Civilinė byla Nr. 2A-1670/2014

Proceso Nr. 2-55-3-1441-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.2; 121.22 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo, atlyginimo užtikrinimo apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014 pagal ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aliuminio konstrukcijos“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

n u s t a t ė :

Ieškovas RUAB „MOLESTA“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ 294 000 Lt netesybų pagal šalių sudarytą statybos subrangos sutartį, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo
452 100,82 Lt skolos už atliktus rangos darbus. Atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV, vykdomą pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013 dėl 464 116,82 Lt sumos išieškojimo iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ieškovui UAB „MOLESTA“. Prašymą grindė tuo, kad jis kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko (ieškovo) UAB „MOLESTA“. 2012-09-28 buvo išduotas teismo įsakymas, jo pagrindu išieškota 458 561,77 Lt suma. Skolininkui pavėluotai pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kreditoriui (atsakovui) buvo pasiūlyta primokėti žyminį mokestį ir pateikti ieškinį, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, nes teismo įsakymas buvo įvykdytas. Nepateikus ieškinio, 2013-04-26 nutartimi šis teismo įsakymas buvo panaikintas. Todėl RUAB „MOLESTA“ kreipėsi dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Molėtų rajono apylinkės teismas šio prašymo netenkino, tačiau Panevėžio apygardos teismas, peržiūrėjęs šią nutartį apeliacine tvarka, 2013-09-30 nutartimi nutarė taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ grąžinti RUAB „MOLESTA“ pagal teismo įsakymą gautas lėšas. Kadangi atsakovas gavo raginimą sumokėti ieškovui nurodytas lėšas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškovo RUAB „MOLESTA“ ieškinį atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino. Priteisė atsakovui iš ieškovo 452 100,82 Lt skolos ir 15 108 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo RUAB „MOLESTA“ apeliacinį skundą dėl nurodyto teismo sprendimo gautas ieškovo RUAB „MOLESTA“ prašymas, kuriuo prašoma atsakovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant atsakovą įmokėti 458 561,77 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą ar teismo specialiąją sąskaitą. Ieškovas prašymą grindžia tuo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. balandžio 18 d. priėmus nutartį, kuria teismas pripažino, kad teismo įsakymo procesas pasibaigia tuo atveju, jeigu skolininkui pareiškus prieštaravimus, kreditorius nepateikia teismui tinkamai įforminto ieškinio ir tokiu atveju gali būti taikomas sprendimo atgręžimo institutas, tai reiškia, kad dėl vykdomojo rašto Nr. 2-470-732/2013 galiojimo buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, todėl vykdomasis raštas nebegali būti panaikintas ir turi būti vykdomas. Atsakovas visais būdais siekia, kad minėtas vykdomasis raštas nebūtų vykdomas, siekia išvengti pareigos įvykdyti sprendimo atgręžimą, visą laikotarpį naudojasi RUAB „MOLESTA“ priklausančiomis lėšomis, gauna iš to materialią naudą, o atsakovo bei jo kreditorių interesai, esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, yra pažeidžiami.

Taigi, net jei šioje byloje teismas priimtų palankų sprendimą UAB „Aliuminio konstrukcijos“, šis sprendimas negalėtų būti įvykdytas priverstine tvarka, kadangi ši bendrovė būtų įtraukta į RUAB „MOLESTA“ kreditorių sąrašą ir šis reikalavimas būtų įvykdytas restruktūrizavimo plane numatyta tvarka. Šio reikalavimo įskaitymas į RUAB „MOLESTA“ reikalavimą pagal teismo sprendimą įvykdyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, būtų negalimas vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Net ir išnykus pagrindams, dėl ko buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, RUAB „MOLESTA“ priklausančių lėšų atgavimas bei išieškojimas bus apsunkintas, todėl patirs dar didesnių nuostolių.

Ieškovas pažymi, kad šiuo metu įmonei lėšos reikalingos ūkinei – komercinei veiklai vykdyti (atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, paslaugų teikėjais). Todėl galimybių atgauti lėšas apribojimas sunkina įmonės restruktūrizavimą, taip bloginant ne tik RUAB „MOLESTA“, bet ir jos kreditorių padėtį.

Atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti. Ieškovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, neįrodinėdamas realiai prognozuotinų nuostolių, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patyrė realių nuostolių ar kad tokių nuostolių patirs ateityje.

Prašymas atmestinas.

CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014).

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač, jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-836/2007). Pažymėtina, kad ieškovas (šiuo atveju – atsakovas) užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo (šiuo atveju – ieškovo) patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas (ar atsakovas) yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), bei asmeniui, prašančiam galimų atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009). Kiekvienu atveju sprendžiant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atlyginimo klausimą būtina tinkamai įvertinti atsakovo (ar ieškovo) veiksmus, t. y. ar jis pats savo veiksmais neprisideda prie patiriamų nuostolių atsiradimo, ar jie negali būti vertinami kaip nesąžiningi siekiant išvengti teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždėtų apribojimų ir tuo paneigti jomis siekto tikslo – užtikrinti galbūt ieškovui (šiuo atveju – atsakovui) palankaus teismo sprendimo faktinį vykdytinumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, prašydamas užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą nagrinėjamoje byloje, iš esmės nenurodė konkrečių aplinkybių bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, jog jo nurodomų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti apsunkintas, apsiribodamas tik tokiais teiginiais, jog atsakovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ įvairiais būdais siekia, kad vykdomasis raštas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo nebūtų vykdomas. Todėl negalima pripažinti, kad yra pagrindas prašymą tenkinti, nes nėra vienos iš būtinų tam sąlygų.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas prašyme nurodo, jog šiuo metu RUAB „MOLESTA“ lėšos reikalingos ūkinei – komercinei veiklai vykdyti (atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, paslaugų teikėjais), kurią leista vykdyti iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, nes priešingu atveju galimybių atgauti lėšas ribojimas sunkina įmonės restruktūrizavimą, blogina įmonės kreditorių padėtį, tačiau nedetalizuoja, kokius galimus nuostolius įmonė patiria ar gali patirti ateityje dėl to, kad šiuo metu neturi galimybės naudotis pas atsakovą esančiomis lėšomis, taip pat nepateikia konkrečių duomenų apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014 nutraukė UAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo bylą, ir, nors LITEKO duomenimis, ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tai preliminariai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo dėstomi argumentai, susiję su įmonės restruktūrizavimu, yra nepagrįsti.

Tokios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo kaip neatitinkantį nė vienos sąlygos, būtinos šio instituto taikymui, bei kaip nepagrįstą (CPK 178 str.).

Papildomai pažymėtina, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 18 d. priėmė nutartį, kuria pripažino, jog gali būti taikomas sprendimo atgręžimo institutas tuo atveju, kai baigiasi teismo įsakymo procesas, jeigu skolininkui pareiškus prieštaravimus, kreditorius nepateikia teismui tinkamai įforminto ieškinio, ir dėl to ieškovui išduotas vykdomasis raštas turi būti vykdomas, nesudaro pagrindo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo atlyginimo institutą. Svarbu pažymėti, kad vykdomojo rašto, išduoto dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, galiojimas nėra ginčijamas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią specifinę situaciją, kai kreditorius UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 452 100,82 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „MOLESTA“, išduotas teismo įsakymas buvo įvykdytas, tačiau vėliau, skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus bei panaikinus teismo įsakymą, skolininkas įgijo teisę reikalauti sprendimo įvykdymo atgręžimo, tačiau UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pareiškė teisme ieškinį dėl 452 100,82 Lt skolos, 9 procentų metinių palūkanų priteisimo iš UAB „MOLESTA“ ir šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį raštą dėl minėto sprendimo įvykdymo atgręžimo ir 464 116,82 Lt sumos išieškojimo iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“ UAB „MOLESTA“ naudai), darytina išvada, kad patenkinus tokį ieškovo prašymą, būtų paneigtas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas tikslas – užtikrinti galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, taip pat atsirastų teisinis neapibrėžtumas, kuris neleistų išlaikyti šalių interesų pusiausvyros bei pažeistų pagrindinius civilinio proceso principus iki įsiteisės byloje priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas.

Dėl nurodytų priežasčių ieškovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 146 str.).

Kartu pažymėtina, kad ieškovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti apeliantui nuostolių atsiradimo. Tai reiškia tik tai, kad ieškovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų šiuo metu daryti išvadą dėl nuostolių, susijusių su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu esant palankiam ieškovui teismo sprendimui bylą išnagrinėjus iš esmės jam išlieka teisė reikalauti atlyginti atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodytus nuostolius (CPK 146 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 146 straipsniu, 290, 291, 302 straipsniais,

n u t a r i a :

Ieškovo RUAB „MOLESTA“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Teisėjai                                                                       Konstantinas Gurinas

                                                                      Danguolė Martinavičienė                                             

                                                                      Nijolė Piškinaitė