Civilinė byla Nr. e2A-287-755/2020

                                      Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00375-2015-8

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.5;

 (S)

                  3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Panevėžys

Panevėžio

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8-504/2019 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei V. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), S. V., A. A. J., M. K. dėl sklypų ribų nustatymo. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. V. ieškiniu prašė teismo nustatyti bendrą ieškovei ir atsakovei V. K. priklausančių žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB Geo optimus“ 2014 m. liepos 23 d. sudarytą žemės sklypo planą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino reikalavimą ir prašė nustatyti ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų bendrą ribą pagal UAB „Geo optimus“ 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarytą žemės sklypo planą M 1:2000, sklypo plotas 12 501 m2 arba pagal UAB „Geo optimus“ 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarytą žemės sklypo planą M 1:2000, sklypo plotas 12 001 m2.

2.       Nurodė, kad 2014 metais buvo atliekami jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir NŽT Rokiškio skyrius atsisakė derinti pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nes bendro riboženklio (taško Nr. 2) vieta neatitinka tiek ieškovės žemės sklypo, tiek atsakovės žemės sklypo lauko brėžinių. Teigė, jog skyrius paaiškino, kad dėl nurodytų priežasčių bendra šių žemės sklypų riba yra neaiški, o kaimyninio žemės sklypo savininkė, atsakovė, nesutinka su nustatyta žemės sklypo riba.

3.       Aiškino, jog remiantis UAB „Geo optimus“ atliktais kadastriniais matavimais, ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo leistina paklaida ir jis nebuvo didinamas atsakovės ar kurio nors kito žemės sklypo sąskaita. Teigė, kad atsakovės V. K. žemės sklypo ribas pažymintys riboženkliai buvo keičiami, ji savavališkai perkėlė žemės sklypų riboženklius į jos, ieškovės, žemės sklypo vidų ir savavališkai pastatyti riboženkliai nesutampa su Registrų centre įregistruotomis išorinėmis žemės sklypų ribomis, prieštarauja abrisams. Manė, jog atsakovė ir jos sutuoktinis, turėdami šalia vienas kito gretimus žemės sklypus, ginčydami ieškovės turimo žemės sklypo ribas, siekė padidinti savo sklypų plotus jos sklypo sąskaita ir tendencingai rengė kadastrinių matavimų planus, ignoruodami abrisais nustatytus jiems skirtus žemės sklypų plotus ir pažeisdami Registrų centro kadastro žemėlapiuose įbraižytas žemės sklypų ribas.

4.       Gavus teismo ekspertizės aktą, ieškovė patikslino reikalavimą, pateikdama alternatyvų , suformuluotą atsižvelgus į teismo ekspertizės išvadas dėl žemės sklypų persidengimo bei siūlymo bendrą sklypų ribą nustatyti persidengiantį sklypų plotą padalinant per pusę.

5.       Atsakovė V. K. su ieškiniu nesutiko ir, pareiškusi priešieškinį, teismo prašė nustatyti bendrą atsakovei priklausančio ir ieškovei priklausančio žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Geodera“ 2011 m. gegužės 27 d. sudarytą žemės sklypo planą.

6.       Tvirtino, kad ji įsigijo ir naudojasi žemės sklypu daug ankščiau negu ieškovė, atsakovės žemės sklypo ribos buvo pažymėtos 2005 metais, natūroje jai trūko 0,1157 ha ploto, kai leistina paklaida 0,0880 ha. Teigė, jog ieškovės valdomas žemės sklypas buvo ne 1,28 ha, o tik 0,80 ha ploto. Pažymėjo, kad teismo ekspertas pateikė išvadą, jog iki 2008 metų jos sklypo ribos buvo aiškios.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7.       Panevėžio 

8.       Teismas, atsižvelgęs į teismo ekspertizės išvadas, sprendė, jog atsakovė nepagrįstai teigė, kad ginčą tarp jos iš ieškovės galima išspręsti naujai nustatant S. V. ir R. V. sklypų ribą, patraukiant ją į S. V. sklypo pusę, nes S. V. žemės sklypo ribos tiek vietovėje, tiek privalomuose vadovautis dokumentuose yra aiškios, tarpusavyje iš esmės sutampančios, jos nepažeidžia gretimų žemės sklypų ribų. Taip pat nepagrįstu laikė ieškovės teiginį dėl atsakovės V. K. ir trečiojo asmens M. K., turinčių šalia vienas kito gretimus žemės sklypus ir ginčijančių jos turimo žemės sklypo ribas, siekio padidinti savo sklypų plotus jos sklypo sąskaita ir tendencingai rengus kadastrinių matavimų planus, ignoruojant abrisais nustatytus jiems skirtus žemės sklypų plotus.

9.       Nurodė, kad nors ir yra nustatyti procedūriniai pažeidimai rengiant R. V. žemės sklypo dokumentus (abrisą, planą), tačiau dokumentai, kurių pagrindu ieškovės ginčo sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, nėra nuginčyti. 

10.       Nustatė, jog žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)bendra riba pietinėje dalyje tarpusavyje nustatyta skirtingai, persidengia 8 metrus, todėl yra neaiški. Vadovaudamasis teismų praktikoje suformuota ginčų dėl gretimų sklypų ribų nustatymo taisykle, teismas sprendė esant teisingam ginčo išsprendimui tenkinti alternatyvų ieškovės reikalavimą ir nustatyti ieškovės bei atsakovės žemės sklypų bendras ribas pagal UAB „Geo optimus“ 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarytą žemės sklypo planą M 1:2000, sklypo plotas 12 001 m2.

11.       Nurodė, kad toks reikalavimas suformuluotas atsižvelgiant į eksperto nustatytas aplinkybes, parengiant naują ieškovės žemės sklypo planą, kuriuo persidengiantis žemės sklypų plotas padalintas pusiau. Teismas laikė, jog toks ginčo išsprendimas šalių teises suvaržys vienodai, nepažeis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. 

13.       Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netirdamas ir nevertindamas visų byloje surinktų įrodymų, prioritetiškai vertinęs tik ieškovės paaiškinimus, neteisingai, ypač ekspertizės akte nurodytas faktines aplinkybes, vertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

14.       Tvirtina, kad teismo ekspertas savo išvadose nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigė, kad žemės sklypo ribos buvo ženklinamos ir riboženklis ginčo dalyje buvo tvirtinamas, nes tai prieštarauja paženklinimo akte nurodytai informacijai. Pabrėžia, jog ekspertas patvirtino, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos iki 2008 m. birželio 10 d. buvo aiškios, o ieškovės žemės sklypo ribos vietovėje buvo paženklintos, tikėtina, neįvertinus anksčiau paženklintų žemės sklypų dokumentų. Teigia, jog ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribų neaiškumas atsirado dėl prieštaringai parengtų ieškovei priklausančio žemės sklypo suformavimo dokumentų.

15.       Nurodo, jog pagal ekspertizės išvadas, ieškovės žemės sklypo plotas, apskaičiuotas pagal abrise nurodytų linijų ilgius yra apie 1,22 ha, o įregistruotas – 1,28 ha, todėl ginčo žemės sklypų bendra riba, nustatyta persidengiantį šių žemės sklypų plotą padalinant per pusę, pažeidžia atsakovės nuosavybės teises, nes jos žemės sklypas sumažėja, o ieškovės žemės sklypo plotas padidėja. Tvirtina, kad skundžiamu sprendimu pakeitimai padaryti tik ieškovės interesų sąskaita.

16.       Tvirtina, jog atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo aiškios ir tokios yra ne tik nuo 2005 metų, bet ir dar anksčiau, ką patvirtino byloje nustatytos aplinkybės, ekspertizės išvados.

17.       Nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės žemės sklypo dokumentų galiojimo ir mano, jog nesvarbu, kad žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, svarbu yra faktinių duomenų apie ginčo žemės sklypus surinkimas ir jų vertinimas.

18.       Ieškovė R. V. atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti bei prašo pakeisti sprenidmą, priteisiant visas ekspertizės išlaidas iš atsakovės.

19.       Teigia, jog atsakovė, tvirtindama skunde teismui netinkamai taikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė procesinių teisės normų pažeidimas, kad būtų lėmęs skundžiamo sprendimo neteisėtumą.

20.       Nurodo, kad nuosavybės teisių ieškovei suteikimo į žemės sklypą niekas neginčijo, todėl minėtais dokumentais reikia ir vadovautis. Pažymi, jog ekspertizės akte nurodyta, kad būtina įvertinti visus įrodymus, tame tarpe ir žemės sklypo, priklausančio ieškovei, dokumentus, nors jie ir yra prieštaringi, tačiau nenuginčyti, patvirtinti ir galiojantys.

21.       Teigia, jog atsakovė savavališkai pakeitė riboženklių buvimo vietą ir dėl to negalima jais vadovautis. Paaiškina, kad S. V. atlikus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovė, atlikusi savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie sutapo su S. V. atliktais kadastriniais matavimais, pateikė patikslintą ieškinį, prašydama nustatyti jos ir atsakovės žemės sklypų ribas, padalinant ginčijamo sklypo ribas su atsakove per pusę, taip savanoriškai atsisakant atsakovės naudai dalies jai suteikto žemės sklypo.

22.       Tvirtina, kad atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta byloje, kurioje buvo kitokios faktinės aplinkybės ir teismas joje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, dokumentų teisinių pasekmių, o nagrinėjamoje byloje nebuvo prašoma panaikinti sprendimus, kuriais ieškovei suteiktas ginčo žemės sklypas.

23.       Teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės pusę ekspertizės išlaidų, kurios ieškovė neprašė, jai prieštaravo, todėl ekspertizės visos išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25.       Nustatyta, kad R. V. Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,28 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).,(duomenys neskelbtini) Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1,28 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), abrisas parengtas 2008 m. sausio 9 d., sklypo planas parengtas 2008 m. vasario 4 d., žemės sklypo, ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008 m. birželio 10 d.

26.       V. K. motina jai skirtą naudoti 3,1 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).,(duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 9 d. nusipirko iš Lietuvos Respublikos valstybės. Jį 2009 metais paveldėjo atsakovė V. K.. Žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2005 m. spalio 25 d., pažymėtos kadastro žemėlapyje 2006 m. sausio 27 d.

27.       R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų metu V. K. nesutiko su minėto sklypo ribų ženklinimu ir ,NŽT atlikus R. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, buvo nustatyta, jog bendro riboženklio (taško Nr. 2) vieta neatitinka tiek R. V. žemės sklypo, tiek V. K. žemės sklypo lauko brėžinių. V. K. priklausančios žemės sklypo lauko brėžinyje (abrise) nurodyta, kad nuo kelio, susikertančio su žemės sklypo šiaurės rytų kraštinėje esančiu keliu į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, vidurio iki bendros ribos su R. V. žemės sklypu yra 47 m, o R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo lauko brėžinyje (abrise) šis atstumas yra 40 m. Bendro riboženklio (taško Nr. 3) vieta neatitinka V. K. žemės sklypo lauko brėžinio. Lauko brėžinyje yra nurodytas linijos ilgis 150 m, o gautas pagal taškų riboženklių koordinates 137,89 m. NŽT sprendė, kad minėtų žemės sklypų riba neaiški, ji neatitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotos žemės sklypo ribos.

28.       V. K. užsakymu atliekant jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, R. V. atsisakė pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nesutikdama su natūroje išlikusiu riboženkliu Nr. 25.

29.       Pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė nustatyti R. V. ir V. K. atliktų kadastrinių matavimų tikslumą ir atitikimą žemėtvarkos projektui. Teismo ekspertizės 2019 m. birželio 25 d. akte teismo ekspertas, pateikdamas išvadas dėl teismo nutartyje pateiktų klausimų, nurodė, kad bendra R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba kadastriniais matavimais buvo nustatyta neįvertinus privalomų vadovautis dokumentų sprendinių visumos,o atsižvelgiant tik į matuotų žemės sklypų dokumentus. Bendra šalių žemės sklypų riba pietinėje dalyje tarpusavyje persidengia 8 metrais. Taip pat teismo ekspertizės išvadose nurodyta, kad tiek R. V. užsakymu UAB „Geo optimus“, tiek V. K. užsakymu UAB „Geodera“ atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais neteisingai nustatyta ginčo žemės sklypų riba. 

30.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iškilusį ginčą, iš esmės atsižvelgė į teismo eksperto pateiktą siūlymą nustatyti ginčo žemės sklypų bendrą ribą, persidengiantį žemės sklypų plotą padalinti po lygiai kiekvienam iš žemės sklypų, ir nustatė bendrą sklypų ribą pagal ieškovės R. V. pateiktą UAB „Geo optimus“ 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarytą žemės sklypo planą M 1:2000, kur sklypo plotas 12 001 m2.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, neturi pagrindo priimti priešingą sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). 

32.       Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodyti ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo būdai - jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įforminto sklypo (CK 4.45 str. 1 d.). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl ginčytinių žemės sklypų ribų nustatymo pasakyta, kad gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises, būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartyje civlinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 ir kt.).

33.       Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje be paskirtos teismo ekspertizės nebūtų galima teismui pačiam nustatyti ginčo žemės sklypų ribas atsižvelgus į dokumentus ar faktiškai valdytų žemės sklypų ribas (CPK 185 str.). Tai, kad ieškovės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dokumentai buvo iš dalies parengti netinkamai, leidžia teigti teismo ekspertizės išvados. Tačiau minėti ieškovės žemės sklypo dokumentai, kurių pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas į Nekilnojamojo turto registrą, byloje neginčijami, todėl pagrįsta teigti jiems esant iš esmės teisingiems.  

34.       Kolegija pažymi, jog ir ginčo dėl faktinio žemės sklypų naudojimo tarp ieškovės ir atsakovės nekilo, atsakovė savo žemės sklypo ribas siejo su natūroje esančiais riboženkliais. Taigi, be specialiųjų žinių reikalaujančios teismo ekspertizės nebuvo galima objektyviai nustatyti realią situaciją dėl ginčo žemės sklypų padėties natūroje, t. y. nustatyti žemės sklypų persidengimo.  

35.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog skundžiamu sprendimu buvo pažeistos jos nuosavybės teisės, jos nuosavybės teise turimamt žemės sklypui sumažėjus, o ieškovės – padidėjus apeliantės sklypo ploto sąskaita (CPK 185 str.). Apeliaciniame skunde pati apeliantė pateikia teismo ekspertizės akte nurodytus ieškovės žemės sklypo plotus: 1,28 ha plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir 1,22 ha plotas, apskaičiuotas pagal šio žemės sklypo abrise nurodytus linijų ilgius. Skundžiamu sprendimu patvirtinta bendra ginčo sklypų riba yra nurodyta UAB „Geo optimus“ sudarytame žemės sklypo plane, kur atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas ieškovės žemės sklypo plotas yra 12 001 m2, kas atitiktų 1,2 ha plotą. Taigi, akivaizdu, jog po 2019 metais atliktų kadastrinių matavimų ieškovės žemės sklypo plotas nepadidėjo daugiau nei yra įregistruotas po preliminarių matavimų, o kaip tik sumažėjo.

36.       Apeliantė nuosekliai skunde tvirtina, kad jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo aiškios ne tik iki 2005 m., bet ir anksčiau. Remiasi ir teismo ekspertizės išvadomis, kurios patvirtina, jog apeliantės žemės sklypo ribos buvo aiškios iki 2008 m. birželio 10 d. Tačiau kolegija vertina, jog nustačius bendrą ginčo sklypų ribą pagal apeliantės pateiktą žemės sklypų ribų nustatymo planą, būtų pažeista sklypų savininkų interesų pusiausvyra, ginami išimtinai apeliantės interesai.

37.       Antra, teismo ekspertizės išvadose nurodyta, jog UAB „Geodera“ atliktais ginčo žemės sklypų bendra riba buvo nustatyta neteisingai, vakarinė apeliantės žemės sklypo riba 2,02 m atstumu neatitinka nustatytos bendros ieškovės ir S. V. žemės sklypų ribos. Apeliantė minėtos aplinkybės nenuginčijo.  

38.       Teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. protokoline nutartimi pasiūlė apeliantei patikslinti priešieškinio reikalavimus, tačiau ji suteikta teise nesinaudojo ir prašė teismo tenkinti priešieškinį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismo ekspertizės išvadose nustatytas aplinkybes dėl neteisingai nustatytos bendros ribos, UAB „Geodera“ atlikus apeliantės žemės sklypo kadastrinius matavimus, jų nepaneigus, apeliantės priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas (CPK 185 str.). Priešingu atveju, ginčo sklypų bendros ribos nustatymas prieštarautų teritorijų planavimo dokumentais suformuotai bei kadastriniais matavimais nustatytai ieškovės ir trečiojo asmens S. V. žemės sklypų bendrai ribai. 

39.       Kiti apeliantės nurodyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai nevertinami, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

40.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. V. prašo perskirstyti ekspertizės išlaidų priteisimą ir visas šias išlaidas priteisti iš apeliantės V. K.. Teisėjų kolegija pastebi, jog sprendimas gali būti keičiamas ar naikinamas tik pareiškus apeliacinį skundą (CPK 306 str.). Atsiliepime į apeliacinį skundą tik išdėstoma nuomonė dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo,bet savarankiški reikalavimai dėl teismo sprendimo nereiškiami (CPK 318 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su ekspertizės išlaidų paskirstymu, neteikė apeliacinio skundo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo peržiūrėti minėtą sprendimo dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog po teismo ekspertizės išvadų gavimo, ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, atsižvelgus į ekspertizės išvadas, pateikė alternatyvų reikalavimą.

41.       Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42.       Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteisiamos ieškovės R. V. patirtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio 

Priteisti iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 (keturi šimtai ) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjai                                        Eigirdas Činka

Nijolė Danguolė Smetonienė

Birutė