Civilinė byla Nr. e2A-127-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01483-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.20.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Gamtos ateitis“, ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ priešieškinį viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ ir viešajai įstaigai „Gamtos ateitis“ dėl susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VSA Vilnius“ 435 582,22 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakove UAB „VSA Vilnius“ 2017 metų atliekų tvarkymui buvo sudariusi šias sutartis: 1) 2013 m. rugsėjo 2 d. pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąją sutartį Nr. KAS-6 su vėlesniais pakeitimais ir 2015 m. vasario 26 d. papildomą susitarimą (toliau –ir Sutartis Nr. 1), pagal kurį atsakovė turėjo sutvarkyti ir išduoti ieškovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus komunalinių atliekų sraute; 2) 2018 m. sausio 22 d. trišalį susitarimą, sudarytą su VšĮ „Gamtos ateitis“, dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/22 (toliau – ir Susitarimas, trišalis susitarimas), pagal kurį atsakovė ieškovei turėjo išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame sraute; 3) 2017 m. liepos 21 d. sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. 170721/NAS14 (toliau – ir Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė turėjo sutvarkyti ir išduoti ieškovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame (komerciniame) sraute. Pasibaigus kalendoriniams metams atsakovė turėjo ieškovei išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kuriuos ieškovė paskirsto savo pavedimo davėjams, išrašydama patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Ieškovės išrašyti patvirtinimai sudaro sąlygas gamintojams ir importuotojams (pavedimo davėjams) įvykdyti Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

3.       Atsakovė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, t. y. pagal Sutartį Nr. 1 neišrašė ieškovei įrodančių dokumentų 72,827 t plastikinės pakuotės atliekų kiekiui; pagal Sutartį Nr. 2 išrašė plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 242,360 t, nors užsakymas buvo 250 t; pagal Susitarimą, nors buvo įsipareigojusi išrašyti ieškovei plastiko pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 200 t, tačiau įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“, 2018 m. vasario 13 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“, 2018 m. vasario 14 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo“ informavo atsakovę apie fiksuojamus padarytus pažeidimus, kad yra pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo ir kad artimiausiu metu, įvertinusi kilusią žalą (nuostolius), pateiks reikalavimą juos atlyginti.

4.       Ieškovė 2018 m. vasario 20 d. gavo UAB „Lidl Lietuva“ (toliau – pavedimo davėja) pretenziją dėl neįvykdytų pakuotės atliekų tvarkymo užduočių, iš kurios matyti, kad pavedimo davėja dėl neįvykdytų ieškovės įsipareigojimų, t. y. pagal patvirtintą užsakymą sutvarkyti 1 344,305 t plastikinės pakuotės atliekų (užduotis 50 proc. į rinką pateiktos plastikinės pakuotės) išdavė plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą tik 389,205 t, kai turėjo būti sutvarkyta 672,153 t atliekų, t. y. nebuvo sutvarkyta 282,948 t plastikinės pakuotės atliekų. Vadovaujantis ieškovės ir pavedimo davėjos 2016 m. kovo 9 d. sudarytos Sutarties „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ 31 ir 32 punktais, pavedimo davėja pareikalavo ieškovės sumokėti 452 427 Eur, iš jų 445 654 Eur už neįvykdytas plastikinės pakuotės užduotis. Pavedimo davėja 2018 m. vasario 14 d. pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją už 2017 m., pagal kurią už neįvykdytas Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis deklaravo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis – 452 427 Eur. Pavedimo davėja 2018 m. vasario 19 d. pavedimu pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai 490 500 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2017 m.

5.       Reaguodama į pavedimo davėjos pretenziją, ieškovė pervedė pavedimo davėjai 452 427 Eur sumą kaip nuostolių atlyginimą. Nustatė, kad 2017 m. plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė trys atliekų tvarkytojai: atsakovė 280,467 t (iš jų pagal Sutartį Nr. 1 – 72 827 t, pagal Susitarimą – 200 t, pagal Sutartį Nr. 2 – 7,640 t), UAB „Skongalis“ – 2,801 t ir UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ – 3,697 t, iš viso 286,965 t. Pavedimo davėjai ieškovės neįvykdyta plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymo užduoties dalis sudarė 282,948 t, todėl visiems atliekų tvarkytojams įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, Vyriausybės nustatyta užduotis pavedimo davėjai būtų įvykdyta ir ji būtų atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastikinės pakuotės atliekomis, o ieškovė nebūtų patyrusi 445 654 Eur nuostolių.

6.       Ieškovė proporcingai pagal atliekų tvarkytojų neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus apskaičiavo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dalį. Atsakovės dalis sudaro 97,74 proc., t. y. 435 582,22 Eur (97,74 proc. nuo 445 654 Eur sumos). Kadangi atsakovė 2018 m. balandžio 19 d. raštu atsisakė įvykdyti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius.

7.       Atsakovė UAB „VSA Vilnius“ pateikė priešieškinį, kuriuo, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, CK 1.81 straipsniu, prašė pripažinti 2018 m. sausio 22 d. UAB „VSA Vilnius“, VšĮ „Gamtos ateitis“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarytą susitarimą dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo Nr. GA/01/22 niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.

8.       Nurodė, kad Susitarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ATĮ) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – PPATĮ) nenumato galimybės perleisti patvirtinančių dokumentų kitai organizacijai, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi atliekų tvarkymo sutarties. Priešingai, tiek ATĮ, tiek PPATĮ nustato imperatyvius atliekų tvarkymo reikalavimus, kurių šalys negali pakeisti sutartimi. Atsakovė negali vykdyti jokios kitos veiklos, kuri nenumatyta ATĮ ir PPATĮ. Susitarimas, kuriuo numatyta, kad atsakovė VšĮ „Gamtos ateitis“ apmokės ieškovei už ieškovės jai teikiamas atliekų surinkimo ir sutvarkymo paslaugas pagal sutartį, o ieškovė išrašys atsakovei įrodančius dokumentus ir tokiu būdu būtų patvirtinta, jog atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ 2017 m. savo dalyvių vardu atitinkama dalimi įvykdė Vyriausybės nustatytą užduotį dėl susidariusių pakuočių atliekų sutvarkymo, sandorio turinio prasme reikštų įrodančių dokumentų pirkimą–pardavimą. Organizacija negali perleisti savo pavedimo davėjų vardu organizuoto atliekų tvarkymo įrodančių dokumentų (ar reikalavimo teisės atliekų tvarkytojui) kitai organizacijai, todėl Susitarimas prieštarauja PPATĮ 7 straipsniui, 10 straipsniui, ATĮ 34-22, 34-24, 34-26 straipsniams, Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 daliai. Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Susitarimas buvo sudarytas dėl įrodančių dokumentų už jau pasibaigusį mokestinį laikotarpį perleidimo atsakovei VšĮ „Žaliasis taškas“. Susitarimas prieštarauja viešosios teisės aktuose nustatytai atliekų surinkimo, perdirbimo, organizacijų veiklos kolektyviai tvarkant atliekas ir atleidimo nuo aplinkos teršimo mokesčio tvarkai ir tikslams. Susitarimu atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ siekė apeinant teisės aktuose nustatytą tvarką įgyvendinti jo dalyvių jam pavestus pavedimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei VšĮ „Žaliais taškas“ iš atsakovės UAB „VSA Vilnius“ 435 582,22 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas, 13 302,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį atmetė.

Dėl atsakovės (ne)teisėtų veiksmų (neveikimo) pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2

10.       Teismas, remdamasis sutarties nuostatomis, nustatė, kad atsakovė įsipareigojo ne tik teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, bet ir pagrįsti savo suteiktų paslaugų tinkamą įvykdymą, pateikiant ieškovei įrodančius dokumentus, paslaugas teikti Sutartyje nustatyta tvarka, numatytomis apimtimis ir laikydamasi Sutartyje nustatytų terminų. Nurodė, kad paslaugų teikimo dažnumas, pakuočių atliekų tvarkymo būdai ir paslaugų dalies priskyrimas organizacijai (ieškovei) buvo detalizuoti Sutarties prieduose Nr. 3 ir Nr. 4 (Sutarties Nr. 1 2.1, 2.3, 5.1.1, 6.1 punktai.). Be to, sutarties 3.3.5 punkte šalys nurodė, kad paslaugų teikėjas yra informuotas apie tai, kad paslaugų teikimas yra reikalingas, kad būtų įvykdytos organizacijos nariams nustatytos pakuočių atliekų sutvarkymo užduotys, įgyvendintas reikalavimas dalyvauti pakuočių atliekų tvarkymo sistemose ir jas finansuoti, o šių reikalavimų neįgyvendinimas ar netinkamas įgyvendinimas gali lemti pareigos mokėti mokestį atsiradimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad šalys siejo sutarties (ne)tinkamą vykdymą ne vien tik su atliekų tvarkymo paslaugos teikimu, bet sulygo dėl teikiamų paslaugų teikimo terminų, apimčių bei įtvirtino aiškų atsakovės įsipareigojimą sutvarkius sulygtą atliekų kiekį, tam kiekiui išduoti įrodančius dokumentus, t. y. siejo su konkretaus rezultato pasiekimu. Šių sąlygų visuma, sutarties objektas (Sutarties Nr. 1 2 punktas), sutarties sudarymo tikslai, sutarties esmė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai dėl aptariamos sutarties kvalifikavimo kaip rezultato pasiekimo sutarties, t. y. spręsti, kad šalių sudaryta Sutartis Nr. 1 yra paslaugų sutartis, kuria susitarta dėl pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą – sutvarkyti Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytą kiekį pakuočių atliekų ir šiam kiekiui išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus dėl jos teiktų paslaugų kokybės ir pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovės atleidimas nuo atsakomybės už pareigų neįvykdymą galėtų būti svarstomas, jeigu ji įrodytų, kad jų negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.718 straipsnis 5 dalis).

11.       Teismas nurodė, kad atsakovė dėl jos teiktų paslaugų ir prisiimtų įsipareigojimų svarbos buvo informuota sudarant sutartį, o dėl atsakovės atžvilgiu taikytinos atsakomybės apimčių dėl įsipareigojimų netinkamo vykdymo šalių sulygta ir detalizuojama sutarties 13.4, 13.5 punktuose, kur atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei baudą, lygią sumai mokesčių, mokėtinų organizacijos ir (ar) jos dalyvių ir pavedimų davėjų dėl pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių neįvykdymo ir negalėjimo pasinaudoti mokesčio lengvata.

12.       Teismas nurodė, kad susitarimo nuostatos, nustatančios galimybę patikslinti planuojamo sutvarkyti plastiko pakuočių atliekų kiekį, rodo, kad šalys, sulygdamos dėl prisiimtų įsipareigojimų, numatė ir tai, kad realiai sutvarkyto ir planuojamo sutvarkyti plastiko pakuočių atliekų kiekis gali skirtis. Kadangi šios sutarties vykdymas yra glaudžiai susijęs su įstatymo leidėjo sukurto viso atliekų tvarkymo mechanizmo įgyvendinimu, nuo jos vykdymo priklauso ir kitų mechanizmo dalyvių įsipareigojimų vykdymas, akivaizdu, kad šalims buvo numatyta atsakomybė dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo pasekmių, tuo pačiu, esant situacijai, kuomet planuojamų sutvarkyti ir sutvarkytų atliekų kiekiai skiriasi, atsakovei buvo suteikta teisė sulygtu dažnumu ir terminais tikslinti pakuočių? atlieku? sutvarkymo metines apimtis ir taip išvengti atsakomybės dėl negalėjimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad atliekų tvarkytojo planuojamų sutvarkyti pakuočių atliekų kiekių tikslinimas nėra savitikslis, nes ieškovė, kaip kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, turėdama visų atliekų tvarkytojų informaciją apie sutvarkytus / planuojamus sutvarkyti pakuočių atliekų kiekius, turi teisės aktais ir sutartimis apibrėžtų galimybių išvengti nuostolių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negalėjo nurodyti jokių objektyvių priežasčių, kliudžiusių jai tokius pranešimus pateikti ieškovei. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą pateisinti atsakovės neteisėtą neveikimą.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė tinkamai, t. y. sutvarkė ir išrašė įrodančius dokumentus mažesniam, nei buvo įsipareigojusi, kiekiui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

14.       Teismas nurodė, kad Sutarties Nr. 2 5 straipsnio 2 punkte buvo sulygta, jog paslaugų teikėjas, gavęs užsakymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi jį patvirtinti ir vieną užsakymo patvirtintą egzempliorių grąžinti klientui (ieškovei), o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei paslaugų teikėjas gauto užsakymo (viso ar jo dalies) negali ir negalės įvykdyti per užsakyme nurodytą laikotarpį, jis šios sutarties 12 punkte nustatyta tvarka privalės ne vėliau kaip per 3 daro dienas apie tai informuoti klientą. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė siekė informuoti ieškovę apie aplinkybes, trukdančias įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir apie tai, kad negali patvirtinto užsakymo įvykdyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, jai netinkamai (tik iš dalies) įvykdžius Sutartimi Nr. 2 prisiimtus įsipareigojimus (CK 6. 246 straipsnis).

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu

15.       Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškiniu prašė CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti 2018 m. sausio 22 d. UAB „VSA Vilnius“, VšĮ „Gamtos ateitis“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarytą susitarimą dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo ir įvardijo imperatyvias normas, kurioms prieštaravo ginčo sandoris – PPATĮ 10 straipsnio 1 dalis, 4 dalis 3 punktas, ATĮ 3422 straipsnio 3, 6, 8, 11 dalys.

16.       Teismas konstatavo, kad pagal turinį šios teisės normos nepriskirtinos prie imperatyvių. Nei vienoje iš jų įstatymas nenumatė atsakovės išsakytuose argumentuose minimų draudimų.

17.       Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl įrodančių dokumentų tvarkos (aprašo) nuostatų pažeidimo.

18.       Remdamasis ATĮ 3425 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 9 punkto nuostatomis, teismas nustatė, kad įrodantys dokumentai gali būti išrašyti už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu buvo sutvarkytas, t. y. už 2017 m. iki 2018 m. sausio 30 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė, sutvarkiusi atitinkamą kiekį atliekų už 2017 m. galėjo išduoti įrodančius dokumentus, taip pat galėjo ir turėjo išduoti Apraše nustatytais terminais, todėl ieškovės argumentus dėl ATĮ ir Aprašo nuostatų pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus.

19.       Teismas nesutiko su UAB „VSA Vilnius“ argumentais dėl Susitarimo prieštaravimo imperatyvioms PPATĮ 7, 10 straipsnių, ATĮ 3422, 3424, 3425 straipsnių, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Nurodė, kad VšĮ „Žaliasis taškas“, kaip organizacija, nebuvo sudariusi su UAB „VSA Vilnius“, kaip pakuočių atliekų surinkėja, sutarties dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamo surinkimo ir sutvarkymo 2017 m. dėl 200 t pakuotės atliekų, tokia sutartis sudaryta su VšĮ „Gamtos ateitis“. Nurodė, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ negalėjo pasinaudoti įrodančiais dokumentais, kurie turėjo būti išduoti kitai organizacijai, t. y. VšĮ „Gamtos ateitis“, su kuria buvo sudaryta atitinkama sutartis.

20.       Teismas nustatė, kad Susitarimu buvo siekta akivaizdžiai teisėto tikslo – perkelti faktines atliekų sutvarkymo išlaidas iš VšĮ „Gamtos ateitis“ pavedimo davėjų, kurie nėra atsakingi už taršą (t. y. pilnai finansavę iš jų veiklos susidarančių atliekų sutvarkymo išlaidas), VšĮ „Žaliasis taškas“ pavedimo davėjams, kurie yra atsakingi už taršą (t. y. nėra pilnai finansavę pakankamo kiekio iš jų veiklos susidarančių atliekų sutvarkymo išlaidų), ir jokie įstatymai nedraudžia ir negali drausti principui „teršėjas moka“ įgyvendinti sudaromų įstatymo tiesiogiai nedraudžiamų sutarčių.

Dėl Susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis)

21.       Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškinio pagrindą dėl Susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti, siekiant pagrįsti reikalavimus dėl Susitarimo pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

22.       Konstatavęs, kad ginčijamu Susitarimu nebuvo pažeistos įstatymo imperatyviosios normos, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo ir išvadai, jog ginčo Susitarimu buvo siekiama veikti priešingai viešosios tvarkos ar geros moralės normoms.

23.       Teismas nurodė, kad Susitarimo tikslas buvo tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“, siekiant, kad rinkoje neliktų nefinansuotų 2017 kalendoriniais metais sutvarkytų pakuočių atliekų.

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčo Susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir UAB „VSA Vilnius“ priešieškinį atmetė.

Dėl Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, dėl atsakovės UAB „VSA Vilnius“ (ne)teisėtų veiksmų

25.       Teismas nustatė, kad atsakovė yra profesionalus savo srities ūkio subjektas, turinti didelės patirties atliekų tvarkymo srityje, ieškovė – kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, kurios įstatyme numatytas tikslas organizuoti pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) išleidžiamų į rinką pakuočių atliekų tvarkymą taip, kad pastarieji įvykdytų Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir būtų atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Trečiasis asmuo – irgi kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, kurios tikslai analogiški ieškovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog vienos iš sutarties šalių teisės ir interesai turėtų prioritetą prieš kitų šalių teises ir interesus, nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių kokia nors iš Susitarimo šalių galėtų būti laikoma silpnesne sutartinių santykių šalimi.

26.       Teismas nurodė, kad visos Susitarimo šalys, jį pasirašydamos, aiškiai suvokė, kokiems tikslams šis Susitarimas yra sudaromas. Konstatavo, kad visos šalys aiškiai suprato ir žinojo tiek dėl 2017 m. laikotarpio, už kurį turėjo būti sutvarkytos atliekos ir išrašyti įrodantys dokumentai, tiek dėl prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminų. Teismas sutiko su ieškove, kad priešingas Susitarimo nuostatų aiškinimas reikštų sutarties šalių tikrosios valios, sutarties šalių ketinimų ir tikslo paneigimą. Pažymėjo, kad šalių pateiktas elektroninių laiškų turinys rodo, jog Susitarimo turinys buvo šalių derinamas ikisutartinėje stadijoje, o tai, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad šalys pasirašydamos Susitarimą žinojo apie kiekvienos šalies komercinį interesą, susitarimo tikslus, jo įvykdymo terminus.

27.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Susitarimo 4 punkte šalys sulygo dėl paslaugos teikėjo atsakomybės jam neišrašius įrodančių dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka, terminais ir forma, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo (jų dydžio) Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo atveju, suponuoja, kad atsakovė puikiai orientavosi dėl įstatyminiu reglamentavimu nustatytų tiek paslaugų teikėjams dėl įrodančių dokumentų išrašymo, tiek organizacijoms dėl dokumentų pateikimo terminų, suvokdama mokesčių už aplinkos teršimą nustatymą ir jų dydžius.

28.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, neįvykdžius ginčo Susitarimo, yra įrodyti.

Dėl žalos (nuostolių)

29.       Teismas nustatė, kad tiek Sutartyje Nr. 1 (sutarties 13.5 punktas), tiek Sutartyje Nr. 2 (Sutarties 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tiek Susitarime (Susitarimo 4 punktas) numatytas nuostolių atlyginimas, kuris siejamas su ieškovės pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Vyriausybės nustatytų užduočių suma.

30.       Teismas nurodė, kad ieškovės informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad UAB „Lidl Lietuva“ 2016 m. gruodžio 2 d. yra pateikusi užsakymą 1 630 000 t plastikinės pakuotės, o 2018 m. sausio 15 d. patikslino užsakymą 1 344 305 t, kuris buvo ieškovės patvirtintas. Šie duomenys, teismo vertinimu, paneigia atsakovės argumentus dėl galimo pavedimo gavėjų užsakymų didinimo ir, priešingai nei teigė atsakovė, rodo, kad pavedimo davėja ne padidino, o 285 685 t sumažino savo užsakymo apimtis.

31.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl nuostolių (baudų) neadekvatumo ir neproporcingumo. Nurodė, kad dėl Sutarties Nr. 1 13.5 punkte nustatyto nuostolių dydžio adekvatumo ir (ne)proporcingumo pasisakyta teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose dokumentuose. Be to, ieškovė prašo priteisti jos patirtą nuostolį, kuris yra pavedimo davėjo UAB „Lidl Lietuva“ sumokėtas mokestis. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovė įrodė ir kitą civilinės atsakomybės sąlygą – žalą ir jos dydį.

Dėl priežastinio ryšio

32.       Teismas nurodė, kad ieškovei kildinant civilinę atsakomybę iš atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo reikšminga yra tai, kad jeigu atsakovė sutartyse nustatytais terminais būtų įspėjusi ieškovę dėl jos negalėjimo įvykdyti sutartis (t. y. sutvarkyti sulygtą kiekį atliekų komunaliniame ir nekomunaliniame sraute), ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių ir atitinkamai atsakovė neturėtų atsakyti dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atsiradusių pasekmių. Atsakovė neįvykdė Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, ir būtent dėl šių įsipareigojimų neįvykdymo ieškovė patyrė nuostolius, kurių dalį prašo priteisti.

33.       Teismo vertinimu, ieškovės prašomi priteisti nuostoliai atsirado dėl atsakovės įsipareigojimų neįvykdymo, todėl laikytina, kad dar viena civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta (CK 6.247 straipsnis).

Dėl kaltės

34.       Teismas konstatavo, kad laikant įrodytu atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą (nuostolių dydį) ir priežastinį ryšį tarp sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei atsiradusios ieškovės prašomos priteisti žalos (nuostolių), t. y. nustačius, kad egzistuoja trys civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

35.       Nurodė, kad byloje pateiktos sutartys liudija, jog šalių bendradarbiavimas vyksta nuo 2013 m., yra pasirašomos sutartys (jų papildymai ar pan.) faktiškai analogiško turinio, kur aiškiai atkartojamos nuostatos dėl atlygintinų nuostolių dydžio sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju ir tas dydis aiškiai apibrėžtas ieškovės pavedimo davėjų sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovė sutarčių sudarymo metu galėjo protingai numatyti nuostolius kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų.

36.       Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad ieškovė, priskirdama pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties trūkumą išimtinai Lidl padidino nuostolių sumą ir šių nuostolių atsakovė negalėjo numatyti, taip pat tai, kad ieškovė galimai tvirtino pavedimo davėjų užsakymus didesniam atliekų kiekiui, nei turėjo galimybę organizuoti jų sutvarkymą ir pan., negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą sumažinti arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

37.       Teismas nurodė, kad šalys sutartyse nustatytų atlygintinų nuostolių dydį tiesiogiai siejo su ieškovės pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Vyriausybės nustatytų užduočių suma. Nustatė, kad ieškovės reikalaujamų priteisti nuostolių suma – ieškovės sumokėta pavedimo davėjos sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Vyriausybės nustatytų užduočių suma, todėl spręsti, kad ieškovė tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti arba kad patirtos išlaidos nelaikytinos ieškovės patirtais minimaliais nuostoliais, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo.

38.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti, todėl juos patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

39.       Atsakovė UAB „VSA Vilnius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės VšĮ „Žaliasis taškas“ ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „VSA Vilnius“ priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, įtraukti į bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – Aplinkos ministerija), kaip išvadą duodančią instituciją, ir pavesti jai duoti išvadą atsakant į klausimus, nurodytus apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                      Teismas, vertindamas Susitarimo (ne)teisėtumą, netinkamai aiškino PPATĮ 10 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 3 punkto, ATĮ 3422 straipsnių 3, 6, 8, 11 dalių turinį ir tikslus, dėl to padarė teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog jos nėra imperatyvios. PPATĮ ir ATĮ reglamentuoja viešosios teisės reguliuojamus santykius, kuriems būdingas imperatyvus reglamentavimo metodas ir kurio tikslas – viešojo intereso atliekų tvarkymo srityje apsauga. Reglamentavimas imperatyviai nustato gamintojams ir importuotojams pareigą, be kita ko, organizuoti tvarkymą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų–importuotojų tiektus vidaus rinkai supakuotus gaminius, (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) ir apmokėti PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Byloje surinkti įrodymai – Susitarimas, priedas Nr. 1 prie Susitarimo – patvirtina, jog dviejų organizacijų ir atsakovės Susitarimas dėl įrodančių dokumentų perleidimo ieškovei ir organizacijų sudarytas priedas Nr. 1 prie Susitarimo dėl ieškovės atsiskaitymo už įrodančius dokumentus prieštarauja PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų reikalavimams. Ieškovė su atsakove nesudarė atliekų tvarkymo sutarties dėl 200 t pakuočių atliekų ir 2017 m. eigoje ieškovė nefinansavo šių atliekų tvarkymo, nors ieškovės pavedimo davėjai į rinką išleido šias atliekas. Organizacija (trečiasis asmuo), pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, negali susitarti ir perleisti atliekų tvarkytojos (atsakovės) išrašomus įrodančius dokumentus kitai organizacijai (ieškovei), nežiūrint į tai, kad tarp organizacijų ir atliekų tvarkytojo yra sudaromas susitarimas dėl įrodančių dokumentų perleidimo, kuris buvo pavestas tvarkyti trečiojo asmens atsakovei. Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negalėjo sukurti tokių teisinių padarinių, kokių siekė ieškovė ir trečiasis asmuo, todėl Susitarimas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.80 straipsnio pagrindu.

39.2.                      Teismas netinkamai aiškino Susitarimo turinį ir klaidingai jį kvalifikavo, todėl klaidingai išaiškino principą „teršėjas moka“ Susitarimo atveju. Susitarimo esmė – perleisti įrodymus apie tokią trečiojo asmens ir atsakovės vykdytą veiklą ir jos rezultatus (įrodančius dokumentus) ieškovei, kuris tokios veiklos 2017 m. eigoje nevykdė, siekiant ieškovės pavedimo davėjams (teršėjams) gauti nepagrįstą mokestinę naudą ir taip pažeisti principą „teršėjas moka“. Principas „teršėjas moka“ Susitarimo kontekste reiškia, kad tie teršėjai (gamintojai, importuotojai), kurie realiai per ieškovę sudarė pakuočių tvarkymo sutartis (einamaisiais 2017 m. ir į ateitį) ir finansavo jų vykdymą bei įvykdė 2017 m. Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis gali pretenduoti į mokesčio lengvatą tais metais, pateikę tai patvirtinančias dokumentus. O tie teršėjai, kurie neįvykdė 2017 m. nustatytų užduočių – turi mokėti mokestį. Pastarieji negali nusipirkti atgaline data (pasibaigus 2017 m.) įrodančių dokumentų apie 2017 m. sutvarkytą atliekų kiekį, kuris buvo tvarkomas ir finansuojamas ne jų pačių ir ne jų pavedimu veikiančios ieškovės, o trečiojo asmens jam pavedimą davusių kitų teršėjų lėšomis.

39.3.                      Susitarimas pripažintinas negaliojančiu dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Mokesčių vengimas, vertimas įrašyti žinomai klaidingus duomenis į pažymas, skirtas gauti mokestines lengvatas, aplinkosaugoje ir atliekų tvarkyme vieno iš kertinių „teršėjas moka“ principo pažeidinėjimas ar apeidinėjimas nesuderinamas su fundamentaliais teisinės valstybės gėriais užtikrinti sklandų ir veiksmingą mokesčių surinkimą, sąžiningumą, oficialių pažymų ir deklaracijų atitiktį tikrovei ir patikimumą, gyventojų teisę į sveiką ir saugią aplinką. Nustačius, jog Susitarimas prieštarauja imperatyvams, yra pagrindas konstatuoti ir jo prieštaravimą CK 1.81 straipsniui.

39.4.                      Ieškovė iš esmės prašo atsakovės sumokėti jos išlaidas, kurias ji patyrė sumokėdama savo pavedimo davėjai UAB „Lidl Lietuva“ mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nors atsakovė nėra atsakinga už ieškovės (organizacijos) patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą paskirstymą ieškovės pavedimo davėjams tinkamą apskaitą ir (ar) jų mokesčių mokėjimą. Ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutarties Nr. 1 įvykdymas priklauso tik nuo atsakovės veiksmų. Ieškovė neįrodinėjo, o teismas visiškai nevertino Sutartyje Nr. 1 ieškovei priskirtų pareigų bei faktinių aplinkybių ir įrodymų dėl tokių pareigų neįvykdymo (CK 263, 183 straipsniai) ir jų įtakos atsakovės galimybei įvykdyti sutartį ir (ar) atsakomybės mastui. Teismas turėjo įvertinti abiejų šalių pareigas Sutartyje Nr. 1 ir ieškovės pareigas susijusioje Bendradarbiavimo sutartyje ir pagal tai aiškinti Sutarties Nr. 1 sąlygas bei taikyti atsakomybę ir (ar) atleidimo nuo atsakomybės nuostatas. Atsakovės neveikimas ir nevykdymas Susitarimo, t. y. nesiėmimas rengti įrodančius dokumentus bei į juos įrašinėti aiškiai klaidingus duomenis ieškovės ir (ar) jos pavedimo davėjų mokesčių vengimo tikslais negali būti laikomas atsakovės pareigas pažeidžiančiu veiksmu ar neveikimu.

39.5.                      Teismas nepagrįstai Sutartį Nr. 1 kvalifikavo išimtinai rezultato pasiekimo sutartimi (CK 6.718 straipsnio 5 dalis) ir nevertino ieškovės prievolių įtakos sutarties vykdymui, todėl klaidingai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus.

39.6.                      Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė priežastinio ryšio sąlygų ir (ar) aplinkybės dėl ieškovės užduočių neįvykdymo.

39.7.                      Ieškovė negalėjo patirti žalos dėl jos pavedimo davėjams tenkančios pakuočių atliekų tvarkymo užduoties neįvykdymo. Žala gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. Teismas turėjo nuostolius sumažinti dėl ieškovės kaltės ir prisidėjimo prie nuostolių. Ieškovė neatliko jai priskirtinų pareigų, siekiant sudaryti galimybę atsakovei įvykdyti sutartį ir pasiekti jos tikslus, nevykdė sutarties vykdymo kontrolės, nors turėjo tokią pareigą sutartimi ir įstatymu ir nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams išvengti. Ieškovė netinkamai vykdė Sutartyje Nr. 1 jai priskirtas pareigas dėl atliekų surinkimo infrastruktūros plėtros ir finansavimo prievolių. Ieškovei nevykdant Sutarties Nr. 1 ir Bendradarbiavimo sutartyje jai nustatytų prievolių (CK 6.154, 6.156 straipsniai), kurios turi tiesioginę įtaką atsakovės prievolių pagal Sutartį Nr. 1 tinkamam įvykdymui (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovė laikytina savo veiksmais prisidėjusių prie Sutarties Nr. 1 tikslo neįvykdymo ir galimų nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo.

39.8.                      Byloje surinkti įrodymai, kurių ieškovė neginčijo, rodo, kad ji 2017 m. eigoje nebuvo organizavusi pavedimo davėjams faktiškai reikalingo pakuočių atliekų kiekio tvarkymo ir finansavimo. Ieškovė jau 2018 m. sausio 11 d. derėjosi su trečiuoju asmeniu dėl įrodančių dokumentų 540 t plastikinės pakuotės atliekų kiekiui, vadinasi, jau iki UAB „Lidl Lietuva“ galutinio pavedimo 2018 m. sausio 15 d. patvirtinimo ieškovė žinojo apie trūkstamą pakuočių atliekų kiekį, kurio tvarkymo nebuvo ieškovė organizavusi 2017 m. Įrodantys dokumentai suteikia mokestinę lengvatą (MUATĮ 5 straipsnio 6 dalis). Tačiau ieškovės pavedimo davėjai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį, jeigu nevykdo pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ataskaitiniu 2017 m. laikotarpiu nevykdė PPATĮ 7 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose nustatytos pareigos ir nebuvo pavedusi ir finansavusi tokių atliekų surinkimo ir tvarkymo. Ginčo aplinkybės patvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė jai įstatymais ir sutartimis su pavedimo davėjais nustatytas pareigas, nebuvo atidi ir rūpestinga, todėl laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.64 straipsnis). Todėl ji sąmoningai prisiėmė riziką dėl kurių jai atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

39.9.                      Teismas netinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 4 dalį ir tai lėmė nepagrįstą prielaidą dėl visų ieškovės kilusių galimų nuostolių priskyrimo atsakovei. Teismas nevertino atsakovės nurodytų motyvų dėl CK 6.258 straipsnio 4 dalies taikymo. Bauda, kurios dydis lygus gamintojo–importuotojo mokėtinai mokesčio sumai, priklauso ne tik nuo pakuotės atliekų kiekio, bet ir nuo mokesčio apskaičiavimo dedamųjų, kurios nustatytos Aprašo 3, 4, 5, 6 punktuose. Teismas neįvertino teisiškai reikšmingo fakto, kad atliekų tvarkytojas, sudarydamas sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimą, neturi galimybės žinoti ar įsivertinti sutarties netinkamo įvykdymo riziką ir galimų nuostolių dydžio.

1.       Ieškovė VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti, prašymą įtraukti į bylą Aplinkos ministeriją atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Susitarimo esmė buvo perleisti įrodymus apie tokią trečiojo asmens ir atsakovės vykdytą veiklą ir jos rezultatus (įrodančius dokumentus) ieškovei, kuri tokios veiklos 2017 m. eigoje nevykdė, siekiant ieškovės pavedimo davėjams (teršėjams) gauti nepagrįstą mokestinę naudą ir taip pažeisti principą „teršėjas moka“. Nekomunalinių pakuočių atliekų tvarkymo srityje, priešingai nei komunalinių pakuočių atliekų tvarkymo srityje, nėra pareigos tokių pakuočių atliekas finansuoti nuolatos (visus metus), o nekomunalinių pakuočių atliekų tvarkymo atvejais organizacijos finansuoja arba būsimus tokių pakuočių sutvarkymo kiekius (jei sudaroma sutartis metų eigoje) arba jau sutvarkytas tokių pakuočių atliekas, kadangi patys atliekų tvarkytojai nusprendžia, kada ir kokiomis sąlygomis tokias paslaugas parduoti. Todėl nepagrįsti skundo teiginiai neva trečiasis asmuo pagal Susitarime nurodomą su apeliante sudarytą 2017 m. liepos 7 d. sutartį finansavo plastikinės pakuotės atliekų tvarkymą. Pagal šią sutartį apeliantė tik įsipareigojo sutvarkyti trečiajam asmeniui nurodomą plastikinės pakuotės atliekų kiekį, o trečiasis asmuo tai apmokėti, tačiau, kaip patvirtina ir Susitarimo nuostatos ir byloje išsakyti trečiojo asmens teiginiai, trečiasis asmuo išvis apeliantei pagal Sutartį už paslaugas neapmokėjo. Dėl šių priežasčių teismo sprendimo 49 punkte pagrįstai konstatuojama, kad Susitarimo tikslas buvo tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“, siekiant, kad rinkoje neliktų nefinansuotų 2017 kalendoriniais metais sutvarkytų pakuočių atliekų. Nepagrįsti yra ir apeliantės teiginiai, kad dėl to, jog ieškovė su apeliante nesudarė atliekų tvarkymo sutarties dėl 200 t pakuočių atliekų, ir 2017 m. eigoje ieškovė nefinansavo šių atliekų tvarkymo.

1.2.                      Argumentai, kad PPATĮ 10 straipsnio 4 dalis, taip pat ir ATĮ imperatyviai nustato pareigą organizacijai sudaryti tam tikras sutartis, ir tai leidžia vertinti, kad nurodytos įstatyminės nuostatos yra imperatyvios, vertintini kaip atitolę nuo ginčo esmės teisiškai nereikšmingi pamąstymai. Nei teisės normų, numatančių atitinkamiems subjektams pareigą sudaryti sutartis, įvardijimas, nei tai, kad atitinkamos teisės normos yra specialiosios CK atžvilgiu, nei tai, kad jos tiesiogiai reglamentuoja specialių subjektų (įskaitant savivaldybių gamintojų ir importuotojų organizacijų, atliekų tvarkytojo) tarpusavio sutarčių sudarymą, nustatydamos tiek prievolę sudaryti tokias sutartis, tiek jų turinį, nei tai, kad teisės normų reglamentuojamų sutartinių santykių dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, nesuponuoja apeliantės priešieškinio pagrindu nurodytų normų imperatyvumo nagrinėjamo ginčo kontekste. Apeliantė išskyrus minėtų ATĮ nuostatų pacitavimą, nepagrindžia, kaip pastarosios nuostatos buvo pažeistos.

1.3.                      Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ATĮ 3425 straipsnio 2 dalyje ir Apraše nustatytas teisinis reglamentavimas rodo, kad įrodantys dokumentai gali būti išrašyti už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu buvo sutvarkytas, t. y. už 2017 m. iki 2018 m. sausio 30 d. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė, sutvarkiusi atitinkamą kiekį atliekų už 2017 m., visų pirma galėjo išduoti įrodančius dokumentus, o antra, galėjo ir turėjo išduoti Apraše nustatytais terminais. Todėl apeliantės argumentai dėl ATĮ, Aprašo nuostatų pažeidimo nepagrįsti ir atmestini. Visiškai įprasta atliekų tvarkymo sektoriaus praktika yra pasibaigus kalendoriniams metams, bet nepasibaigus įrodančių dokumentų išrašymo terminui (konkrečiu atveju iki 2018 m. sausio 30 d.) sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais dėl praėjusiais kalendoriniais metais (konkrečiu atveju 2017 m.) sutvarkytų pakuočių atliekų.

1.4.                      Apeliantė neteisingai aiškina „teršėjas moka“ principą.

1.5.                      Susitarimu nebuvo pažeistos įstatymo imperatyviosios normos, juo ieškovė siekė tinkamai įvykdyti pareigą finansuoti pakuočių atliekų sutvarkymą ir taip tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

1.6.                      Pasibaigus kalendoriniams metams apeliantė turėjo ieškovei išrašyti įrodančius dokumentus, kuriuos ieškovė paskirsto savo pavedimo davėjams, išrašydama patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Ieškovės išrašyti patvirtinimai sudaro sąlygas gamintojams ir importuotojams (pavedimo davėjams) įvykdyti Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir taip būti atleistiems nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Apeliantė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir ieškovė informavo apie šiuos pažeidimus.

1.7.                      Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas nepagrįstai nustatė jos neteisėtus veiksmus dėl Susitarimo neįvykdymo. Iš Susitarimo nuostatų akivaizdu, kad šalys susitarė dėl įrodančių dokumentų, patvirtinančių 2017 m. plastikinės pakuotės sutvarkymo užduočių įvykdymą, išdavimo, o apeliantė pagal Susitarimą turėjo išrašyti ieškovei įrodančius dokumentus iki sausio 30 d.

1.8.                      Apeliantės teiginiai, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio sąlygų, yra nepagrįsti, nes ieškovė pagrindė, jog apeliantei nesutvarkius sutartimis sulygtų plastikinės pakuotės atliekų kiekių ieškovė turėjo pavedimo davėjai kompensuoti dėl to apskaičiuotą mokestį už aplinkos teršimą (neįvykdžius plastikinės pakuotės užduoties), kuris ir sudaro nuostolių sumą. Apeliantės nurodyti argumentai dėl ieškovės veiksmų (neveikimo), neva sąlygojusių ir esančių priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais, net ir pripažinus, kad ieškovės apskaita rengiant ataskaitą nebuvo tinkama, negali būti laikomi pagrįstais ir susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais.

1.9.                      Dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, jai nesutvarkius prisiimtais įsipareigojimais pakuočių atliekų ir neišdavus įrodančių dokumentų, ieškovė negalėjo išduoti patvirtinimo apie atliekų sutvarkymą pavedimo davėjui, dėl ko šiam kilo pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, kurį ieškovė jam kompensavo. Apeliantei tiek Sutarties Nr. 1 13.5 punktu, tiek Sutarties Nr. 2 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tiek ir Susitarimo 4 punktu prisiėmus atsakomybę už nuostolių atlyginimą, kuris siejamas su ieškovės pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų užduočių suma, apeliantė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

1.10.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nuostolius teismas turėjo sumažinti dėl ieškovės kaltės ir prisidėjimo prie nuostolių. Apeliantės nurodomi argumentai, kad ji protingai negalėjo numatyti galimų ieškovės nuostolių iš Susitarimo, yra nepagrįsti, nes jo sudarymo metu buvo nurodomas sutvarkytinų pakuočių atliekų kiekis, tai atsižvelgiant į apeliantės vaidmenį pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje leido jai numatyti galimą kilti žalą.

1.11.                      Apeliantės nurodomi kaip užduotini išvadą teikiančiai institucijai klausimai, nėra susiję su viešojo intereso gynimu ir su konkrečių teisės normų turinio aiškinimu, tačiau yra susiję su konkrečių sutarčių nuostatų interpretavimu.

2.       Trečiasis asmuo VšĮ „Gamtos ateitis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir ieškovės VšĮ „Žaliasis taškas“ ieškinį atmesti, atsakovės UAB „VSA Vilnius“ priešieškinį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino ieškovės 2017 m. veiklos ataskaitą ir nepagrįstai šiuo įrodymu nesivadovavo priimdamas sprendimą. Ieškovė buvo įsipareigojusi sutvarkyti 50 proc. ieškovės steigėjų ir pavedimo davėjų į rinką išleistų plastikinės pakuotės atliekų kiekio, kuris sudaro 15,546 t, ir faktiškai sutvarkė didesnį kiekį, t. y. 15,677 t plastikinės pakuotės atliekų. Ieškovė 2017 m. įvykdė visus savo įsipareigojimus steigėjams ir pavedimo davėjams ir sutvarkė reikiamą kiekį plastikinės pakuotės atliekų, todėl ieškovės teiginiai apie tariamą įsipareigojimų neįvykdymą prieštarauja šiam įrodymui. Šis įrodymas paneigia ieškovės pateiktus netiesioginius įrodymus, kad ji turėjo pareigą atlyginti nuostolius UAB „Lidl Lietuva“ dėl netinkamo pareigų vykdymo.

2.2.                      Teismas netinkamai ištyrė, nevertino ir priimdamas sprendimą nepagrįstai nesivadovavo 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus raštu „Dėl informacijos suteikimo“. Šis įrodymas patvirtina, kad ieškovė 2017 m. nepagrįstai vengė sudaryti Bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir nepagrįstai nevykdė pareigos finansuoti infrastuktūros plėtrą, t. y. naujų konteinerių įsigijimą ir pastatymą Vilniaus mieste. Šis įrodymas paneigia atsakovės kaltę ir priežastinį ryšį dėl mažesnio nei planuota 2017 m. pakuočių atliekų sutvarkymo Vilniaus mieste. Nesant atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio, ieškovė negali reikalauti atlyginti nuostolių pagal Sutartį Nr. 1.

2.3.                      Teismas netinkamai ištyrė ir nevertino 2018 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktą. Šis įrodymas patvirtina, kad 2018 m. buvo atliktas atsakovės 2017 m. veiklos patikrinimas ir jokių pažeidimų dėl pakuočių atliekų tvarkymo nustatyta. Atsakovė 2017 m. Vilniaus mieste sutvarkė visas susidariusias pakuočių atliekas.

2.4.                      Teismas nepagrįstai neištyrė ir neįvertino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 20 d. rašto „Dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo išlaidų finansavimo“. Rašte Aplinkos ministerija išaiškino, kad „atsižvelgiant į šiame rašte nurodytas pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, manytina, kad organizacija, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, negali susitarti ir perleisti atliekų tvarkytojo jai išrašomus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus kitai organizacijai“. Aplinkos ministerijos išaiškinimas patvirtina, kad Susitarimas, kuriuo susitarta dėl įrodančių dokumentų perleidimo ieškovei, negalėjo būti sudarytas, o sudarius, negalėjo būtų vykdomas. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei, remiantis Susitarimu, turėjo būti išrašyti 200 t plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir kad atsakovė turi pareigą atlyginti nuostolius šios pareigos neįvykdžius.

2.5.                      Teismas netinkamai aiškino ir ginčo santykiams taikė ATĮ ir PPATĮ nuostatas, todėl neteisingai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus. Ieškovė turi tik pareigą apmokėti už komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą, bet neturi teisės nustatyti, koks kiekis pakuočių atliekų turi būti sutvarkytas. Ši aplinkybė patvirtina, kad jeigu atsakovė neinformavo ieškovės apie mažesnį nei planuota pakuočių atliekų sutvarkymą, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turėjo būti sutvarkytas didesnis kiekis pakuočių atliekų. Pakuočių atliekų darytojai yra Vilniaus gyventojai, todėl atsakovė negali įtakoti susidarančio pakuočių atliekų kiekio.

2.6.                      Teismas nepagrįstai į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri yra komunalinio atliekų srauto administratorius ir nustato paslaugų teikimo sąlygas.

2.7.                      Teismas netinkamai įvertino ieškovės prašomų atlyginti nuostolių dydį, nepagrįstai nesivadovavo Vyriausybės nustatytais mokesčio už aplinkos teršimą dydžiais ir iš nuostolių neišskaičiavo ieškovės sąnaudų už pakuočių atliekų sutvarkymą.

2.8.                      Teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktos 2017 m. liepos 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties dėl pakuočių atliekų tvarkymo. Nepagrįstai 2018 m. sausio 22 d. Susitarimą dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo vertimo atskirai nuo pagrindinės pakuočių atliekų tvarkymo sutarties, todėl nepagrįstai Susitarimą laikė savarankiška sutartimi, o ne susitarimu, kuriuo buvo nustatyta pagrindinės sutarties įvykdymo tvarka. Netinkamai įvertinęs Susitarimą, teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiga sutvarkyti plastikinės pakuotės atliekas atsirado remiantis Susitarimu, o ne remiantis pagrindine sutartimi, todėl netinkamai nustatė tarp šalių susiklosčiusius santykius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl išvadą duodančios institucijos įtraukimo į bylą

4.       Atsakovė UAB „VSA Vilnius“, pateikusi apeliacinį skundą, prašė įtraukti į bylą Aplinkos ministeriją, kaip išvadą duodančią instituciją, ir pavesti jai duoti išvadą, atsakant į apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad byloje sprendžiami klausimai, susiję su viešojo intereso užtikrinimu ir šalys skirtingai aiškina ginčo klausimų reglamentavimą.

5.       CPK 49 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.

6.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad atliekų tvarkymas ir jo organizavimas neabejotinai yra viešojo pobūdžio veikla. Kita vertus, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje kilę klausimai taip pat yra tokio pat pobūdžio ir kad be išvadą teikiančios institucijos – Aplinkos ministerijos – atsakymo (išvados) nėra galimybės teisingai išnagrinėti byloje kilusį ginčą.

7.       Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 50 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatytos institucijų teisės (teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus), turinį, pažymi, kad prašymas įtraukti į bylą Aplinkos ministeriją, kaip išvadą duodančią instituciją, turėjo būti pareikštas dar pirmosios instancijos teisme, suteikiant tiek šiai institucijai, tiek šalims teisę teikti įrodymus bei paaiškinimus / atsikirtimus dėl institucijos išvados. Apeliantė neįvardijo jokių priežasčių, sukliudžiusių tokį prašymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijose teisme. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinis procesas nėra ginčo pakartotinis nagrinėjimas iš pradžių, jis skirtas patikrinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą. CPK 306 straipsnio 2 dalyje bei 312 straipsnyje įtvirtinti draudimai tiek grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tiek kelti apeliaciniame skunde reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

8.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina atsakovės apeliaciniame skunde pareikšto prašymo įtraukti dalyvauti šioje byloje išvadą teikiančią instituciją – Aplinkos ministeriją.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

9.       Byloje nustatyta, kad ieškovė VšĮ „Žaliasis taškas“ ir atsakovė UAB „VSA Vilnius“ 2017 m. atliekų tvarkymui buvo sudariusi šias sutartis:

9.1.                      2013 m. rugsėjo 2 d. pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo laikinąją sutartį Nr. KAS-6 su vėlesniais pakeitimais ir 2015 m. vasario 26 d. papildomą susitarimą (Sutartis Nr. 1), pagal kuriuos atsakovė turėjo sutvarkyti ir išduoti ieškovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus komunalinių atliekų sraute. Paslaugų teikimo apimtys buvo numatytos ieškovės ir atsakovės 2017 m. vasario 28 d. pasirašytame pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutarčių priede Nr. 4;

9.2.                      2017 m. liepos 21 d. sutartį Nr. 170721/NAS14 dėl pakuočių atliekų tvarkymo (Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė turėjo sutvarkyti ir išduoti ieškovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame (komerciniame) sraute;

9.3.                      2018 m. sausio 22 d. trišalį susitarimą Nr. GA/01/22, sudarytą su VšĮ „Gamtos ateitis“, dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo (Susitarimas, trišalis susitarimas), pagal kurį atsakovė ieškovei turėjo išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame sraute.

10.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „VSA Vilnius“ pagal Sutartį Nr. 1 neišrašė ieškovei įrodančių dokumentų 72,827 t plastikinės pakuotės atliekų kiekiui, pagal Sutartį Nr. 2 išrašė plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 242,360 t, nors užsakymas buvo – 250,00 t, t. y. išrašė įrodančių dokumentų 7,640 t mažiau nei priėmė užsakymą, o pagal Susitarimą, nors buvo įsipareigojusi išrašyti ieškovei plastiko pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 200 t, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, įrodančių dokumentų neišrašė.

11.       Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. raštu, 2018 m. vasario 13 d. raštu ir 2018 m. vasario 14 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „VSA Vilnius“, informuodama apie jos padarytus pažeidimus, pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo ir įspėjo, kad pateiks reikalavimą juos atlyginti.

12.       Ieškovė 2018 m. vasario 20 d. gavo UAB „Lidl Lietuva“ (pavedimo davėjos) pretenziją dėl neįvykdytų pakuotės atliekų tvarkymo užduočių, pagal kurią, vadovaujantis ieškovės ir pavedimo davėjos 2016 m. kovo 9 d. sudarytos sutarties „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ 31 ir 32 punktais, pavedimo davėja pareikalavo ieškovės sumokėti 452 427 Eur, iš jų 445 654 Eur už neįvykdytas plastikinės pakuotės užduotis. Pavedimo davėjos 2018 m. vasario 14 d. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija už 2017 m. patvirtina, kad už neįvykdytas Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis yra deklaruotas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis – 452 427 Eur. Pavedimo davėja 2018 m. vasario 19 d. pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai 490 500 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2017 m. Ieškovė pervedė pavedimo davėjai 452 427 Eur kaip atlyginimą už nuostolius.

13.       Ieškovė pagal atliekų tvarkytojų neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus proporcingai apskaičiavo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dalis ir nustatė, kad atsakovės dalis sudaro 97,74 proc., t. y. 435 582,22 Eur (97,74 proc. nuo 445 654 Eur sumos), kuriuos prašė priteisti.

14.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl atsakovės UAB „VSA Vilnius“ sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, taip pat sutarčių sąlygų ir jų vykdymo aiškinimo, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo bei Susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančio imperatyvioms PPATĮ 10 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 3 punkto ir ATĮ 3422 straipsnio 3, 6, 8, 11 dalių nuostatoms, bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir atsakovės UAB „VSA Vilnius“ sutartinės civilinės atsakomybės

15.       Ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. Apeliantės (atsakovės) UAB „VSA Vilnius“ teigimu, teismas nepagrįstai Sutartį Nr. 1 kvalifikavo išimtinai rezultato pasiekimo sutartimi ir nevertino ieškovės prievolių įtakos sutarties vykdymui. Ši sutartis yra specifinė paslaugų sutartis, kuri apima dviejų tipų prievoles – rezultato (6.718 straipsnio 4 dalis) ir maksimalių pastangų prievoles (6.200 straipsnio 4 dalis).

16.       CK 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlygintina paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

17.       Nagrinėjamu atveju šalys 2013 m. rugsėjo 2 d. pasirašė Sutartį Nr. 1, kurios objektas –savivaldybės komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo ir perdavimo naudotojams paslaugų bei kitų Sutartyje Nr. 1 numatytų papildomų paslaugų teikimas (Sutarties Nr. 1 2.1 punktas). Sutarties Nr. 1 5.1.1 punktu apeliantė įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas sutartyje nustatyta tvarka, apimtimi, laikydamasi sutartyje nustatytų terminų, o Sutarties Nr. 1 6.1 punkte šalių sulygta, kad paslaugų teikėjas paslaugas teikia nuolat, o paslaugų metinės apimtys, paslaugų teikimo dažnumas, pakuočių atliekų tvarkymo būdai ir paslaugų apimčių dalies paskirstymas ieškovei detalizuojami sutarties prieduose Nr. 3 ir Nr. 4. Sutarties Nr. 1 3.3.5 punkte šalys nustatė, kad paslaugų teikėjas (atsakovė) yra informuotas apie tai, kad paslaugų teikimas yra reikalingas, kad būtų įvykdytos organizacijos (ieškovės) nariams nustatytos pakuočių atliekų sutvarkymo užduotys, įgyvendintas reikalavimas dalyvauti pakuočių atliekų tvarkymo sistemose ir jas finansuoti, o šių reikalavimų neįgyvendinimas ar netinkamas įgyvendinimas gali lemti pareigos mokėti mokestį atsiradimą. Sutarties Nr. 1 13.4 punktu paslaugų teikėja (atsakovė) pareiškė, kad prisiima visą riziką, susijusią su dėl paslaugų teikėjos (atsakovės) kaltės įvykusiu paslaugų nesuteikimu ir (ar) netinkamu suteikimu, įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nesuteikimą ar pateikimą pavėluotai, o 13.5 punktu nustatė paslaugos teikėjos (atsakovės) atsakomybę, pastarajai netinkamai suteikus paslaugas.

18.       Įvertinusi aptartas Sutarties Nr. 1 nuostatas, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą – sutvarkyti Sutarties Nr. 1 priede nurodytą metinį pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytą kiekį pakuočių atliekų ir šiam kiekiui išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kurie tampa pagrindu ieškovės pavedimo davėjams būti atleistiems nuo mokesčio mokėjimo už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

19.       Kaip minėta, byloje taip pat keliamas atsakovės UAB „VSA Vilnius“ sutartinės civilinės atsakomybės klausimas. Apeliantės teigimu, ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Mano, kad UAB „VSA Vilnius“ nėra atsakinga už ieškovės (organizacijos) patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą paskirstymą ieškovės pavedimo davėjams tinkamą apskaitą ir (ar) jų mokesčių mokėjimą. Teigia, kad įvykdydama sutartis su ieškove pagal faktinę jų įvykdymo apimtį apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę galimus ieškovės nuostolius.

20.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas).

21.       Sutartinė civilinė atsakomybė, remiantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

22.       Kaip prieš tai jau buvo aptarta, šalys 2013 m. rugsėjo 2 d. pasirašė Sutartį Nr. 1 dėl Savivaldybės komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo ir perdavimo naudotojams paslaugų bei kitų Sutartyje numatytų papildomų paslaugų teikimo (2.1 punktas). Minėta ir tai, kad šia Sutartimi Nr. 1 šalys sutarė dėl teikiamų paslaugų apimties, terminų, kurie buvo detalizuoti sutarties prieduose Nr. 3 ir Nr. 4, taip pat įtvirtino atsakovės įsipareigojimus ir atsakomybę, t. y. Sutarties Nr. 1 13.4 punktu paslaugų teikėja (atsakovė) pareiškė, kad prisiima visą riziką, susijusią su dėl paslaugų teikėjos (atsakovės) kaltės įvykusiu paslaugų nesuteikimu ir (ar) netinkamu suteikimu, įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nesuteikimą ar pateikimą pavėluotai, o 13.5 punktu nustatė, kad paslaugų teikėjai (atsakovei) netinkamai, nepilna apimtimi dėl paslaugų teikėjos kaltės suteikus paslaugas ir (ar) pažeidus nustatytus tarpinius, galutinius ar papildomai skirtus terminus ir dėl šios priežasties organizacijai (ieškovei) neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius jos dalyviams ir pavedimų davėjams nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, paslaugų teikėja (atsakovė) įsipareigoja sumokėti organizacijai (ieškovei) baudą, lygią mokesčių, mokėtinų organizacijos ir (ar) jos dalyvių ir pavedimo davėjų dėl pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių neįvykdymo ir negalėjimo pasinaudoti mokesčio lengvata; atlyginti organizacijos (ieškovės) ir (ar) jos dalyvių bei pavedimų davėjų nuostolius, patirtus dėl teisės aktų reikalavimų neįvykdymo kontrolės institucijoms paskyrus baudas; kompensuoti kitus nuostolius organizacijai ir (ar) jos dalyviams bei pavedimų davėjams.

23.       Ieškovė ir atsakovė 2017 m. vasario 28 d. pasirašė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutarčių priedo Nr. 4 naują redakciją ir susitarė dėl paslaugų teikimo apimčių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 2017 m. Prie Sutarties Nr. 1 šalių 2015 m. vasario 26 d. taip pat buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. PA-15/PTO-1 ir PA-15/ŽT-1 „Dėl teikiamų Paslaugų apimčių ir įkainių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje“, kurio 2.2 punkte šalių buvo sulygta dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo tvarkos ir numatyta, kad paslaugų teikėjos (atsakovės) numatytos ir suderintos su organizacijomis sutarčių prieduose Nr. 4 numatytos pakuočių atliekų sutvarkymo metinės apimtys (Metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas) gali būti tikslinamos paslaugų teikėjos (atsakovės) raštišku prašymu, kuris įteikiamas visoms Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka veikiančioms organizacijoms. Šis planas gali būti tikslinamas tris kartus per einamuosius metus nustatytais terminais: po pirmo pusmečio iki liepos 10 d. (susitarimo 2.2.1 punktas); po trečio metų ketvirčio iki spalio 10 d. (susitarimo 2.2.2 punktas); einamųjų metų gruodžio mėnesį iki gruodžio 10 d. (susitarimo 2.2.3 punktas). Susitarimo 2.2.4 punktu šalys numatė, kad po trečiojo tikslinimo metinis pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planas negali būti tikslinamas. Paslaugų teikėja (atsakovė) prisiima atsakomybę už šio plano vykdymą.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas sutarčių nuostatas, konstatuoja, kad šalys aiškiai susitarė dėl konkrečių pakuočių atliekų konkretaus kiekio sutvarkymo, t. y. paslaugos teikėja (atsakovė) įsipareigojo ne tik sutvarkyti konkretų pakuočių atliekų kiekį, bet ir pagrįsti savo tinkamą įsipareigojimų įvykdymą, pateikdama Sutartyje Nr. 1 nustatytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kartu prisiimdama visą riziką ir atsakomybę, susijusią su paslaugų nesuteikimu ir (ar) netinkamu suteikimu, įskaitant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nepateikimą ar pateikimą pavėluotai.

25.       Minėta, kad, remiantis šalių 2015 m. vasario 26 d. pasirašytu susitarimu, šalys susitarė dėl paslaugų teikimo apimčių tikslinimo tvarkos, t. y. apeliantė turėjo galimybę sulygtu dažnumu ir terminais tikslinti pakuočių atlieku? sutvarkymo metines apimtis ir taip išvengti atsakomybės dėl negebėjimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taigi apeliantė, remiantis Sutartimi Nr. 1 ir 2017 m. vasario 28 d. pasirašytu Metiniu pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planu, privalėjo suteikti atitinkamas pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas komunaliniame sraute, o neturėdama galimybių pasiekti sulygtų tvarkymo apimčių, remiantis prieš tai aptartomis Susitarimo nuostatomis, turėjo teisę nustatytu terminu patikslinti Metinį pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planą, o to nepadariusi privalėjo sutvarkyti plane numatytą pakuočių atliekų kiekį ir išduoti nurodytam kiekiui įrodančius dokumentus. Kitaip tariant, tinkamas Sutarties Nr. 1 vykdymas galėtų būti konstatuotas tuo atveju, jei apeliantė būtų sutvarkiusi ir išdavusi ieškovei įrodančius dokumentus 2017 m. vasario 28 d. Metiniame pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo plane nurodytam kiekiui arba iki Susitarime nustatyto termino patikslinus šalių pasirašytą Metinį pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo planą ir išdavus įrodančius dokumentus pakuočių atliekų kiekiui, nurodytam patikslintame plane. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų pasinaudojusi šia 2015 m. vasario 26 d. susitarime įtvirtinta galimybe nustatytais terminais tikslinti pakuočių atliekų sutvarkymo apimtis ir taip išvengti atsakomybės dėl negalėjimo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

26.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, t. y. pagal Sutartį Nr. 1 neišrašė ieškovei įrodančių dokumentų 72,827 t plastikinės pakuotės atliekų kiekiui. Apeliantei, kaip minėta, įsipareigojus ne tik sutvarkyti konkretų pakuočių atliekų kiekį, bet ir pagrįsti savo tinkamą įsipareigojimų įvykdymą, pateikiant sutartyse nustatytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, ir šių savo įsipareigojimų neįvykdžius, ji, teisėjų kolegijos sprendimu, turi prisiimti visą iš to kylančią atsakomybę. Nustačius, kad apeliantė tinkamai neįvykdė Sutartimi Nr. 1 prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sutvarkė ir išrašė įrodančius dokumentus mažesniam, nei buvo įsipareigojusi, kiekiui, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

27.       Nustatyta, kad pagal Sutartį Nr. 2 apeliantė turėjo sutvarkyti ir išduoti ieškovei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ne komunaliniame (komerciniame) sraute. Sutartyje Nr. 2 šalys sulygo dėl paslaugų teikėjo numatytų sutvarkyti atliekų kiekio (pagal pakuotės atliekų rūšį) (Sutarties Nr. 2 2 straipsnis), užsakymų ir įrodančių dokumentų, sutarties vykdymo terminų (Sutarties Nr.  2 5 straipsnis), šalių atsakomybės (Sutarties Nr. 2 7 straipsnis), o Sutarties Nr. 2 7 straipsnio 3 dalyje detalizavo galimų baudų dydį netinkamo įsipareigojimų įvykdymo atveju. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė turėjo išrašyti ieškovei plastikinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 250 t, tačiau išrašė 243,360 t, t. y. neįvykdė įsipareigojimų dalyje dėl 7,640 t.

28.       Sutarties Nr. 2 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paslaugų teikėja (atsakovė), gavusi užsakymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį patvirtina ir vieną užsakymo patvirtintą egzempliorių grąžina klientui (ieškovei), o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei paslaugų teikėja gauto užsakymo (viso ar jo dalies) negali ir negalės įvykdyti per užsakyme nurodytą laikotarpį, ji šios sutarties 12 straipsnyje nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoti klientą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie aplinkybes, trukdančias įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ar kad negali įvykdyti patvirtinto užsakymo.

29.       Taigi apeliantei tinkamai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 2, t. y. sutvarkius ir išrašius įrodančius dokumentus mažesniam, nei buvo įsipareigojusi, kiekiui, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus ir pagal Sutartį Nr. 2 (CK 6.246 straipsnis).

30.       Šalių pasirašyti trišalio susitarimo 2 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėja (atsakovė) išrašys ieškovės vardu įrodančius dokumentus ta apimti, kuri VšĮ „Gamtos ateitis“ nėra reikalinga plastiko pakuočių atliekų tvarkymo užduočiai įvykdyti, t. y. 200 tonų (perduodamas kiekis). Susitarimo 4 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjai (atsakovei) teisės aktų nustatyta tvarka, terminais ir forma neišrašius ir / ar išrašius mažesne apimti nei perduodamas kiekis įrodančius dokumentus ir dėl šios priežasties ieškovei patyrus nuostolius, paslaugų teikėja (atsakovė) įsipareigoja atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Nuostoliais laikomi ieškovės pavedimo davėjų sumokėtas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl trūkstamo perduodamo kiekio.

31.       Bylos duomenys patvirtina, kad pagal trišalį susitarimą apeliantė buvo įsipareigojusi išrašyti ieškovei plastiko pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 200 t, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, įrodančių dokumentų neišrašė. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus ir pagal trišalį susitarimą, atsakovei nesilaikius sutartinio įsipareigojimo pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 200 t.

32.       Nors, apeliantės teigimu, Susitarimas nenumatė jokių terminų išduoti įrodančius dokumentus ieškovei, todėl toks jos neveikimas ir Susitarimo nevykdymas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, tačiau pažymėtina, kad šalys, pasirašydamos trišalį susitarimą, aiškiai suvokė kokiems tikslams šis Susitarimas yra sudaromas. Nepaisant konkrečių terminų neįvardijimo, apeliantė nepaneigė to, kad Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ji neįvykdė, todėl turi prisiimti iš to kylančią sutartinę atsakomybę.

33.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, 2018 m. vasario 20 d. gavusi pavedimo davėjos UAB „Lidl Lietuva“ pretenziją, kuria buvo reikalaujama sumokėti 452 427 Eur, iš jų 445 654 Eur už neįvykdytas plastikinės pakuotės užduotis, 2018 m. kovo 2 d. sumokėjo pavedimo davėjai iš viso 452 427 Eur ir proporcingai apskaičiavo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dalis bei nustatė, kad atsakovės dalis sudaro 97,74 proc., t. y. 435 582,22 Eur (97,74 proc. nuo 445 654 Eur sumos), kuri pirmosios instancijos teismo ir buvo priteista.

34.       Apeliantė, nesutikdama su priteistų nuostolių suma, teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo juos mažinti dėl ieškovės kaltės ir prisidėjimo prie nuostolių, t. y. ieškovė nevykdė sutarties vykdymo kontrolės, nors turėjo tokią pareigą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams išvengti, netinkamai vykdė Sutartyje Nr. 1 jai priskirtas pareigas dėl atliekų surinkimo infrastruktūros plėtros ir finansavimo prievolių ir pan.

35.       Pažymėtina, kad tiek Sutarties Nr. 1 13.5 punktas, tiek Sutarties Nr. 2 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tiek trišalio susitarimo 4 punktas numatė nuostolių atlyginimą, kuris siejamas su ieškovės pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų užduočių suma

36.       CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. CK 6.718 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl apeliantės atleidimo nuo atsakomybės, tinkamai neįvykdžius sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

37.       Apeliantės teigimu, sudarydama sutartis su ieškove, ji protingai negalėjo numatyti galimų ieškovės nuostolių. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė yra ilgą laiką atliekų tvarkymo srityje veikianti verslininkė. Byloje pateiktos sutartys patvirtina, kad šalių bendradarbiavimas vyksta nuo 2013 m., yra pasirašomos sutartys (jų papildymai ar pan.) faktiškai analogiško turinio, kuriose aiškiai atkartojamos nuostatos dėl atlygintinų nuostolių dydžio sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju ir tas dydis aiškiai apibrėžtas ieškovės pavedimo davėjų sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė sutarčių sudarymo metu galėjo protingai numatyti nuostolius kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Iš prieš tai aptartų sutarčių nuostatų aišku, kokia apimtimi plastikinės pakuotės atliekų sutvarkymą ieškovė siekė įsigyti, kokia yra paslaugos teikėjos (atsakovės) prisiimtos atsakomybės apimtis, todėl apeliantei turėjo būti aiški ir galimos žalos suma. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad, sudarydama sutartis su ieškove, ji neturėjo galimybės įsivertinti sutarties netinkamo įvykdymo rizikos ir galimų nuostolių dydžio.

38.       Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio sąlygų. Byloje nustatyta, kad apeliantei netinkamai įvykdžius sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nesutvarkius sutartimis sulygtų pakuotės atliekų kiekių, ieškovė turėjo savo pavedimo davėjai kompensuoti dėl to kilusį mokestį už aplinkos teršimą, kuris ir sudaro nuostolių sumą. Sutartyse esant aiškiai nurodytiems paslaugų teikėjos (atsakovės) įsipareigojimams ne tik sutvarkyti atitinkamą atliekų kiekį, bet ir pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, taip pat esant sąlygoms, numatančioms galimybę koreguoti prisiimtų įsipareigojimų mastą dėl negalėjimo jų vykdyti bei esant aiškiai apibrėžtai atsakomybei, kuri siejama su ieškovės pavedimo davėjų sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis dėl neįvykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų užduočių suma, apeliantės argumentai dėl neįrodyto priežastinio ryšio ar ieškovės veiksmų (neveikimo), neva sąlygojusių ir esančių priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais, nelaikytini pagrįstais.

39.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl konstatavęs, kad atsakovė pažeidė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir priteisęs ieškovei šios patirtus nuostolius (tenkinęs ieškinį), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio ir 1.81 straipsnio pagrindu

40.       Ginčas nagrinėjamoje byloje taip pat kilo dėl ieškovės VšĮ „Žaliasis taškas“, atsakovės UAB „VSA Vilnius“ (paslaugos teikėjos) ir trečiojo asmens VšĮ „Gamtos ateitis“ 2018 m. sausio 21 d. pasirašyto trišalio susitarimo dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo teisėtumo.

41.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Susitarimo (ne)teisėtumą, netinkamai aiškino PPATĮ 10 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 3 punkto, ATĮ 3422 straipsnių 3, 6, 8, 11 dalių turinį ir tikslus, dėl ko padarė teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad jos nėra imperatyvios. Mano, kad Susitarimas dėl įrodančių dokumentų perleidimo ieškovei ir priedas Nr. 1 prie Susitarimo dėl ieškovės atsiskaitymo už įrodančius dokumentus prieštarauja PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų reikalavimams.

42.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkrečios teisės nuostatos imperatyvumą lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir kt.). Tačiau kai teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl abiejų CK 1.80 straipsnio sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).

44.       Apelianto nurodoma PPATĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio įstatymo nustatytas pareigas arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio įstatymo nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais. Gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, privalo kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos pavesti organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ateinančiais kalendoriniais metais. Gamintojai ir importuotojai, pavedę savo pareigas vykdyti vienai organizacijai, negali pavesti savo pareigų vykdymo kitai organizacijai einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu (išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas). PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta pareiga organizacijai sudaryti sutartį su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką parinktais pakuočių atliekų tvarkytojais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų, rūšiuojamojo surinkimo būdu surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, paruošimo naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimo bei nurodoma, kokia informacija turi būti nurodoma sutartyse, t. y. apmokėjimo už komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų, rūšiuojamojo surinkimo būdu surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, paruošimą naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimą tvarka, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. PPATĮ 7 straipsnyje įtvirtintos gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos. Apelianto nurodomose ATĮ 3422 straipsnio 3, 6, 8, 11 dalyse reglamentuojamas gamintojų ir importuotojų organizacijų steigimo tikslas ir reikalavimai: organizacija steigiama, kad būtų įvykdyta šiame įstatyme ir PPATĮ gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis, tvarkyti apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) skirta veikla (ATĮ 3422 straipsnio 3 dali); organizacija visų organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų (pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis sąlygomis (ATĮ 3422 straipsnio 6 dalis); gamintojas ir (ar) importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių, įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti daugiau negu vienai organizacijai (ATĮ 3422 straipsnio 8 dalis); organizacija neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti informacijos apie organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (ATĮ 3422 straipsnio 11 dalis).

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas PPATĮ ir ATĮ normas, konstatuoja, kad nei vienoje iš jų nėra įtvirtinti apeliantės skundo argumentuose nurodyti imperatyvūs draudimai, kurie neva buvo pažeisti, sudarant trišalį susitarimą. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nei teisės normų, numatančių atitinkamiems subjektams (organizacijoms) pareigą sudaryti sutartis, įvardijimas, nei tai, kad atitinkamos teisės normos yra specialiosios CK atžvilgiu, nei tai, kad jos tiesiogiai reglamentuoja specialių subjektų (įskaitant savivaldybių gamintojų ir importuotojų organizacijų, atliekų tvarkytojo) tarpusavio sutarčių sudarymą, nustatydamos tiek prievolę sudaryti tokias sutartis, tiek jų turinį, nei tai, kad teisės normų reglamentuojamų sutartinių santykių dalyvis yra viešasis juridinis asmuo – gamintojų–importuotojų organizacija – nesuponuoja apeliantės nurodytų normų imperatyvumo pažeidimo nagrinėjamo ginčo kontekste. Apeliantė, išskyrus paminėtų PPATĮ ir ATĮ nuostatų pacitavimą, iš esmės nepagrindė, kaip pastarosios nuostatos buvo pažeistos, šalims pasirašant trišalį susitarimą dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių plastikinių pakuočių atliekų tvarkymo.

46.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo pripažinti trišalį susitarimą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nenustačius, kad paminėtas sandoris prieštarauja imperatyvioms PPATĮ ir / ar ATĮ normoms.

47.       Apeliantės teigimu, nustačius, kad Susitarimas prieštarauja imperatyvams, yra pagrindas konstatuoti ir jo prieštaravimą CK 1.81 straipsniui. Mokesčių vengimas, vertimas įrašyti žinomai klaidingus duomenis į pažymas, skirtas gauti mokestines lengvatas, aplinkosaugoje ir atliekų tvarkyme vieno iš kertinių „teršėjas moka“ principo pažeidinėjimas ar apeidinėjimas, UAB „VSA Vilnius“ teigimu, nesuderinamas su fundamentaliais teisinės valstybės gėriais užtikrinti sklandų ir veiksmingą mokesčių surinkimą, sąžiningumą, oficialių pažymų ir deklaracijų atitiktį tikrovei ir patikimumą, gyventojų teisę į sveiką ir saugią aplinką.

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 ir kt.).

49.       Visų pirma pažymėtina tai, kad konstatavus, jog Susitarimu nebuvo pažeistos įstatymo imperatyviosios normos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad juo buvo siekiama veikti priešingai viešosios tvarkos ar geros moralės normoms. Susitarimu ieškovė siekė įvykdyti pareigą finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir taip tinkamai įgyvendinti principą „teršėjas moka“ (Susitarimo preambulės 7 punktas), kad rinkoje neliktų nefinansuotų 2017 kalendoriniais metais sutvarkytų pakuočių atliekų, o tai, kad tinkamas pareigų vykdymas tuo pačiu sudarė galimybes gamintojams ir importuotojams pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata, teisėjų kolegijos sprendimu, priešingai nei teigia apeliantė, nereiškia, kad Susitarimo siekis buvo išvengti mokestinių prievolių.

50.       Atsižvelgdama tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog šalių pasirašytas trišalis susitarimas prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

51.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovės UAB „VSA Vilnius“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 ir CK 1.81 straipsnių pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

53.       Atsakovės UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

54.       Ieškovė VšĮ „Žaliasis taškas“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2022 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra ir 2022 m. lapkričio 21 d. sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas įrodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 3 746,16 Eur advokato pagalbos išlaidų.

55.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

56.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės VšĮ „Žaliasis taškas“ išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. lapkričio mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 780,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 314,65 Eur (1,3 x 1 780,50 Eur). Kadangi ieškovė VšĮ „Žaliasis taškas“ prašomos priteisti 3 746,16 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 2 314,65 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės UAB „VSA Vilnius“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ (juridinio asmens kodas 110884687) 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960).

Teisėjos                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                                        Neringa Švedienė