Administracinio teisės pažeidimų byla Nr. ATP-408-813/2016

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00101-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. sausio 28 d., 15 val., (duomenys neskelbtini), S. – M. gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio sankasos ne tam skirtoje vietoje. Eismo įvykio metu apgadinta kelio sankasa, vairuotojas iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimu G. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 28 Eur bauda. Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato viršininkas skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą, prašo jį pakeisti, panaikinti nutarimo dalį dėl bylos nutraukimo dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – G. G. skirti baudą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog G. G. galėjo nesuprasti, jog įvyko eismo įvykis. Apelianto teigimu, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, G. G. savivaldybės administracijai žalą dėl kelio sankasos sugadinimo atlygino ir kaltę pripažino tik pradėjus bylos teiseną. Kelių eismo taisyklių 222 punkte aiškiai nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Apelianto teigimu, šis Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimas G. G. veiksmuose yra akivaizdus ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas, todėl jo administracinių teisės pažeidimų bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta nepagrįstai.

G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad neketino išvengti savo atsakomybės, nesuprato, jog padarė eismo įvykį, pats sutvarkė sugadintą kelio sankasą, atlygino savivaldybei turtinę žalą.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad G. G. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog G. G. 2016-01-28, 15 val., (duomenys neskelbtini), S. – M. gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Suzuki Grand Vitara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio sankasos ne tam skirtoje vietoje. Eismo įvykio metu apgadinta kelio sankasa, vairuotojas iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė KET 127 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su  tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nėra pagrindo sutikti su skundžiamo nutarimo motyvais, kad G. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų esmės. Nors turtinė žala padaryta nežymi (Šakių rajono savivaldybės administracijos įvertina 183,51 Eur dydžiu), tačiau G. G. suprato apgadinęs svetimą turtą – kelio sankasą, matė šiuos apgadinimus, nes nesuvaldęs automobilio ir nuvažiavęs nuo gatvės tam neskirtoje vietoje, kelis kartus pats bandė per kelio sankasą automobiliu grįžti į važiuojamąją kelio dalį, kitą dieną prašė liudytojo G. A. pagalbos ją išlyginti, atstatyti žemyn nuslinktą žvyrą, ir abu šiuos darbus atliko. Iš pažeidėjo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis prisipažino apgadinęs kelio sankasą ir savo vairuotą automobilį, tačiau užvažiavęs ant kelio apie eismo įvykį policijai nepranešė, nuvažiavo namo. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pažeidėjas buvo nustatytas jau pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, išaiškintas seniūnijos ir policijos pareigūnų veiksmais. Tai, kad G. G. po įvykio ėmėsi aktyvių veiksmų savo pažeidimu padarytai žalai atlyginti – pats su liudytoju G. A. lygino kelio sankasą, savivaldybei atlygino 183,51 Eur turtinę žalą (b. l. 26), nepaneigia jo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, juolab, kad Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta vairuotojo pareiga kviesti policiją tuo atveju, kai įvykus eismo įvykiui padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. G., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė. Šios aplinkybės rodo, kad G. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Esant nustatytoms aplinkybėms dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių buvimo G. G. veikoje, spręstinas jo administracinės atsakomybės klausimas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant G. G. nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, atsižvelgtina į jo asmenybę – jis anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nėra baustas, neteistas, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus, atlygino turtinę žalą), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį ir kilusius padarinius (eismo įvykis pakankamai mažareikšmis, turtinė žala vertintina kaip nedidelė). Nuobaudos skyrimui svarbus ir asmens elgesys po pažeidimo padarymo, šiuo atveju įvertintina tai, kad G. G., sukėlęs eismo įvykį ir įvykiu padaręs turtinę žalą, kitą dieną grįžęs į eismo įvykio vietą, mėgino ją savo darbu pašalinti ir vėliau atlygino pinigais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės, taip pat tai, kad G. G. sukeltas įvykis nebuvo itin pavojingas ir jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, pats pažeidėjas po veikos padarymo kaltę dėl pažeidimo pripažino, gailisi, leidžia pagrįstai teigti, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta asmens ir veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Teismo manymu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti G. G. mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda ir netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokio dydžio administracinė nuobauda yra tinkama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinių nuobaudų tikslams pasiekti ir neprieštarauja šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-21-648/2016, 2AT-10-2014, 2AT-53-2014 ir kt.). Be to, tai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, sprendžiama ir iš to, kad Institucija skundu prašė G. G. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose skirti tik baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo dalį, kuria bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:

G. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, paskirti jam administracinę nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus G. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                         Darius Kantaravičius