Civilinė byla Nr. e2A-381-560/2024
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos „Vileišio loftai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon Energo“ ieškinį atsakovei P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrijai „Vileišio loftai“ dėl 5 749,30 Eur sumos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Epsilon Energo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama jos naudai priteisti 5 749,30 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Epsilon Energo“ nuosavybės teise iki 2022 m. rugsėjo 14 d. priklausė 54,72 kv. m. negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, esančios P. Vileišio g. 18-216, Vilniuje. Patalpa buvo pastate, kuriame įsteigta atsakovė, ieškovė nebuvo bendrijos narys. 2022 m. gegužės 26 d. ieškovė sudarė preliminariąją sutartį su UAB „3T-Transfers technologies for textile“ dėl minėtų patalpų pirkimo – pardavimo, o 2022 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė patalpas pardavė minėtai bendrovei. Kadangi ieškovė ketino parduoti jai priklausančias patalpas ir norėjo atsiskaityti su bendrija pagal prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, todėl žodžiu kreipėsi į atsakovės pirmininką dėl pažymos išdavimo. Atsakovė žodžiu atsisakė išduoti pažymą, teigdama, jog tariamai yra ieškovės įsiskolinimas dėl neteisėtai įgytos (prisijungtos, padidintos) patalpos dalies. 2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad ieškovė, norėdama gauti pažymą, turi sumokėti 187,87 Eur bendrijai papildomus mokesčius, 1 749,30 Eur bendrijai už elektros įvado bendrąją dalį ir 4 000 Eur A. T. už fasado remonto darbus. Ieškovė, būdama įsipareigojusi dėl patalpų pardavimo, siekdama išvengti galimo sandorio nesudarymo pasekmių, 2022 m. rugpjūčio 26 d. atliko mokėjimo pavedimus, kaip nurodė atsakovė. Ieškovės nuomone, atsakovė privalo grąžinti sumokėtas 1 749,30 Eur ir 4 000 Eur sumas, nes jog įgytos be teisinio pagrindo, atsakovei nesąžiningai praturtėjant.
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. liepos mėn. ieškovė, atstovaujama direktoriaus, kreipėsi į atsakovę, prašydama išduoti pažymą apie prievolių atsakovei įvykdymą. 2022 m. liepos 20 d. atsakant į ieškovės prašymą išduoti pažymą, ieškovei buvo išvardintos priežastys, dėl kurių tokios pažymos išduoti nėra galimybės. Atsakovė informavo, kad ieškovė nėra tinkamai atsiskaičiusi su atsakove, nes visą nuosavybės teisės laikotarpį mokesčiai už pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą ieškovei buvo skaičiuojami nuo 45,99 kv. m. ploto, tačiau ieškovė buvo faktiškai prie savo patalpų prijungusi 6.69 kv. m. pastato ploto ir šis plotas prie ieškovės valdomų patalpų buvo fiziškai prijungtas visą nuosavybės laikotarpį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė turėjo mokėti mokesčius nuo 52,68 kv. m. ploto (45,99 + 6,69). Ieškovei buvo pranešta, kad ji nėra tinkamai įvykdžiusi savo prievolės atsakovei, nes už minėtus papildomus 6.69 kv. m. ploto visą naudojimosi jais laiką turėjo būti proporcingai mokamos įmokos atsakovei ir atitinkamai kitiems pastato bendraturčiams kompensuojama už naudojimąsi jų nuosavybe.
4. 2022 m. rugpjūčio 16 d. susitikimo metu ieškovės direktorius akcentavo, kad jį labai spaudžia laikas, 2022 m. rugpjūčio 23 d. susitikimo metu ieškovei buvo pakartota, kad jai pateikus kadastrines bylas atsakovė išanalizuos šią informaciją ir patikslins ieškovei, kiek ji privalo sumokėti bendrijai. Išgirdęs tokį atsakymą, ieškovės direktorius sutiko atlyginti protingą suderintą sumą likusiems savininkams už naudojimąsi prisijungtu plotu, tačiau prašė rasti būdą tai padaryti operatyviai (t. y. neorganizuojant visuotinio susirinkimo ir savininkų daugumos pritarimo), buvo susitarta, kad ieškovei būtų suteikta galimybė už prisijungtas patalpas atsiskaityti įvykdant atsakovės prievolė trečiajai šaliai – pastato išorinių sienų (fasado) remonto aukštalipių darbus organizavusiam ir atlikusiam A. T.. Ieškovės prijungtas plotas abipusiu susitarimu buvo įkainotas 4 000 Eur (apie 600 Eur/m2), kompensacijos dydis buvo abipusiai sutartas ir visoms pusėms priimtinas. Sprendimas dėl sumų sumokėjimo buvo priimtas derybų būdu ir ieškovė pritarė šiam sprendimui laisva valia, be jokios prievartos ir spaudimo, pati tokio susitarimo siekė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 749,30 Eur kaip be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 749,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės 6,64 Eur teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad ieškovei UAB „Epsilon Energo“ iki 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši patalpa buvo (yra) pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsteigta atsakovė -Vileišio g. 18 pastatų butų (patalpų) savininkų bendrija „Vileišio loftai“.
7. Ieškovė 2022 m. gegužės 26 d. sudarė preliminariąją sutartį su UAB „3T-Transfers technologies for textile“ dėl Patalpų pirkimo – pardavimo, 2022 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Patalpos buvo parduotos minėtai bendrovei. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNPSBĮ) 21 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į atsakovę dėl pažymos apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. S. C., kuris veikė kaip atsakovės atstovas, elektroninio laiško, adresuoto ieškovei, matyti, kad atsakovė pažymą žadėjo ieškovei parengti, kai ji atliks tam tikrus mokėjimus: 1) 4 000 Eur aukštalipiams, konkrečiai A. T., už fasado remonto darbus; 2) 187,87 Eur Bendrijai mokesčių; 3) 1 749,30 Eur už elektros įvado bendrąją dalį. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. atliko mokėjimo pavedimus, tame tarpe 1 749,30 Eur bendrijai, 4 000 Eur A. T.. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. parengė ieškovei pažymą.
8. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas įregistruotas – 54.72 kv. m. Kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 2022 m. birželio 1 d. Ieškovė Patalpas yra įgijusi 2014 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-975 pagrindu. Byloje ginčo dėl to, kad Pastato plane indeksu 1-91 pažymėta patalpa, 6.69 m2 ploto, įeina į 54.72 kv. m., kurie yra užregistruoti Nekilnojamajame turto registre, byloje nėra. Atsakovės vertinimu, ši patalpa prie ieškovei priklausančių patalpų buvo prijungta neteisėtai. Atsakovė elektroniniame susirašinėjime su ieškove nurodė, kad ši patalpa buvo prijungta prieš ieškovei įsigyjant Patalpas. Teismas nurodė, jog byloje pateiktų duomenų pagrindu jis negali nustatyti tiksliai, kada patalpa 1-91 buvo prijungta prie Patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei išduodant Pažymą Nekilnojamojo turto registre Patalpos, 54.72 kv. m. ploto (minėta, kad byloje ginčo dėl to, kad į šį plotą įeina ir patalpos, pažymėtos indeksu 1-91, nėra), buvo užregistruotos kaip ieškovės nuosavybė, todėl teismas sprendė, jog ieškovė laikoma teisėta 54.72 kv. m. ploto (įskaitant ir patalpų, pažymėtų indeksu 1-91) Patalpų savininke, kol šie duomenys nėra nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Šioje byloje nėra savarankiško reikalavimo, kuriuo būtų siekiama nuginčyti minėtų Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumą (teisėtumą), ginčo ribas apsprendė ieškovės pareikštas reikalavimas. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo Nekilnojamojo turto registro duomenis laikyti neteisingais ir jais nesivadovauti. Atsakovė laikosi pozicijos, jog 6,69 m2 ploto patalpa, pažymėta 1-91, buvo neteisėtai fiziškai prijungta prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau viešai prieinami duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenys) patvirtina, kad prieš išduodant Pažymą ieškovė buvo teisėta 6,69 m2 ploto savininkė. Atsakovė įstatymuose nustatyta tvarka šių duomenų nėra nuginčijusi, todėl neturėjo teisinio pagrindo minėtas patalpas laikyti bendro naudojimo patalpomis ir reikalauti už jų naudojimąsi kompensacijos.
9. Bylos duomenys leidžia spręsti ir apie tai, kad ieškovė sutiko su atsakovės sąlygomis (sumokėti visas prašomas sumas) dėl to, kad būtų galima įvykdyti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas (sudaryti pagrindinę sutartį), nes atsakovė ilgą laiką atsisakė išduoti ieškovei pažymą. Atsakovė sutiko išduoti pažymą tik tokiu atveju, kai ieškovė įvykdys visus mokėjimus, nurodytus 2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniame laiške. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo (kylančio iš įstatymo ar iš sutarties) reikalauti, kad ieškovė sumokėtų 4 000 Eur, kaip kompensaciją už naudojimąsi tam tikra patalpos dalimi, kuri pagal viešus duomenis ieškovei priklauso nuosavybės teise. Ieškovė, pervesdama 4 000 Eur sumą A. T., įvykdė bendrijos prievolę, tačiau atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nes jai išnyko pareiga mokėti rangovams už atliktus darbus 4 000 Eur apimtyje, o ieškovės turtas šioje apimtyje nesant tam teisinio pagrindo (iš įstatymo kylančios pareigos ar sutartinės prievolės) sumažėjo.
10. Ieškovė nurodo, kad kartu su atsiliepimu pateiktos sąskaitos už elektros įvadą ieškovė nėra mačiusi, ji darbų neužsakė, dėl jų nesutiko ir nesitarė dėl jų apmokėjimo. Teismas sprendė, jog buvo pakankamai laiko organizuoti pastato savininkų susirinkimą nuspręsti dėl naujo elektros įvado įrengimo. Atsakovės atstovas S. C. patvirtino, kad dėl naujo elektros įvado įrengimo nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, todėl ieškovė pagal minėtą teisinį reglamentavimą turėjo teisę (teisinį pagrindą) atsisakyti mokėti už elektros įvado įrengimo darbus. Pats S. C. nurodė, kad iki ieškovei kreipiantis dėl pažymos išdavimo, ieškovė atsisakė mokėti už šiuos darbus. Tokie konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog ieškovė įgyvendino CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę. Vėliau ieškovė apmokėjo šias išlaidas tik dėl to, kad jai buvo būtina gauti pažymą, siekiant įgyvendinti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė pažymą sutiko išduoti tik įvykdžius visas jos nurodytas sąlygas, t. y. sumokėjus atitinkamas sumas. Atsakovė, išduodama pažymą, neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės 1 749,30 Eur sumos, kaip skolos bendrijai. Atsakovė turėjo organizuoti pastato savininkų (bent bendrijos visuotinį narių) susirinkimą, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Teismas darė išvadą, kad 1 749,30 Eur apimtyje atsakovė praturtėjo, nes ieškovė be teisinio pagrindo jai pervedė minėtą sumą, o ieškovės turtas sumažėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrija „Vileišio loftai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl 4 000 Eur dėl pinigų gavimo ir panaudojimo, o 1 749,30 Eur buvo sumokėti pagal įstatyminį pagrindą, numatantį savininko pareigą mokėti bendrijos mokesčius ir rinkliavas. Teismas ne tik pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo bylos nagrinėjimo ribas, bet ir netinkamai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina šalių susitarimą ieškovei sumokėti 4 000 Eur už naudojimąsi papildomai prisijungtu plotu, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo dėl šio klausimo taikė nepagrįsto praturtėjimo teisės normas. Nustačius šalių susitarimą dėl 4 000 Eur sumokėjimo įvykdant bendrijos prievolę už aukštalipių paslaugas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl nepagrįsto praturtėjimo. Šalys turėjo teisę susitarti dėl kompensacijos už naudojimąsi papildomai prisijungtu plotu, tokio susitarimo tikslas nėra savaime neteisėtas ar pažeidžiantis imperatyvias įstatymų nuostatas. Sudarydama susitarimą dėl 4 000 Eur prievolės prisiėmimo ieškovė suvokė, kad šią prievolę turės įvykdyti ir netgi ją įvykdė, o pareikštu ieškiniu siekė šią prievolę teisminiu būdu paneigti tam nesant jokio teisinio pagrindo. Sprendimą prisiimti ir įvykdyti prievoles apeliantei ieškovė priėmė laisva valia, be jokios prievartos ir spaudimo, pati tokio susitarimo siekė, atitinkamai pati ieškovė prisiėmė šių nuostolių atsiradimo riziką.
12. Pirmosios instancijos teismas priėmė byloje siurprizinį teismo sprendimą, be jokio pagrindo išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų – ieškovei neginčijus jai išrašytos sąskaitos už pastato elektros įvado įrengimo darbus ir nereiškus reikalavimų dėl šios sąskaitos pripažinimo negaliojančia, apeliantė neturėjo pagrindo numanyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu pareikšto ieškinio ribose tirs pastato elektrifikavimo aplinkybes ir savo iniciatyva aiškinsis elektrifikavimo aplinkybes, kurios aplamai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Prievolei pagrįsti apeliantė pateikė ne tik nurodytą ieškovei išrašytą sąskaitą, bet ir bendrijos sudarytą sutartį su rangovu UAB „Eurotinklai“, kuri patvirtina, kad pastate buvo įrengtas elektros įvadas ir šio įvado įrengimo išlaidos buvo paskirstytos visiems savininkams proporcingai jų valdomam patalpų plotui, tame tarpe ir pačiai ieškovei. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl sąlygų, kurioms esant savininkas gali atsisakyti apmokėti išlaidas, dėl kurių nėra priimtas savininkų sprendimas. Atlikti pastato elektrifikavimo darbai neabejotinai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes pastatas šių darbų skubiai neatlikus apskritai galėjo likti be galimybės apsirūpinti elektros energijos tiekimu, o tai sukeltų itin neigiamas pasekmes ir galėtų netgi apriboti savininkams galimybę naudotis jų nuosavybe.
13. Ieškovė UAB „Epsilon Energo“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinį skundą atsakovo vardu pateikė neįgaliotas asmuo, t. y. atsakovė išviso neturi savo valdymo organų. Atsakovė buvo ir yra atstovaujama netinkamo (neįgalioto) atstovo ir apeliacinis skundas atsakovės vardu pateiktas neįgalioto asmens. Atsakovė įgalioto asmens (S. C.) tariamą paskyrimą laikinuoju pirmininku grindžia 2019 m. gegužės 23 d. valdybos sprendimu, tačiau nėra jokių duomenų, jog tariamai skiriant laikiną bendrijos pirmininką, bendrijos pirmininkas dėl kažkokių priežasčių negalėjo eiti savo pareigų. Net laikant, jog S. C. laikinuoju pirmininku paskirtas teisėtai, jo laikinieji įgaliojimai negalėjo trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, t. y. iki 2019 m. lapkričio 23 d., ir bet kuriuo atveju, ne ilgiau nei 3 metus. Kadangi nėra atsakovės valdymo organų, S. C. ir jo pavedimu kiti asmenys negali vesti bylos. Teigia, jog tarp šalių nebuvo nei susitarimo, nei įstatyminio pagrindo atsakovei gauti nurodytas lėšas. Minėtų lėšų sumokėjimo reikalavo būtent atsakovė už pažymos apie ieškovės prievoles (jų buvimą ar nebuvimą) bendrijai pateikimą, kad ieškovė galėtų įvykdyti savo prievoles pagal preliminariąją sutartį, t. y. sudaryti notarinį pirkimo-pardavimo sandorį dėl patalpų perleidimo, todėl teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog neegzistuoja joks teisinis pagrindas, kuriais atsakovas grindė šių lėšų gavimą.
14. Ieškovė jokio papildomo patalpos ploto savo nuosavybėn neprisijungė ir byloje nėra (nebuvo) dėl to ginčo, duomenys apie ieškovės turėtas patalpas buvo įrašyti viešajame registre ir jie laikomi teisingais ir išsamiais. Atsakovė niekada iki ieškovei pateikiant prašymą išduoti pažymą apie prievoles bendrijai, nereiškė jokių pretenzijų nei ieškovei, nei viešajam registrui, todėl nebuvo jokio pagrindo su atsakove sudaryti kažkokį susitarimą dėl 4 000 Eur kompensavimo, o faktiškai mokėjimo trečiajam asmeniui (A. T.) už tariamas atsakovės prievoles. Atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, ji neturi teisės elgtis kitaip, nei nurodyta teisės normose. Atsakovė, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pažymos sandoriui (apie (ne)esamas prievoles bendrijai) ieškovei neišdavė (suprasdama, jog dėl to nebus sudarytas sandoris), o pradėjo reikalauti piniginių lėšų, teigdama, jog tokios ieškovės prievolės atsakovei egzistuoja, nors savo teisių įstatymo nustatyta tvarka niekada negynė (neteikė ieškinių ir t.t.). Teismas sprendimu išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, sudarė sąlygas šalims teikti įrodymus, argumentus motyvus, ir tinkamai įvertino atsakovės elgesį gaunant lėšas iš ieškovės ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė privalo jas grąžinti, kadangi jos buvo įgytos be teisinio pagrindo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Epsilon Energo“ iki 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši patalpa buvo (yra) pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame Pastate yra įsiteigta bendrija – P. Vileišio g. 18 pastatų butų (patalpų) savininkų bendrija „Vileišio loftai“, kuri byloje yra atsakovė.
17. Ieškovė 2022 m. gegužės 26 d. sudarė preliminariąją sutartį su UAB „3T-Transfers technologies for textile“ dėl Patalpų pirkimo – pardavimo, o 2022 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Patalpos buvo parduotos minėtai bendrovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl pažymos apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. S. C., kuris veikė kaip atsakovės atstovas, elektroninio laiško, adresuoto ieškovei, matyti, kad atsakovė pažymą žadėjo ieškovei parengti, kai ji atliks tam tikrus mokėjimus: 1) 4 000 Eur aukštalipiams, konkrečiai A. T., už fasado remonto darbus; 2) 187,87 Eur Bendrijai mokesčių. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. atliko mokėjimo pavedimus, tame tarpe 1 749,30 Eur Bendrijai, 4 000 Eur A. T.. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. parengė ieškovei pažymą.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 749,30 Eur, t. y. bendrijai sumokėtą 1 749,30 Eur dydžio sumą ir atsakovės nurodymu A. T. sumokėtą 4 000 Eur dydžio sumą. Apeliantė nurodo, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl 4 000 Eur dėl pinigų gavimo ir panaudojimo, o 1 749,30 Eur buvo sumokėti pagal įstatyminį pagrindą, numatantį savininko pareigą mokėti bendrijos mokesčius ir rinkliavas. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nurodyta pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus kai turto negalima išreikalauti CK 6.241 straipsnyje nustatytais atvejais (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išskyręs tokias nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui, kuris, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
20. Apeliantė teigia, kad egzistavo šalių susitarimas ieškovei sumokėti 4 000 Eur už naudojimąsi papildomai prisijungtu plotu. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad pastato plane indeksu 1-91 pažymėta patalpa, 6.69 m2 ploto, įeina į 54.72 kv. m., kurie yra užregistruoti Nekilnojamajame turto registre, kas patvirtina, jog ieškovė buvo laikoma teisėta 54.72 kv. m. ploto (įskaitant ir patalpų, pažymėtų indeksu 1-91) Patalpų savininke, kol šie duomenys nėra nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Apeliantė šioje byloje (ar kitoje byloje) neginčija šių Nekilnojamojo turto registro duomenų. Atsakovės reikalauti sumokėti 4 000 Eur, kuriuos ieškovė turėjo sumokėti A. T., buvo paskaičiuoti už tai, kad atsakovės teigimu, 6,69 m2 ploto patalpa, pažymėta 1-91, buvo neteisėtai fiziškai prijungta prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, todėl ieškovė privalėjo sumokėti kompensaciją savininkams už naudojimąsi prisijungtu plotu. Tačiau, kaip nustatyta byloje, prieš išduodant pažymą, ieškovė buvo teisėta 6,69 m2 ploto ginčo patalpų savininkė, kas paneigia atsakovės teiginius apie neteisėtą patalpų prisijungimą. Nustačius, kad ieškovė ginčo patalpas valdė teisėtai, atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti jos mokėti kompensaciją. Papildomai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė teigia, kad ši suma buvo sumokėta kaip kompensaciją savininkams, tačiau darbų, už kuriuos sumokėjo ieškovė užsakovu buvo nurodyta bendrija, sąskaitos faktūros (taip pat A. T. išrašyta sąskaita faktūra) buvo išrašytos taip pati bendrijai, kas patvirtina, kad ieškovė 4 000 Eur pervedė ne patalpų savininkams (ką neva įrodinėja apeliantė), o tiesiog įvykdė Bendrijos prievolę (CK 6.50 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nes jai išnyko pareiga mokėti rangovams už atliktus darbus 4 000 Eur apimtyje, o ieškovės turtas šioje apimtyje nesant tam teisinio pagrindo, sumažėjo, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai.
21. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš jos ieškovės naudai priteisė 1 749,30 Eur, kuriuos atsakovė reikalavo sumokėti už elektros įvado įrengimą. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju pati apeliantė patvirtino, kad dėl naujo elektros įvado įrengimo nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, kas rodo, kad šie darbai ir jų pagrįstumas nėra patvirtintas bendrijos narių balsavimu. Atsakovės atstovas patvirtino, kad iki ieškovei kreipiantis dėl Pažymos išdavimo, ieškovė atsisakė mokėti už šiuos darbus, kas patvirtina, jog ji įgyvendino CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytą savo, kaip savininko, teisę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo organizuoti pastato savininkų (bent jau bendrijos visuotinį narių) susirinkimą, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo 1 749,30 Eur apimtyje, ieškovė be teisinio pagrindo jai pervedė minėto dydžio sumą, o ieškovės turtas sumažėjo tokio dydžio suma, kas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai.
22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė byloje siurprizinį teismo sprendimą, be jokio pagrindo išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų – ieškovei neginčijus jai išrašytos sąskaitos už pastato elektros įvado įrengimo darbus ir nereiškus reikalavimų dėl šios sąskaitos pripažinimo negaliojančia, apeliantė neturėjo pagrindo numanyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu pareikšto ieškinio ribose tirs pastato elektrifikavimo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo teisiškai kvalifikuoti ginčo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje taikytinas teisės normas parenka teismas (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas neperžengė ieškinio ribų, jis vertino ieškovės ir atsakovės nurodytas faktines aplinkybes ir šalių nesutarimus dėl apmokėtų sumų pagrįstumo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 1 749,30 Eur, kuriuos atsakovė reikalavo sumokėti kaip mokestį už elektros įvado įrengimą, ieškovė gi teigė, kad ji neturi pareigos šią sumą mokėti, kas lėmė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes dėl šio reikalavimo mokėti už elektros įvadą atsiradimo, ir tokie teismo sprendimo motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti traktuojami kaip peržengiantys bylos nagrinėjimo ribas.
23. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
25. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisiant 600 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atsakovės P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos „Vileišio loftai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos „Vileišio loftai“, į. k. 304261367, ieškovės UAB „Epsilon Energo“, į. k. 302786882, naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Andrius Ignotas
Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius