Civilinė byla Nr. e2-127-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01914-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G. ir P. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo, civilinėje byloje Nr. e2-5932-232/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės – mokslinio gamybinio susivienijimo „Spark“ ieškinį atsakovams A. G., P. B., UAB „M14 Invest“ (trečiasis asmuo – B. C.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovė AB – Mokslinis gamybinis susivienijimas „Spark“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrašą viešame registre, apribojant disponavimą, įskaitant nuosavybės perleidimą bet kokia forma, perdavimą naudotis bet kokia forma, įkeitimą hipoteka: butui (duomenys neskelbtini); 270/1164 žemės sklypui, (duomenys neskelbtini); garažui, (duomenys neskelbtini); garažui, (duomenys neskelbtini). Taip pat pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant 31 100 vnt. 10 000 Lt nominalios vertės UAB „Novecorum“ akcijų.
3. Pareiškime nurodė, kad R. F. 2014 m. lapkričio 27 d. S. P. miesto Moskovskij rajono teismo sprendimu ir 2015 m. balandžio 16 d. S. P. miesto teismo apeliacine nutartimi AB – Moksliniam gamybiniam susivienijimui „Spark“ iš P. B. priteista (duomenys neskelbtini). Vykdymo procesas R. F. buvo nesėkmingas.
4. 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pripažino minėtus R. F. teismų sprendimą ir nutartį vykdytinais Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu antstolė Brigita Palavinskienė pradėjo vykdymo procesą dėl 265 373 Eur išieškojimo iš P. B.. Pradėjus vykdymo procesą Lietuvos Respublikoje, paaiškėjo, kad P. B. nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, nes jį perleido.
5. Pareiškėjas teigia, jog sandoriai, kuriais P. B. perleido visą savo turtą (automobilį, akcijas, nekilnojamąjį turtą) yra apsimestiniai. Todėl tokie sandoriai bus ginčijami actio Pauliana pagrindu. Pareiškėjas nurodė, jog kol kas negali pareikšti ieškinio, kadangi neturi P. B. sudarytų sutarčių, kurių pagrindu turtas buvo perleistas, tačiau iki pareiškėjas gaus šiuos dokumentus, būtina užtikrinti, kad ginčui aktualūs turto objektai nebūtų perleisti tretiesiems asmenims. Kad atsakovai gali nesąžiningai pasielgti su akcijomis, ginčo butu ir žemės sklypu, rodo pats šio turto perleidimas buvusiai sutuoktinei praėjus neilgam laiko tarpui po ištuokos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždraudžiant perleisti turtą: butą, (duomenys neskelbtini); 270/1164 žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini), priklausančius A. G.; garažą, (duomenys neskelbtini); garažą, (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „M14 Invest“. Areštavo 31 100 vnt. A. G. priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų, uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę.
7. Teismas nustatė, kad šalių ginčas susijęs su nekilnojamojo turto, automobilio, akcijų perleidimo sutarčių teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjo teigimu minėti sandoriai yra apsimestiniai, jais sąmoningai siekiama apsaugoti turtą nuo išieškojimo pareiškėjo kreditoriniam reikalavimui padengti, pažeidžia pareiškėjo kaip kreditoriaus interesus.
8. Atsižvelgdamas į pareiškimo turinį bei reiškiamus reikalavimus teismas sprendė, kad svarbu, jog su ginču susiję turto objektai bylos nagrinėjimo metu išliktų dabartinių savininkų (atsakovų) nuosavybėje ir nebūtų perleisti tretiesiems asmenims t.y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai pareiškėjui palankus teismo sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, atsakovams išliktų galimybė ginčo turtą perleisti kitiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovė A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas neteisingai įvertino ieškovės reikalavimų pagrįstumą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį.
2. Atsakovė buvo sąžininga areštuoto turto įgijėja ir nežinojo (negalėjo žinoti), kad turto įgijimo sandoriai pažeidžia ieškovės teises.
3. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, nepateikia įrodymų (CPK 177 straipsnis), kodėl jos nuomone, areštuoto turto perleidimas buvo nesąžiningas.
4. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones turtui, kurio vertė daugiau nei 4,8 karto yra didesnė nei ieškovės reikalavimo dydis pagal jos nurodomą įsiteisėjusį R. F. teismo sprendimą.
5. Teismas nevertino visų su prašymu pateiktų įrodymų, o kitus įrodymus vertino klaidingai.
11. Atsakovas P. B. atskirajame skunde prašo panaikinti apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės AB - mokslinio gamybinio susivienijimo „Spark“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas neteisingai įvertino ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir tikruosius jos siekius.
2. Ieškovė nepagrįstai inicijuoja actio Pauliana procesą, nes atsakovas turi turto Rusijos federacijoje – du nekilnojamojo turto objektus – kurių vertė pakankama padengti ieškovės reikalavimą.
3. Ieškovės reikalavimuose nėra visų būtinų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų, t. y. atsakovas nėra nemokus ir visada buvo sąžiningas sudarydamas sandorius.
4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes tos pačios skolos, kurios susigrąžinimo siekia ieškovė, grąžinimas jau užtikrintas R. F. areštuotu atsakovui priklausančiu turtu.
5. Teismas nevertino visų su prašymu pateiktų įrodymų, o kai kuriuos įrodymus vertino klaidingai.
12. Atsakovas P. B. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį remdamasis jo atskirajame skunde išdėstytais motyvais.
13. Atsakovė A. G. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
14. AB – Mokslinis gamybinis susivienijimas „Spark“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Atsakovas pateikia 2016 m. rugpjūčio 25 d. išrašus iš R. F. Nekilnojamojo turto registro, kuriuose matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) Iš atsakovo pateiktų išrašų matyti, kad abiems butams yra taikomi disponavimo apribojimai ir nei vienas išrašuose nurodomų areštų nėra inicijuotas ieškovės vykdomojoje byloje Nr. 52786/15/78012-IP.
2. Abiejuose išrašuose yra nurodoma, kad yra priimtas sprendimas dėl nekilnojamojo turto objekto paėmimo valstybės ir savivaldybės poreikiams, kas paneigia atsakovo teiginius apie išieškojimo galimybę iš šio turto, todėl ieškovė netęsė vykdymo proceso R. F..
3. Turto (buto ir žemės sklypo, kurių disponavimas apribotas teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis) vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 391 258 Eur, tačiau jam yra taikoma hipoteka 150 000 Eur prievolei užtikrinti – tai mažina turto vertę.
4. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti akcijų vertę. Vien tai, kad UAB „Novecorum“ įstatinis kapitalas yra 900 656 Eur, neleidžia daryti išvados, kad jis atitinka akcijų vertę.
5. Atsakovų sąžiningumas bus nagrinėjamas ir vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės. To negalima nustatyti preliminariu vertinimu vien iš atsakovų teiginių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepareiškus ieškinio.
18. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
19. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus išaiškinimus ir nuosekliai plėtodamas savo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas formuoja poziciją, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ieškovė nurodė, kad R. F. 2014 m. lapkričio 27 d. S. P. miesto Moskovskij rajono teismo sprendimu ir 2015 m. balandžio 16 d. S. P. miesto teismo apeliacine nutartimi AB – Mokslinio gamybinio susivienijimo „Spark“ naudai iš P. B. priteista (duomenys neskelbtini). Vykdymo procesas R. F. buvo nesėkmingas. 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pripažino minėtus R. F. teismų sprendimą ir nutartį vykdytinais Lietuvos Respublikoje. Jos pagrindu antstolė Brigita Palavinskienė pradėjo vykdymo procesą dėl 265 373 Eur išieškojimo iš P. B.. Pradėjus vykdymo procesą Lietuvos Respublikoje, paaiškėjo, kad P. B. nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, nes jį perleido. Pareiškėjo teigimu, sandoriai, kuriais P. B. perleido visą savo turtą (automobilį, akcijas, nekilnojamąjį turtą) yra apsimestiniai. Todėl ginčo esmę šioje byloje sudaro sutarčių dėl šio turto teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė aiškiai suformulavo būsimo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą ir pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Priešingai nei teigia apeliantai, atskirųjų skundų argumentai dėl ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo, neįvertintų visų būtinų actio Pauliana tenkinimo sąlygų, neturi esminės reikšmės šių atskirųjų skundų išnagrinėjimui. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015, 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos teisių gynybos būdą ar egzistuoja kitos pakankamai akivaizdžios ieškinio nepagrįstumo aplinkybės, leidžiančios teismui dar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną būsimo ieškinio nepagrįstumą. Savo ruožtu atsakovų teiginiai, kad teismas nevertino visų su prašymu pateiktų įrodymų, savaime niekaip nepaneigia pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo šiuo atveju, kadangi, kaip jau minėta, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovai nepaneigė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog teismo spendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu – egzistavimo. Laikinosios apssaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo pritaiktos siekiant išsaugoti, kad su ginču susiję objektai išliktų dabartinių sąvininkų (atsakovų) turtu t.y. kad bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats ginčo pobūdis leidžia teigti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai netekti prasmės, atsižvelgiant į turto perleidimo atveju kylančias pasekmes.
24. Apeliantas taip pat teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes tos pačios skolos, kurios susigrąžinimo siekia ieškovė, grąžinimas jau užtikrintas R. F. areštuotu atsakovui priklausančiu turtu. Tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis abiems butams, t.y. nekilnojamajam turtui kurį apeliantas turi Rusijoje, yra taikomi disponavimo apribojimai ir nei vienas išrašuose nurodomų areštų nėra inicijuotas ieškovės vykdomojoje byloje Nr. 52786/15/78012-IP, todėl pritaikytas įrašas viešame registre uždraudžiant perleisti turtą negali būti laikomas pertekliniu. Ieškovė netęsė vykdymo proceso R. F., kadangi jis nebuvo perspektyvus – priimti sprendimai dėl šio nekilnojamojo turto objektų paėmimo valstybės ir savivaldybės poreikiams. Tuo tarpu apeliantas neįrodė esant galimybei atgauti šį turtą.
25. Apelianto teigimu teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą – teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones turtui, kurio vertė daugiau nei 4,8 karto yra didesnė nei ieškovės reikalavimo dydis pagal jos nurodomą įsiteisėjusį R. F. teismo sprendimą. Kaip matyti laikinosios apsaugos priemonės taikytos apribojant disponavimą butu, kurio vidutinė rinkos vertė – (duomenys neskelbtini) ir 45/194 Žemės sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė – (duomenys neskelbtini), bei 31 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Turtui yra taikoma hipoteka (duomenys neskelbtini) sumai, todėl sutiktina su ieškove, kad apribojimai mažina turto vertę prievolės įvykdymo suma. Taip pat pažymėtina, kad į šį turtą, išieškojimo atveju, pirmenybę turi įkaito turėtojas. Pasisakant dėl akcijų vertės, Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąją jų vertę. Todėl darytina išvada, kad pagal šiuo metu pateiktus įrodymus, byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės savo apimtimi yra taikomos pagrįstai. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismo taikytomis priemonėmis buvo užtikrintas ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas.
26. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su tam tikrais apribojimais, suvaržymais atsakovui (jo turtui), todėl, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė abiejų CPK 144 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Savo ruožtu aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su ieškovės ieškinyje pareikštais reikalavimais (dėl kurių tikėtino pagrįstumo pasisakyta pirmiau šioje nutartyje), savaime nereiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia teisingumo principą ar šalių interesų pusiausvyrą.
27. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Rasa Gudžiūnienė