Civilinė byla Nr. 2-5741-911/2014
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04758-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
35.3.6; 35.5; 63.3; 113.2; 116.5.2.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,
vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1000 Lt skolą, 1506,32 Lt palūkanas po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56 Lt žyminį mokestį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovė buvo įpareigota per 20 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2014-07-29 viešo paskelbimo būdu (b. l. 29). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 5). Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (LR CPK 142 str. 4 d.).
Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovės piniginę prievolę ieškovui patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2012-09-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 805814001, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 1000 Lt paskola 30 dienų terminui su 198,30 procentų metine palūkanų norma (b. l. 7-11). Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti 1000 Lt kreditą iki 2012-10-06 (b. l. 7). Ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovei pinigus perdavė (b. l. 19). Atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Iš atsakovės priteistina 1000 Lt skola (LR CK 6.870 str. – 6.874 str.).
Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovei 198,30 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 1506,32 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Atsižvelgdamas į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas - teismas pažymi, kad ieškovas daugiau nei metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl jo patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 198,30 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 1506,32 Lt palūkanos viršija negrąžinto kredito 1000 Lt sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovei 1000 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (1506,32 Lt) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, palūkanų suma mažintina. Atsižvelgus į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl kredito, delspinigių ir palūkanų priteisimo, išdavus trumpalaikį, į teismą kreiptasi po daugiau kaip metų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieškovui sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti, palūkanų 1506,32 Lt suma mažintina, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 600 Lt palūkanų.
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2014-07-24, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies (LR CK 6.38, 6.57, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205, 6.210, 6.886 straipsniai). Iš atsakovės priteistina 1000 Lt skola, 600 Lt palūkanos po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2014-07-24 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ieškovo 64 procentų reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistinas 34,56 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.).
Vadovaudamasis LR CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) skolą, 600 Lt (šešių šimtų litų) palūkanas po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1600 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34,56 Lt (trisdešimt keturių litų 56 centų) žyminį mokestį – ieškovui UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė R. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Serdiukienė