Byla Nr. 1S–105/2013

               Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                       2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. V. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. vasario 23 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

n u s t a t ė:

K. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

K. V. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje.

Be to, K. V. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, t. y.  jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

K. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis  kardomosios priemonės – suėmimo terminas K. V. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad K. V. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, K. V. anksčiau teistas du kartus, iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis, be to, kaltinamasis kurį laiką buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį.  Baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti 33 asmenims dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl manytina, jog K. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos. Šių aplinkybių visetas leidžia manyti, kad kaltinamasis K. V., siekdamas išvengti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo K. V. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį, teigia, kad nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Kaltinamojo gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje išdėstyta Vilniaus apygardos teismo argumentacija, sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės – teisės į laisvę – suvaržymu, termino pratęsimo, yra itin formalizuota, o, atsižvelgiant į K. V. taikomo suėmimo trukmę, jau iš esmės ir nepakankama, kad būtų galima pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumą. Gynėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas visiškai nesivadovavo Europos žmogaus teisių teismo (toliau–EŽTT) praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, taikytinomis kiekvieną kartą sprendžiant dėl asmens teisės į laisvę suvaržymo, taip pat neatsižvelgė į EŽTT išaiškinimus, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai reikalauja nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skundžiamos nutarties argumentas, jog kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumas savaime yra pakankamas pagrindas konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą, yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi iš esmės formalizuoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo procesą. Vilniaus apygardos teismas išvadą, kad K. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo grindė tuo, jog kaltinamasis yra uždarbiavęs užsienyje, tačiau, gynėjo teigimu, ankstesnio darbo užsienyje faktas negali būti motyvu dėl suėmimo taikymo būtinumo, kadangi ši aplinkybė neparodo, kad šiuo metu kaltinamasis užsienyje turi tokius ryšius, kurie sudarytų galimybes ten slapstytis, tuo labiau neparodo kaltinamojo ketinimų slėptis nuo teismo. Gynėjo teigimu, teismo išvada, kad K. V. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat yra formali, grindžiama tik bendrininkavimo forma bei aplinkybe, jog kaltinamasis yra teistas. Teismas neįvertino fakto, kad K. V. paskutinį kartą buvo teistas 2005 metais, duomenų, kad nusikalstamos veikos yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, byloje nėra, be to, K. V. yra susiradęs darbo vietą.

Gynėjas skunde pažymi, kad BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje įrodymų tyrimas beveik baigtas, apklausti visi kaltinamieji ir kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, šiuo metu akivaizdu, kad kaltinimas K. V. nepasitvirtino, kadangi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad K. V. buvo ne narkotinių medžiagų pardavėjas, o pirkėjas, t. y. K. V. veika apkaltinamajame nuosprendyje galės būti kvalifikuota tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o tokiu atveju kaltinamasis bus išbuvęs suėmime ilgiau, negu įstatyme už šią nusikalstamą veiką numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė. Gynėjo teigimu, siekiant išvengti galimos žalos dėl nepagrįsto ilgalaikio suėmimo taikymo, K. V. galėjo būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo K. V. gynėjo skundas atmetamas.

Kaltinamojo gynėjas, kaip ir ankstesniuose savo skunduose dėl nutarčių, kuriomis K. V. buvo pratęstas suėmimo terminas, taip ir šiame skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog K. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat gynėjas akcentuoja, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino K. V. pareikšti kaltinimai, K. V. veika galėtų būti kvalifikuota pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės, veikos kvalifikavimo klausimų iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog byloje yra duomenų (kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys bei kiti faktiniai duomenys), leidžiančių pagrįstai K. V. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu ir leidžiančių taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia K. V. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Asmeniui, kuris kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktinių duomenų, kurių pagrindu pareiškiamas įtarimas, gali būti mažiau, tačiau kuo ilgiau byloje tęsiasi ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme, tuo daugiau ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, prokuroras turi galimybių surinkti ir pateikti teismui faktinių duomenų, leidžiančių asmenį įtarti ir kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Todėl, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus įtarimus bei kaltinimus, taip pat konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje surinktas įrodymų visetas, yra pakankamas K. V. kaltinti jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu tiek pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai kardomoji priemonė - suėmimas K. V. dar nebuvo taikoma ilgą laiko tarpą, tiek dabar, kai suėmimas kaltinamajam taikomas jau ilgą laiką. Byloje yra R. R. parodymai, jog K. V. pardavinėdavo T. Č. parduodamą „žolę“, kad T. Č. siūlė R. R. susitikti su K. V., kad R. R. girdint T. Č. ir K. V. kalbėjo apie dingusius 20 g kokaino, jog buvo nuvykę kartu, t. y. R. R., T. Č. ir K. V. į slėptuvę (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir toje slėptuvėje rado iškastus apie 100 g kokaino ir sprendė dėl dingusių iš slėptuvės narkotikų medžiagų, byloje taip pat yra kaltinamojo M. R. parodymai, jog jis narkotines medžiagas imdavo iš kaltinamojo K. V., kuriuos jis patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Byloje yra dar vieno kaltinamojo K. M., parodymai, jog M. R. kvaišalus gaudavo iš K. V.. Taip pat K. M. parodė, jog kartu su M. R. buvo nuvykę prie K. V. gyvenamosios vietos paimti narkotikų. Šie parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu ir K. M. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad iš šio namo ėmė narkotines medžiagas. Parodytame name yra K. V. gyvenamoji vieta. Kiti duomenys leidžiantys manyti, kad K. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas yra A. P. parodymai, taip pat K. V. telefoniniai pokalbiai su M. R., iš kurių matyti, kad K. V. nurodė M. R. nueiti į nurodytą vietą, ten susitikti. Byloje yra pagarsinti ir išklausyti K. V. pokalbiai su asmenimis, t. y. su K. J. ir T. Č., kuriam yra pareikštas kaltinimas dėl organizavimo ir vadovavimo šiam nusikalstamam susivienijimui. 

Vilniaus apygardos teismas pratęsė K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos duomenų matyti, jog K. V. yra išsituokęs, iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, t. y. K. V. nėra saistomas nei tvirtais socialiniais, nei darbiniais ryšiais. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. K. V. praeityje teistas du kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, šioje baudžiamojoje byloje K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuris užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, truko ilgą laiką. Šios aplinkybės bei nusikalstamų veikų, kurių padarymu K. V. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, pobūdis leidžia manyti, kad nusikaltimų darymas buvo K. V. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje K. V. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Pratęsus kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, bendra suėmimo trukmė yra treji metai ir trys mėnesiai, visą šį laiką yra varžoma kaltinamojo teisė į laisvę. Toks ilgas įkalinimas iki teismo nuosprendžio priėmimo galimas tik išimtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį (šiuo metu bylą sudaro 108 tomai), inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų (byloje yra 32 kaltinamieji), liudytojų didelį skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimo teisme intensyvumą, toks ilgas kaltinamojo K. V. kalinimas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

              Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a  r i a:

kaltinamojo K. V. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                         Viktoras Kažys