Administracinė byla Nr. A-4929-624/2016

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant T. K., užsieniečių atstovei advokatei Eglei Klimavičiūtei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui T. Č.,

vertėjai A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių T. K., M. K. ir jų nepilnamečių vaikų S. K. ir N. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir Varėnos rinktinė) atstovas 2016 m. lapkričio 23 d. su teikimu kreipėsi į teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečius T. K., M. K. ir jų nepilnamečius vaikus S. K. ir N. K. (toliau – ir užsieniečiai), apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre, kol bus baigta jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams (b. l. 2).

Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. 18 val. Varėnos rinktinėje buvo sulaikyti užsieniečiai, kurie buvo sulaikyti vykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kai kontrolės metu Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnams negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomos vizos ar leidimo būti ar gyventi Lenkijos Respublikoje.

II.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu netenkino Varėnos rinktinės 2016 m. lapkričio 23 d. teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečius T. K., M. K. ir jų nepilnamečius vaikus S. K. ir N. K. Užsieniečių registracijos centre. Apgyvendino užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2017 m. vasario 13 d. (b. l. 8–9).

Byloje nustatyta, kad T. K., M. K. ir jų nepilnamečiai vaikai S. K. ir N. K. 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 2016 m. lapkričio 22 d. 01.45 val. jie sulaikyti Lenkijos Respublikoje. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-12PR-113 „Dėl prieglobsčio (Pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ užsieniečiams prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, sprendimas neįsiteisėjęs. Užsieniečių registracijos pažymėjimai galioja iki 2017 m. vasario 13 d. 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ nėra įsiteisėjęs, todėl užsieniečiai laikytini prieglobsčio prašytojais pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalį.

Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi. Įrodymai patvirtina, kad užsieniečiai bandė išvykti į Vokietiją, siekdami išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, pripažinta, kad yra pagrindo spręsti, kad užsieniečiai, 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, išvykdami iš Užsieniečių registracijos centro į Vokietiją, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, todėl yra pagrindas jų atžvilgiu taikyti laikiną sulaikymą.

Tačiau teismas pažymėjo, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė, atsižvelgė į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatą. Teismas pažymėjo, jog objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojai, grubiai ignoruodami aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jų judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tame tarpe – taikyti sulaikymą, tačiau vien ta aplinkybė, kad užsieniečiai išvyko pažeisdami laikiną išvykimo tvarką, kai jie privalo rūpintis dviem mažamečiais vaikais, kurių vienam nėra nė vienerių metų, kai užsieniečių sulaikymas sąlygos ir jų mažamečių vaikų gyvenimo sąlygas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti esant Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodytą ypatingą atvejį, kai užsieniečiams gali būti skiriamas sulaikymas. Tačiau taikyta Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojui.

III.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sulaikyti užsieniečius Užsieniečių registracijos centre (b. l. 11–13).

Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju užsieniečiai pažeidė ne tik Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles (negrįžo į Užsieniečių registracijos centrą po 24 valandų kai išvyko), bet ir Vilniaus rajono apylinkės teismo paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Lazdijų rajono apylinkės teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į tai, kad užsieniečiai sąmoningai pažeidė Vilniaus rajono apylinkės sprendimą.

Lazdijų rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad užsieniečių atžvilgiu 2016 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)-12PR-113 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Šis sprendimas galimai patvirtina, kad užsieniečiai iš anksto žinojo, kad jų pateiktas prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nėra pagrįstas, ir pasinaudodami, kad turi mažamečių vaiku, turėjo iš anksto numatytą veiksmų planą išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Užsieniečiai (duomenys neskelbtini) piliečiai T. K., M. K. ir jų nepilnamečiai vaikai S. K. ir N. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad užsieniečiai tiek ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojų teisinį statusą. Atkreipia dėmesį, jog pažeidžiamų asmenų ir šeimų su nepilnamečiais vaikais sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Be to, Įstatymo 114 straipsnio 3 dalis, priimant sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, įpareigoja vertinti bei atsižvelgti į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo atveju akivaizdu, kad užsieniečių atžvilgiu neturėtų būti taikomas sulaikymas. Sulaikymas Užsieniečių registracijos centre nėra tinkama priemonė nepilnamečiams. Atkreipia dėmesį, kad alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiams buvo taikyta ne dėlto, jog egzistavo jų sulaikymo pagrindai, o siekiant užtikrinti jų teises ir apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre, nes pasienio kontrolės punkte nėra sudarytos sąlygos gyventi užsieniečiams su nepilnamečiais vaikais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo Varėnos rinktinės teikimas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečius T. K., M. K. ir jų nepilnamečius vaikus S. K. ir N. K. Užsieniečių registracijos centre netenkintas ir užsieniečiai apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2017 m. vasario 13 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 11 d. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą atvyko (duomenys neskelbtini) piliečiai T. K. ir M. K. su jų nepilnamečiais vaikais S. K. ir N. K. bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (15/6-2)15PR-175 nuspręsta nagrinėti užsieniečių prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės teikimą, 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimais užsieniečius apgyvendino Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 15 d., bet ne ilgiau iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. 2016 m. lapkričio 22 d. užsieniečiai sulaikyti Lenkijos Respublikoje ir grąžinti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-12PR-113 „Dėl prieglobsčio (Pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ užsieniečiams prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Varėnos rinktinė 2016 m. lapkričio 23 d. pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui teikimą sulaikyti užsieniečius, apgyvendinant juos Užsieniečių registracijos centre, kol bus baigta jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu nusprendė netenkinti Varėnos rinktinės teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečius T. K., M. K. ir jų nepilnamečius vaikus S. K. ir N. K. Užsieniečių registracijos centre, bei taikyti alternatyvią priemonę – užsieniečius apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2017 m. vasario 13 d.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, kuriame yra apgyvendinti užsieniečiai, 2016 m. gruodžio 6 pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sulaikyti užsieniečius Užsieniečių registracijos centre, iš esmės motyvuodamas tuo, kad užsieniečiai jau pažeidė teismo skirtą alternatyvią priemonę, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimais užsieniečiai buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, be ko, kaip matyti iš bylos duomenų, iš anksto žinojo apie jų prašymo dėl prieglobsčio nepagrįstumą bei turėjo planą, pasinaudodami mažamečiais vaikiais, išvykti iš šalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi su teikimo sulaikyti užsieniečius bei apeliacinio skundo pateikimu susijusias aplinkybes, vertina, kad skundžiamo sprendimo naikinti nėra pagrindo: užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje reglamentuojančios Įstatymo VII skyriaus normos, nustatančios užsieniečių sulaikymo pagrindus, alternatyvias sulaikymui priemones bei tokių priemonių, t. y. sulaikymo ir jam alternatyvių priemonių, nagrinėjimo tvarką, numato: užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Įstatymo112 str.). Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms (Įstatymo 114 str. 1 d.). Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (Įstatymo 114 str. 2 d.). Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 116 str. 1 d.). Teismas Įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 116 str. 2 d.). Teismo sprendime sulaikyti užsienietį turi būti nurodytas sulaikymo pagrindas, taip pat sulaikymo terminas, apibrėžtas tikslia kalendorine data, ir sulaikymo vieta (Įstatymo 116 str. 4 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo 115 str. 1 d. ir 2 d.). Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė policijos įstaiga kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį (Įstatymo 115 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tame tarpe – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015).

Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra: pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad užsieniečiai jau pažeidė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimais skirtą alternatyvią priemonę, kurios pagrindu jie buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šios priemonės skyrimo aplinkybes: kaip jau minėta, Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (15/6-2)15PR-175 nusprendė nagrinėti užsieniečių, kurie buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka. Prieglobsčio prašytojai, dėl kurių priimamas sprendimas prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, gali būti laikomi pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, kur jie apgyvendinami jiems įrengtose patalpose. Jeigu pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nėra galimybių prieglobsčio prašytojams užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, suderinusi su Migracijos departamentu, priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 5 str. 4 d. 1 p. ir 8 d.). Jei sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priimamas dėl to, kad pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nėra galimybių prieglobsčio prašytojams užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 5 str. 9 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš užsieniečių bylų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė 2016 m. lapkričio 15 d. teikimu į teismą dėl užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre kreipėsi, o teismas čia juos apgyvendino ne dėl to, kad buvo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyti pagrindai, bet dėl to, kad pasienio kontrolės punkte nebuvo galimybių užsieniečiams užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų, todėl nėra galima teigti, kad šiuo atveju buvo skirta ir pažeista alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri skiriama nusprendus nesulaikyti užsieniečio (Įstatymo 115 str. 1 d.), atitinkamai – kad alternatyvios sulaikymui priemonės – užsieniečių apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – skyrimas nagrinėjamoje situacijoje būtų nepagrįstas kaip nepakankamas tikslui, t. y. užtikrinti, kad užsieniečiai be leidimo neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, pasiekti.                

              Dėl šios priežasties, t. y. sulaikymo šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariams taikymo ekstraordinarumo, apeliacinio skundo ir Užsieniečių registracijos centro atstovo teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad užsieniečiai, siekdami išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali vėl savavališkai išvykti iš centro, negali būti pagrindu juos sulaikyti. Be to, užsieniečiai, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra išreiškę valią išvykti į savo kilmės valstybę.     

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimė Baltrūnaitė

              Arūnas Dirvonas

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė