Civilinė byla Nr. 3K-3-6/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.1; 60; 99.9 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. sausio 25 d.

Vilnius

 

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jono Jurgilo įmonės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jono Jurgilo įmonės ieškinį atsakovui UAB ,,Varėnos pienelis“ dėl žalos, atsakovui vienašališkai nutraukus krovinių vežimo sutartį, atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl sutartinės atsakomybės taikymo logistikos paslaugų teikimo sutarties šaliai vienašališkai nutraukus sutartį.

Ieškovas Jono Jurgilo įmonė prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Varėnos pienelis“ 41 517,11 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2007 m. rugsėjo 7 d. šalys sudarė neterminuotą krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo vykdyti atsakovo produkcijos pristatymą gavėjams Lietuvoje. 2009 m. sausio 17 d. atsakovas raštu pranešė, kad sutartį nutraukia nuo 2009 m. sausio 19 d. ir nuo šios dienos atsisako ieškovo paslaugų. Ieškovo teigimu, jis sutarties nepažeidė, tačiau nutraukdamas sutartį atsakovas nesilaikė joje nurodyto 60 dienų išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino. Ieškovo skaičiavimu, jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartį, jis per 2009 m. būtų gavęs 68 380,97 Lt pajamų, iš kurių, išskaičiavus sąnaudas, įmonei liktų 41 517,11 Lt, ši suma yra ieškovo negautos pajamos (nuostoliai).

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ ieškovui Jono Jurgilo įmonei 41 517,11 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad šalys sutartimi susitarė, jog ieškovas išvežios atsakovo pieno produkciją į Vilniaus miesto prekybos centrus. Sutartis buvo vykdoma. Atsakovas 2009 m. sausio 17 d. išsiųstu laišku per elektroninį paštą informavo ieškovą apie jo paslaugų pagal krovinių vežimo sutartį atsisakymą, t. y. sutarties nutraukimą nuo 2009 m. sausio 19 d. Šalys patvirtino, kad krovinio vienas iš gavėjų UAB ,,VP Market“ pateikė dvi pretenzijas dėl produkcijos pristatymo, tačiau atsiradę nesusipratimai buvo pašalinti. Teismas vienašališką sutarties nutraukimą įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą, nes nukentėjusi šalis (ieškovas) iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš sutarties. Atsakovas turėjo sąžiningai laikytis sutartyje nurodyto 60 dienų termino sutarčiai nutraukti. Staiga nutraukus sutartį ieškovas patyrė žalos, nes darbuotojai faktiškai neturėjo darbo, jų iš karto ieškovas atleisti negalėjo, taip pat mokėjo už nenaudojamų automobilių draudimą. Vienas iš sutarties vykdymo principų yra tai, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Priteisdamas ieškovui negautas pajamas, jų dydį teismas rėmėsi ieškovo skaičiavimu, pagal kurį iš negautų pajamų išskaičiuotos sąnaudos ir pelno mokestis.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo UAB „Varėnos pienelis“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant iš atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ 4191,75 Lt ieškovui Jono Jurgilo įmonei žalos atlyginimo bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, teismas priteisė iš ieškovo atsakovui šio turėtas advokato atstovavimo išlaidas – 4179,24 Lt pirmosios instancijos teisme ir 3263,37 Lt apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, nutraukdamas savo produkcijos tiekimą į UAB ,,VP Market“ parduotuves per ieškovą ir pradėdamas bendradarbiavimą su kita vežėjo įmone, neįspėjęs J. Jurgilo įmonės prieš 60 dienų, pažeidė išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, nurodytą sutartyje. Tai esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217, 6.218 straipsniai), nes nukentėjusi šalis iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, negalėjo  numatyti sutarties nutraukimo ir neturėjo 60 dienų termino pasirengti veiklos pasikeitimui. Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Ieškovas pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. su atsakovu pasirašytą Krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartį vykdė atsakovo produkcijos pristatymą jo gavėjams ir už  logistikos paslaugas iki 2009 m. sausio 19 d. gavo tam tikras pajamas (8 proc. su PVM nuo mėnesio apyvartos be PVM). Teismas konstatavo, kad ieškovas, turėdamas su atsakovu sudarytą sutartį dėl logistikos paslaugų teikimo ir daugiau kaip metus nuolat gaudamas pajamas iš teikiamų užsakymų, realiai tikėjosi gauti pajamų dar ne mažiau kaip du mėnesius (60 dienų), esant normaliai abiejų įmonių veiklai ir laikantis sutarties nutraukimo sąlygų. Kadangi teismas pripažino, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai, t. y. neįspėjęs ieškovo prieš du mėnesius (60 dienų), tai atsakovas už šį laikotarpį privalo atlyginti ieškovo negautas pajamas. Teismas įvertino J. Jurgilo įmonės Metinės pelno mokesčio deklaracijos duomenis, pagal kuriuos ieškovas per 2008 m. gavo 4 493 466 Lt pajamų ir 275 543 Lt apmokestinamojo pelno, teikdamas logistikos paslaugas trims įmonėms, tarp jų ir atsakovui, t. y. įmonės pelningumas faktiškai sudarė 6,13 proc. Jeigu sutartis nebūtų nutraukta pažeidžiant jos sąlygą dėl išankstinio įspėjimo termino, t. y. ieškovui 2009 m. sausio 19 d. – 2009 m. kovo 19 d. laikotarpiu išvežiojus po parduotuves atsakovo produkcijos už 854 672,15 Lt, ieškovo pajamos būtų 68 380,97 Lt (8 proc. nuo produkcijos vertės) ir grynasis pelnas galėtų sudaryti ne 41 517,11 Lt, kaip nurodė ieškovas, o 4191,75 Lt (68 380,97 x 6,13 proc.). Teismas padarė išvadą, kad pastaroji suma atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą, nes atlygintinos tik realiai tikėtinos negautos pajamos.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas Jono Jurgilo įmonė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistinų nuostolių (negautų pajamų) dydį, pasirinko netinkamą nuostolių dydžio nustatymo metodiką. Rentabilumo (pelningumo) metodas, kurį teismas taikė, gali padėti išaiškinti vidutinį pelną už praėjusį laikotarpį. Tačiau ieškovas vykdo įvairią veiklą, dėl to ir atskiros veiklos pelningumas yra skirtingas. Ieškovas negautų pajamų apskaičiavimą atliko remdamasis 34-ojo Verslo apskaitos standarto, patvirtinto viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. VAS-16 ,,Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“ patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis. Pagal šias rekomendacijas ieškovas įrodinėjo 41 517,11 Lt nuostolių dydį, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis tokio dydžio tiksliai negali įrodyti. Negautos pajamos yra suma, kurią asmuo gautų iš teisėtos veiklos, tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), apskaičiuojamas iš visų pajamų išskaičiavus sąnaudas ir pelno mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis R. J. firma v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis UAB ,,Rudeta“ v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis UAB ,,Vaivorykštė“ v. UAB ,,Sanitex“ byloje Nr. 3K-3-336/2008).

2. Apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovui 4179,24 Lt advokato atstovavimo išlaidų pažeidžiant CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes byloje yra pateiktos dvi advokato išrašytos sąskaitos-faktūros, tačiau nepateikti įrodymai, patvirtinantys faktines išlaidas ir jų dydį.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Varėnos pienelis“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas taikė realų negautas pajamas sudarančio grynojo pelno apskaičiavimo metodą, apskaičiuodamas per du ieškovo veiklos mėnesius tikėtiną gauti pelną pagal įmonės metinio pelningumo rodiklį. Ieškovo pateiktame negautų pajamų apskaičiavime jo patirtos sąnaudos apskaičiuojamos pagal ieškovo nuožiūra pasirinktus du veiklos mėnesius, be to, neįvertinus tam tikrų įmonės sąnaudų (administracijos darbuotojų atlyginimų, išlaidų patalpų nuomai ir eksploatacijai bei kt.) – tai nėra objektyvus skaičiavimas. Pagal ieškovo skaičiavimą, jo veiklos su atsakovu pelningumas siektų net 60,71 proc. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartyje UAB ,,Rudeta“ v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-322/2008 konstatuota, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo pajamas, pasirengimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Ieškovo teigimu, jis negautų pajamų apskaičiavimą atliko remdamasis 34-ojo Verslo apskaitos standarto, patvirtinto viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. VAS-16 ,,Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“ patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis, tačiau jomis jis negalėjo remtis, nes jos dar nebuvo priimtos bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu.

2. Atsakovo teigimu, jis į bylą pateikė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme turėtų advokato atstovavimo išlaidų įrodymus. Spręsdamas šių išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis pripažino 4760 Lt išlaidas, nuo kurių sumos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai apskaičiavo atsakovui priteistiną advokato atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės normų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą ir jų dydžio nustatymą, vienašališkai  nutraukus sutartį. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

 

Dėl sutarties neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) atsiradusių negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo

 

CK 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos  žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 24 d. nutarimas J. Z. v. UAB ,,Baldras“ byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas V. Š. v. A. N., A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.).

Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis R. Jurgelionio firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis UAB ,,Rudeta“ v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis UAB ,,Vaivorykštė“ v. UAB ,,Sanitex“ byloje Nr. 3K-336/2008; kt.).

Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad atsakovas vienašališkai, nesant įstatyme ir sutartyje nustatyto teisinio pagrindo ir neįspėjęs kitos šalies apie būsimą sutarties nutraukimą sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, nutraukė logistikos paslaugų teikimo (krovinių išvežiojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje) sutartį. Šie atsakovo veiksmai teismų pripažinti neteisėtais, sudarančiais pagrindą atlyginti ieškovui (kasatoriui) padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis - 6.249 straipsnis). Bylą išnagrinėję teismai konstatavo faktines bylos aplinkybes, atitinkančias pirmiau nurodytus teismų praktikoje suformuluotus negautų pajamų atlyginimo kriterijus.

Ieškovas, turėdamas su atsakovu sudarytą galiojančią sutartį dėl logistikos paslaugų teikimo ir daugiau kaip metus nuolat gaudamas pajamas iš teikiamų užsakymų (atsižvelgiant į tai, kad sutartyje šalys sulygo dėl išankstinio įspėjimo prieš 60 dienų iki numatomo vienašališko sutarties nutraukimo), realiai tikėjosi pajamų iš sutarties gauti ne mažiau kaip du mėnesius po kitos šalies valios nutraukti sutartį išreiškimo, esant normaliai įmonės veiklai ir laikantis sutarties nutraukimo sąlygų. Pažymėtina, kad byloje nekonstatuota objektyvių priežasčių sutarčiai nutraukti. Atsakovas, nutraukęs sutartį su ieškovu (kasatoriumi), sudarė logistikos ir produktų išvežiojimo sutartį su kita įmone.

Pagal sutarties 4.1 punktą atsakovas buvo įsipareigojęs kasatoriui (ieškovui) mokėti 8 proc. nuo išvežtos atsakovo produkcijos į mažmeninės prekybos įmones mėnesio apyvartos be PVM. Nuostolių dydį ieškovas (kasatorius) už du mėnesius apskaičiavo iš tikėtinų pagal sutarties sąlygas gauti pajamų atėmus išlaidas. Ieškovas (kasatorius) logistikos paslaugas teikė trims įmonėms, tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovui teikiamų paslaugų apimtis ir gautos pajamos iš jų sudarė 1/3 dalį nuo visų pajamų gautų iš trijų užsakovų. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentui, kad į ieškovo negautų pajamų apskaičiavimą turėjo būti įtrauktos ieškovo (kasatoriaus) visos turėtos sąnaudos. Pagal bylos įrodymus (b. l. 96) iš viso ieškovo įmonė per du mėnesius, už kuriuos prašo priteisti negautas pajamas, savo veikloje patyrė tokių faktinių sąnaudų: darbuotojų darbo užmokestis, krovininių automobilių eksploatavimo ir kt. išlaidos – iš viso 49 146,24 Lt. Ieškovo (kasatoriaus) tikėtinos gauti pajamos dėl vienašališkai neteisėtai nutrauktos sutarties per du mėnesius sudarytų 68 380,97 Lt. Apmokestinamas ieškovo įmonės pelnas iš 68 380,97 Lt pajamų atėmus 49 146,24 Lt išlaidas - 19 234,73 Lt. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį 2009 m. laikotarpiu galiojo 20 proc. juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas. Ieškovo negautas grynasis pelnas (negautos pajamos) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudaro iš 19 234,73 Lt atėmus 20 proc. pelno mokestį, t. y. – 15 387,78 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas prašomų priteisti nuostolių negautų pajamų forma dydį, pasirinko netinkamą tokio pobūdžio nuostolių dydžio nustatymo metodiką, kas lėmė tai, jog buvo netinkamai nustatytas žalos dydis ir pažeistas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas negautų pajamų, kaip nuostolių, skaičiavimą grindė pelningumo rodikliu, o ne grynojo pelno nustatymo principu, kuris išdėstytas nurodytoje kasacinio teismo praktikoje taikant CK 6.249 straipsnį. Remdamasis teismų konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais ir taikydamas teisę ginčo santykiams reglamentuoti bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės taikymo išaiškinimus dėl taikytinos teisės, kasacinis teismas nustato nuostolių dydį (CPK 353 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą nuostolių atlyginimo sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis keistina, kasacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Dėl kasacinio skundo argumento, kuriuo nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistomis iš ieškovo atsakovui 4179,24 Lt advokato atstovavimo išlaidomis, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal patvirtinančius atsakovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas bylos įrodymus (b. l. 231, 232) atsakovas sumokėjo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme advokatui 4760 Lt ir už advokato atstovavimo veiksmus apeliacinės instancijos teisme – 3630 Lt, ir dėl to apeliacinės instancijos teismas šias atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas paskirstė šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Spręsdama klausimą dėl atsakovo advokato atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo už atstovavimo veiksmus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose teisėjų kolegija vadovaujasi teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Atsižvelgdama į tai, kad byla nėra sudėtinga pagal jos apimtį ir sprendžiamus fakto ir teisės klausimus (Rekomendacijų 2.1 punktas), taip pat į rekomenduotinus priteisti maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.10 punktai), didžiausia priteistina suma už atsakovo advokato atstovavimo paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose yra 5400 Lt (2400 Lt –atsiliepimo į ieškinį, 1400 Lt – tripliko ir 1600 Lt – apeliacinio skundo surašymas). Teisėjų kolegija atsižvelgia taip pat į tai, kad byla nėra sudėtinga, atsakovą atstovavo vienintelis advokatas, sąskaitose nurodytos išlaidos nėra pagrįstos konkrečiomis sąnaudomis. Kolegija įvertina tai, kad byloje pateiktos ieškovo advokato atstovavimo išlaidos yra mažesnės, palyginus su atsakovo atstovavimo išlaidomis, ir, siekdama tokių išlaidų atlyginimo proporcingumo, taip pat vadovaudamasi Rekomendacijų 11 punkte nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad šalims atlygintinų atstovavimo išlaidų proporcingumą užtikrinanti atsakovo atstovavimo išlaidų suma (5400 Lt) turėtų būti mažinama 40 proc. iki 3240 Lt. Priešingu atveju, nesumažinus atsakovo advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, tokių išlaidų suma sudarytų didesnę dalį kasaciniame teisme tenkintų ieškinio reikalavimų vertės, tokiu atveju bylinėjimosi sąnaudos ieškovui būtų buvusios per didelės, atgrasančios asmenį nuo pažeistų teisių teisminės gynybos; todėl nurodytų atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti mažinamas atsižvelgiant į šalių ir teismo siekiamus protingus bylinėjimosi tikslus (CPK 2 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo pateiktais dokumentais patvirtintų viso bylos teisminio proceso metu turėtų advokato atstovavimo išlaidų suma (4474 Lt) neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (Rekomendacijų 11 punktas). Nurodytos sumos paskirstytinos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nepripažįsta tinkamomis atsakovo advokato atstovavimo išlaidomis prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateiktos 2009 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos-faktūros 2420 Lt sumai ir 2009 m. lapkričio 12 d. atlikto mokėjimas pagal šią sąskaitą. Šie mokėjimo dokumentai turėjo būti pridėti iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Kadangi šie dokumentai nebuvo pateikti laiku, tai juose nurodytos išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Padidinus apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteisto nuostolių atlyginimo sumą (nuo 4191,75 Lt iki 15 387,78 Lt) bei įvertinus tenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovo tenkintų reikalavimų dalies procentinė išraiška - 37,06 proc. (15 387,78 Lt / 41 517,11 Lt x 100 proc.). Atsižvelgiant į apskaičiuotą procentinę proporciją, paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose ir kasaciniame teisme.

Pagal nurodytą proporciją iš ieškovo atsakovui priteistina 2039,26 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, 704,78 Lt žyminio mokesčio už atsakovo apeliacinį skundą (62,94 proc. visų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų). Tuo tarpu ieškovui iš atsakovo priteistina – 461,59 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 1658,06 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 461,77 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (37,06 proc. visų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų). Įskaičius tarpusavio mokėtinas nurodytų bylinėjimosi išlaidų sumas, iš ieškovo atsakovui priteistina 162,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo ir jų įteikimo šalims išlaidų: jos sudaro pirmosios instancijos teisme 21,90 Lt, apeliacinės instancijos teisme 13,70 Lt ir kasaciniame teisme 31,65 Lt, t. y. iš viso – 67,25 Lt, iš kurių 24,92 Lt turi mokėti atsakovas ir 42,33 Lt - ieškovas. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas sumokėjo valstybei 3,59 Lt, ieškovas – 29,23 Lt tokių išlaidų, dėl to įskaičius sumokėtas sumas valstybei iš atsakovo priteistina 21,33 Lt, iš ieškovo – 13,10 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 3 dalimi, 96 straipsniu, 98 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutarties dalį dėl žalos atlyginimo ir advokato atstovavimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, išdėstant rezoliucinę dalį taip:

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ ieškovui Jono Jurgilo įmonei 15 387,78 Lt (penkiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 78 ct) žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2009 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo Jono Jurgilo įmonės atsakovui UAB ,,Varėnos pienelis“ 162,62 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du litus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo Jono Jurgilo įmonės 13,10 Lt (trylika litų 10 ct) ir iš atsakovo UAB ,,Varėnos pienelis“ 21,33 Lt (dvidešimt vieną litą 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria grąžinama 1033 Lt žyminio mokesčio permoka ieškovui Jono Jurgilo įmonei (iš sumokėto 2279 Lt žyminio mokesčio pagal atliktą 2009 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 77), palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Janina Januškienė

 

 

                                                                                                            Algis Norkūnas

 

 

                                                                                                            Vincas Verseckas