Administracinė byla Nr. eAS-555-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02203-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „CRE pro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „CRE pro“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „CRE pro“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „CRE pro“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. V1-51 „Dėl UAB „Vertinimo partneriai“, UAB „Nill Nill“, UAB „Giantus vertinimas“ ir UAB „CRE pro“ veiklos neplaninių patikrinimų“ dalį, kuria buvo nuspręsta pradėti neplaninį veiklos patikrinimą UAB „CRE pro“ (toliau – ir Įsakymas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka)).

Teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vadovaudamasis Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V1-212, (toliau – ir Taisyklės) 26.1 ir 26.2 papunkčiais bei Tarnybos Vertinimo kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiojo specialisto teikimu, nurodė atlikti pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą nuo 2021 m. lapkričio 3 d. Pareiškėjas buvo informuotas apie neplaninį patikrinimą Tarnybos 2021 m. rugsėjo mėn. raštu Nr. (9.17Mr)D2. Tarnybos patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2021 m. gruodžio 30 d. Tarnybos direktoriaus pavaduotojo patvirtintu patikrinimo aktu Nr. GT9-12, kuriame pateikta išvada, jog pareiškėjo ataskaita neatitinka akte nurodytų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, (toliau – ir Metodika) reikalavimų. Tarnyba 2022 m. vasario mėn. raštu Nr. (9.17)D2- „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo“, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjui pateikė Garbės teismo drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio protokolo Nr. GT1-2(22)-P, kuriame pateikiamas Garbės teismo sprendimas drausmės byloje, išrašo kopiją. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie Garbės teismo sprendimo įsigaliojimą bei šio sprendimo apskundimo tvarką (Įstatymo 30 str. 1 d.).

Iš skundžiamo Įsakymo turinio teismas nustatė, kad juo yra tik nutarta inicijuoti pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą, t. y. pareiškėjas ginčą inicijuoja dėl Tarnybos vadovo nutarimo atlikti patikrinimą teisėtumo. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad Įsakymas yra tik tarpinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, kuris keliamo ginčo kontekste vertintinas kaip negalintis sukelti materialinio pobūdžio pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Įsakymo, kaip individualaus akto, panaikinimo yra negalimas. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia administracinis sprendimas, kuriuo yra užbaigtas Tarybos Įsakymu pradėtas tyrimas ir kurį pareiškėjas gali skųsti teismui, kaip numatyta Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Garbės teismo sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendime.

Teismas vertino, kad atsisakymas priimti skundą nėra pareiškėjo teisės į teisminę gynybą apribojimas, nes pareiškėjas gali ginčyti jo atžvilgiu atsakovo priimtą galutinį sprendimą. Pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra susijęs su vientisos procedūros, kurios metu buvo priimtas galutinis Garbės teismo sprendimas, teisėtumu ir pagrįstumu. 

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė teismui skundą, vadovaudamasis Įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Priežiūros įstaigos (Tarnybos) sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje. Skundžiama Įsakymo dalis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes ja buvo nuspręsta pradėti pareiškėjo neplaninį patikrinimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui pasekmes sukelia Garbės teismo sprendimas, nes šiuo sprendimu materialinės pasekmės kilo turto vertintojui. Pareiškėjas pažymi, kad iš su skundu pateikto Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo matyti, kad komisija atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydama su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Skundžiama teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą, yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių suinteresuotiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui nuspręsta pradėti neplaninį veiklos patikrinimą.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 25 straipsnį, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka Priežiūros įstaiga.

Tarnybos vykdomas patikrinimo procedūras reglamentuoja Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V1-212.

Pagal Taisyklių 27 punktą, Priežiūros įstaiga, gavusi 26.1 arba 26.2 papunktyje nurodytą informaciją, ją įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo (paaiškėjimo) dienos priima sprendimą, ar pradėti neplaninį veiklos patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu arba el. paštu informuoja jį pateikusį asmenį. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad neplaninis veiklos patikrinimas baigiamas, kai dėl kiekvienos vertinimo ataskaitos parengiamas ir patvirtinamas Taisyklių priede nustatytos formos patikrinimo aktas. Patikrinimo akte pateikiama išvada, kurioje nurodoma, ar vertinimo ataskaita atitinka Įstatymo 22 straipsnio nustatytus reikalavimus, taip pat pateikiama informacija apie nustatytus veiklos pažeidimus bei jų pobūdį. Pagal Taisyklių 38 punktą, jeigu atlikus neplaninį veiklos patikrinimą nustatoma Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kurie pagal šių Taisyklių 24 punktą nelaikytini mažareikšmiais pažeidimais, Priežiūros įstaiga, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą. 

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Įsakymu neplaninis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas vadovaujantis 26.1 ir 26.2 papunkčiais bei Tarnybos Vertinimo kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiojo specialisto teikimu. Patikrinimo objektas – UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertintojo S. A. M. parengta vertinimo ataskaita Nr. 2019/05-17. Tarnyba atliko patikrinimą, kurio rezultatus įformino 2021 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktu Nr. GT9-12, kuriame pateikta išvada, jog pareiškėjo ataskaita neatitinka akte nurodytų Įstatymo nuostatų ir Metodikos reikalavimų. 2022 m. sausio 13 d. įvyko parengiamasis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdis, kurio metu buvo nagrinėjamas Tarnybos 2022 m. sausio 4 d. parengtas Teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo dėl S. A. M. parengtos vertinimo ataskaitos Nr. 2019/05-17. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas 2022 m. vasario 8 d. protokoliniu sprendimu Nr. GTI-2(22)-P S. A. M. skyrė Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą drausminę nuobaudą.

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skundžiama Įsakymo dalis, kuria pareiškėjui nuspręsta pradėti neplaninį veiklos patikrinimą, yra tik tarpinis (aptarnaujantis) dokumentas, sudaręs prielaidas priimti atitinkamą galutinį sprendimą – Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą.

Atsakant į pareiškėjo argumentą, kad, pateikdamas skundą, jis įgyvendino Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę, akcentuotina, kad Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog Priežiūros įstaigos sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje, taikytina kreipiantis į teismą dėl tų Priežiūros įstaigos sprendimų, kurie sukelia teisines pasekmes (pvz., Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 8 dalyse nustatytais atvejais priimti sprendimai ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-876/2013). Skundžiamu Įsakymu nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, turinčios įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog skundžiamas Įsakymas nėra savarankiškas administracinis aktas, skundžiamas administraciniam teismui, kadangi jis nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti reiškiami Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-3616-811/2022 pagal pareiškėjo S. A. M. skundą atsakovui Tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „CRE pro“) dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2022 m. vasario 8 d. drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio protokolo Nr. GT1-2(22)-P ir juo patvirtinto sprendimo dėl nuobaudos paskyrimo panaikinimo, kurioje, be kita ko, keliamas klausimas dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo teisėtumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „CRE pro“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas 

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis