Administracinė byla Nr. I-2537-142/14

Proc. Nr. 3-61-3-02855-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.3; 33.4; 74

(S)

Vilniaus apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui M. P., atsakovės atstovei Eglei Toliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos,

nustatė:

Pareiškėjas M. P. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, atsakovas) 2013 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. BR6-1991416 dalį, kurioje nustatytas tyčinis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo (toliau – GAAB) pažeidimas ir pritaikyta 19 proc. dydžio sankcija; 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.

Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. nesilaikė GAAB reikalavimų, susijusių su gyvulių laikymu, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – Aprašas). Taip pat atsakovas nurodė, kad toks pažeidimas yra tyčinis. Pareiškėjas sutinka su atsakovo išvada, kad 2012 m. pareiškėjas nesilaikė Aprašo 7 punkte nurodyto reikalavimo, susijusio su gyvulių laikymu, t. y. 2012 m. pareiškėjas savo valdoje nelaikė reikiamo gyvulių skaičiaus. Pareiškėjo valdoje sąlyginis gyvulių skaičius vienam hektarui 2012 m. sudarė 0,043 SG (1,65 SG / 38,44 ha – 0,043 SG), nors 2012 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG vienam hektarui (pareiškėjas 2012 m. liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre buvo užregistravęs 15 (1,65 SG) danielių bandą). Tačiau pareiškėjas nesutinka, kad reikiamo skaičiaus ūkinių gyvūnų (pareiškėjo atveju – danielių) neturėjimas yra tyčinis GAAB reikalavimo pažeidimas. Taip pat pareiškėjas nesutinka su pritaikyta 19 proc. dydžio sankcija už tyčinį GAAB reikalavimo pažeidimą. Žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintoje Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų taikymo metodikoje (toliau – Metodika) yra apibrėžta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika, siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pareiškėjas 2012 m. nesiekė neteisėtai gauti paramos, visi pareiškėjo deklaruoti laukai buvo sutvarkyti pagal keliamus GAAB reikalavimus, žala aplinkai nebuvo daroma, be to, pareiškėjas, neturėdamas reikiamo skaičiaus ūkinių gyvūnų, nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Atkreipia dėmesį, kad Metodikos 1 priedo 15 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimas pagal 2012 metais galiojusių teisės aktų nuostatas nebuvo laikomas tyčiniu pažeidimu, todėl atsakovo sprendimas, kad GAAB reikalavimo pažeidimas yra tyčinis, ir pritaikyta 19 proc. dydžio sankcija už tyčinį GAAB pažeidimą yra nepagrįsta, neteisėta ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Administruodamas 2012 m. paraišką ir priimdamas sprendimą atsakovas nesilaikė teisės normų, pažeidė teisėtumo principą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir papildomai paaiškino, kad sutinka su tuo, kad 2012 m. nelaikė reikiamo skaičiaus ūkinių gyvūnų (danielių), tačiau paaiškino, kad maždaug tuo momentu pasikeitė reikalavimai dėl reikiamo gyvūnų skaičiaus laikymo ir per nustatytą laiką pareiškėjas negalėjo įsigyti papildomų gyvūnų. Paaiškino, kad sutinka su sankcijos dydžiu, bet nesutinka su tuo, jog sankcija yra skiriama už tyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą, t. y. nesutinka su tuo, kad pažeidimas kvalifikuotas kaip tyčinis, kadangi pagal 2012 m. galiojusį teisinį reglamentavimą ir jame esantį tyčinio pažeidimo apibrėžimą, šis pažeidimas negalėjo būti priskirtas prie tyčinių.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 64–65).

Paaiškina, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 19 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 12-1011945581-A1-1) (toliau – Paraiška). Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 45,17 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 45,17 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 38,44 ha 5GP-1 (ganyklos (pievos) iki 5 m.) plotą. Visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas buvo 45,17 ha, taigi pareiškėjo Paraiškoje deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudarė 85 proc. (38,44 ha ganyklų pievų plotas / 45,17 ha visas Paraiškoje deklaruotas plotas * 100 proc. = 85,10 proc.) viso Paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai žemės ūkio naudmenų ploto. Remiantis Aprašo 7 punktu, pareiškėjai turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ įgyvendinime ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų“. Vertinant pareiškėjo Paraišką, nustatyta, kad, remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.) turėjo 1,65 SG. Atsižvelgiant į tai, Aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimo plotas sudaro daugiau nei 50 proc. (38,44 ha Paraiškoje deklaruotas pievų ir ganyklų plotas – 16,5 ha (plotas, skaičiuojant sankciją, atmetamas, nes pareiškėjas turėjo 1,65 SG (1,65 SG / 0,1 SG/ha=16,5 ha)) / 38,44 ha (visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas) * 100 proc. = 57 proc.). 2012 m. pareiškėjo valdoje sąlyginis gyvulių skaičius vienam hektarui sudarė 0,043 SG (1,65 SG / 38,44 ha = 0,043 SG), nors turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG vienam hektarui. Įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjo padarytas Aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimas priskirtinas tyčiniam reikalavimų pažeidimui. Nustatyto pažeidimo mastas – mažas, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi (pažeidimo mastas, sunkumas ir poveikio trukmė įvertinti remiantis Metodikos 1 priedu). Pagal Metodikos 181.1 punktą, nustačius Metodikos 1 priedo 15 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą (plotas, kuriame nustatytas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto), sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal 19 punktą. Metodikos 19 punkte nustatyta, kad nustačius tik tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Įvertinus nustatytą kompleksinės paramos reikalavimo pažeidimą, buvo priimtas sprendimas sumažinti pareiškėjui pagal Paraišką skiriamą tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – priemonė  MPŪV) sumą. Pareiškėjui už kompleksinės paramos reikalavimo pažeidimą pritaikyta 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija (20 proc. (Metodikos 19 punktas) + 1 proc. už pažeidimo sunkumą (Metodikos 19.2 punktas) – 1 proc. už mažą pažeidimo mastą (Metodikos 19.4 punktas) – 1 proc. už nepastovią pažeidimo trukmę (Metodikos 19.6 punktas) = 19 proc.). Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjo padarytas Aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimas nėra tyčinis ir Agentūra neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją. Sprendimo dalis, kurioje pareiškėjui pritaikyta 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija, yra pagrįsta objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl naikinti nėra pagrindo.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir dar kartą paaiškino, kad taikant minėtus atsiliepime teisės aktus pažeidimas negalėjo būti įvardinamas kaip netyčinis.

Skundas tenkinamas.

Ginčas yra dėl NMA 2013 m. vasario 15 d. sprendimo „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1991416 dalies teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas ginčija tą sprendimo dalį, kurioje yra pasakyta, kad pareiškėjui pritaikyta 19 procentų dydžio sankcija už tyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą, nesutinka su pažeidimo pobūdžio „tyčinis“ konstatavimu, teisme paaiškino, kad sankcijos dydžio neginčija.

NMA ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad pagal Paraiškoje pateiktus duomenis pareiškėjui yra skiriama 15 317,43 Lt dydžio galutinė paramos suma.

Sprendime nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo vertinama Paraiška: 1) Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (Žin., 2012, Nr. 35-1731, Nr. 47-2328) (toliau – Taisyklės); 2) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, ,Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (Žin., 2007, Nr. 41-1560; 2012, Nr. 40-1976) (toliau – MPŪV taisyklės); 3) Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216.

Sprendime yra pateikiama lentelė, kurioje nurodytos išmokos ir sankcijos. Po to yra paaiškinimas, kad Paraiška buvo pateikta 2012 m. birželio 19 d. (pavėlavus 2 darbo dienas), tai pareiškėjui pritaikyta 2 proc. sankcija (2 darbo dienos x 1 proc. = 2 proc.; 18 381,05 Lt x 2 proc. = 367,62 Lt) tiesioginių išmokų pagrindinei daliai dėl pavėluotai pateiktos Paraiškos. Sankcija pritaikyta vadovaujantis Taisyklių 21.1 punktu, kuriame nustatyta, kad paraiškos pateikiamos nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d. (ekologinei gamybai ar išskirtinės kokybės vaisiams, uogoms ir daržovėms sertifikuoti – iki einamųjų metų gegužės 15 d.) seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam savivaldybės darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui, ir 22 punktu, kuriame nustatyta, kad pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant 1 proc. Nurodoma, kad pareiškėjo Paraiška buvo pateikta 2012 m. birželio 19 d. (pavėlavus 2 darbo dienas), tai jam pritaikyta 2 proc. sankcija (2 darbo dienos x 1 proc. = 2 proc.; 915,28 Lt x 2 proc. = 18,30 Lt) paramai už mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (mažo nepalankumo vietovės) deklaruotą plotą pagal priemonę MPŪV dėl pavėluotai pateiktos Paraiškos. Sankcija pritaikyta vadovaujantis MPŪV taisyklių 12.1 punktu. Pareiškėjas šių sankcijų taikymo (už pavėluotai pateiktas paraiškas) neginčija.

Sprendime pažymima, kad pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal priemonę MPŪV, todėl, skaičiuojant paramą pagal šią priemonę, atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus. Pagal minėtą priemonę Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 45,17 ha plotą o bendras plotas, atitinkantis paramos skyrimo kriterijus, sudarė 6,73 ha. Vadovaujantis MPŪV taisyklių 5.5.4 punktu, pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, kurias deklaruoja pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių nuostatas, kompensacinėms išmokoms pagal priemonę MPŪV gauti privalo turėti bent 0,5 sutartinių gyvulių (toliau – SG) vienam hektarui pievų ir ganyklų (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius 2011 metų duomenis). Nurodoma, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, minėtu laikotarpiu (2011 metų duomenimis) pareiškėjas neturėjo registruotų ūkinių gyvūnų, todėl parama pagal priemonę MPŪV pareiškėjui skiriama tik už paramai tinkamą ariamą plotą, t. y. už 6,73 ha. Pareiškėjas nei šių faktinių aplinkybių, nei nurodyto ploto apskaičiavimo neginčija taip pat.

Sprendime nurodoma, kad pareiškėjui taip pat yra pritaikyta 19 procentų dydžio sankcija už tyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas ginčija būtent šią sprendimo dalį ir ne dėl sumos, o dėl pažeidimo apibūdinimo kaip tyčinio. Pareiškėjas nurodo, kad toks pažeidimo pobūdžio įvardinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, nurodo, kad būtent toks pažeidimo apibūdinimas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes, nes ateityje jis neteks galimybės gauti paramą.

Sprendime toks pažeidimo apibūdinimas paaiškinamas taip: Taisyklių 9 bei MPŪV taisyklių 5.4 punktuose nustatyta, kad pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 (Žin., 2008, Nr. 9-319; 2011, Nr. 9-416), ir GAAB reikalavimų, nurodytų Apraše. Sprendime pateikiama motyvacija, kad Aprašo 7 punkte yra nustatyta, jog, pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m,»“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0.1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui.

Sprendime nurodoma, kad Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 38,44 ha ganyklų (pievų) plotą, o visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 45,17 ha. Taigi pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro 85 proc. (t. y. daugiau nei 30 proc.) (38,44 ha ganyklų pievų / 45,17 ha viso ploto * 100 proc. = 85,10 proc.) viso Paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai žemės ūkio naudmenų ploto.

Sprendime nurodoma, kad pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas per nurodytą ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.) turėjo 1,65 SG, todėl minėto GAAB reikalavimo pažeidimas sudaro (38,44 (ha pievų ir ganyklų plotai Paraiškoje) – 16,5 ha (plotas, skaičiuojant sankciją, atmetamas, kadangi pareiškėjas turi 1,65 SG (1,65 SG / 0,1 SG/ha = 16,5 ha)) / 38,44 ha (visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas) * 100 proc. = 57 proc.) daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Valdoje sąlyginis gyvulių (sutartinis gyvūnų) skaičius vienam hektarui sudaro 0,043 SG (1,65 SG / 38,44 ha = 0,043 SG), nors 2012 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG vienam hektarui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, padarytas GAAB reikalavimo pažeidimas priskirtas tyčiniam reikalavimų pažeidimui. Tačiau šis sprendime esantis konstatavimas nėra pagrįstas teisės akto nuostatomis, todėl sprendime iš esmės nėra pasakyta, kodėl pažeidimas yra tyčinis, o nurodytos vien faktinės aplinkybės, kurių pareiškėjas neginčija.

Sprendime daroma išvada, kad atsižvelgiant į paraišką (kokios paramos prašoma, kokie teisės aktai ją reglamentuoja), už nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai. Nurodoma, kad sankcijos dydis už GAAB reikalavimo pažeidimą apskaičiuojamas vadovaujantis Metodika: jos 2 punktu, esančiu I skyriuje „Bendrosios nuostatos“, kuriame nustatytos Metodikoje vartojamos sąvokos: nustatyta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – tai pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai; 3 punktu, esančiu II skyriuje „Sankcijų už GAAB, valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimą taikymas“, kuriame nustatyta, jog už kompleksinės paramos reikalavimų (valdymo reikalavimų, GAAB reikalavimų, trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų) pažeidimus taikomos sankcijos – išmokos sumažinimas procentiniu dydžiu; 4 punktu, esančiu II skyriuje „Sankcijų už GAAB, valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimą taikymas“, kuriame nustatyta, jog sankcijas taiko NMA pagal jos ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimus; 5 punktu, esančiu II skyriuje „Sankcijų už GAAB, valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimą taikymas“, kuriame nustatyta, jog „sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus: ar pažeidimas netyčinis, ar tyčinis (Metodikos 5.1 punktas); pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais (Metodikos 5.2 punktas); pagal reikalavimų priskyrimą kompleksinės paramos sritims“ (Metodikos 5.4 punktas); 7 punktu, esančiu II skyriuje „Sankcijų už GAAB, valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimą taikymas“, kuriame nurodyta, kad „Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai: „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (Metodikos 7.2 punktas); tiesioginės išmokos už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas“ (Metodikos 7.7 punktas); 181.1 punktu, esančiu IV skyriuje „Sankcijų dydžio apskaičiavimas nustačius tik tyčinį reikalavimų pažeidimą“, kuriame nustatyta, kad, jeigu nustačius Metodikos 1 priedo 15 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą: plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal 19 punktą; 19 punktu, esančiu IV skyriuje „Sankcijų dydžio apskaičiavimas nustačius tik tyčinį reikalavimų pažeidimą“, kuriame nustatyta, kad nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais; 1 priedo 15 punktu, kuriame nustatyta, kad GAAB reikalavimas dėl ūkinių gyvūnų laikymo, nustatytas Aprašo 7 punkte, visada laikomas mažo masto, sunkiu, bei jo poveikio trukmė – visada nepastovi; 19.2 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip sunkus – sankcijos dydis didinamas 1 procentu; 19.4 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip mažas – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu; 19.6 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu reikalavimų pažeidimo pastovumas įvertinamas kaip nepastovus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu. T. y. šioje sprendimo dalyje yra paaiškinamas tik sankcijos dydžio apskaičiavimo metodas, sankcijos dydžio apskaičiavimo pareiškėjas taip pat neginčija. Tai, kad sankcija apskaičiuota pagal tą Metodikos skyrių, kuriame kalbama apie sankcijų apskaičiavimą už tyčinius pažeidimus, nepaaiškina, kodėl pažeidimas įvardintas kaip tyčinis. Teismas daro išvadą, kad pirmiausia turėjo būti pateikiami motyvai ir teisinis pagrindimas, kodėl pažeidimas laikomas tyčiniu, o ne atvirkščiai, kaip padaryta skundžiamame sprendime, jog iš sankcijos apskaičiavimo būdo reikia spręsti, logiškai išmąstyti, kad pažeidimas yra pripažintas tyčiniu. Tačiau tokios loginės išvados nepaaiškina NMA motyvų, kodėl tas pažeidimas pripažįstamas tyčiniu reikalavimų pažeidimu.

Ginčo ir yra dėl to, kad, pareiškėjo manymu, NMA painioja dvi sąvokas – pažeidimo pobūdį ir sankcijos dydžio apskaičiavimą. Pareiškėjas neginčija duomenų, kuriuos NMA gavo iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro, neginčija to, kad 2012 m. jis nepasiekė reikalaujamo SG skaičiaus, t. y. pareiškėjas neginčija NMA nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau ginčija teisės aktų pritaikymą skiriant jam sankciją, be to, pareiškėjas neginčija netgi pačios sankcijos dydžio, teigia, kad sankcijos dydis apskaičiuotas teisingai, nurodo, kad jis ir žinojo, jog jam bus taikoma sankcija už SG skaičiaus nesilaikymą, su tuo, kad gaus mažiau paramos, sutiko teikdamas paraišką. Pareiškėjo manymu, tas faktas, kad jis nelaikė reikiamo gyvūnų skaičiaus, kuris nurodytas Apraše, būtent pagal šio Aprašo nuostatas, galiojusias ginčui aktualiu laikotarpiu, nereiškia, kad padarytas tyčinis GAAB reikalavimo pažeidimas. Pareiškėjas nurodo, kad visas NMA sprendime pateiktas argumentavimas yra susijęs išimtinai tik su sankcijos dydžio apskaičiavimu. Taip pat savo pozicijai pagrįsti pareiškėjas vadovaujasi Metodika, nes ir šioje Metodikoje yra apibrėžiama, kas laikytina tyčiniu reikalavimų pažeidimu, o pareiškėjo padarytas pažeidimas, jo nuomone, nepatenka nei į vieną tyčinio pažeidimo apibrėžimą. Pareiškėjas remiasi Aprašo 7 punktu, kurio redakcija, galiojusi 2012 m. birželio 19 d., buvo tokia: 7. Pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui“. Pareiškėjas ir skunde, ir pasisakydamas teisme pritaria skundžiamame sprendime nurodytam faktui, kad 2012 m. pareiškėjo valdoje sutartinis gyvūnų skaičius vienam hektarui sudarė 0,043 SG, nors 2012 m. turėjo sudaryti 0,1 SG vienam hektarui. Metodikos (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo dieną) 2 punkte yra sąvokų apibrėžimai ir čia nustatyta, kad: GAAB reikalavimai – tai reikalavimai, nustatyti Apraše; kompleksinė parama – siekiant užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę mokamos išmokos, priklausančios nuo aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, veterinarijos ir fitosanitarijos, trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų laikymosi žemės ūkio valdoje; netyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai; tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu.

Pareiškėjas aiškina, kad jis nesiekė neteisėtai gauti paramą, nes žinojo, kad parama jam bus sumažinta už tai, kad jo laikomas ūkinių gyvulių skaičius neatitiko Aprašo 7 punkto reikalavimų, tačiau toks pažeidimas negali būti laikomas tyčiniu pagal pateiktą sąvokų apibrėžimą. Be to, padarytas reikalavimų pažeidimas nesukėlė ir kitų pasekmių, kurios numatytos Metodikos 2 punkte esančiame apibrėžime. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai Aprašo 7 punkte nustatytą pažeidimą priskiria Metodikos IV skyriaus reglamentavimui ir iš to daro išvadą, kad pažeidimas tyčinis, nes tame skyriuje kalbama apie sankcijų dydžio apskaičiavimą, nustačius tik tyčinį reikalavimų pažeidimą, o pareiškėjo nuomone, ši Metodikos dalis skirta tik sankcijų dydžio apskaičiavimui, o ne pažeidimo pobūdžio įvardinimui. Nors su pareiškėjo pateikta argumentacija sutikti negalima, nes Metodikos 17 punkte pateikiama detali tyčinio reikalavimų pažeidimo teisinė kvalifikacija, tačiau skundžiamame sprendime šis Metodikos punktas nebuvo taikomas.

Atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo turinį, daroma išvada, kad jame visai nėra pateikiama teisinė tyčinio pažeidimo kvalifikacija. Sprendime nėra paaiškinama, ar Metodikos 2 punkte esantis tyčinio reikalavimo pažeidimo apibrėžimas atitinka pareiškėjo atliktus veiksmus. Sprendime taip pat nėra tiesioginio ir aiškaus motyvavimo pagal Metodikos 17 punktą, kuriame apibrėžiama detaliai, kokie atvejai priskiriami tyčiniam reikalavimų pažeidimui. Teismas daro išvadą, kad pirmiausiai ginčo sprendime turėjo būti pateikti motyvai, argumentai ir išvada, kodėl pareiškėjo padarytas reikalavimų pažeidimas pripažintas tyčiniu reikalavimų pažeidimu, o tik po to jau taikoma sankcija, kuri apskaičiuojama pagal Metodikos 18 punkto ir kitų normų, nurodytų sprendime, nuostatas. Ginčo sprendime yra pasakyta, kad NMA vadovaujasi Metodikos 2 punkte esančiu tyčinio reikalavimų pažeidimo apibrėžimu, tačiau tai yra bendras sąvokos paaiškinimas, o tyčiniam pažeidimui konstatuoti būtina jį tokiu kvalifikuoti pagal Metodikos 17 punkto, kuriame yra 6 papunkčiai (o redakcijoje, galiojusioje sprendimo priėmimo metu – 7 papunkčiai), nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nėra kvalifikuotas padarytas pažeidimas, pritaikant jam apibūdinti specialiai skirtą normą, todėl sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (redakcija, galiojusi ir Paraiškos padavimo, ir sprendimo priėmimo metu). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pareiškėjui buvo taikytos poveikio priemonės, tuo tarpu jų taikymo pagrindas – pažeidimo teisinis  kvalifikavimas – nenurodytas visiškai. Daroma išvada, kad tai yra esminis pažeidimas, nulėmęs neteisėto sprendimo priėmimą. Todėl pareiškėjo skundžiama sprendimo dalis, kurioje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimų pažeidimas ir pritaikyta 19 procentų dydžio sankcija už tyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą, panaikinama ir šioje dalyje NMA įpareigojama priimti naują sprendimą. Sprendimo dalis naikinama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu – akto dalis yra neteisėta dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos  pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju buvo pažeista ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad  kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju iš tiesų pareiškėjas buvo sutikęs gauti informaciją NMA informaciniame portale, tačiau pareiškėjas gavo tik informaciją, kad toks sprendimas yra priimtas, o paties sprendimo negavo, turėjo jo prašyti papildomai, tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šis pažeidimas nesudarytų savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą aktą, kadangi pareiškėjui pavyko dėl sprendimo paduoti skundą teismui, tačiau nepaisant to, NMA turėtų vykdyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas visa apimtimi.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo  45 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 15 d. sprendimo „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1991416 dalį, kurioje pasakyta, kad pareiškėjui M. P. yra pritaikyta 19 procentų dydžio sankcija už tyčinį geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo pažeidimą. Šioje dalyje įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                      Raimondas Blauzdžius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė