Civilinė byla Nr. 2-1591-330/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01564-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.14.8; 3.4.3.2.2.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo P. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4891-577/2017 pagal ieškovo P. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovas P. M. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ iškelti bankroto bylą. Ieškovas nurodė esąs šios įmonės generalinis direktorius. Ieškovo nuomone, UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ atitinka įstatyme apibrėžtą įmonės nemokumo būseną, t. y. negali įvykdyti savo įsipareigojimų, o pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo P. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“.
- Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 10 d. priimtas UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, t. y. pradėta bankroto ne teismo tvarka procedūra. Teismas pažymėjo, jog, nesant duomenų dėl priimto kreditorių sprendimo negaliojimo, nėra pagrindo priimti ir nagrinėti ieškinį dėl bankroto bylos tai pačiai įmonei iškėlimo teismine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovo pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
- Teismas išaiškino, kad atsisakymas priimti ieškinį nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
- Atskirojo skundo argumentai
- Ieškovas P. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo P. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ . Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su bankroto bylos iškėlimu ne teismo tvarka. Teismas nevertino aplinkybės, jog šiuo metu yra priimti net trys kreditorių susirinkimo nutarimai dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka. Šių nutarimų priėmimą lėmė vien didžiausio kreditoriaus balsai.
- Neįvertinta aplinkybė, jog teismas, priėmęs skundą dėl 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant kreditoriams priimti sprendimus įmonės bankroto ne teismo tvarka procese. Tačiau net ir galiojant nurodytam draudimui, kreditorių susirinkime 2017 m. gegužės 10 d. vėl buvo priimtas sprendimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka. Be to, 2017 m. liepos 14 d. buvo priimtas trečias analogiško turinio kreditorių sprendimas. Tokios aplinkybės lemia, kad prioritetas turėjo būti teikiamas teisminiam bankroto procesui.
- Teismas nevertino aplinkybės, jog įmonės bankroto administratorius pateikė įrodymus ir patvirtino, kad 2017 m. gegužės 10 d. kreditorių nutarimo pagrindu bankroto proceso ne teismo tvarka procedūros nėra vykdomos. Šių duomenų pagrindu teismas turėjo spręsti, kad ieškovo pareiškimo (šioje byloje) pateikimo metu įmonės neteisminė bankroto procedūra nebuvo vykdoma. Trečias kreditorių susitrinkimo sprendimas priimtas jau po ieškinio pareiškimo teismui pateikimo. Teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, nesivadovavo VĮ Registrų centro duomenimis.
- Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo P. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
- Pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, prasideda pradinė privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tik esant abiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygos: pirma, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti tokią teisę turintis subjektas; antra, pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis) ir procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis) keliamus reikalavimus bei ĮBĮ nustatytus specialius reikalavimus; trečia, pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi atitikti specifinius ĮBĮ nustatytus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindus (ĮBĮ 4 straipsnis). Teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą ir nustatęs, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo neatitinka minėtų sąlygų, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba atsisakyti priimti pareiškimą, jei jis neatitinka specialiųjų ir bendrųjų pareiškimui nustatytų reikalavimų, kurie sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą). Tais atvejais, kai šios aplinkybės išaiškėja ar nustatomos po pareiškimo dėl civilinės bylos iškėlimo priėmimo, bet iki bankroto bylos iškėlimo stadijos, teismas turi spręsti bylos užbaigimo klausimą, taikydamas pareiškimo palikimo nenagrinėto (CPK 296 straipsnis) ar bylos nutraukimo (CPK 293 straipsnis) institutus.
- CPK 137 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Vadinasi, teismas, laikydamasis proceso įstatymo, turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tik tokiu atveju, jeigu nustato vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis turi priimti ieškinį arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra nustatyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Teismas, gavęs asmens ieškinį, proceso įstatymo nustatyta tvarka ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti, ar asmuo tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą ir taip riboti asmens teisę į teisminę gynybą.
- Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo P. M. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ priėmimo klausimą, nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ 2017 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, kurio pagrindu įmonei pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13 straipsnis), panaikinimo. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ 2017 m. liepos 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime vėl buvo priimtas sprendimas vykdyti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad įmonei bankroto procedūra jau pradėta, todėl nėra pagrindo priimti ir nagrinėti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei teismine tvarka. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
- Ieškovas P. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu atsisakyti priimti pareiškimą, atskirajame skunde nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, jog šiuo metu yra priimti net trys kreditorių susirinkimo sprendimai dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka, o šių sprendimų priėmimą lėmė vien didžiausio kreditoriaus balsai. Ieškovo nuomone, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neatsižvelgė į tai, jog įmonės bankroto administratorius pateikė įrodymus ir patvirtino, kad kreditorių 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo pagrindu bankroto proceso ne teismo tvarka procedūros nėra vykdomos. Ieškovo nuomone, šių duomenų pagrindų teismas turėjo spręsti, kad ieškinio pareiškimo (šioje byloje) pateikimo metu įmonės neteisminė bankroto procedūra nebuvo vykdoma. Trečias kreditorių susitrinkimo nutarimas priimtas jau po ieškinio pareiškimo teismui pateikimo. Be to, teismas turėjo vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos įmonė neturėjo bankrutuojančio juridinio asmens statuso. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
- Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pateikta atskirojo skundo medžiaga, duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO patvirtina, kad ieškovas P. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ teismui pateikė 2017 m. liepos 10 d. Tą pačią dieną pareiškimas registruotas teisme. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė 2017 m. liepos 18 d. nutartimi (apskųstoji nutartis). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškinio priėmimo klausimas turi būti išspręstas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nepažeidė. Dėl kliūčių iškelti civilinę bylą pažymėtina, kad šiuo klausimu aktuali faktinė padėtis, buvusi teismui sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą.
- Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad sprendžiant ieškovo pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ priėmimo klausimą, kitoje to paties teismo civilinėje byloje buvo nagrinėjamas skundas dėl įmonės 2017 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nutarta įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, panaikinimo. Ši aplinkybė, kaip teisingai nurodyta apskųstoje nutartyje, patvirtina, kad dar iki ieškovo kreipimosi į teismą (siekiant inicijuoti bankroto bylos iškėlimą teismo tvarka), įmonės bankroto procesas buvo pradėtas ne teismo tvarka. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad, sprendžiant ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą, bankroto procesas ne teismo tvarka, pradėtas 2017 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pagrindu, jau buvo nutrauktas, ką patvirtina 2017 m. liepos 13 d. į civilinę bylą, kurioje spręsta dėl to kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo, pateiktas bankroto administratoriaus pranešimas. Apeliacinis teismas šį su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą priima (CPK 314 straipsnis), tačiau atkreipia dėmesį, jog šis pranešimas nebuvo pateiktas ieškovo pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėjančiam teismui, todėl teismas negalėjo atsižvelgti į tokio pranešimo turinį. Kita vertus, bankroto administratoriaus pranešimo turinys įgalina daryti išvadą, jog jame pateikti informacinio pobūdžio duomenys neturi ryšio su 2017 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka galiojimu. Bankroto administratorius pranešime informavo įvykdęs kitoje civilinėje byloje priimtą ir įsiteisėjusią nutartį, kuria panaikintas 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka ir bankroto procesas nutrauktas. Tačiau šio dokumento (bankroto administratoriaus pranešimo) turinys neleidžia daryti išvados, jog 2017 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo tapatus sprendimas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškovo pareiškimo priėmimo klausimą būtų negaliojęs, o bankroto procedūros jo pagrindu nebūtų vykdomos. Kita vertus, dėl bankroto administratoriaus 2017 m. liepos 13 d. pateikto pranešimo civilinėje byloje Nr. eB2-4735-881/2017 nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas (byla nutraukta tik 2017 m. rugsėjo 13 d. ir ne administratoriaus 2017 m. liepos 13 d. pateikto pranešimo pagrindu, o ieškovui atsisakius skundo), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, neturėjo pagrindo manyti, kad teisminis ginčas dėl 2017 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pagrindu pradėtos bankroto procedūros ne teismine tvarka jau nebevyksta.
- Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog spręsdamas ieškovo pareiškimo priėmimo klausimą teismas turėjęs vadovautis (teikiant pirmenybę) VĮ Registrų centro duomenimis, iš kurių buvo matyti, kad UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ neturi bankrutuojančios įmonės statuso. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro duomenys atlieka išviešinimo funkciją, tačiau nepaneigia nutarties 13 punkte nustatytos aplinkybės, jog nagrinėjant pareiškimo priėmimo klausimą 2017 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka nebuvo panaikintas.
- Ieškovas, nesutikdamas su apskųstąja nutartimi, taip pat nurodė, kad trečiasis kreditorių susirinkimo sprendimas dėl įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka buvo priimtas tik 2017 m. liepos 14 d., t. y. jau po ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui. Apeliacinis teismas pažymi, jog, sprendžiant dėl teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties teisėtumo, aktualūs būtent šios nutarties priėmimo metu egzistavę duomenys, kurie patvirtina, kad nutarties priėmimo metu UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ kreditoriai jau buvo priėmę 2017 m. liepos 14 d. sprendimą įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Todėl ta aplinkybė, jog nuo ieškovo pareiškimo pateikimo teismui iki jo priėmimo apsvarstymo galėjo būti trumpas laiko tarpas, kuomet dar nebuvo priimtas kreditorių 2017 m. liepos 14 d. sprendimas, nėra reikšminga. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. liepos 18 d. spręsdamas ieškovo 2017 m. liepos 10 d. pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, proceso įstatyme numatytų šiam procesiniam veiksmui atlikti terminų nepažeidė.
- Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad apskųstos nutarties priėmimo metu (teismui sprendžiant ieškovo pareiškimo priėmimo klausimą) egzistavo objektyvios kliūtys pradėti teisminį procesą pagal ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“, nes galiojo įmonės kreditorių 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. liepos 14 d. susirinkimuose priimti sprendimai dėl įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Viena iš pirmosios instancijos teismo konstatuotų kliūčių iškelti civilinę bylą pagal ieškovo pareiškimą egzistuoja ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu – iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-5350-653/2017 matyti, kad 2017 m. liepos 14 d. sprendimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka nėra panaikintas.
- Atskirajame skunde akcentuojami galbūt nesąžiningas dalies įmonės kreditorių elgesys, dominuojančio kreditoriaus įtaka priimant sprendimus bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nurodyti argumentai gali būti reikšmingi vertinant kreditorių susirinkime priimtų nutarimų dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka teisėtumą ir galiojimą (jų teisėtumas vertinamas kitose bylose), tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstos išvados, jog apskųstos nutarties priėmimo metu (t. y. sprendžiant ieškovo pareiškimo priėmimo klausimą) egzistavo objektyvios kliūtys pradėti civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei bendrąja (teismine) tvarka.
- Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai identifikavęs procesines kliūtis teisminio proceso pagal ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto investicija“ pradėjimui, pagrįstai ieškovo pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Kiti ieškovo atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis