Civilinė byla Nr. e2-1966-512/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00394-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.7.; 2.6.1.1.; 2.6.1.4.; 3.2.6.1.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.6.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, vertėjaujant S. A.,

dalyvaujant ieškovėms M. K., M. K., jų atstovei advokatei S. B., atsakovui I. K., jo atstovei advokatei K. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. K. ir M. K. ieškinį (patikslintą) atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš atsakovo I. K. 39 493,66 Eur skolos ieškovei M. K.; priteisti iš atsakovo I. K. 11 848,10 Eur skolos ieškovei M. K.; priteisti ieškovėms iš atsakovo I. K. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovėms iš atsakovo I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovės M. K. vyras, o ieškovės M. K. tėvas -A. K. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mirusiojo A. K. turtą pagal įstatymą paveldėjo sutuoktinė M. K., bei pirmos eilės įpėdiniai - dukra M. K. ir sūnus I. K.. Visiems paveldėtojams buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, t. y. Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A. G. 2021-07-30 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą I. K., 2021-07-28 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą M. K. ir M. K..

Ieškovė M. K. iki A. K. mirties, būdama santuokoje su juo nuo (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu ir iš bendrų lėšų 2011-04-13 suteikė savo sūnui I. K. neterminuotai 120 000,00 litų dydžio paskolą. Atsakovas I. K. pagal 2011- 04-13 paskolos raštelį gavo iš savo tėvų A. K. ir M. K. 120 000,00 litų (34 783,00 Eur) paskolą, kurią įsipareigojo nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio pradėti grąžinti po 1000,00 litų kiekvieną mėnesį iki visiško skolos grąžinimo. Skolos raštelyje nurodytas konvertavimo santykis, pagal kurį 3,45 litai lygus 1 eurui. Atsakovas, kaip skolininkas, savo ranka pasirašė 2011-04-13 paskolos raštelį ir savo parašu patvirtino, kad gavo 120 000,00 litų (34 783,00 Eur) paskolą iš savo tėvų.

Po to, 2011-10-12 atsakovas papildomai pasiskolino 5 000,00 litų ir 2011-10-26 pasiskolino papildomai dar 5 000,00 litų. Po eurų įvedimo Lietuvoje I. K. iš savo tėvų 2015 m. spalio mėnesį pasiskolino dar 1 000,00 Eur ir 2016 m. gegužės mėnesį autotransporto priemonei įsigyti dar pasiskolino 32 000,00 Eur, 2017-07-24 – 2 000,00 Eur, 2018-01-04 - 1000 Eur, 2018- 10-12 - 400,00 Eur, 2020-06-07 – 2 000,00 Eur. Visos skolos buvo raštiškai pažymėtos pirminiame paskolos raštelyje. Kadangi atsakovas litais grąžino 39 300,00 litų, o įvedus eurus grąžino 1500,00 Eur, tai A. K. negrąžintos skolos likutis sudarė 63 200,00 Eur. Apie skolos likutį savo ranka įrašė paskolos raštelyje A. K.. Kadangi iki mirties dienos nėra įrašų apie skolos dydžio pakeitimą, todėl mirties dienai, t. y. 2021-03-20, atsakovo faktinė skola sudarė 63 189,86 (26.289,86+38.400,00) eurų, nes 2015-01-01 eurų Lietuvoje įvedimo diena skolos davėjas skolos likutį 90 700,00 litų, pritaikius kursą suapvalino iki 26 290,00 Eur.

Kadangi paskolos sutartis buvo neterminuota ir suteikta sūnui tikslu įgyti nekilnojamąjį turtą, t.y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir vėliau autotransporto priemonę Toyota valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tėvai leido sūnui vėluoti su atsiskaitymais, tuo labiau atsakovas yra jūreivis ir būdamas tolimojo plaukiojimo reisuose, reguliariai ir griežtai, t. y. kas mėnesį neturėjo galimybės grąžinti skolą.

Iki tėvo mirties atsakovas nuo skolos grąžinimo niekada neatsisakinėjo ir skolos neneigdavo, tačiau tempė laiką su atidavimu. Net mirus tėvui A. K., atsakovas pripažindavo skolą ieškovei M. K. ir prižadėdavo grąžinti dalimis.

Atsakovas 2021-07-30 gavęs paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą sužinojo, kad notarė dėl jo skolos paveldėjimo liudijimo neišdavė, dėl to atsakovas pareiškė ieškovei M. K., kad jokių pinigų nesiskolino ir nieko grąžinti nesiruošia.

Po tokio sūnaus pareiškimo ieškovė, kaip įpėdinė, 2021-09-15 kreipėsi į notarę A. G., kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl reikalavimo teisės pagal 2011- 04-13 paskolos raštelį į 120.000,00 litų (34.783,00 Eur) skolą, kuri iki šio momento nėra išmokėta.

Kadangi paskoliniai santykiai atsirado tarp tėvų ir sūnaus, tai tėvai perduodami savo pinigus sūnui vertino sekančius 9 epizodus pinigų perdavimų kaip pirminės paskolos sutarties pakeitimus ir todėl papildomų sutarčių neįformino, apsiribojant įrašų apie skolos dydžio pakeitimus pirminiame paskolos raštelyje, t. y. viena paskolos sutartis su pakeitimais. Dėl šios aplinkybės ir mirus sutuoktiniui kaip paskolos dokumentų tvarkytojui, ieškovė M. K., apsisprendė, kad paskolos sutartis tapo neterminuota ir 2021-07-30 pareikalavo žodžių iš atsakovo grąžinti paskolą.  Ieškovės tikėjosi, kad atsakovas patvirtins faktą dėl skolos reikalavimo, todėl ieškovės laukė 30 dienų, t. y. iki 2021 08 31. Nesulaukus paskolos grąžinimo, ieškovės nežinodamos kaip toliau reikia tvarkyti paskolos grąžinimo klausimus ir iš pradžių vengdamos teismų procesų, 2021-09-15 kreipėsi į notarą dėl negražintos skolos įtraukimo į paveldėjimo liudijimus, bet notarui atsisakius išduoti prašomus dokumentus buvo priverstos kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą.

Kadangi palikėjo mirties dienai (duomenys neskelbtini), atsakovo skola sudarė 63 189,86 Eur, tai ieškovė M. K. turi reikalavimo teisę kaip kreditorė pagal 2011-04-13 paskolos raštelį su visais vėlesniais pakeitimais kaip pergyvenusi sutuoktinė į 31 594,93 (63 189,86:2) Eur, nes buvo skolinami šeimos pinigai. Tokiu būdu, į paveldimą masę įtraukiami 31 594,93 Eur kaip mirusiojo sutuoktinio dalis, kurios dalijamos tarp įpėdinių pagal įstatymą.

Ieškovė M. K. kaip patikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, todėl kaip kito kreditoriaus palikėjo A. K. įpėdinė, ji turį teisę į 7 898,73 (31 594,93:4) Eur skolos. Atsižvelgiant į tai ieškovės M. K. bendras skolos reikalavimas sudaro 39 493,66 (31 594,93 +7 898,73) Eur.

Ieškovė M. K., kaip palikėjo dukra, yra pirmos eilės įpėdinė, kuri taip pat įgyja reikalavimo teisę pagal 2011-04-13 paskolos raštelį su vėliaisiais pakeitimais į 3/8 reikalavimo teisės, kas sudaro 11 848,10 Eur. Atsakovas I. K., kaip palikėjo sūnus, yra pirmos eilės įpėdinis, kuris taip pat įgyja reikalavimo teisę pagal 2011-04-13 paskolos raštelį su vėliaisiais pakeitimais į 3/8 reikalavimo teisės, kas sudaro 11 848,10 Eur, bet jo atžvilgiu prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa.

Kadangi atsakovas geruoju nevykdo savo įsipareigojimo, todėl ieškovės yra priverstos teismą prašyti priteisti skolą iš atsakovo.

Patikslintu ieškiniu ieškovės papildomai prašo: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias dalis, lygiomis dalimis ieškovių M. K. ir M. K. asmeninėn nuosavybėn; priteisti iš ieškovių M. K. ir M. K. atsakovo I. K. naudai po 1621,88 eurų piniginę kompensaciją už ieškovėms M. K. ir M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis - automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis gydymo patalpos adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovės M. K. asmenine nuosavybe; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 14 625,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis gydymo patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/8 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovei M. K.; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 25 125,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Papildomai nurodė, kad pagal 2021-07-30 paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovas I. K. paveldėjo 3/16 dalis transporto priemonės — automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklausė mirusiajam pagal 2019-10-29 VĮ „Regitra“ išduotą registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas priešieškinyje dėstydamas savo reikalavimus dėl atidalintino ir priteistino turto, nepaminėjo šio automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu palikdamas dar vieną konflikto židinį. Todėl ieškovės veikdamos ekonomiškumo principu, pageidauja atidalinti I. K. paveldėto automobilio dalį iš bendro turto ir išmokėti jam piniginę kompensaciją. Automobilio vertė 2021-06-28 buvo nustatyta UAB „Inchcape Motors“ vertinimu, jo vertė yra 17 300,00 Eur. Todėl ieškovės prašo teismo atidalinti iš bendrosios nuosavybės atsakovui I. K. priklausančią 3/16 dalies automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis, lygiomis dalimis ieškovėms, o atsakovui priteisti piniginę kompensacija po 1 621,88 Eur sumoje, už ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priteistas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalis.

Taip pat ieškovės papildant savo reikalavimus pageidauja atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis gydymo patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovės M. K. asmenine nuosavybe, išmokant I. K. 14 625,00 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės M. K.. Taip pat papildant savo reikalavimus ieškovės pageidauja atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/8 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant 25 125 Eur piniginę kompensaciją iš ieškoves M. K. ir priteisiant jas ieškovei M. K..

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Tiek įrašas dėl 32 000,00 Eur sumos (kuris, pagal paskolos raštelį, yra padarytas 2016 metų gegužės mėnesį), tiek įrašas dėl galutinės 63 200,00 Eur skolos sumos (kuris, pagal paskolos raštelį, yra padarytas 2020-06-07) negali būti laikomi galiojančiais ir kaip nors įpareigojančiais atsakovą vien todėl, kad nesilaikyta imperatyvios notarinės formos. Tiek 2016 metų gegužės mėnesį, tiek 2020 metų birželio 7 dieną galiojo CK 6.871 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Šiuo atveju paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo reikalaujamos notarinės formos, negalima net pripažinti, kad paskolos sutartis ir jos pakeitimai buvo sudaryti paprasta rašytine forma (nes nėra nurodyta nei parašų, nei tikslių šalių duomenų, nei patvirtinimo apie pinigų gavimą, nei įsipareigojimo grąžinti atitinkamą pinigų sumą, negalima nustatyti jokio pagrįsto skolos dydžio). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-141- 469/2020, 29 punktą). CK 1.80 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nurodytos įstatymo normos ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ieškovės bando prisiteisti iš atsakovo dideles pinigų sumas remiantis niekiniu ir negaliojančiu paskolos rašteliu, sudarytu nesilaikant nei privalomos notarinės formos, nei paprastos rašytinės formos. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju įstatymo imperatyviai nustatytos notarinės sandorio formos nesilaikymas yra akivaizdus.

Be to, ieškovės praleido 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. CK 5.63 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėtas terminas, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų - užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi visi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7- 18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-122-916/2016; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Atsakovo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esantį 2021-07-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą notarės A. G., atsakovas iš savo tėvo paveldėjo: 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3/2096 dalis požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis gydymo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB banke mirusiojo A. K. vardu atidarytose banko sąskaitose; 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banke mirusiojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje; 3/8 dalis iš 350 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Jokių palikėjo skolų ar kreditorinių reikalavimų pagal paskolos raštelius į 2021-07-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nėra įrašyta. Tai reiškia, kad ieškovės neįgijo į atsakovą jokių reikalavimo teisių, kurios galėtų būti kildinamos dėl palikėjo tariamai perduotų atsakovui pinigų, kuriuos atsakovas tariamai nebuvo grąžinęs palikėjui. Ieškovės puikiai žinojo apie palikėjo A. K. mirtį, tai patvirtina byloje esantis 2021-04-15 liudijimas, išduotas notarės A. G.. Šis liudijimas patvirtina, kad abi ieškovės dar 2021-04-15 kreipėsi į notarę dėl palikėjo turto paveldėjimo, tačiau nieko nenurodė notarei apie jokias palikėjo skolas ir apie jokius galiojančius palikėjo kreditorinius reikalavimus į kitus asmenis. Dėl tariamos skolos ar savo kreditorinių reikalavimų po palikėjo mirties ieškovės ne tik nepranešė notarei, bet ir nepareiškė jokios pretenzijos ar reikalavimo. Teismas gali atnaujinti terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus įpėdiniams, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Ieškovės niekada nesikreipė į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl praleisto 3 mėnesių termino atnaujinimo.

Ieškovės savo ieškinyje nurodo, kad palikėjo mirties dienai (duomenys neskelbtini) atsakovo skola neva sudarė 63 189,86 Eur. Su tokiu ieškovių teiginiu nėra pagrindo sutikti. Paskutinis paskolos raštelyje esantis įrašas „skola 63 200,00 Eur“, kaip ir visas paskolos raštelis, negali būti laikomas nei atsakovo pakvitavimu, nei kokiu nors kitu teisinę reikšmę turinčiu dokumentu. Tai yra tiesiog kažkieno juodraštiniai žymėjimai, kuriuose nėra jokių patvirtinimų, kad atsakovas neva buvo gavęs kažkokius pinigus ir neva buvo įsipareigojęs juos grąžinti. Šie žymėjimai nėra surašyti atsakovo ranka, dalis įrašų apskritai neįskaitoma (ką nurodė ir vertėja į lietuvių kalbą, atlikdama ieškovių paskolos raštelio vertimą), šalia įrašo apie „galutinę skolą“ nėra jokio asmens parašų - nei palikėjo, nei ieškovių, nei atsakovo. Todėl nėra jokio pagrindo tokį abstraktų įrašą pripažinti galutine skola palikėjo mirties dienai. Tas pats pasakytina ir apie kitus raštelyje esančius ankstesnius įrašus - nėra aišku, kas tai per įrašai, kas juos atliko, kaip ir su kuo tokių įrašų atlikimas buvo suderintas, kur yra atsakovo išreikštas patvirtinimas dėl 63 189,86 Eur skolos, kur yra atsakovo patvirtinimas apie tokių pinigų gavimą ir įsipareigojimas grąžinti atitinkamą pinigų sumą. Nėra net įrašyta, kam konkrečiai pinigai turėtų būti grąžinti. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl to, kad kažkas vienašališkai paišė lapeliuose kažkokius skaičius. Juo labiau, tie skaičiai lapeliuose negali būti vertinami kaip atsakovo skola kažkokiam asmeniui ar asmenims ir niekaip negali įpareigoti atsakovo mokėti kažkam pinigus. Nei palikėjas A. K., nei M. K. niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl to, kad atsakovas nemoka neva kažkokios paskolos, niekada nebuvo pateikusios atsakovui nei reikalavimo grąžinti skolas, nei paties paskolos raštelio, kurio pagrindu skola neva atsirado. Šis paskolos raštelis ir žymos dėl jo pakeitimo buvo pateiktos tik teismui šioje byloje ir, kaip dabar paaiškėjo, dar notarei A. G. 2021-09-15, tačiau ne pačiam atsakovui, kurį ieškovės laiko skolininku. Taigi atsakovas iki ieškovių ieškinio gavimo net neturėjo jokios galimybės įvertinti šio paskolos raštelio ir jo pakeitimų turinio, tikrumo, galiojimo, neturėjo galimybės dėl šio paskolos raštelio pasisakyti. Todėl ieškovės savo ieškinyje visiškai melagingai teigia, kad atsakovas iki tėvo mirties neva pripažindavo skolą, kad neva prižadėdavo grąžinti dalimis. Akivaizdu, kad atsakovas negalėjo pripažinti to, ko nebuvo matęs. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos raštelis kada nors būtų pateiktas atsakovui įvertinimui. Atsakovas niekada nepripažino jokios skolos, niekada nebendravo su motina M. K. dėl jokios skolos, niekada nebuvo gavęs iš M. K. jokio reikalavimo grąžinti paskolą. Būdavo, kad iki savo tėvo A. K. mirties atsakovas skolindavosi iš tėvo įvairias sumas, tačiau visos šios sumos ir buvo grąžintos palikėjui A. K. - tai patvirtina faktas, kad palikėjas A. K. apskritai niekada nereiškė atsakovui jokių reikalavimų dėl pradelstų skolų. Su motina M. K. atsakovas niekada nėra bendravęs paskolų temomis.

Priešieškiniu (vėlesniu atsisakymu nuo dalies reikalavimų) atsakovas prašo: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovės M. K. asmeninėn nuosavybėn; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 23 437,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 2 062,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovių M. K. ir M. K. atsakovo I. K. naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovės nurodė, kad sutinka su atsakovo priešieškinyje pateiktais nekilnojamo turto dalių įvertinimais ir kompensacijų suma (dėl atidalintino nekilnojamojo turto dalių vertės ir priteistinos kompensacijos). Reikalavimas priteisti iš M. K. atsakovo naudai 2 062,50 Eur skolos yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus remdamiesi rašytiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys (patikslintas) tenkintinas iš dalies, priešieškinys (atsisakius dalies reikalavimų) tenkintinas pilnai.

Dėl paskolinių ir paveldėjimo santykių.

Ieškovės teigia, kad atsakovo tėvai A. K. ir M. K. 2011 – 2020 metų laikotarpyje paskolino sūnui I. K. 63 189,86 Eur. Atsakovas pripažįsta tik 120 000,00 Lt (34 783,00 Eur) skolą. Teismui nurodo, kad apie kitus įrašus nieko nežinojo, papildomai pinigų iš tėvų nesiskolino. Be to, atsakovas teigia, kad ieškovei M. K. turi grąžinti tik pusę šios skolos, nes paveldėjimo teisės liudijimas į kitas turtines mirusiojo teises nėra išduotas. Dėl šios priežasties, ieškovei M. K. jis nėra skolingas. 

Byloje pateiktais paveldėjimo pagal įstatymą liudijimais nustatyta, kad po A. K. mirties atsakovas I. K. paveldėjo 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3/2096 dalis požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis gydymo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB banke mirusiojo A. K. vardu atidarytose banko sąskaitose; 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banke mirusiojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje; 3/8 dalis iš 350 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Kitas šio turto dalis atitinkamai paveldėjo ieškovės M. K. ir M. K..

Ieškovė M. K. 2021-09-15 kreipėsi į notarę A. G., kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl reikalavimo teisės pagal 2011-04-13 paskolos raštelį į 120 000,00 Lt (34 783,00 Eur) skolą. Notarė 2021-09-27 pranešė, kad nėra galima identifikuoti nei pasirašiusio asmens, nei galimų kreditorių. Kadangi notaras yra įpareigotas įtvirtinti tik neginčijamas asmenų teises ir juridinius faktus, tai tuo pagrindu neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo ir rekomendavo kreiptis į teismą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė, ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, atsiranda būtinybė nustatyti palikimą, t. y., paveldimo turto masę.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2021-04-15 buvo užvesta mirusiojo A. K. paveldėjimo byla, kurioje dėl paveldėjimo kreipėsi abi ieškovės, t. y., į notarą ieškovės kreipėsi nepraleisdamos įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti. Atsakovas kreipėsi dėl palikimo priėmimo vėliau.

Ieškovės per nustatytą 3 mėnesių terminą nepranešė apie mirusiajam priklausiusią reikalavimo teisę notarei, nors M. K., kaip viena iš kreditorių pagal 2011-04-13 paskolos raštelį, negalėjo nežinoti apie turimą reikalavimo teisę, ir to, kad dalis reikalavimo teisės priklausė jos mirusiam vyrui. Pažymėtina, kad per nustatytą terminą reikalavimai įpėdiniui (šiuo atveju atsakovui) galėjo būti pareikšti ne tik per notarą, bet ir jam tiesiogiai, arba net kreipiantis į teismą, tačiau ieškovės neatliko nė vieno iš šių veiksmų. Pirmą kartą pretenzijas notarei dėl skolos M. K. pareiškė jau po paveldėjimo liudijimų išdavimo praėjus keliems mėnesiams - 2021-09-15.

Įstatymas nustato 3 mėnesių terminą įpėdinių interesų apsaugai, t. y., kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo turtą, bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų - užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi visi kreditoriai ir skolininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-122-916/2016). Nei viena ieškovė nesikreipė į teismą su prašymu atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą reikalavimams į turtines paveldėjimo teises pareikšti.

Taigi, reikalavimo teisė į kreditorinius mirusio A. K. reikalavimus nėra paveldėta, o ieškovė M. K. nėra nei paskolos davėja pagal raštelį, nei reikalavimo teisę paveldėjusi įpėdinė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Vertinant patį atsakovo paskolos faktą teismas pažymi, kad iš ieškovių pateikto kalendoriaus įrašų (paskolos raštelio) matyti, jog 2011-04-13 atsakovas I. K. nurodė, kad jis iš tėvų A. ir M. K. paėmė skolon 120 000 Lt kursu po 3,45 už eurą ir įsipareigoja nuo 2011 m. rugsėjo kas mėnesį mokėti po 1 000 Lt iki pilno skolos padengimo. Šį paskolos faktą pripažįsta ir atsakovas.

Vėlesni įrašai šiame kalendoriuje (pradedant 2011-06-22 ir baigiant 2020-06-07) apie atsakovo grąžintas pinigų sumas ir jam papildomai paskolintas pinigų sumas yra atlikti mirusio atsakovo tėvo A. K.. Atsakovas neigia šių pinigų gavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris, taigi, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 27 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 27 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, jos 40 punktą). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Šiuo atveju, nors atsakovas ir teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tarp tėvų ir jo susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, pats atsakovas taip pat nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, jog šalis siejo neatlygintiniai (dovanojimo, paramos) teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, netiesioginių įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Vadinasi, yra pagrindo teigti, kad šio nagrinėjamo ginčo atveju netiesioginiai įrodymai turi pakankamą įrodomąją galią.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – paskolos sutartis (įrašai kalendoriuje), pirkimo – pardavimo sutartys, mokėjimo kvitai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovas iš savo tėvų 2011 – 2020 metų laikotarpyje pasiskolino ir liko skolingas 63 189,86 Eur.

2011-04-13 jis pasiskolino 120 000,00 Lt (34 783, 00 Eur) ir 2011-05-11 sudarė buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį. 2015 m. spalio mėn. yra įrašas apie tai, kad atsakovas pasiskolino 1 000,00 Eur ir lapkričio mėn. sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sumokėjo jai 1 000,00 Eur avansą. Paskolos kalendoriaus įraše nurodoma, kad 2016 m. gegužę paskolinta atsakovui 32 000,00 Eur automobilio pirkimui, o pateikti kvitai patvirtina, kad atsakovas ir jo sutuoktinė 2016-05-06 sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 14 750,00 Eur už automobilį (duomenys neskelbtini).

Prievolės pagal savo pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą gali būti įvairios. CK pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).

Nagrinėjamu atveju įrašuose apie tėvų atsakovui paskolintas pinigų sumas nėra visų paskolos sutarčiai būdingų sąlygų – patvirtinimo, kad atsakovui buvo perduotos nurodytos pinigų sumos (suteikta paskola), tačiau šiuo atveju bylos duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovas galimai buvo moraliai įsipareigojęs grąžinti skolas savo tėvams. Toks prigimtinės prievolės vykdymas atitinka geros moralės nuostatas.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus bei jų vertinimą, daro išvadą, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas šalių santykius kvalifikuoti kaip paskolos, kadangi šalių veiksmai atitinka paskolos sampratą apibrėžiančias įstatymo nuostatas – pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas, šiuo atveju – A. K. ir M. K.) perdavė kitos šalies (paskolos gavėjo šiuo atveju – atsakovo) nuosavybėn pinigus (ieškinyje nurodytą sumą), o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Minėta, kad tokias aplinkybes rodo byloje surinkti įrodymai (šalių paaiškinimai, mokėjimo kvitai, pirkimo – pardavimo sutartys, kt.) ir atsakovas šių aplinkybių iš esmės nepaneigė, priešingai, pripažįsta pirminę skolą.

Šiuo atveju, nors atsakovas ir teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tarp tėvų ir jo susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, netiesioginių įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Vadinasi, yra pagrindo teigti, kad šio nagrinėjamo ginčo atveju netiesioginiai įrodymai turi pakankamą įrodomąją galią.

CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenumatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos gavėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Šiuo byloje nėra įrodymų, kad buvo susitarta dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, todėl laikytina, jog ieškovė M. K. reikalavimą grąžinti paskolą pareiškė kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas nesilaiko susitarimo sąlygų ir neketina grąžinti skolos.

Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, kad ieškovei M. K. iš atsakovo priteistina pusė jos ir A. K. atsakovui I. K. paskolintos pinigų sumos – 31 594,93 Eur, o ieškovės M. K. ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Ieškovės patikslintu ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis automobilio (duomenys neskelbtini) vai. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias dalis, lygiomis dalimis ieškovių M. K. ir M. K. asmeninėn nuosavybėn ir priteisti iš ieškovių M. K. ir M. K. atsakovo I. K. naudai po 1 621,88 eurų piniginę kompensaciją už ieškovėms M. K. ir M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis - automobilio (duomenys neskelbtini) vai. Nr. (duomenys neskelbtini). Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis gydymo patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovės M. K. asmenine nuosavybėn bei priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 14 625,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmenine nuosavybės teise priteistas dalis gydymo patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).         Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/8 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovei M. K. , o iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai priteisti 25 125,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmenine nuosavybės teise priteistas dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priešieškiniu (vėlesniu atsisakymu nuo reikalavimų) atsakovas prašo: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovės M. K. asmenine nuosavybėn; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 23 437,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmenine nuosavybės teise priteistas dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gydymo patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti bendra daline nuosavybe.

Taigi, byloje tarp šalių nėra ginčo dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje dalyje ieškinys ir priešieškinys tenkintini, 3/16 dalys priklausančios atsakovui priteistinos ieškovės M. K. nuosavybe, o iš jos atsakovui priteistina 23 437,50 Eur piniginė kompensacija.

Nėra ginčo tarp šalių ir dėl automobilio padalijimo, todėl atsakovui I. K. priklausančios 3/16 dalys automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteistinos lygiomis dalimis ieškovių M. K. ir M. K. asmenine nuosavybe, o iš ieškovių atsakovo naudai priteistina po 1 621,88 Eur piniginės kompensacijos.

Atsakovas nurodo, kad jis paveldėjo 350 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, todėl nori pasilikti ir paveldėtas 3/8 dalis klinikos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė M. K. prašo atsakovui priklausančias šių patalpų dalis priteisti jai nuosavybės teise, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją. Paaiškino, kad ji yra gydytoja, šios patalpos pritaikytos jos profesinei veiklai, atsakovas dirba jūroje (kapitonas), todėl šių patalpų jo poreikiams ar kokiai veiklai, nereikia.

CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009, 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl antrosios sąlygos daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; taip pat žr. 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Įvertinus aplinkybę, kad atsakovui I. K. priklauso nedidelė dalis nuosavybės - 3/8 dalys klinikos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad šios patalpos pritaikytos išimtinai medicininėms paslaugoms teikti, kad šia veikla užsiima ieškovė M. K., laikytina, jog nebūtų racionalu ir protinga padalyti šį daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atidalintinos iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančios 3/16 dalys gydymo patalpos (duomenys neskelbtini), šios dalys priteistinos ieškovės M. K. asmenine nuosavybe, o iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai priteistina 14 625,00 Eur piniginė kompensacija už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis.  

Minėta, kad atsakovas atsisakė priešieškinio reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/8 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovių M. K. ir M. K. asmenine nuosavybe proporcingai ieškovių paveldėtoms šio turto dalims. Nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarkos neprašo.

Ieškovė M. K. prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/8 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovei M. K. bei priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 25 125,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmenine nuosavybės teise priteistas dalis buto adresu (duomenys neskelbtini).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo ginčo butu nei viena iš šalių nesinaudoja, įrodymų, kad atidalijimas iš šio turto itin pažeistų kurio nors interesus, nepateikė. Šalys pateikė tik samprotavimus, jog šis butas ieškovei M. K. reikalingas apsistoti grįžus į (duomenys neskelbtini), o atsakovui gali būti reikalinga buto dalis apgyvendinti mokslus baigusią dukrą, nesuteikia pakankamo pagrindo palikti šį butą bendrąja daline nuosavybe. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl šio buto kelis kartus buvo kilę konfliktai tarp šalių – buvo keičiami buto durų užraktai, kilo konfliktas dėl (duomenys neskelbtini) pabėgėlių apgyvendinimo. Todėl esant ieškovių reikalavimui atidalinti iš šio turto, ir nesant atsakovo reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, I. K. priklausančios 3/8 dalys buto adresu (duomenys neskelbtini), priteistinos ieškovei M. K., o iš M. K. atsakovo I. K. naudai priteistina 25 125,00 Eur piniginė kompensacija.

Dėl skolos priteisimo.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės M. K. jo naudai 2 062,50 Eur skolos. Savo reikalavimą grindžia tuo, jog iškart po tėvo A. K. mirties, ieškovė M. K. iš velionio sąskaitos pervedė į savo asmeninę sąskaitą 11 000,00 Eur sumą; pagal paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovas paveldėjo ne konkrečią pinigų sumą, o 3/16 nuosavybės teisės dalis į lėšas šioje sąskaitoje; ieškovei M. K. pasisavinus 11 000,00 Eur, sumažėjo paveldima atsakovo piniginių lėšų dalis.

Ieškovė su šiuo priešieškinio reikalavimu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ši pinigų suma buvo išleista A. K. laidotuvėms ir kitoms su laidotuvėmis susijusiomis išlaidomis kompensuoti:         5 000,00 Eur grynais M. K. atidavė atsakovui I. K. laidotuvių išlaidų apmokėjimui ir šiuos pinigus atsakovas naudojo be ataskaitos;         1 000,00 Eur įnašas grynais pinigais, buvo padarytas Klaipėdos (duomenys neskelbtini) religinėms paslaugoms apmokėti;         1 330,00 Eur buvo sumokėta grynais už maisto pristatymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ šarvojimo (2022-03-22) ir laidotuvių (2022-03-23) dienomis; 1 000,00 Eur buvo perduota grynais M. K. ir jos sūnaus skubios kelionės į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išlaidų kompensavimui. Todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš M. K. 2 062,50 Eur skolos yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.  

CK 5.59 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik: 1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas; 2) išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi; 3) užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą; 4) patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių ir 5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, turėjo teisę į palikimą sudarantį turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias palikėjo vardu registruotoje banko sąskaitoje. Iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad atsakovas paveldėjo 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banke mirusiojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina, kad A. K. vardu registruotoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. mirties dieną buvo 41 826,94 Eur. Ieškovė iš minėtos sąskaitos 2021-03-21 nuėmė 2 900,00 Eur; 2021-03-22 – 2 900,00 Eur; 2021-03-23 – 2 900,00 Eur; 2021-03-23 – 2 300,00 Eur, viso 11 000,00 Eur. Nors ieškovė teigia, kad dalį (5 000,00 Eur) pinigų grynais atidavė atsakovui laidotuvių išlaidų apmokėjimui; taip pat nuimti pinigai buvo panaudoti Klaipėdos (duomenys neskelbtini) religinėms paslaugoms apmokėti (1 000,00 Eur), už maisto pristatymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ šarvojimo ir laidotuvių dienomis (1 330,00 Eur), tačiau atsakovas šių aplinkybių nepripažino, o byloje įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes nepateikta. Dėl ieškovės teiginių, kad 1 000 Eur perdavė M. K. ir jos sūnaus skubios kelionės į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išlaidų kompensavimui, teismas pažymi, kad CK 5.59 straipsnis tokio pobūdžio išlaidų apmokėjimo iš paveldimo turto apskritai nenumato.

Taigi, ieškovei nepagrindus piniginių lėšų panaudojimo, laikytina, kad ieškovė be teisėto pagrindo pasisavino minėtus pinigus ir tokiu būdu sumažėjo atsakovo paveldimo turto (piniginių lėšų) dalis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovas paveldėjo 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banke mirusiojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 2 062,50 Eur laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma ir mokėjimo kvitas 652 Eur sumai. Tačiau duomenų, iš kokių lėšų (paveldimo turto, asmeninių ar kt. lėšų) ieškovė sumokėjo už laidojimo/kremavimo paslaugas, nėra. Ieškovė siekdama pagrįsti iš palikėjo sąskaitos nuimtų pinigų 11 000,00 Eur panaudojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų pinigų neįtraukė. Nesant duomenų, jog 652 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta iš paveldimo turto, ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl dalies laidojimo išlaidų kompensavimo, nėra pagrindo mažinti atsakovui priteisiamą sumą.

Dėl procesinių palūkanų.

Tiek ieškovės, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose prašo priteisti 5 procesntus procesines palūkanas. Procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl iš atsakovo ieškovei M. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 31 594,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš ieškovės M. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 2 062,50 Eur skolos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra įrodymai, kad ieškovės už ieškinį (patikslintą ieškinį) sumokėjo iš viso 1 853 Eur (83+912+37+821), patyrė 2 215 Eur (1 815+400) išlaidų už advokato paslaugas.

Visumoje vertinant patenkinta apie 80 proc. ieškinio reikalavimų (vienas turtinis reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, vienas – atmestas, 3 reikalavimai dėl turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo patenkinti pilnai), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovėms priteistina 3 254,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 315 Eur žyminio mokesčio, patyrė 4 180 Eur (1 300+180+2 400+100+200) advokato pagalbos išlaidų bei 865 Eur kitų išlaidų (už turto vertinimą).

Atsakovas atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų, prašo gražinti 75 proc. žyminio mokesčio sumokėto už 2 reikalavimus, t.y. 124,42 Eur. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškovui atsisakius pareikšto ieškinio, grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Todėl atsakovui grąžintina 124,42 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Nagrinėjamu atveju patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 3/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančio garažo, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, taip pat turtinis reikalavimas dėl skolos priteisimo. Dalies reikalavimų atsakovas atsisakė, nes nusprendė išsaugoti sau turimas 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/16 dalis gydymo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); patirtas išlaidas už turto vertinimą atsakovas prašė priteisti ne kaip nuostolius, o kaip bylinėjimosi išlaidas. Vertinant atsakovo nenuoseklų procesinį elgesį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo pat pradžių buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atsižvelgiama ne tik į po dalies priešieškinio atsisakymo likusių reikalavimų patenkinimą. Taip pat įvertinama ir tai, kad priešieškinio reikalavimai, kurių atsakovas atsisakė, sutampa su patikslinto ieškinio reikalavimais ir šie reikalavimai buvo išspręsti atsakovo nenaudai. Todėl atsakovui priteistina 50 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos narinėjimu.

Taigi, iš ieškovių atsakovui priteistina 2 090,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 432,50 Eur išlaidų už turto vertinimą 82,95 Eur sumokėto žyminio mokesčio už vieną neturtinį reikalavimą ir 47 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš viso 2 652,45 Eur.

Atlikus tarpusavio įskaitymą iš atsakovo ieškovėms priteistina 601,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Už ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-1966-512/2022 į teismo depozitinę sąskaitą 2022 m. balandžio 13 d. įmokėta 700,00 Eur suma, kuri nebuvo panaudota, todėl minėta suma grąžintina ją įmokėjusiam asmeniui – ieškovių atstovei advokatei S. B..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis gydymo patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovės M. K. asmenine nuosavybe; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 14 625,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis gydymo patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovės M. K. asmeninėn nuosavybėn; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 23 437,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/8 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovei M. K.; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovo I. K. naudai 25 125,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui I. K. priklausančias 3/16 dalis automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias dalis, lygiomis dalimis ieškovių M. K. ir M. K. asmeninėn nuosavybėn; priteisti iš ieškovių M. K. ir M. K. atsakovo I. K. naudai po 1 621,88 Eur piniginę kompensaciją už ieškovėms M. K. ir M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis - automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo I. K. 31 594,93 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei M. K..

Priteisti iš ieškovės M. K. atsakovui I. K. 2 062,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos 2022 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. K. 601,95 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovėms M. K. ir M. K..

Grąžinti S. B. 700,00 Eur, įmokėtus 2022 m. balandžio 13 d. į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už ekspertizės atlikimą civilinėje byloje Nr. e2-1966-512/2022.

Grąžinti atsakovui I. K. 124,42 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 10 d. (įmokėta suma 315 Eur).

Įsiteisėjus sprendimui, jo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                          Egidijus Mickevičius