Civilinė byla Nr. e2-256-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01537-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tablera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GS LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tablera“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėja
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,GS LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tablera“ 49 710 Eur skolą už atliktus darbus, 1 251,59 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove 2022 m. gegužės 16 d. sudarė subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti betonavimo darbus. Ieškovė tinkamai ir laiku atliko visus atsakovės užsakytus darbus, surašė atliktų darbų aktus bei išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė šių darbų aktų nepasirašė, už darbus neatsiskaitė.
3. Teismas priėmė ieškovės ieškinį ir jį kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2022 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakovei UAB ,,Tablera“ per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių ieškovės UAB ,,GS LT“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Tablera“ 49 710 Eur skolą, 1 251,59 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 039 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė UAB ,,Tablera“ 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių, šį sprendimą panaikinti ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį atmesti.
6. Nurodė, kad teismas neišnaudojo visų prieinamų priemonių informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą bylą. Teismas galėjo ir turėjo procesinius dokumentus atsakovei siųsti ne tik jos buveinės registracijos adresu, bet ir ieškinyje nurodytu elektroniniu paštu ar informuoti apie bylą ieškovės nurodytu atsakovės atstovo telefono numeriu. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovės deklaruotas buveinės adresas nesutampa su faktiniu. Tai, kad atsakovės faktinės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo nurodžiusi kitoje ieškovės inicijuotojo civilinėje byloje, t. y. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-4073-760/2022. Toje byloje ieškovė buvo pareiškusį tapatų reikalavimą, tačiau jos pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paliktas nenagrinėtas, nes per teismo nustatytą terminą ji nepateikė ieškinio.
7. Atsakovės teigimu, teismui priėmus sprendimą už akių nebuvo ištirti ir įvertinti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės galintys turėti rašytiniai įrodymai bei faktinės aplinkybės. Pareiga atsiskaityti už betonavimo darbus atsakovei nekyla, kadangi šie darbai atlikti netinkamai. Atsakovė ne kartą kreipėsi ieškovę dėl darbų defektų pašalinimo, o ieškovei atsisakius tą padaryti, atsakovė su užsakove UAB ,,Infes“ buvo priverstos pačios juos šalinti. Atsakovė, šalindama ieškovės atliktų darbų defektus, yra patyrusi 31 122,55 Eur nuostolius. Todėl ieškovė arba turi atlyginti šiuos nuostolius, arba sumažinti jai už darbus mokėtiną sumą. Dėl ieškovės netinkamai atliktų subrangos darbų atsakovė yra patyrusi nuostolių ne tik su nagrinėjamu ginču susijusiame, bet ir kitame statybos darbų objekte. Atsakovė buvo pavedusi ieškovei atlikti betonavimo darbus pagal atsakovės ir UAB ,,Invus“ sudarytą rangos sutartį, tačiau užsakovė UAB ,,Invus“ ieškovės atliktų darbų nepriėmė, nustačiusi esminius jų trūkumus, o sutartį su atsakove dėl šios priežasties nutraukė. Atitinkamai, dėl to atsakovė patyrė 40 000 Eur nuostolius. Iš viso dėl ieškovės nekompetencijos ir netinkamai atliktų subrangos darbų atsakovė yra patyrusi daugiau kaip 75 000 Eur nuostolių (31 122,55 Eur + 40 000 Eur). Tokios pirmosios instancijos teismo neįvertintos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ne atsakovė ieškovei, o ieškovė yra skolinga atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB ,,Tablera“ pareiškimo dėl 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
9. Teismas visų pirma padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimas už akių galėjo būti priimtas, nes egzistavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas – atsakovė per jai nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Tablera“ yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP vartotoja, o jos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Tokių aplinkybių neginčija ir pati atsakovė. Aktyvuodama paskyrą – pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka – atsakovė patvirtino, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų, be kita ko, sutiko gauti teismų siunčiamus procesinius dokumentus EPP paskyroje.
11. Atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai ir buvo išsiųsti per jos turimą paskyrą, t. y. ieškinys išsiųstas 2022 m. gruodžio 5 d. ir pagal LITEKO duomenis pristatytas tą pačią dieną – 2022 m. gruodžio 5 d. Teismas nustatė ir tokią aplinkybę, kad atsakovės atstovė prie EPP paskyros paskutinį kartą jungėsi 2022 m. gruodžio 14 d., o atsiliepimui pateikti nustatytas 14 d. terminas pasibaigė tik 2022 m. gruodžio 20 d. Tačiau atsakovė iki šio termino pabaigos jokių procesinių veiksmų neatliko, į teismą nesikreipė, prašymų nepateikė. Tai įvertinęs teismas konstatavo, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie prasidėjusį procesą.
12. Nepagrįstais ir neturinčiais teisinės reikšmės teismas pripažino tokius atsakovės prašymo argumentus, kad nebuvo išnaudoti kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Pažymėjo, kad atsakovei jos faktinės buveinės adresu ar elektroniniu paštu procesiniai dokumentai ir neturėjo būti siunčiami, nes jie jau buvo jai įteikti per EPP. Tinkamai įteikęs procesinius dokumentus per EPP paskyrą, teismas neturi pareigos papildomai informuoti šalių dar ir kitais būdais. Taigi atsakovės delsimas naudotis savo teisėmis (pasyvumas) nebuvo nulemtas priežasčių, susijusių su objektyviu nežinojimu apie prasidėjusį procesą.
13. Teismo vertinimu, pareiškime sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai dėl atliktų darbų kokybės ir atsakovės patirtų nuostolių bei jos pateikti įrodymai taip pat neleidžia padaryti išvados, kad šie duomenys gali turėti įtakos teisingam ginčo išsprendimui.
14. Ieškovės atliktų darbų defektų faktą atsakovė grindžia 2022 m. spalio 18 d. lokaline sąmata, tačiau iš jos turinio neįmanoma identifikuoti nei kokie konkrečiai ieškovės atliktų darbų defektai buvo nustatyti, nei kada jie atsirado. Ši lokalinė sąmata yra be numerio, nėra nei patvirtinta, nei pasirašyta. Lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad ji sudaryta pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, tačiau subrangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta tik 2022 m. gegužės 16 d., o neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros išrašytos dar vėliau, t. y. 2022 m. birželio–rugpjūčio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta subrangos sutartis įsigaliojo tik po jos pasirašymo (sutarties 4.1 punktas), neaišku, kodėl lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos buvo skaičiuojamos pagal kainas, galiojusias iki subrangos sutarties sudarymo.
15. Teismas, atsižvelgęs į formos bei turinio trūkumus, patikimu įrodymu nepripažino ir atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pažymėjęs, kad šis raštas taip pat nepasirašytas, nenurodyta jo data, nepridėti įrodymai, kad toks reikalavimas ieškovei buvo išsiųstas ar kitu būdu jai įteiktas. Teismas atkreipė dėmesį ir į šiame reikalavime paliktas tuščias vietas – neįrašytus duomenis apie patirtus nuostolius bei mokėtinas sumas. Be to, atsakovė nepateikė ir tokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti defektų šalinimo faktą bei ieškovės žinojimą apie šiuos defektus.
16. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija nei atliktų darbų aktų, kurie buvo surašyti už šioje byloje vertinamus neapmokėtus darbus, nei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat ji nėra atlikusi ir nuostolių įskaitymo. Pareiškime nurodytų aplinkybių dėl atsakovės nuostolių, patirtų vykdant kitą, nei nagrinėjamoje byloje aktualią sutartį, teismas iš viso nevertino, pažymėjęs, kad tai nesudarytų bylos nagrinėjimo iš esmės dalyko. Manydama, kad turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės, atsakovė gali kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė UAB ,,Tablera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė neginčijo ieškovės surašytų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų. Tai, kad ant nė vieno iš šių dokumentų nėra atsakovės atstovų parašų, patvirtina, kad ji nesutiko priimti nekokybiškai atliktų darbų ir už juos sumokėti. Tuo leidžia įsitikinti atsakovės ieškovei 2022 m. rugpjūčio 19 d. išsiųsto elektroninio laiško turinys, su kuriuo buvo išsiųsta ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. pretenzija. Faktą, kad ieškovei pretenzijos dėl darbų kokybės buvo reiškiamos nuolat, patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. elektroninio laiško turinys.
17.2. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovė nepranešė atsakovei, kokie konkrečiai betonavimo darbų defektai buvo nustatyti. Visi darbų trūkumai buvo išvardinti 2022 m. rugpjūčio 19 d. pretenzijoje. Tačiau ieškovė į šią pretenziją jokio atsakymo nepateikė ir bendradarbiauti su atsakove atsisakė.
17.3. Lokalinėje sąmatoje nurodyti tiek konkretūs darbų defektai, tiek jų trūkumų šalinimo išlaidų dydis. Teismas neteisingai įvertino lokalinėje sąmatoje nurodytas kainas, jų pagrįstumą. Nors atsakovė su ieškove tik 2022 m. gegužės 16 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2022-05-16, šiuo konkrečiu atveju 2022 m. spalio 18 d. lokalinė sąmata buvo sudaryta 2022 m. balandžio mėn. galiojusiomis kainomis pagal atsakovės su užsakove UAB ,,Infes“ 2022 m. sausio 5 d. sudarytą rangos sutartį.
17.4. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo patenkinimo, turėjo nustatyti, ar ieškovė tinkamai įvykdė subrangos sutartį. Šiai aplinkybei nustatyti reikšmingi ne tik šalių pirmosios instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojų paaiškinimai. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos būtinybės apklausti statybos proceso dalyvius, siekiant išsiaiškinti atliktų darbų kokybės klausimus. Skolos dydį ir priežastinį ryšį tarp ieškovės ir atsakovės veiksmų teismas nustatė neatlikęs tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo. Taigi, bylos aplinkybės liko neištirtos, o teismas, tiek patenkindamas ieškovės ieškinį, tiek priimdamas skundžiamą nutartį, sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
18. Ieškovė UAB ,,GS LT“ atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
18.1. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad vien sąskaitų ar atliktų darbų aktų nepasirašymas patvirtina darbų trūkumus. Jeigu atsakovė pastebėjo atliktų darbų trūkumus jų perdavimo metu, tai turėjo būti įforminama atliktų darbų akte su išlyga (nurodant šiuos trūkumus), tačiau atliktų darbų aktuose jokių išlygų nėra. Todėl atsakovė netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatytas priimant darbą. Atliktų darbų aktai nėra nuginčyti, todėl nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai – pareiga įvykdyti prievolę.
18.2. Tai, kad darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtina ir byloje esantys šalių tarpusavio 2022 m. birželio 27 d. – 2022 m. rugpjūčio 5 d. susirašinėjimai programėle Viber. Iš pridedamų susirašinėjimų matyti, kad atsakovė teigia esanti labai patenkinta ieškovės darbuotojais, kurie dirba sąžiningai, kokybiškai. Be to, iš šio susirašinėjimo matyti ir nuolatiniai ieškovės priminimai atsakovei apie delsimą atsiskaityti bei atsakovės pažadai atsiskaityti.
18.3. Atsakovės pateiktoje 2022 m. spalio 18 d. lokalinėje sąmatoje, kuria ji įrodinėja darbų trūkumų šalinimo faktą, nurodyti kiti, nei šalių sulygti subrangos sutartimi, darbai. Ši lokalinė sąmata yra be numerio, ji pasirašyta po sprendimo už akių priėmimo ir nėra duomenų apie jos suderinimą.
18.4. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuris neva ieškovei buvo pateiktas, taip pat nepasirašytas ir yra be datos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad toks reikalavimas ieškovei buvo išsiųstas ar kitu būdu įteiktas. Rašte net keliose vietose, kuriose turėtų būti nurodytos nuostolių dydis ir reikalaujamos apmokėti sumos, yra paliktos tuščios vietos. Įrodymų, kad šis dokumentas būtų pateiktas ieškovei, atsakovė nepateikė.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų
19. Apeliantė UAB ,,Tablera“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. kovo 8 d., t. y. vos vieną dieną iki teismo posėdžio, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėstomi nesutikimo su ieškovės UAB ,,GS LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytomis aplinkybėmis argumentai. Apeliantė kvestionuoja ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su darbų priėmimu bei pretenzijų dėl jų kokybės nereiškimu, teisingumą.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, o tokiems procesiniams dokumentams pateikti, be kita ko, CPK yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai; atitinkamam terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).
21. Kadangi apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose dėstomi atsikirtimai į ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, o tokie atsikirtimai pateikti neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo proceso skirtumus bei įstatymo leidėjo valia nustatytus terminus procesinei pozicijai apeliacinės instancijos teisme suformuluoti, apeliacinės instancijos teismas šio apeliantės teikiamo dokumento nepriima ir nevertina.
Dėl atsakovės pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
22. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, be kita ko, ir tada, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, o antroji šalis ieškinyje ar kitame paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
23. Kasacinio teismo praktikoje sprendimo už akių institutas aiškinamas kaip viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti; tai nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos ir todėl sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28–31 punktai).
24. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
25. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje iš viso negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
26. Kasacinis teismas pažymi, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 30 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškimą dėl 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė abiem CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatė nė vienos iš apeliantės įrodinėtų aplinkybių sprendimui už akių peržiūrėti. Atskirajame skunde dėstomi tik nesutikimo su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, argumentai. Kita teismo nutarties dalies, kuria buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes apeliantei tinkamai buvo pranešta apie pradėtą bylą bei suteikta teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuria ji pati nepasinaudojo, neskundžiama. CPK 320 straipsnyje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, pagal kurį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tos teismo nutarties dalies, kuria pasisakyta dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto pagrindo, teisėtumą ir pagrįstumą.
28. Sprendžiant dėl apeliantės pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kaip sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindo, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad bylos šaliai, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vien nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018, 24 punktas).
29. Pažymėtina, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (į ją pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 35 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nei byloje buvę sprendimo už akių priėmimo metu, nei apeliantės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar vėliau į bylą pateikti įrodymai nesuponuoja tokios išvados, jog sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Kitaip tariant, apeliantės dėstomos faktinės aplinkybės ir siekiant jas pagrįsti pateikti rašytiniai įrodymai neteikia pagrindo manyti, kad jie gali turėti įtakos teisingam šioje byloje kilusio ginčo dėl atsiskaitymo už atliktus rangos darbus išnagrinėjimui.
31. Nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl 2022 m. gegužės 16 d. sudarytos subrangos sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka bei terminais suteikti apeliantei betonavimo darbų paslaugas, susijusias su projektu ,,Švenčionių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“, o apeliantė įsipareigojo sumokėti už tinkamai, kokybiškai ir laiku suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1 papunktis), vykdymo.
32. Darbų kaina ir atsiskaitymo už juos tvarka įtvirtina subrangos sutarties 2 papunktyje. Šalys sutarė, kad nurodytų paslaugų kaina yra 14 Eur už 1 ieškovės darbuotojo darbo valandą, darbai priimami ieškovei pateikus apeliantės paskirtam atsakingam asmeniui darbų perdavimo–priėmimo aktą, du kartus per kalendorinį mėnesį, kuris turi būti grąžintas ieškovei pasirašytas apeliantės atsakingo asmens ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo perdavimo–priėmimo akto dienos (sutarties 2.1, 2.3 papunkčiai). Pagal šalių rašytinį susitarimą tuo atveju, jeigu apeliantė nepareiškia rašytinių pastabų dėl perduotų darbų akivaizdžių trūkumų kitą darbo dieną po akto jai pateikimo, tačiau pasirašyto akto negrąžina, pripažįstama, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas yra perduotas vienašališkai ir jis laikomas pasirašytu apeliantės.
33. Nagrinėjamo atskirojo skundo argumentų kontekste aktualios ir tokios subrangos sutarties nuostatos, kad po perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ieškovė už suteiktas pasaugas pateikia sąskaitą faktūrą pdf formatu, elektroniniu paštu. Ieškovės tinkamai pateikta PVM sąskaita faktūra apeliantės turi būti patvirtina per 2 darbo dienas nuo sąskaitos gavimo elektroniniu paštu dienos. Jeigu per nurodytą terminą apeliantė nepareiškė pretenzijų dėl išrašytos elektroninės PVM sąskaitos faktūros, laikoma, kad elektroninė PVM sąskaita yra patvirtinta kitą dieną po patvirtinimo termino pasibaigimo dienos (sutarties 2.7–2.8 papunkčiai).
34. Taigi, šalys aiškiai susitarė, kad darbai įforminami ieškovės parengtais perdavimo–priėmimo aktais, kurių pagrindu išrašomos PVM sąskaitos faktūros, o jų nepasirašymas, nesant raštu pateiktų pretenzijų dėl darbų trūkumų, neeliminuoja apeliantės pareigos už darbus atsiskaityti.
35. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl skolos už darbus priteisimo, kartu pateikė 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. liepos 15 d., liepos 31 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d. atliktų darbų aktus bei jų pagrindu 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. liepos 15 d., 2022 m. liepos 31 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Vadinasi, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius darbų perdavimo apeliantei faktą, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir priėmė sprendimą už akių, ieškinį visiškai patenkinęs.
36. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčijo nei darbų priėmimo–perdavimo aktų, nei PVM sąskaitų faktūrų gavimo fakto, nepateikė ir įrodymų, kad pagal šiuos dokumentus yra atsiskaičiusi su ieškove. Apeliantės atsikirtimai į ieškovės reikalavimą grindžiami tokiais argumentais, kad įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui galėjo turėti teismo nevertintos esminės aplinkybės, susijusios su darbų trūkumais. Tokia apeliantės pozicija negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie jos sutartinės prievolės atsiskaityti su ieškove už darbus atsiradimą, nes apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina jos dėstomų teiginių apie atsisakymą priimti darbus.
37. Iš apeliantės su pareiškimu dėl sprendimo už akių panaikinimo pateiktų dviejų dokumentų, kuriuose dėstomos apeliantės pretenzijos dėl ieškovės deklaruotų ir faktiškai atliktų darbų kiekio (valandomis) bei dėl nuostolių, patirtų ieškovei netinkamai atlikus darbus (žr. pareiškimo priedą Nr. 1), iš tiesų neįmanoma identifikuoti nei jų surašymo laiko, nei tokių pretenzijų siuntimo ieškovei faktų. Nė viename iš šių raštų nėra nurodyta jo paregimo data, o rašte dėl darbo valandų kiekio neįvardintas net asmuo, kuriam šis raštas adresuojamas. Iš apeliantės fragmentiškai pateikto elektroninio susirašinėjimo (pareiškimo priedas Nr. 2), taip pat nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai dokumentai buvo siunčiami ieškovei.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokie įrodymai neteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas dėl atsiskaitymo, kuris buvo inicijuotas nagrinėjamoje byloje, galėjo būti išspręstas neteisingai. Iš šių apeliantės pateiktų duomenų nėra galimybės padaryti išvadą, kad ji atsisakė priimti darbus su išlygomis, nes nustatė jų trūkumus (defektus). Negalima iš tokia išvada, kad apeliantei nekyla pareiga sumokėti už vienašališkai ieškovei pasirašytuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytus darbus.
39. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantės nesutikimą priimti darbus patvirtina vien jau tai, kad nei darbų priėmimo–perdavimo aktų, nei jų pagrindu ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ji nepasirašė, taip pat neleidžia suabejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip pirmiau minėta, subrangos sutartimi, kurios sąlygų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo kvestionuojamas, jos šalys susitarė ir dėl apeliantės pasyvaus elgesio pasekmių. Subrangos sutarties 2.4, 2.8 papunkčiuose aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, jeigu apeliantė nepareiškia pastabų bei negrąžina pasirašytų priėmimo–perdavimo aktų ir (ar) PVM sąskaitų faktūrų, jai kyla sutartinė pareiga už darbus atsiskaityti.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su atliktų darbų kokybe ar apeliantės patirtais nuostoliais tiek vykdant ginčo subrangos sutartį, tiek ir kitą šalių sudarytą subrangos sutartį, dėl kurios vykdymo nagrinėjamoje byloje ginčas nė nebuvo kilęs, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ar spręsti, kad apeliantės pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
41. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė darbų trūkumus ir jų šalinimo savo sąskaita faktą iš pradžių siekė įrodyti lokalinėmis sąmatomis, kurių forma neatitiko tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų (buvo be privalomų rekvizitų), ir tik prieš pat skundžiamos nutarties priėmimą pateikė patikslintus dokumentus. Toks apeliantės elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jos įrodinėjamų aplinkybių teisingumo. Kita vertus, net ir pripažinus įrodytais darbų trūkumus ir apeliantės patirtas jų šalinimo išlaidas, ši aplinkybė pati savaime neeliminuotų jos sutartinės prievolės atsiskaityti už darbus, o galėtų lemti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnyje numatytų apeliantės galimai pažeistų teisių gynybos būdų taikymą, jeigu tokie reikalavimai teisme būtų pareikšti. Apeliantė, nors tokią galimybę turėjo ir neabejotinai žinojo apie ieškovės reiškiamas teismines pretenzijas dėl atsiskaitymo, jokių reikalavimų ieškovei teismuose nebuvo pareiškusi.
42. Neskundžiama 2023 m. sausio 20 d. nutarties dalimi nustatyta, kad apeliantei ieškinys su priedais buvo įteiktas 2022 m. gruodžio 5 d. Be to, ir pati apeliantė pripažįsta, kad, prieš pareikšdama šį reikalavimą ginčo teisena, ieškovė pirmiau kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos už betonavimo darbus priteisimo (civilinė byla Nr. eL2-4073-760/2022). Toje byloje apeliantė 2022 m. spalio 17 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriuos teismas priėmė, o kadangi ieškovė per nustatytą terminą ieškinio toje byloje nepateikė, 2022 m. spalio 28 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas.
43. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantei ilgą laiką, vėliausiai nuo 2022 m. spalio mėn., buvo žinomi ieškovės ketinimai ginti savo galimai pažeistas teises teisme, tačiau apeliantė, būdama pasyvi sutarties, o vėliau ir teisminio proceso šalis, jokių priemonių tam, kad būtų apgintos jos galimai pažeistos teisės, nesiėmė. Apeliantė darbų trūkumus įrodinėti galėjo tiek ir šioje byloje, jeigu būtų pareiškusi ieškovei atitinkamus priešpriešinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, tiek ir atskiroje jos pačios inicijuotoje byloje. Tokia apeliantės teisė išlieka ir ateityje, o aplinkybė, kad šios savo teisės apeliantė kol kas dar nėra realizavusi, neatleidžia jos nuo sutartinių prievolių ieškovei vykdymo.
44. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
45. Apeliantės UAB ,,Tablera“ atskirąjį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintinos ieškovės UAB ,,GS LT“ bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundus parengimą, t. y. už apeliantės nepagrįstai inicijuotą apeliacinį procesą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
46. Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės 380 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodytos išlaidos advokatui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl ieškovei priteisiama nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų kompensacija iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,GS LT“ (juridinio asmens kodas 303043839) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tablera“ (juridinio asmens kodas 304833633) 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Dalia Kačinskienė