jis buvo paskirtas turto saugotoju, panaikintas.
5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartyje nenurodė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuriuo remiantis atsirastų būtinybė pripažinti, kad to paties teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai neužtikrino būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis grindžiama išimtinai ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, darant tokius apibendrinimus ir išvadas kaip „atsakovui yra sudaromos sąlygos ginčo turtu naudotis“, „nėra jokių objektyvių duomenų, jog turto saugotoju paskyrus ieškovą nukentėtų trečiųjų asmenų ar paties atsakovo interesai“. Iš Papilio evangelikų reformatų parapijos, Salamiesčio evangelikų reformatų parapijos ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijos 2012 m. lapkričio 4 d. atviro laiško matyti, jog atsakovui sudaromos kliūtys vykdyti bažnytinę veiklą, iš Papilio parapijos pirmininkės D. R. 2013 m. sausio 28 d. pranešimo matyti, jog atsakovui buvo sudaromos kliūtys vykdyti ritualines laidojimo apeigas. Salamiesčio evangelikų reformatų parapijos pirmininkės D. L. 2013 m. vasario 16 d. rašte dėl parapijos vardu neteisėtai organizuojamų susirinkimų nurodyti neteisėti ieškovo veiksmai atsakovo atžvilgiu. Iš Papilio parapijos pirmininkės D. R. 2013 m. vasario 18 d. pranešimo matyti, jog ieškovas rengia susirinkimus dėl paralelinių struktūrų steigimo. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios 2013 m. vasario 27 d. prašyme Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai išdėstytos aplinkybės dėl interesų konflikto tarp ieškovo ir atsakovo.
6. Šioje byloje egzistuoja viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti iš ieškovo atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Ieškovas Lietuvos evangelikų reformatų – Unitas Lithuaniae – sinodas atsiliepimu į atsakovo atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskiruosius skundus pagrindą sudaro šie argumentai:

1. Dėl areštuoto turto saugojimo ir naudojimosi juo tvarkos.
1. Atsakovo prie atskirųjų skundų pateikti dokumentai, atsakovo manymu įrodantys aplinkybę, kad turto saugotojas (ieškovas) neleidžia atsakovui naudotis turtu, neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, kadangi visi šie dokumentai yra surašyti ir pasirašyti paties atsakovo valdymo organo narių ar asmenų, priskiriančių save prie šio juridinio asmens narių. Šiuose dokumentuose yra pateikiamas atsakovo subjektyvus situacijos vertinimas. Įrodymų, kurie atitiktų leistinumo kriterijus, atsakovas nepateikė. Ieškovas yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs, kad leidžia atsakovui valdyti ir naudotis areštuotu turtu pagal jo paskirtį bei nustatė aiškią naudojimosi areštuotu turtu tvarką. Ieškovas iš atsakovo nėra gavęs nei vieno prašymo naudotis areštuotu turtu, nei vieno rašto, kuriame būtų nurodyta, jog ieškovo pasiūlyta naudojimosi turtu tvarka yra nepriimtina ir pasiūlymas iš atsakovo dėl naudojimosi turtu tvarkos. Vykdomojoje byloje pats išieškotojas (ieškovas) skolininkui (atsakovui) pateikė raštą „Dėl turto perėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09202“, kuriuo inter alia kaip naujasis turto saugotojas nurodė, kad atsakovui yra leidžiama valdyti ir naudotis areštuotu turtu pagal jo paskirtį. Taip pat buvo nurodyta, kad išieškotojas, kaip naujasis turto saugotojas ir už ši perimtą saugoti turtą materialiai atsakingas asmuo, siekdamas sudaryti visas galimybes patekti į konkrečius pastatus ar patalpas, skolininko paprašė ne vėliau kaip prieš 7 dienas raštu informuoti turto saugotojo įgaliotą asmenį apie pageidavimą naudotis nekilnojamuoju turtu, šiame prašyme nurodant konkrečius pastatus ar patalpas, jų naudojimosi trukmę, paskiriamą atsakingą asmenį ir/ar dalyvius. Ant visų perimtų saugoti bažnyčių ir maldos namų aiškiai matomose vietose (skelbimų lentose arba ant pastato laukinių durų) buvo pakabinti pranešimai su atitinkama informacija dėl naudojimosi areštuotu turtu tvarkos.
2. Į areštuotą turtą buvo patenkama priverstine tvarka tik dėl to, kad pats atsakovas nevykdė antstolio nustatytų įpareigojimų nurodytu laiku atvykti ir perduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą paskirtam turto saugotojui.
3. Ieškovas, būdamas teisėtas turto saugotojas ir už perimtą saugoti turtą materialiai atsakingas asmuo, atliko savo pareigą rūpintis turto apsauga ir išsaugojimu, todėl atsakovo minimi ieškovo veiksmai (spynų pakeitimas ir sutarties dėl areštuoto turto apsaugos sudarymas) yra įrodymas apie tinkamai ir sąžiningai vykdomas turto saugotojo pareigas. Šie ieškovo veiksmai nėra siekis kaip nors trukdyti ar riboti teisę atsakovui naudotis areštuotu turtu.
4. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos vardu veikiantis A. K. teikia nepagrįstus raštus komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms, kuriais siekia, kad šios bendrovės nutrauktų paslaugų teikimą.
2. Iki antstoliui priimant turto aprašus, kurių pagrindu areštuoto skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto saugotoju paskirtas išieškotojas, dėl atsakovo vardu veikiančių asmenų - D. L. ir A. K. veiksmų, buvo pažeidžiamas  viešasis interesas - atimta teisė laisvai atlikti religines apeigas ir apribota bažnyčios narių teisė naudotis bažnyčios turtu. Šių asmenų iniciatyva buvo visiškai suvaržyta teisė bendruomenei naudotis Vilniuje, Salamiesčio miestelyje, Papilio miestelyje esančiais maldos namais. Antstoliui perdavus išieškotojui saugoti areštuotą skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, visai religinei bendruomenei buvo sudaryta galimybė naudotis aukščiau nurodytais maldos namais. Tiek anksčiau valdytuose, tiek perduotuose valdyti ieškovui maldos namuose jau įvyko visų 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijos. Visų 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų Sesijų eigą ir  2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Neeilinio suvažiavimo eigą fiksavo antstoliai.
3. Dėl galimų atsakovo nuostolių užtikrinimo. Atsakovas,  teikdamas 2013 m. kovo 29 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties, taip pat iki šių atskirųjų skundų pateikimo,  nepateikė jokių įrodymų, jog buvo patirti ar objektyviai gali būti patirti tam tikri nuostoliai, taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių patirtų ar galimų nuostolių dydį, jų apskaičiavimą. Atsakovas per visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį nebuvo pateikęs jokio prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
4. Dėl atsakovo atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo. Atsakovas savo 2013 m. balandžio 2 d. atskirajame skunde yra suformulavęs reikalavimą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir palikti turto saugotoju Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegiją.  Antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09202 2012 m. spalio 19 d., 2012 m. spalio 23 d. ir 2012 m. spalio 26 d. sudaryti turto aprašai, kuriu pagrindu areštuoto skolininko (atsakovo) viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto saugotoju buvo paskirtas išieškotojas (ieškovas), nėra apskųsti. Šie turto aprašai yra įsiteisėję, todėl yra galiojantys bei vykdytini. Nei vienos iš atsakovo atskiruosiuose skunduose nurodomų nutarčių pagrindu nebuvo panaikintas nei vienas iš aukščiau nurodytų antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09202 sudarytų turto aprašų.
5. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties ir antstolio įpareigojimų vykdymo.
1. Antstolis dalį turto galėjo identifikuoti tik turto saugotoju paskyrus išieškotoją. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09202  laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2012 m. spalio 26 d. sudarė eilę turto aprašų, kurių pagrindu buvo aprašytas ir areštuotas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir kilnojamasis skolininko turtas, šiuose turto aprašuose nekilnojamojo ir kilnojamojo turto saugotoju buvo paskirtas išieškotojas. Faktas, kad turto saugotoju paskyrus ieškovą, antstolio buvo nustatytos tikrosios aplinkybės apie turimą itin didelį kiekį kilnojamojo turto, kurio egzistavimo fakto neatskleidė skolininkas, ir kuris atitinkamai antstolio yra aprašytas turto aprašuose bei areštuotas, pagrindžia antstolio atliktų vykdomųjų veiksmų būtinumą, pateisina šių veiksmų proporcingumą ir turto saugotojo pakeitimo būtinybę. Į vykdomąją bylą buvo pateikta daugelis svarių įrodymų apie skolininko gautas lėšas, jų dydį ir įgytus vertybinius popierius, apie atliktus neteisėtus veiksmus, apie skolininko vardu veikiančių asmenų galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, kurios sietinos su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios turto pasisavinimu ir išvaistymu, taip pat šioje vykdomojoje byloje nustatyta, kad dėl teisėtų antstolio reikalavimų ir teismo nutarties nevykdymo skolininko vardu veikiančiam asmeniui buvo skirtos baudos ir pradėti kiti teisiniai procesai. Antstoliui yra neprieinami ir nežinomi visi duomenys apie pas trečiuosius asmenis esančias ir skolininkui priklausančias lėšas, turimas turtines teises, vertybinius popierius, neregistruotą kilnojamąjį turtą, taip pat antstoliui yra neprieinami ir nežinomi duomenys apie kitą užsienyje skolininko turimą turtą. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/09202 Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai buvo įteikti du antstolio patvarkymai (2011 m. spalio 17 d. ir 2012 m. rugsėjo 27 d.) raštu pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau informacija apie skolininko turimą turtą vykdomojoje byloje nebuvo pateikta. Antstolio patvarkymai iki šiol nėra vykdomi ir dėl Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kolegijas vardu veikiančiu asmenų veiksmų nėra įmanoma vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties.
2. Dėl D. L. ir A. K. veiksmų. D. L. yra skirtos 500 ir 2 000 lt baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą. Šio asmens atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 ir 245 straipsnius. Ikiteisminiame tyrime D. L. yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo. Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kolegija perleido 15 nekilnojamojo turto objektų ir šiuo pagrindu įgijo 2 846 082 Lt. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-235-11 dėl Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kolegijos turto pasisavinimo bei iššvaistymo. A. K. pagal vieną iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčių  (2011 m. vasario 18 d. pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. AR-302), yra asmeniškai gavęs 200 000 Lt grynaisiais pinigais; D. L., pagal nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (2011 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. DA-2414) yra asmeniškai gavusi 50 000 Lt grynaisiais. Informacija apie gautas lėšas yra toliau neteikiama, nevykdoma teismo nutartis bei teisėti antstolio reikalavimai, nėra žinoma, kaip buvo panaudotos gautos lėšos, kurių dalis, kaip minėta, buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Evangelikų reformatų bendruomenės interesams tenkinti lėšos nebuvo naudojamos.

6. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama su šiuo ginču tiesiogiai susijusi civilinė byla Nr. 2-1673-553/2013 pagal ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodo ir Panevėžio evangelikų reformatų parapijos ieškinį atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai ir kitiems atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei turto išreikalavimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė iš dalies tenkinti ieškovų prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė įrašyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo objektus perleidimo draudimo, tačiau ieškovų prašymo areštuoti ginčo objektu byloje esančius nekilnojamojo turto objektus bei paskirti visišką atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos turto administravimą, netenkino. Ieškovai 2012 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame buvo suformuotas pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ginčo objektų areštą ir atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos turto administravimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Dėl šios priežasties ieškovai pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl arešto taikymo, panaikino ir šioje dalyje klausimą išsprendė iš esmės - Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre, uždraudžiantį perleisti atsakovams priklausančius nekilnojamojo turto objektus, pakeitė atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto areštu, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti teises į jį. Kitą skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta paskirti visišką atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos turto administravimą, Lietuvos apeliacinis teismas nutarė palikti nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-485/2013 ir joje išdėstyti motyvai, kurių pagrindu buvo atsisakyta paskirti visišką atsakovo Lietuvos evangelikų reformatu bažnyčios Sinodo kolegijos turto administravimą, yra laikytini itin svarbiais ir turinčiais prejudicinę galią sprendžiant klausimą dėl areštuoto atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto saugotojo paskyrimo. Teismas nurodė, kad Lietuvos evangelikų reformatu bažnyčios Sinodo kolegijos visiškas turto administravimas neskirtinas tik dėl to, kad kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2248-345/2013, 2011 m. spalio 14 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos turto areštas, o ieškovas Lietuvos evangelikų reformatu bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas vykdomojoje byloje yra paskirtas šio areštuoto skolininko turto saugotoju. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai užtikrintas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

                            IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, o teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui – tarp ginčo šalių nustatytinoms materialiosioms teisės ir pareigoms.

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – atsakovo turto areštas. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Turto naudojimo teisės apribojimas – teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 8 d.). Turto valdymo teisės apribojimas – teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 10 d.).

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktu, teismui yra suteikta teisė skirti turto saugotoją tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu. Atsakovui priklausančio turto saugotojo paskyrimas nėra atskira laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, bet su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pasekmė. Paskyrus turto saugotoją, atsiranda pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.850 straipsnyje nustatyta, kad sutartinius pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830–6.849 straipsniai) taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Paskyrus areštuoto turto saugotoją, pasaugos prievolės jam atsirastų CPK 144 straipsnio, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 147 straipsnio 5 dalies 10 punkto, 675 straipsnio 3 dalies, 683 straipsnio bei Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 9 dalių pagrindu. Speciali norma, reglamentuojanti daiktų, esančių ginčo objektu, laikinąją pasaugą (sekvestraciją), yra įtvirtinta CK 6.863 straipsnyje. Ši pasaugos rūšis apima tiek tuos atvejus, kai daiktų, esančių ginčo objektu, laikinoji pasauga atsiranda ginčo šalių sudarytos pasaugos sutarties pagrindu, tiek ir tuos atvejus, kai areštuoto turto saugotoją skiria teismas (CK 6.863 str. 1 d., 8 d.). Pagal šią normą laikinosios pasaugos dalyku gali būti nekilnojamasis arba kilnojamasis daiktas (CK 6.863 str. 2 d.). Esant šiai laikinosios pasaugos rūšiai, turto saugotoju gali būti skiriamas tiek trečiasis asmuo, tiek viena iš ginčo šalių (CK 6.863 str. 3 d.). Daiktų, esančių ginčo objektu, laikinosios pasaugos (sekvestracijos) teisiniai santykiai suponuoja turto saugotojo prievolių, kaip jos yra apibrėžiamos CK 6.863 straipsnio 4 dalyje, atsiradimą, jeigu šalių susitarimu ar teismo nutartimi nėra numatyta šios nuostatos taikymo išimčių. Remiantis CK 6.863 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, saugotojas turi teisę atlikti visus su daikto saugojimu susijusius būtinus veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti paprastas turto administratorius. Paprastojo turto administravimo turinys yra apibrėžiamas CK 4.240 straipsnyje, pagal kurį, esant šiai administravimo rūšiai, administratorius įgyvendina su administruojamo turto valdymu ir naudojimu susijusias teises (CK 4.210 str. 1 d.). Paprastojo turto administravimo, kaip daiktinės teisės, turinys, kuris yra susijęs su savininko nuosavybės teisėmis, o taip pat prievolės, kaip teisinio santykio, samprata, suponuoja, jog turto saugotojo teisės į svetimą daiktą yra atvirkščiai proporcingos savininko nuosavybės teisių turinį sudarančių teisių apribojimui.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas atsakovo nekilnojamojo daikto areštas, o 3 punkte – kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių rūšys. Teismas, taikydamas atsakovui priklausančio turto areštą, nutartyje turi aiškiai nurodyti atsakovo nuosavybės teisių turiniui taikytinus apribojimus (CPK 147 str. 5 d. 9 p.). Remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Atsakovui priklausančio turto arešto atveju turto saugotojo paskyrimu areštuotam turtui siekiama suteikti apsaugą nuo atsakovo veiksmų, susijusių su jo kaip savininko ar teisėto valdytojo teisių įgyvendinimu, kurių draudimas yra nustatytas teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nutarties dėl turto saugotojo paskyrimo įgyvendinimui būtinas realus (faktinis) saugomo turto perdavimas saugotojui, atliekamas tiek fiziškai perduodant turtą saugotojui, tiek ir sudarant saugotojui galimybę valdyti turtą, o sekvestracijos atveju atsirandančio paprastojo turto administravimo turinys suponuoja tam tikrų turto saugotojo teisių valdyti ir naudoti saugotiną turtą atsiradimą. Todėl pagrindas skirti turto saugotoją turto arešto atveju yra tik tuomet, jeigu teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pritaikytas atsakovo turto areštas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo valdymo ir naudojimo teisių į saugotiną turtą apribojimu. Priešingu atveju, turto saugotojo paskyrimas neatitiktų teismo nutartimi turtui taikytų apribojimų masto ir sąlygotų atsakovo nuosavybės teisių pažeidimą. Be to, pažymėtina, jog net ir esant atsakovo valdymo ir naudojimo teisių apribojimui turto areštu, tai nėra besąlyginis areštuoto turto saugotojo paskyrimo pagrindas, kadangi areštuotas turtas gali būti paliktas savininkui ar teisėtam jo valdytojui, nesant duomenų dėl šių apribojimų galimo pažeidimo.

Šios apeliacijos objektą sudarančia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi areštuoto atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto saugotojo paskyrimo klausimas, areštuoto turto saugotojo funkcijas pavedant atlikti ieškovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodui. Todėl dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo spręstina, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytus atsakovo nuosavybės teisių apribojimus.

Teismas turto saugotojo paskyrimo klausimą, esant pritaikytoms su turtu susijusioms laikinosioms apsaugos priemonėms, gali išspręsti bet kurioje civilinio proceso stadijoje tol, kol teismo kompetencijai priskirtinas klausimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, sprendimas. Kitas subjektas, galintis išspręsti šį klausimą teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo metu, kai aprašomas konkretus areštuotinas turtas, yra antstolis (CPK 677 str., 683 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, kai areštuoto turto saugotoją paskiria antstolis, kol teisme nėra pasibaigęs civilinės bylos nagrinėjimas, civilinę bylą nagrinėjantis teismas, esant pasikeitusioms aplinkybėms arba nustačius, jog antstoliui paskyrus turto saugotoją buvo pažeistos CPK 683 straipsnyje įtvirtintos areštuoto turto saugotojo skyrimo taisyklės arba proporcingumo, ekonomiškumo bei kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję principai, gali pakartotinai išspręsti turto saugotojo paskyrimo klausimą ir nėra saistomas antstolio priimtų sprendimų dėl šio klausimo išsprendimo. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo paskyrimo atsakovo turto saugotoju antstolio 2010 m. spalio 19 d., 2012 m. spalio 23 d. ir 2012 spalio 26 d. sudarytais turto aprašais neturi teisinės reikšmės teismui sprendžiant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi areštuoto atsakovo turto saugotojo paskyrimo klausimą.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o neužtenkant ir/ar esant nepakankamai šio turto – nutarė areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovui, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas. Pažymėtina, jog draudimas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti areštuojamą turtą yra susijęs su disponavimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudedamosios dalies, apribojimu, o draudimas mažinti areštuoto turto vertę – atskira CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, kurią pritaikius atsakovui nustatomas draudimas imtis tam tikrų veiksmų. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 9 dalimi, už šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi nustatyti atsakovo nuosavybės teisių turinį sudarančių teisių apribojimai neapima valdymo ir naudojimosi areštuotu turtu teisių suvaržymo, nesant šių atsakovo, kaip savininko, teisių apribojimo, areštuoto turto saugotojo paskyrimas nėra galimas.

Pažymėtina, jog antstoliui aprašius Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi areštuojamą atsakovo turtą, paaiškėjo, jog atsakovo nekilnojamąjį turtą sudaro pastatai – maldos namai, bažnyčios, kiti statiniai, o kilnojamąjį turtą – religinės paskirties daiktai. Atkreiptinas dėmesys, jog, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus ir jų pagrindą, teisinis rezultatas, kuris būtų pasiektas ieškiniu pareikštu reikalavimu dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – tai atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perėjimas ieškovui. Nekilnojamojo turto apsauga nuo atsakovo veiksmų jį perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant yra užtikrinta ginčo turto areštu, kuris apima draudimą atlikti su disponavimo teisės įgyvendinimu susijusius veiksmus. Juridinio turto arešto fakto išviešinimas Turto arešto aktų ir Nekilnojamojo turto registruose pripažintinas pakankama priemone tam, kad būtų užkirstas kelias atsakovo neteisėto disponavimo areštuotu turtu galimybei. Tuo atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 3 d.). Iki Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvę atsakovui priklausančio turto perleidimo faktai nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl turto perleidimo ateityje, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Be to, net ir perleidus areštuotą turtą, pats turto arešto išviešinimo faktas pripažintinas turinčiu teisinę reikšmę, sprendžiant dėl nekilnojamąjį turtą įgijusio trečiojo asmens sąžiningumo, kas turi tiesioginę reikšmę, sprendžiant dėl tokio daikto išreikalavimo galimybės (CK 4.96 str.). Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė jo paskyrimo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi areštuoto turto saugotoju būtinumą (galimybių antstoliui identifikuoti ir aprašyti visą atsakovui priklausantį turtą nesudarymas, antstolio reikalavimų nevykdymas), yra susijusios su areštuojamo kilnojamojo turto bei piniginių lėšų aprašo sudarymu, bet ne su atsakovo veiksmais, mažinant jam priklausančio ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovui perduotino nekilnojamojo turto vertę. Iš teismui pateikto ieškinio reikalavimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas nėra pakeitęs šio ieškinio dalyko ir nėra pareiškęs reikalavimų dėl kilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų priteisimo. Todėl nei šios aplinkybės, nei teisės naudotis areštuotu turtu suteikimas ieškovui, siekiant sudaryti evangelikų reformatų religinei bendruomenei galimybę naudotis areštuotu turtu, nesudaro ieškovo paskyrimo areštuoto turto saugotoju teisinio pagrindo. Ieškiniu pareikštais reikalavimais keliamas atsakovo veiklos teisėtumo ir nekilnojamojo turto perdavimo, išreikalaujant jį iš svetimo neteisėto valdymo, klausimai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovo tariamai pažeistoms materialiosioms teisėms suteikti teisinę apsaugą, iki bylos išnagrinėjimo perduodant ieškovui valdymo ir naudojimosi ginčo turtu teisę, tuo pačiu apribojant to turto savininko nuosavybės teises. Tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo pagal byloje pareikštus reikalavimus įvykdymą bei proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytu atsakovo turto areštu nustatyti jo nuosavybės teisių apribojimai, paliekant areštuoto turto savininkui nevaržomą teisę naudotis areštuotu turtu ir jį valdyti, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl jo paskyrimo areštuoto turto saugotoju. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės, netenkinant ieškovo prašymo paskirti jį Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi areštuoto turto saugotoju.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas  prašymą dėl jo paskyrimo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi areštuoto atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai priklausančio turto ir piniginių lėšų saugotoju.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi areštuotą atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas palikti atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos valdymui ir naudojimui.

Teisėjas                                                                       Artūras Driukas