Civilinė byla Nr. e2-372-940/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05831-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui M. J..
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 579,24 Eur skolą, 1 758,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 53,00 Eur žyminį mokestį bei visas kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas 2014 m. birželio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 888205012, pagal kurią UAB „4finance“ atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui netinkamai vykdant minėtą vartojimo kredito sutartį, UAB „4finance“ 2014 m. liepos 29 d. ją nutraukė. 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dieną.
3. Ieškovė pabrėžė, kad jos reikalavimas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 888205012 yra: I. pagrindinė skolos suma – 579,24 Eur; II. Palūkanos – 1 758,11 Eur (75 proc. palūkanos, perleistos paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu bei už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. spalio 19 d., pagal Sutarties 7.1. punktą). Viso ieškovės reikalavimas sudaro – 2 337,35 Eur.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo metu niekur nedirbo, neturėjo jokių deklaruojamų pajamų, ieškovei nurodė melagingus duomenis apie gaunamas pajamas, kad atsakovas uždirba apie 5 000 Lt, todėl paskola atsakovui negalėjo būti suteikta ir palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, jog tikrino atsakovo duomenis apie jo gaunamas pajamas tam, kad jie turėtų teisę atsakovui išduoti paskolą. Atsakovas sutiktų grąžinti tik tokią paskolos sumą, kiek skolinosi iš ieškovės, o reikalavimo dalį dėl palūkanų prašo atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2014 m. birželio 29 d. UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 888205012 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „4finance“ suteikė atsakovui 579,24 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas UAB ,,4finance“ naudai. Galutinė kredito grąžinimo data 2014 liepos 29 d. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 198,40 proc. Atsakovas tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė ir suteikto kredito nustatytais terminais negrąžino, numatytų palūkanų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2014 m. liepos 29 d. Sutartį nutraukė.
6. 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė, UAB ,,4finance“ ir UAB ,,Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB ,,4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau minėtą Sutartį. Ieškovė nuo reikalavimo perleidimo palūkanas skaičiavo taikant 75 procentų sumažintą vartojimo kredito palūkanų normą.
7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas ieškovės 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu.
Dėl 579,24 Eur negrąžinto kredito priteisimo
8. CK 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
9. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas įvykdė sutartinį įsipareigojimą grąžinti kreditą. Atsakovas šio fakto taip pat neginčija, tačiau savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog vartojimo kredito sutarties sudarymo metu niekur nedirbo, neturėjo jokių deklaruojamų pajamų, ieškovei nurodė melagingus duomenis apie gaunamas pajamas, todėl paskola atsakovui negalėjo būti suteikta ir palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos.
10. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo
(toliau ir Vartojimo kredito įstatymas) (vartojimo kredito atsakovui išdavimo metu galiojusi 2011 m. lapkričio 17 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumą netinkamas vykdymas sukelia atitinkama teisines pasekmes. Pagal Vartojimo kredito įstatymo (kredito suteikimo metu galiojusios redakcijos) 8 straipsnio 6 dalį, kai vartojimo kredito davėjui netinkamai įvertinus vartojimo kredito gavėjo mokumą ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos ar netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą, vartojimo kredito gavėjui netaikomos netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais. 11. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, nors teismas ir buvo įpareigojęs, pagrindžiančių, jog buvo tinkamai patikrintas atsakovo mokumas ir įvertintas jo kreditingumas. Tačiau pažymėtina ir tai, jog, atsižvelgiant į šio sprendimo 10 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, netinkamo kreditingumo įvertinimo atveju įstatymas nenumato teisinės pasekmės – negrąžinti suteikto kredito.
12. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2014 m. birželio 29 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 888205012, 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu, išrašo iš priedo prie paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03), ieškovei iš atsakovo priteistinas 579,24 Eur negrąžintas kreditas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau ir CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl 1 758,11 Eur ir 75 procentų dydžio palūkanų priteisimo
13. Ieškovė prašo priteisti 1 758,11 Eur palūkanas pagal Sutarties 4.1., 4.4., 7.1. punktus, kurias sudaro: 27,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki Sutarties nutraukimo (2014 m. liepos 29 d.), 226,44 Eur kompensuojamosios palūkanos nuo Sutarties nutraukimo (2014 m. liepos 29 d.) iki reikalavimo perleidimo (2017 m. gegužės 4 d.), 1 504,44 Eur kompensuojamosios palūkanos nuo reikalavimo perleidimo (2017 m. gegužės 4 d.) iki ieškinio parengimo (2020 m. spalio 19 d.). Taip pat ieškovė prašo priteisti 75 proc. dydžio palūkanas už negrąžintą 579,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis remdamasis tuo, jog vartojimo kredito sutarties sudarymo metu niekur nedirbo, neturėjo jokių deklaruojamų pajamų, todėl jam negalėjo būti suteiktas kreditas ir palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos.
14. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį ir naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, nurodė, kad pradinė kreditorė 2014 m. liepos 29 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį. Iš išrašo iš priedo prie paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr.17-50-03 matyti, kad iki Sutarties nutraukimo paskaičiuota 27,23 Eur palūkanų. Kaip minėta šio sprendimo 10-11 punktuose, ieškovė nepateikė duomenų, jog pradinė kreditorė tinkamai tikrino atsakovo mokumą ir įvertino kreditingumą suteikdama vartojimo kreditą, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog vartojimo kredito davėjo pareiga įvertinti kredito gavėjo kreditingumą buvo tinkamai įvykdyta. Tačiau nagrinėjamo bylos kontekste įvertintina ir tai, jog atsakovas, kaip pats nurodė, kredito davėjai nurodė melagingus duomenis apie gaunamas pajamas, buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 27,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kredito sutarties nutraukimo dienos.
16. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (aktuali redakcija) 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos apima ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74-75 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (198,40 proc. – iki reikalavimo perleidimo, 75 proc. – po reikalavimo perleidimo) viršija Vartojimo kredito įstatymo (aktuali redakcija) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo (aktuali redakcija) 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą.
17. Nagrinėjamu atveju teismas turi pareigą savo iniciatyva (lot. ex officio) pripažinti vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 198,40 proc. dydžio metinę palūkanų normą, nesąžininga ir negaliojančia nuo pat pradžių (ab initio), ir tuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus dėl 1 730,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 75 proc. dydžio palūkanų už negrąžintą 579,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Teismo vertinimu, sąžiningumo kriterijaus netenkina ir ieškovės sumažinta iki 75 proc. dydžio vartojimo kredito palūkanų norma, kuria remiasi ieškovė, skaičiuodama palūkanas pagal sutarties 7.1. punktą.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 1 758,11 Eur palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 27,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kredito sutarties nutraukimo dienos, o reikalavimai dėl 1 730,88 Eur dalies palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį po Sutarties nutraukimo, bei dėl 75 proc. dydžio palūkanų už negrąžintą 579,24 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, netenkinami.
19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
20. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 25,95 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 13,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (53 Eur žyminio mokesčio x 25,95 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,24 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 24 ct) negrąžintą kreditą, 27,23 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 23 ct) mokėjimo (pelno) palūkana iki Sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 606,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,75 Eur (trylikos eurų ir 75 ct) žyminį mokestį – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.
Pripažinti 2014 m. birželio 29 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 888205012 Bendrųjų sąlygų 7.1. punktą nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė