Administracinė byla Nr. eA-1291-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02518-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. A. ir L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. ir L. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-2391-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2019 m. birželio 20 d. sprendimas) ir 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. S-2523-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2019 m. liepos 5 d. sprendimas), įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 14 d. prašymą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1.                      2016 m. birželio 14 d. raštu „Dėl interesų konflikto“ informavo Komisiją, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. G. (toliau – ir meras) nenusišalino, asmeniškai priimdamas sprendimą dėl jo padarytų pažeidimų viešinimo ir jo padarytos žalos Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui atlyginimo. Komisija 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. S-2391-(2.5) informavo, jog nuspręsta neatlikti tyrimo, kadangi Komisija nevertina mero sprendimų dėl viešinimo ir žalos atlyginimo pagrįstumo. Pareiškėjai 2019 m. birželio 26 d. elektroniniu laišku informavo Komisiją, jog neprašė įvertinti mero sprendimų pagrįstumo / turinio, o prašė įvertinti aplinkybę, jog meras nenusišalino priimdamas sprendimus, dėl kurių kilo interesų konfliktas. Komisija 2019 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. S-2523-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo nagrinėjimo“ informavo, jog nebus keičiamas pradinis 2019 m. birželio 20 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nepradėti tyrimo.

2.2.                      2017 m. sausio 2 d. ir 2017 m. kovo 6 d. įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikinti neteisėti mero sprendimai bei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, t. y. dėl neteisėtų mero sprendimų buvo padaryta žala Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui. Pareiškėja E. A. 2018 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į merą: 1) priminė apie imperatyvų teisės akto reikalavimą savivaldybės tinklapyje viešinti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriuose konstatuojami pažeidimai; 2) priminė dėl mero sprendimais padarytos žalos Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui atlyginimo. Meras 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-909 informavo pareiškėją, jog, vadovaujantis tam tikrais motyvais, teismų sprendimai apie mero teisės aktų pažeidimus nebus viešinami, o dėl padarytos žalos atlyginimo bus sprendžiama įstatymų nustatyta tvarka. Iki šiol meras nėra informavęs dėl savo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2.3.                      Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas taikomas ir politikams. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudžia ne tik dalyvauti rengiant, svarstant, bet ir kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Meras, nepriimdamas tinkamų sprendimų (pvz., nenusišalindamas ir neperduodamas kitiems asmenims, pvz., vicemerams, spręsti klausimą  ir / ar vykdyti atitinkamas procedūras), sudaro prielaidas tęstis neigiamiems padariniams, kylantiems Klaipėdos miesto savivaldybei. Žalos atlyginimo išvengimas, nuslepiant / neviešinant minėtų teismų sprendimų, rodo tiesioginį ir asmeninį mero suinteresuotumą, sukeliantį interesų konfliktą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, toks asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, be to, toks asmuo turi pareigą vengti interesų konflikto.

2.4.                      Komisija 2019 m. birželio 20 d. sprendime nepagrįstai nurodo, jog nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie kilusį interesų konfliktą. Žalos atlyginimo išvengimas yra tiesioginis ir asmeninis mero interesas, todėl mero sprendimas neviešinti 2017 m. sausio 2 d. ir 2017 m. kovo 6 d. teismų sprendimų, kuriuose konstatuoti mero padaryti teisės aktų pažeidimai ir žala (bylinėjimosi išlaidos), sudaro prielaidas išvengti viešumo. Išvengus viešumo, sudaromos realios prielaidos sueiti žalos atlyginimo senaties terminui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tiek aktyviais veiksmais, tiek pasyviais veiksmais meras siekia išvengti žalos atlyginimo ir neigiamos įtakos jo reputacijai, dėl to ir kyla interesų konfliktas. Komisija 2019 m. liepos 5 d. sprendime papildomai paaiškino savo poziciją, t. y. Komisija mero 2018 m. spalio 12 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-909 nevertina kaip sprendimo, jai tariamai trūksta duomenų dėl atitinkamų institucijų sprendimų išieškoti žalą iš mero. Pasirašytas mero 2018 m. spalio 12 d. raštas Nr. (31.1.)-RS2-909 nėra informacinio pobūdžio, nes meras nurodė konkrečius motyvus, kodėl teismų sprendimai nebus viešinami. Rašto dalis (paskutinė pastraipa) dėl žalos atlyginimo taip pat nėra informacinio pobūdžio, nes siųsta kartu su teismų sprendimų neviešinimo motyvais.

2.5.                      Komisijos motyvas, jog tariamai trūksta duomenų dėl atitinkamų institucijų sprendimų išieškoti žalą iš mero, yra nepagrįstas. Institucijos negali pradėti išieškojimo procedūras, jeigu meras sąmoningai neviešina teismų sprendimų, nenusišalina ir klausimo dėl žalos atlyginimo neperduoda spręsti kitiems asmenims. Komisijos nebuvo prašoma įvertinti mero motyvų pagrįstumo dėl teismų sprendimų viešinimo ir žalos atlyginimo, bet buvo prašoma įvertinti aplinkybę, jog meras nenusišalino ir asmeniškai nagrinėjo E. A. 2019 m. birželio 14 d. raštą. Pagal LVAT praktiką, interesų konflikto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą nepasielgta taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio Įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154-11).

3.       Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1.                      Pareiškėja su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra turėjusi darbo ginčą, kuris buvo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau vien tik ši aplinkybė nėra pakankama pareiškėją laikyti materialine prasme suinteresuotu asmeniu šio administracinio ginčo santykiuose. Komisijoje nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjų kreipimesi nurodytas mero elgesys. Taigi skundžiamas Komisijos sprendimas yra susijęs tik su mero teisėmis ir niekaip nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Pareiškėjams nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą. Pareiškėjams tik buvo pranešta apie jų pranešimo išnagrinėjimo rezultatą ir tuo pareiškėjų reikalavimo teisės pasibaigė.

3.2.                      Pareiškėjų 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 26 d. pranešimuose nurodytų aplinkybių negalima laikyti nei akivaizdžiomis, nei pakankamomis tyrimui dėl mero elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms atlikti. Pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės susijusios ne su galimo interesų konflikto situacija, bet su darbo ginču, kuris tarp šalių buvo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Iš Komisijai pateiktų teismų sprendimų buvo nustatyta, kad meras nebuvo teisminių ginčų dalyvis, dėl jo teisių ir pareigų teismas nepasisakė. Tuo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad iš teismo procesų jokių asmeninio pobūdžio prievolių merui neatsirado, o tai reiškia, kad neatsirado ir privatus mero suinteresuotumas. Tarnybinių pareigų vykdymą nėra pagrįsta laikyti tiesioginiu ir akivaizdžiu interesų konfliktu.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas pažymėjo, jog byloje keliamas ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. S-2391-(2.5) ir 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. S-2523-(2.5) teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai su 2019 m. birželio 14 d. raštu „Dėl interesų konflikto“ kreipėsi į Komisiją, nurodydami, jog teismų sprendimais buvo panaikinti neteisėti mero sprendimai bei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 8 d. raštu priminė merui apie įsiteisėjusius sprendimus, kuriuos būtina viešinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480. Meras raštu pateikė atsakymą į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 8 d. raštą. Pareiškėjai Komisijos prašė įvertinti nurodytas aplinkybes bei ištirti, ar meras nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, asmeniškai priimdamas sprendimą dėl jo padarytų pažeidimų viešinimo ir žalos atlyginimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. birželio 14 d. pranešimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ, 2019 m. gegužės 16 d. redakcija) 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 2019 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų pranešime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjai į Komisiją papildomai kreipėsi su 2019 m. birželio 26 d. el. laišku, kuriame papildomai nurodė, jog Komisijos prašo įvertinti tik faktinę situaciją, jog meras nenusišalino ir asmeniškai priėmė sprendimą dėl jo padarytų pažeidimų neviešinimo ir žalos neatlyginimo. Komisija 2019 m. liepos 5 d. sprendimu pakartotinai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjų pranešimą.

7.       Teismas nurodė, kad Komisijos kompetencija įtvirtinta VTEKĮ 17 straipsnyje, pagal kurį Komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (2 p.); teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties kitų teisės aktų nuostatoms tyrimą (5 p.). VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti Komisija, atlikusi tyrimą. Pagal VTEKĮ 20 straipsnį, Komisija tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas netiriamas, jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, taip pat jeigu pranešimo tekstas yra neįskaitomas. LVAT yra konstatavęs, kad pastaroji nuostata nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą (LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (LVAT 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai mero elgesį, kaip Įstatymo nuostatų pažeidimą, siejo su tuo, kad meras nenusišalino ir vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl teismų sprendimų neviešinimo ir jo veiksmais padarytos žalos neatlyginimo. Pareiškėjų nuomone, tokie mero veiksmai akivaizdžiai sukėlė interesų konfliktą. Teismas, įvertinęs Įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, atsižvelgdamas į pareiškėjų 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 26 d. pranešimų turinį bei į Komisijos kompetenciją, VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5 dalyje nustatytą pranešimo nenagrinėjimo pagrindą, padarė išvadą, kad vien aplinkybės, jog meras, atlikdamas tarnybines pareigas, pats priėmė sprendimą dėl atsisakymo viešinti teismų sprendimus ir sprendimą, susijusį su žalos atlyginimu, savaime nelemia situacijos, kuri Įstatyme apibrėžiama kaip interesų konfliktas. Komisija iš esmės pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai nebuvo pateikę jokių įrodymų, jog Komisija, įgyvendindama įstatymų leidėjo jai suteiktą diskrecijos teisę ir priimdama sprendimus, kuriais atsisakė pradėti tyrimą, nustačiusi, kad pareiškėjų pranešimuose nebuvo nurodyta tokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl galimo interesų konflikto tarp mero ir pareiškėjų, pažeidžia pareiškėjų teises ar teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde teismui nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip Komisijos sprendimai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, t. y. kokią įtaką skundžiami atsakymai daro pareiškėjų teisinei padėčiai ir kad yra būtina ginti pareiškėjų pažeistas teises ar teisėtus interesus pareiškėjų nurodomu būdu.

9.       Teismo teigimu, pareiškėjai taip pat nėra asmenys, kuriems įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje, kaip jie vykdo Įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjų skundo argumentacija nepagrindžia pareiškėjų suinteresuotumo ir jų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo. Teismų sprendimais buvo išnagrinėtas tarnybinis ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir Klaipėdos miesto savivaldybės bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjai mero veiksmų neteisėtumą būtent ir sieja su mero atsisakymu viešai skelbti teismų sprendimus, priimtus išnagrinėjus šį tarnybinį ginčą. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. spalio 12 d. raštą, kuriuo atsisakyta viešai skelbti teismų sprendimus ir nuspręsta klausimą dėl žalos atlyginimo nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, meras priėmė vykdydamas jam, kaip merui, įstatymu pavestas funkcijas, o ne siekdamas privataus (asmeninio) intereso. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai mero atžvilgiu nėra priėmę jokių įpareigojimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad meras, priimdamas 2018 m. spalio 12 d. raštą, veikė savo privačiais (asmeniniais) interesais. Sprendimą dėl teismų sprendimo neskelbimo ir žalos atlyginimo meras priėmė veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas. Teismas papildomai pažymėjo, kad mero 2018 m. spalio 12 d. rašte buvo nurodytas teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis meras priėmė sprendimą dėl atsisakymo viešinti teismų sprendimus bei atsakė į klausimą dėl žalos atlyginimo. Mero 2018 m. spalio 12 d. raštas pagrįstas teisiniais argumentais, o ne subjektyvia mero nuomone. Teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog Komisija, įgyvendinanti įstatymų leidėjo jai suteiktą diskrecijos teisę ir priimdama ginčijamus sprendimus, kuriais nepradėjo tyrimo, pažeidė pareiškėjų teises ar teisėtus interesus. Teismas, pripažinęs teisėtais skundžiamus Komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir 2019 m. liepos 5 d. sprendimą, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus. Teismas taip pat nepriteisė pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų.

III.

10.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 14 d. prašymą, priteisti L. A. iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 32,70 Eur žyminį mokestį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai su 2019 m. birželio 14 d. raštu pateikė įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-55-613/2017, kuriuo buvo panaikintas mero neteisėtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos bei E. A. (pareiškėjai) priteistos 10,44 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjai su 2019 m. birželio 14 d. raštu taip pat pateikė įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-700-618/2017, kuriuo panaikintas mero neteisėtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos – atleisti E. A. iš darbo už tariamai neteisingai užregistruotą raštą.

10.2.                      Pareiškėjai nesutinka su teismo teiginiais, jog Komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimas nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, nes šiuo atveju pažeidimai atsirado vėliau, jie yra trunkantys. Pasinaudodamas mero vidaus administravimo įgaliojimais neviešinti teismų sprendimų apie teisės aktų pažeidimus ir realiai nepradėdamas jokių administracinių procedūrų dėl pažeidimų vertinimo, taip išvengdamas žalos atlyginimo grėsmės, meras toliau nevykdo su 2017 m. kovo 6 d. teismo sprendimu susijusių išvestinių pareiškėjos E. A. reikalavimų dėl atsiskaitymo su darbuotoju. Po ilgų susirašinėjimų su meru E. A. buvo priversta vėl kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą dėl Darbo kodekse numatytų išmokų už uždelstą laiką atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, tačiau pradėta civilinė byla Nr. e2-2333-512/2020 dar nebaigta nagrinėti.

10.3.                      Meras, pasinaudodamas savo vidaus administravimo įgaliojimais, priėmė sprendimus neviešinti jo padarytų teisės pažeidimų ir realiai nepradėti mero veiksmų (kaltės) vertinimo procedūrų. Meras 2018 m. spalio 12 d. atsakyme Nr. (31.1.)-RS2-909 nurodė, jog neviešins teismų sprendimų, o klausimas dėl mero padarytos žalos atlyginimo bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Mero žalos atlyginimo klausimas nebuvo ir nėra spendžiamas, todėl pareiškėjai ir negali pateikti papildomų įrodymų. Pats atsakymas / situacija, kai meras, pasinaudodamas savo vidaus administravimo įgaliojimais, nurodo, jog savo paties padarytos žalos atlyginimo klausimą tariamai spręs teisės aktų nustatyta tvarka, yra interesų konfliktas. Pareiškėjų meras neinformavo ir neatliko jokių kitų procedūrų dėl jo padarytos žalos savivaldybės biudžetui atlyginimo.

10.4.                      Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Įstatymas taikomas ir politikams. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudžia ne tik dalyvauti rengiant, svarstant, bet ir kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Meras savo tęstine netinkama veika (neveikimu), siekdamas išvengti žalos atlyginimo, sudaro galimybę tęstis senaties terminui (CK 1.125 str. 2 d. 8 p.). Žalos atlyginimo vengimas slepiant / neviešinant teismų sprendimų yra tiesioginis ir asmeninis mero suinteresuotumas, sukeliantis interesų konfliktą.

10.5.                      Pagal LVAT praktiką, kvalifikuojant interesų konflikto pažeidimą, pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą nepasielgta taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Priimant sprendimus (ar kitaip paveikiant) privaloma vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio Įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3154-11).

11.       Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1.                      Pareiškėjai prašė Komisijos įvertinti mero elgesį Įstatymo kontekste, o Komisija aiškiai pasisakė, kad Komisija neturi įgaliojimų vertinti mero elgesio atitiktį kitų teisės aktų (reguliuojančių teismo sprendimų viešinimo bei žalos atlyginimo tvarką) nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, Komisijos vertinimo dalyku buvo tik mero elgesys, todėl Komisijos atsisakymas pradėti tyrimą pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Jeigu Komisija būtų pradėjusi tyrimą mero atžvilgiu ir konstatavusi interesų konflikto pažeidimą, Komisijos priimtas sprendimas sukeltų teisines pasekmes tik merui, o Komisijos priimtas sprendimas neturėtų jokios įtakos bylinėjimosi procesams, vykusiems / vykstantiems darbo ginčo bylose tarp savivaldybės ir E. A. Pareiškėjų nurodyti teiginiai, kad meras ir toliau nevykdo su 2017 m. kovo 6 d. teismo sprendimu susijusių E. A. reikalavimų dėl atsiskaitymo su darbuotoja, gali būti vertinami kaip kitų teisės aktų, reglamentuojančių šių atsiskaitymų tvarką, pažeidimai, bet Komisija nėra įgaliota juos vertinti, tai nėra jos kompetencijos dalykas.

11.2.                      Vien ta aplinkybė, kad teismų sprendimais buvo panaikinti mero sprendimai, dar nereiškia, kad šie sprendimai yra susiję su mero privačiais interesais. Meras šiuos sprendimus priėmė eidamas tarnybines pareigas, šie sprendimai nebuvo susiję su juo, kaip privačiu asmeniu, o pareiškėjai neįrodė, kad E. A. (dėl kurios buvo priimti panaikinti mero sprendimai) yra asmuo, keliantis merui interesų konflikto situaciją, todėl jis negalėjo jos atžvilgiu priimti jokių sprendimų. Kadangi tokių duomenų nebuvo nustatyta, Komisija vertino, kad meras Įstatymo kontekste galėjo priimti sprendimus E. A. atžvilgiu.

11.3.                      Meras, teikdamas E. A. (kuri nėra asmuo, keliantis merui interesų konfliktą) atsakymą į jos pateiktą raštą bei informuodamas ją apie teismo sprendimų (kurie niekaip nėra susiję su juo, kaip privačiu asmeniu, o tik kaip su valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu – meru) neviešinimą, taip pat informuodamas, kad klausimas dėl žalos atlyginimo bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka (jokiuose teismo ar kitų institucijų sprendimuose individuali mero kaltė dėl žalos atlygino nebuvo nustatyta), Įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl Komisija neturėjo pakankamai duomenų pradėti tyrimą jo atžvilgiu.

11.4.                      LVAT yra nurodęs, kad Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, jog yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) priimti atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o, kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Atsižvelgiant į tai, kad Komisijai nebuvo pateikta pakankamai duomenų, jog meras dalyvavo priimant ar priėmė sprendimus ar atliko kitus veiksmus, susijusius su jo privačiais interesais, Komisija priėmė pagrįstą sprendimą nepradėti tyrimo mero atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. S-2391-(2.5) ir 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. S-2523-(2.5), kuriais  kuriuo buvo nuspręsta nepradėti tyrimo dėl pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos sprendimais, siekia, kad būtų pradėtas tyrimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero galbūt padaryto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo.

14.       Pareiškėjai, kaip fiziniai asmenys, pranešė atsakovui apie Klaipėdos miesto savivaldybės mero veikos neatitikimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. VTEKĮ (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 17 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad Komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. VTEKĮ 20 straipsnyje nustatyta, kad Komisija tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Iš VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų Komisijos priimamų sprendimų matyti, kad, atlikus tyrimą pagal minėtą fizinių asmenų pranešimą, gali būti priimami tokie sprendimai: pripažinti, kad asmuo pažeidė arba nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kitų teisės aktų nuostatas (VTEKĮ 29 str. 1 d. 1–4 p.); sustabdyti tyrimą (VTEKĮ 29 str. 1 d. 5 p.); nutraukti tyrimą (VTEKĮ 29 str. 1 d. 6 p.).

15.       Nagrinėjamu atveju Komisija įvertino pareiškėjų, kurie turi teisę pranešti Komisijai apie asmenų veikas, neatitinkančias Įstatymo nuostatų, pranešime nurodytus duomenis, tačiau, vadovaudamasi VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, nepradėjo tyrimo, sprendimuose nurodydama konkrečius ir aiškius motyvus, dėl kurių ji tyrimo neatliks. Komisija nurodė, kad nepateikta jokios objektyvios informacijos apie Įstatymo pažeidimą, nepateikta duomenų, kad pareiškėjai yra asmenys, keliantys merui konfliktą, ir dėl to meras, eidamas tarnybines pareigas, negali jų atžvilgiu priimti jokių sprendimų, nepateikti mero sprendimai, kurie būtų susiję su jų, kaip privačių asmenų, interesais.

16.       Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs, jog VTEKĮ 24 straipsnis nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimą nagrinėti iš esmės (žr., pvz., 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės; Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).

17.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tarnybinio / drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos, šiais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai (žr., pvz., 2004 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-215/2004, 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–1500/2005, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006, 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-379/2013, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015). 

18.       Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Komisija, priimdama ginčijamus sprendimus, kuriais nepradėjo tyrimo, pažeidė pareiškėjų (apeliantų) teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjai (apeliantai) ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip ginčijami sprendimai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, t. y. jie daro įtaką pareiškėjų (apeliantų), kaip suinteresuotų asmenų, teisinei padėčiai ir kad yra būtina ginti pareiškėjų (apeliantų) pažeistas teises ar teisėtus interesus. Sprendimai, kuriais nuspręsta nepradėti tyrimo ir kuriuose nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų bei kurie nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjams (apeliantams), nepažeidžia pareiškėjų (apeliantų) jokių teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų būti apginti jų prašomu būdu.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai (apeliantai) nėra asmenys, kuriems įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje, kaip jie vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl mero veiksmais (neveikimu) galbūt daromos žalos valstybės biudžetui nepagrindžia pareiškėjų (apeliantų) suinteresuotumo ir jų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo.

20.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti atsakovo VTEK priimtų sprendimų, kuriais nuspręsta nepradėti tyrimo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamais VTEK sprendimais nebuvo pažeistos pareiškėjų teisės, pareiškėjai nėra asmenys, kurie turi teisę ginti viešąjį interesą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, bylą iš esmės išsprendė teisingai, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

21.       Šioje byloje pareiškėjai, be kita ko, prašė priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. A. ir L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

                                                                                              Arūnas Sutkevičius