Baudžiamoji byla Nr. e1-151-805/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17998-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.13; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 3 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – dešimties mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigoti per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, – 30 parų arešto bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį, subendrinus su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 35 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis S. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis: 2021 m. lapkričio 25 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė E. A. stikliniu buteliu į galvą, tempdamas už plaukų paguldė ant lovos ir rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, smaugė – šiais veiksmais nukentėjusiajai E. A. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairio smilkinio priekinėje dalyje, kraujosruva su odos pažeidimu viršugalvio viduryje bei dešinėje, kraujosruvas kaklo priekyje, nubrozdinimus abiejose plaštakose.

Iš kaltinamojo S. D. apklausos protokolų matyti, kad jis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis yra susituokęs su R. D. ir su ja turi 4 metų amžiaus sūnų. R. D. turi dar 2 vaikus – pilnametę dukrą E. A. ir 13 metų amžiaus sūnų A.. Jis su R. D. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o E. A. su A. gyvena tame pačiame daugiabutyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 25 d., vakaro metu, savo bute jis su R. D. gėrė degtinę. Vaikai buvo kituose kambariuose. Vėliau vakaro metu atėjusi E. A. ėmė jį provokuoti, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Jis neblaivus nesusivaldė ir, paėmęs nuo stalo stiklinį butelį, metė link E. A. ir pataikė šiai į galvą. Jis nelabai prisimena visas aplinkybes dėl girtumo. E. A. vis tiek jį provokavo, todėl jis pastarąją pagriebė už plaukų, paguldė ant lovos ir, šiai gulint, jis sudavė smūgius jai į galvą. Kiek smūgių sudavė jai, neprisimena, bet jų buvo ne mažiau penki. Neprisimena, ar ją smaugė. Jam atrodo, kad ne, gal tik ranka buvo ją prispaudęs, kad apsiramintų. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. E. A. atsiprašė, su ja susitaikė, ši jam pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu A. J.. Tame pačiame daugiabutyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena jos mama R. D. su sutuoktiniu S. D.. Ji pas mamą nueina tik pavalgyti, bendros buities su mama ir jos sutuoktiniu S. D. neturi, ji užsidirba ir gyvena savarankiškai, mokesčius, buitį tvarkosi pati. 2021 m. lapkričio 25 d., apie 22.30 val., grįžusi namo, ji užėjo pas mamą. Užėjusi pas mamą, pamatė, kad S. D. neblaivus, su juo kartu gėrė alkoholį ir mama. Ji pastariesiems liepė skirstytis, todėl S. D. ėmė ją kolioti, liepė neaiškinti. Ji šiam liepė nurimti ir telefonu rašė sms pranešimą, sėdėjo svetainėje prie stalo, alkoholio nevartojo. Žiūrėdama į telefoną, pamatė ir pajautė, kaip priešais ją, kitoje stalo pusėje sėdėjęs S. D., paėmė nuo stalo stiklinį nuo alaus butelį, juo tyčia sudavė jai vieną smūgį į galvą. Smūgis buvo labai stiprus, jai net apsvaigo galva, butelis, kuriuo jai smūgiavo, sudužo. Jai aptemo akyse, tačiau ji dar mąstė. Ji atsistojo nuo kėdės ir nuėjo į vonią. Jos galva plaukuotoje vietoje kraujavo, skaudėjo ir svaigo. Netrukus, išėjusi iš vonios kambario, paėmė nuo stalo alkoholį ir jį išmetė per langą. S. D., kai ji taip pasielgė, labai susinervino, atsistojo, staigiai jai pagriebė už surištų plaukų, tempdamas už plaukų ją paguldė ant lovos bei kumščiais jai sudavė mažiausiai 5 smūgius į galvą, veidą, po to viena ranka suėmė jai už kaklo ir smaugė. Po suduotų smūgių ir smaugimo S. D. ją paguldė ant grindų ir užsėdęs ant jos, gulinčios ant nugaros, smaugė viena ranka suėmęs jai už kaklo. Tuo metu jos abi plaštakos buvo prispaustos prie grindų, ant kurių buvo stiklo šukės, į kurias ji nusibrozdino plaštakas. Mama puolė ją ginti, tada ji iš jo ištrūko ir pabėgo iš buto. Dėl jai padarytos žalos ji pretenzijų S. D. neturi, civilinio ieškinio nereikš, tiesiog nori, kad jis būtų nubaustas už padarytą nusikaltimą įstatymų nustatyta tvarka ir daugiau nesmurtautų.

Kaltinamojo S. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respulikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios E. A. parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės I. S. 2021 m. lapkričio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo – E. A.; stebimi jos sužalojimai – kraujuojanti žaizda galvoje, būsena – didelis susijaudinimas; smurtu įtariamas S. D. akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, jam nustatytas 2,08 promilių girtumas. E. A. paaiškino, kad mamos vyras S. D. kilusio konflikto metu buteliu sudavė jai į galvos sritį, po to tempė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą, po tokių S. D. veiksmų ji išbėgo pas kaimynus. S. D. teigia prieš E. A. smurto nenaudojęs, fizinio skausmo nesukėlęs, kaip merginos galvoje atsirado kraujuojanti žaizda – nežino;

2021 m. lapkričio 26 d. protokolu-pareiškimu, kuriame policijos įstaigai E. A. nurodė, jog 2021 m. lapkričio 25 d. apie 22.30 val. bute (duomenys neskelbtini), neblaivus motinos R. D. sutuoktinis S. D. trenkė stikliniu buteliu jai per galvą, sudavė ne mažiau 5 smūgius kumščiu į veidą ir galvą, tampė už plaukų, smaugė, ji prašo S. D. nubausti;

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, užfiksuota, kad viduryje yra stalas, po kuriuo – du stikliniai alkoholinių gėrimų buteliai, ant vienos kambario sienos, 1 m aukštyje, yra galimai kraujo dėmių;

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. A. nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairio smilkinio priekinėje dalyje, kraujosruva su odos pažeidimu viršugalvio viduryje bei dešinėje, kraujosruvos kaklo priekyje, nubrozdinimai kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešinėje plaštakoje; remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje (t. y. E. A.) nurodytu laiku ir aplinkybėmis, galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2021 m. lapkričio 25 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė E. A. stikliniu buteliu į galvą, tempdamas už plaukų paguldė ant lovos ir rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, smaugė – šiais veiksmais nukentėjusiajai E. A. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairio smilkinio priekinėje dalyje, kraujosruva su odos pažeidimu viršugalvio viduryje bei dešinėje, kraujosruvas kaklo priekyje, nubrozdinimus abiejose plaštakose. Tokie kaltinamojo veiksmai, padaryti tiesiogine tyčia, nesant tam dingsties, netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. 

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už S. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bet kuri alternatyvi bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2021 m. gruodžio 15 d., nukentėjusioji neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš nukentėjusiąją, veikė nesant tam rimtos dingsties. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. D. praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, pateiktais duomenimis skirtas baudas sumokėjęs, jis niekur nedirba, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiosios poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų. Skirtinų išdirbti valandų skaičius parinktinas teismo (BK 46 straipsnis).

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis S. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 25 d. 23.30 val. iki 2021 m. lapkričio 26 d. 13.30 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam S. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

S. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 32 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 32 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 25 d. 23.30 val. iki 2021 m. lapkričio 26 d. 13.30 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. D. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti S. D. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 straipsniu, išaiškinti S. D., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 1 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalimi, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Pagal Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18 straipsnio 1 dalimi, viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Loreta Radzevičienė