Civilinė byla Nr. e2A-1559-460/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01019-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.1; 3.1.14.1; 3.2.6.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 19 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. Š., tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, J. L., N. J., K. S., L. O. N., B. P., R. B. F., A. J., R. J., D. L., N. B., D. B., E. K., G. L., J. S., J. J., V. V. J., V. D. ir A. D. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo pašalinti savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų tinklų padarinius.

              Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

              I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašė: priteisti iš atsakovo R. Š. 2 912,57 Eur skolą, 194,42 Eur nuostolių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų tinklų atjungimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 912,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos panaikinti savavališko prisijungimo padarinius, atjungiant savavališkai prijungtus gruntinio vandens nuotekų tinklus nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė, patikslinusi, kad nurodant patikrinimo atlikimo datą ieškinyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, byloje nurodė, jog 2016-08-19 vykusio patikrinimo metu, ieškovės darbuotojas (duomenys neskelbtini) rado į UAB „Palangos vandenys“ eksploatuojamus buitinių nuotekų tinklus atsakovo R. Š. savavališkai prijungtą gruntinio vandens nuotekų tinklą. Atsakovas yra pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies ir žemės sklypo dalies savininkas. Minėtas pastatas, vadovaujantis Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašu, yra vieno buto gyvenamasis pastatas, tačiau atsakovas pastatą padalijo į dalis ir jas pardavė tretiesiems fiziniams asmenims. 2016-08-30 įvykusio komisijos posėdžio metu UAB „Palangos vandenys“ vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio prisijungimo apžiūros aktu užfiksuotas ieškovės patirtas nuostolis dėl savavališko gruntinio vandens nuotekų prisijungimo, vadovaujantis 2015-10-15 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1‑744 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 punktu, – 2 912,57 Eur. Apie priskaitytą 2 912,57 Eur sumą atsakovas informuotas 2016-09-06 raštu, kartu išsiųsta išankstinė sąskaita faktūra. Taip pat nurodė, kad reaguodamas į 2016-10-25 gautą elektroninį laišką 2016­10­26 ieškovės darbuotojas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) patikrinti savavališko gruntinio vandens nuotekų prijungimo ir nustatyta, kad jokie atjungimo darbai, kaip teigiama laiške, nebuvo atlikti. Ieškovės darbuotojai ne kartą kalbėjo su statytoju R. Š. dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo, tačiau atsakovo veiksmų nesulaukė. Priskaičiuotų nuostolių suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki 2016­09­30, tačiau to nepadarė.
3. Ieškovė nurodė, kad nepašalinus savavališkos statybos padarinių, į UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų tvarkymo magistralinius tinklus toliau teka visos adresu (duomenys neskelbtini), surenkamos gruntinio vandens nuotekos, tai labai apsunkina buitinių nuotekų valyklos darbą, nes švarus vanduo yra be reikalo tvarkomas kartu su buitinėmis nuotekomis, dėl to ieškovė kasdien patiria nuostolius. Ieškovės nuomone, iki tol, kol atsakovas imsis veiksmų ir pašalins savavališką prisijungimą, į ieškovės buitinių nuotekų tinklus savavališkai išleidžiamų gruntinio vandens nuotekų kiekis turėtų būti apskaitomas vadovaujantis Taisyklių 51 punktu nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškovė teigė, kad ieškovei įgyvendinus Taisyklių 24 punkto nuostatą, pastato adresu (duomenys neskelbtini), savininkų turtas gal būt bus užlietas ir smarkiai nukentės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą pašalinti savavališką gruntinio vandens nuotekų prisijungimą, deramai išsprendžiant gruntinio vandens surinkimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-08 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovės UAB „Palangos vandenys“ naudai 2 912,57 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 912,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,42 Eur nuostolius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų tinklų atjungimo dienos ir 97 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat nusprendė įpareigoti atsakovą R. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, panaikinti savavališko prisijungimo padarinius, atjungiant savavališkai prisijungtus objekto, esančio (duomenys neskelbtini), gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus nuo ieškovės UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų tinklų.
5. Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės statybos skyriaus išduotose techninėse sąlygose numatyta, jog statytojas (šiuo atveju atsakovas) turi nutiesti gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus iki jau esamų miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklų ((duomenys neskelbtini 1) g.), o suderintame projekte ši linija jau įvardyta kaip „perspektyvinė“. Nustatyta, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų projektinė dalis neatitinka techninių sąlygų, t. y. atsakovas statybos metu pažeidė inžinerinių tinklų projektinius sprendinius, kadangi neatliko pareigos nutiesti gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus iki jau esamų miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklų. Statytojas (atsakovas) privalėjo suprojektuoti ir pakloti tokią nuotekynę. Teismas nustatė, kad savavališkas objekto (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuotekų tinklų prijungimas buvo atliktas būtent atsakovo interesais, šiam siekiant ištaisyti objekto statybos pažeidimus bei sutaupyti pinigų, ir darė išvadą, jog atsakovas yra tinkamas subjektas atsakyti už savavališkai prie ieškovės eksploatuojamos Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungtus (duomenys neskelbtini), esančio objekto paviršinio vandens nuotekų tinklus. Konstatuota, kad yra visos sąlygoja sąlygos atsakovo civilinei (deliktinei) atsakomybei atsirasti. Ieškovė neišdavė atsakovui prisijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų sąlygų, su tuo nesutiko ir apie prisijungimą nežinojo, dėl to konstatuota, kad nuotekų išvadas iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungtas savavališkai. Taip pat konstatuota, kad ieškovė įrodė jai padarytą ir daromą žalą (nuostolius), atsiradusią dėl atsakovo išleistų gruntinio ir lietaus vandens nuotekų, nuostolius tinkamai ir teisingai apskaičiavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti visą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tokiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalį. Atsakovas teigia, kad vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir 16 straipsnio 3, 5, 6 ir 8 dalių nuostatomis, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą turėjo sukurti minėtose normose nurodytos institucijos;
2. Nesutinka su teismo išvada, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), inžinierinių tinklų projektinė dalis neatitinka techninių sąlygų. Teigia, kad atsakovas negalėjo priverstine tvarka kooperuotis su kitais bendraturčiais; techninis projektas buvo suderintas su reikiamomis institucijomis, projektavimą atliko ne atsakovas;
3. Dėl to, kad nepasitvirtino teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, jog savivaldybė arba paviršinių nuotekų tvarkytojai įrengs paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, statybai vadovavę asmenys namo rūsyje įrengė siurblį, kuris, tam, jog į rūsį nepatektų vanduo, iš šalia namo įrengto nuotekų šulinio (pakilus paviršinių nuotekų lygiui) vandenį perpumpuodavo į buitinių nuotekų tvarkymo magistralinius tinklus. Ši aplinkybė nesutrukdė 2015-09-02 pastatą priduoti valstybinei komisijai. Atsakovas nurodo, kad apie šį sprendinį jis nežinojo, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo realus sprendimas, kad nenukentėtų namo savininkų turtas, nes priešingu atveju būtų užpiltas namo rūsys ir sugadintas ar visiškai sunaikintas gyventojų turtas, dėl to teigia, kad yra pagrindas remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 ir 6 dalimis;
4. Teigia, kad teismas neatskyrė pirminio prisijungimo prie nuotekų tinklo iš šulinio, įrengto šalia namo, ir dabartinio prisijungimo iš atsakovo įrengto nuotekų šulinio; įrengus nuotekų šulinį atsakovui jokios būtinybės prisijungti prie buitinių nuotekų tinklo neliko. Atsakovui nežinoma, kas atliko prisijungimą po 2016-09-20, dėl šio neteisėto prisijungimo nėra ir jokių ieškinio reikalavimų;
5. Statybos darbams vadovavo ir juos prižiūrėjo statybos specialistai, tačiau teismas to neįvertino ir nepagrįstai atmetė prašymą apklausti juos kaip liudytojus;
6. Taip pat nurodo, kad faktinį ieškinio pagrindą sudarė 2016-08-19 UAB „Palangos vandenys“ patikrinimo aktas, daugiau ieškovė nenurodė jokių papildomų reikalavimų. Atsakovo nuomone, teismas išėjo už reikalavimų ribų, nes ieškovė neprašė atjungti nuo savo buitinių nuotekų tinklų naujai įrengtą nuotekų šulinį, tai savo iniciatyva išsprendė teismas.
7. Atsiliepimu ieškovė UAB „Palangos vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimą. Ieškovė nurodo, kad apeliantas neteisingai interpretuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju R. Š. atitinka statytojo apibrėžimą. Nesutinka, su atsakovo argumentais dėl turėtų lūkesčių, nes pats apeliantas buvo statytojas, kuris derino projektus savivaldybės institucijose, pasirašė dokumentus. Vietoje to, kad įgyvendintų techniniame projekte nurodytas sąlygas, apeliantas prijungė paviršines nuotekas į magistralinius buitinių nuotekų tinklus, o tai griežtai draudžia daryti galiojantys įstatymai, tuo pažeisdamas ieškovės interesus. Ieškovė teigia, kad atliekant statybas būtinybės prijungti paviršines nuotekas į tinklus (tiek paviršinių nuotekų, tiek buitinių nuotekų) nebuvo. Apeliantas yra statytojas, kuris įrengė pirminį savavališką paviršinių nuotekų prisijungimą į magistralinius buitinių nuotekų tinklus, tai atliko sąmoningai ir suvokdamas savo pažeidimo mastą. Taip pat, po 2016-08-19 atlikto patikrinimo, 2016 m. rugsėjį apeliantas atliko antrinį savavališką prisijungimą, paklodamas vidaus inžinerinius tinklus kitoje vietoje, juos prijungdamas į lietaus nuotakyno šulinį, o iš jo paviršinių nuotekų tinklus nuvesdamas antrą kartą į magistralinius buitinių nuotekų tinklus, taip pakartotinai atlikdamas savavališką prisijungimą. Ieškovės nuomone, apelianto teiginys, kad visi antrinio prisijungimo darbai atlikti be jo žinios, yra nepagrįstas.
8. Atsiliepimu trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad statytojas (apeliantas) techninių prisijungimo sąlygų prieš projektuojant ir statant statinį teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Nesutinka su apelianto pozicija, kad šiuo atveju yra būtinasis reikalingumas. Kadangi UAB „Palangos vandenys“ neleido atsakovui prijungti gruntinio vandens nuotekų tinklo į ieškovės eksploatuojamus buitinių nuotekų tinklus, šalis sieja deliktiniai santykiai.

Teisėjų kolegija

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo ieškovei bei atsakovo įpareigojimo pašalinti savavališko prisijungimo prie ieškovės eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų padarinius.
12. Iš 2016-08-19 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų/vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo akto duomenų nustatyta, kad apžiūrint gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų šulinį, pastebėta, jog iš (duomenys neskelbtini) išvado bėga didelis kiekis švaraus vandens. Taigi patikrinimo metu užfiksuotas savavališkas lietaus nuotekų išvado prijungimas prie ieškovės valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pažeidimo laikotarpis nenustatytas. Atsakovui R. Š. 2016‑08-23 elektroniniu paštu siųstas kvietimas 2016-08-30 dalyvauti komisijos posėdyje. Į 2016-08-30 vykusį komisijos posėdį atsakovas neatvyko. 2016-08-30 UAB „Palangos vandenys“ vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio prisijungimo apžiūros aktu Nr. 183 užfiksuotas ieškovės patirtas nuostolis dėl savavališko gruntinio ir lietaus vandens nuotekų šalinimo įrenginių prijungimo prie ieškovės infrastruktūros – 2 916,30 Eur, pažeidimo laikotarpį skaičiuojant už 15 kalendorinių dienų. Atsakovas 2016-09-06 ieškovės raštu informuotas apie priskaitytą 2 912,57 Eur sumą, kartu pateikta išankstinė sąskaita faktūra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie šalių elektroninį susirašinėjimą nustatyta, kad ieškovės nuostolių suma apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2015-10-15 įsakymu D1-744 nauja redakcija išdėstytų Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktu. Byloje taip pat nustatyta, kad gyvenamasis namas dalimis buvo parduotas tretiesiems asmenims: J. L., G. L., N. J., K. S., J. S., L. O. N., B. P., R. B.–F., A. J., J. J., R. J., V. V. J., A. D., V. D., D. L., N. B., D. B. ir E. K..
13. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 23.2 papunktyje numatyta, kad savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomas ir nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant. Iš UAB „Palangos vandenys“ 2016-09-06 rašto turinio nustatyta, kad duomenys apie nustatyto pažeidimo faktą perduoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui. Iš byloje esančio Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019-09-21 rašto Nr. (19.2)‑23‑3100 duomenų matyti, kad dėl neteisėto paviršinių nuotekų prisijungimo adresu (duomenys neskelbtini), prie UAB „Palangos vandenys“ paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vieno buto gyvenamojo namo patalpų minėtu adresu statytojui R. Š. 2016-09-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 999 straipsnio 2 dalį (t. y. savavališkas prisijungimas prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimas prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba nuotekų išleidimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) ir paskirta nuobauda.
14. Nagrinėjamoje byloje spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant klausimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas R. Š. yra objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statytojas. Statybos įstatyme statytojas (užsakovas) apibrėžiamas kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui) (iki 2017‑01-01 galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 41 punktas). Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (projektavimo dokumentai), ieškovės nurodytos aplinkybės ir dalyvaujančių byloje asmenų parodymai patvirtina, kad atsakovas buvo nurodyto objekto statytojas. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde atsakovas R. Š. neginčija.
16. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis. Apeliantas, remdamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir 16 straipsnio 3, 5, 6 ir 8 dalių nuostatomis, teigia, kad paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje organizuoja savivaldybių institucijos, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui, dėl to reikiamą infrastruktūrą turėjo sukurti įstatyme numatytos institucijos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį.
17. Byloje nustatyta, jog pagal pareiškėjo R. Š. paraišką Palangos miesto savivaldybės statybos skyriaus išduotose lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Palangos mieste Techninėse sąlygose Nr. 03/2014‑02‑18, numatyta, jog lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) užsakovas privalo kooperuojantis su kitais (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų savininkais iki (duomenys neskelbtini 1) gatvės paviršinių nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72 suprojektuoti ir pakloti (duomenys neskelbtini) gatvėje 300 mm diametro paviršinio vandens nuotekynę, taip pat surinktą nuo statinių ir teritorijos lietaus ir drenažinį vandenį nuleisti į (duomenys neskelbtini) gatvės paviršinių nuotekų tinklus. Byloje esančiame suderintame projekte projektuojamų paviršinio vandens nuotekų tinklų linija įvardyta kaip „perspektyvinė“. Iš šių duomenų matyti, kad išduotose techninėse sąlygose atsakovui numatytos atitinkamos keliamos techninės sąlygos.
18. Apeliantas teigia, kad techninė sąlyga, numatanti kooperuojantis su kitais (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų savininkais iki (duomenys neskelbtini 1) gatvės paviršutinių nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72 suprojektuoti ir pakloti (duomenys neskelbtini) gatvėje 300 mm diametro paviršinio vandens nuotekynę yra neteisėta ir neįgyvendinama, nes atsakovas negalėjo priverstine tvarka kooperuotis su kitais asmenimis. Teisėjų kolegija atmeta apeliaciniame skunde dėl techninių sąlygų pagrįstumo reiškiamus motyvus. Visų pirma, minėtos išduotos techninės prisijungimo sąlygos išduotos atsakovui R. Š. ir jam buvo žinomos; taip pat nepateikta duomenų, kad dėl jų reikštos pretenzijos, kad techninės sąlygos nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl savavališko prisijungimo prie ieškovės eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų padarinių pašalinimo ir nuostolių atlyginimo. Apelianto nurodomi argumentai, kad, apelianto nuomone, infrastuktūrą turėjo sukurti kiti asmenys, nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko. Be to, apelianto R. Š. motyvai dėl nepasitvirtinusio jo lūkesčio, jog savivaldybė ar paviršinių nuotekų tvarkytojai įrengs paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nepaneigia aplinkybės, kad prie ieškovės buitinių nuotekų tinklų prisijungta savavališkai.
19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog statybos darbams vadovavo ir juos prižiūrėjo statybos specialistai, o teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti minėtus asmenis kaip liudytojus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino būtent atsakovui, kaip statytojui, techninėse sąlygose numatytas pareigas kooperuojantis su kitais asmenimis nutiesti gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aplinkybes, kad objekto (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuotekų tinklų savavališkas prijungimas prie ieškovės tinklų buvo atliktas būtent atsakovo, kaip statytojo (užsakovo), interesais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas R. Š. yra tinkamas subjektas atsakomybei už savavališkai prie ieškovės UAB „Palangos vandenys“ eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungtus objekto, esančio (duomenys neskelbtini), paviršinio vandens nuotekų tinklus taikyti.
20. Apeliantas R. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskyrė pirminio prisijungimo prie nuotekų tinklo iš šulinio, įrengto šalia namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir dabartinio prisijungimo iš atsakovo įrengto nuotekų šulinio. Apeliantas nurodo, kad atsakovas 2016-09-20 įrengė šulinį gruntinio ir lietaus vandens nuotekoms surinkti iki perspektyvinių paviršinių nuotekų tinklų. Šiuos motyvus apeliantas grindžia lietaus nuotakyno geodezine nuotrauka.
21. Ieškinyje ieškovė UAB „Palangos vandenys“ nurodė, kad gavus 2016-10-25 elektroninį laišką, kuriame teigiama, jog tinklai atjungti 2016-09-20 ir įrengtas šulinys pagal projektą, 2016-10-26 ieškovės darbuotojas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti savavališko gruntinio vandens nuotekų prijungimo ir nustatyta, kad jokie atjungimo darbai, kaip teigiama elektroniniame laiške, atlikti nebuvo, gruntinio vandens nuotekos toliau bėga į ieškovės buitinius nuotekų tinklus. Byloje liudytojas A. R., pasisakydamas dėl atsakovo minimo trūkumų ištaisymo, nurodė, jog į minėtą šulinį (talpyklą) tas pats gruntinis vanduo yra pakeliamas ir po to nuvedamas tiesiogiai į ieškovės nuotekų tinklus. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovo prijungtas lietaus nuotakyno šulinys yra ribotos talpos ir betonuotu dugnu, o iš jo paviršinių nuotekų tinklai antrą kartą nuvesti į ieškovės buitinių nuotekų tinklus; ieškovė neturi duomenų, jog pirmasis atsakovo prisijungimas prie ieškovės tinklų yra demontuotas. Tad, bylos duomenimis, atsakovo nurodomas įrengtas šulinys neatlieka paviršinio vandens nuotekų surinkimo funkcijos, nes didelis vandens kiekis nuolat bėga į ieškovės buitinių nuotekų tinklus, prie kurių savavališkai prisijungta.
22. Nors apeliantas teigia, kad jam nežinoma, kas atliko prisijungimą po 2016-09-20, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad atsakovas šių atsikirtimų neįrodė, o trečiojo asmens A. J. paaiškinimai ir visuma kitų byloje esančių duomenų leidžia daryti išvadą, kad savavališkas objekto, esančio (duomenys neskelbtini), paviršinio vandens nuotekų tinklų prijungimas prie ieškovės tinklų buvo atliktas būtent atsakovo interesais, jam siekiant taisyti objekto statybos pažeidimus ir sutaupyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
23. Duomenų, kad ieškovė išdavė atsakovui objekto, esančio (duomenys neskelbtini), paviršinio vandens nuotekų tinklų prijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų sąlygas ir (arba) prisijungta ieškovei dalyvaujant, byloje nepateikta. Savavališkas tokio įvado prijungimas prie ieškovės nuotekų tinklų sistemos patvirtina pažeidimo buvimą. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir liudytojo A. R. parodymų nustatyta, kad ieškovės nuotekų tinklai skirti buitinėms nuotekoms valyti, o dėl savavališko paviršinio vandens nuotekų tinklų prisijungimo įteka ir paviršinis vanduo, padidėja ieškovės valomo vandens kiekis ir patiriami didesni valymo kaštai. Bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė ir patiria žalą (nuostolius). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
24. Apeliantas, remdamasis CK 6.253 straipsnio 1 ir 6 dalimi, teigia, kad yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės, nes, atsakovo teigimu, savavališko prisijungimo veiksmai atlikti dėl būtinojo reikalingumo, t. y. kad nenukentėtų namo savininkų turtas, nes priešingu atveju būtų užpiltas namo rūsys. Šie skundo argumentai atmestini.
25. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje, kaip vienas iš pagrindų, kada civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, numatytas būtinasis reikalingumas. Pagal CK 6.253 straipsnio 6 dalį būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.
26. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad dar pagal atsakovo 2014‑01‑28 paraišką Palangos miesto savivaldybės statybos skyriaus išduotose Techninėse sąlygose Nr. 03/2014-02-18 lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) užsakovui numatytos tam tikros sąlygos – su kitais (duomenys neskelbtini) g. sklypų savininkais iki (duomenys neskelbtini 1) g. paviršinių nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72 suprojektuoti ir pakloti (duomenys neskelbtini) g. paviršinio vandens nuotekynę. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad apelianto nurodomos galinčios kilti žalos grėsmė negalėjo būti pašalinta kitu, teisėtu būdu.
27. Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Asmens turtui padaryta žala, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsakingas asmuo privalo visiškai atlyginti turtui padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
28. Ieškovė byloje prašomus priteisti 2 912,57 Eur patirtus nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo išleistų gruntinio ir lietaus vandens nuotekų, apskaičiavo vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktu. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutikimo argumentų dėl nurodytų nuostolių dydžio ir apskaičiavimo nereiškė, o pagrindo konstatuoti, kad nuostoliai apskaičiuoti neteisingai teisėjų kolegija nenustatė. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovas įpareigotas mokėti ieškovei 194,42 Eur nuostolius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų atjungimo dienos.
29. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe; šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl savavališko prisijungimo ieškovei daroma žala (ieškovė patiria nuostolius). Pažymėta, kad dėl pažeidimo už kiekvieną kalendorinę dieną nustatyta mokėtina nuostolių suma apskaičiuota taikant teisės aktuose nustatytą metodą, t. y. vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, kol toks ieškovės teisių pažeidimas tęsiasi, t. y. iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų atjungimo dienos, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei nuostolių atlyginimą periodinėmis išmokomis.
30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suponuoja ieškovo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą ir priemones, ieškovo teisę suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 5, 13 straipsniai). Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, ieškovas turi tiksliai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą) ir dalyką (ieškovo reikalavimą), t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Pažymėtina, kad ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas; sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus.
31. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališko prisijungimo padarinius, atjungiant savavališkai prijungtus gruntinio vandens nuotekų tinklus nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų. Apeliantas teigia, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarė 2016-08-19 UAB „Palangos vandenys“ patikrinimo aktas ir ieškiniu nereiškiami reikalavimai dėl prisijungimo po 2016-09-20. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi nustatyta, jog ieškovė UAB „Palangos vandenys“ faktinį ieškinio pagrindą grindė atsakovo, kaip statytojo, statyto objekto tinklų savavališko prisijungimo prie ieškovės buitinių nuotekų tinklų faktu. Reikšdama ieškinio reikalavimus ieškovė taip pat nurodė ir minėtas aplinkybes dėl vėlesnio prisijungimo prie ieškovės infrastruktūros bei tai, kad pažeidimai dėl prisijungimo prie ieškovės tinklų nebuvo pašalinti (CPK 135 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės reikalavimas neapima naujai įrengto nuotekų šulinio atjungimo nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu išplėsta ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinio reikalavimo ribų apimtis bei priteista daugiau, nei ieškovė prašė.
32. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės UAB „Palangos vanduo“ ieškinį tenkinti. Atsakovo R. Š. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, taip pat nenustatyta CPK 327 straipsnyje bei CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl to Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys). Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos              Kristina Domarkienė

              Aušra Maškevičienė

              Alona Romanovienė