Administracinė byla Nr. A20.-422-660/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00416-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,
sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,
dalyvaujant skundą padavusiai užsienietei A. N. E. Al M. (toliau ir pareiškėja, užsienietė), įgaliotajai atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Kratz,
vertėjui Zakaria El Osta,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) įgaliotajam atstovui Laurynui Norkūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsienietės Irako Respublikos pilietės A. N. E. Al M. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61595 dalies panaikinimo,
nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 22S61595 (toliau – skundžiamas sprendimas) įleisti užsienietę, prisistačiusią Irako Respublikos piliete, A. N. E. Al M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašymą pateikė kada buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Užsienietė su savimi neturėjo asmens dokumentų ar kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jos tapatybę, jokio asmens dokumento nepateikė ir vėliau. Kadangi užsienietė galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, taip pat skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad užsienietė tinkamai nebendradarbiavo su valdžios institucijomis siekiant nustatyti jos tapatybę. Tikėtina, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra asmens tikslas, todėl yra tikimybė, kad ji gali pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
Užsienietės įgaliotas atstovas advokatas Paulius Vinkleris skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti A. N. E. Al M. netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunde nurodoma, kad objektyvių duomenų, kad užsienietis nebendradarbiauja su institucijos atstovais, nėra, užsienietė dalyvauja apklausose, nebando pabėgti, davė parodymus. Tai, kad pareiškėja pateikia vis naujų situacijų detalių pasakojimuose, papildo juos, tai nereiškia, kad klaidina instituciją. Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nepadarė jokių pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė ją sulaikyti, nėra davusi pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietės sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą.
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir nurodė, kad užsienietės atžvilgiu nėra priimto sprendimo dėl jos sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi ji nėra sulaikyta. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsienietės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunde, užsienietė A. N. E. Al M. į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje pėsčiomis kirto valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikyta, su savimi neturėjo kelionės ar bet kokio kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, todėl nėra įmanoma nustatyti jos tapatybę. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsienietei pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, A. N. E. Al M. buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Migracijos departamento vertinimu, užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.
Užsienietė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, turi 4 vaikus ir prašo neriboti laisvės judėti.
Užsienietės įgaliota atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Užsienietės tapatybė nustatyta pagal dokumento kopiją. Ji turi vaikus, kuriais negali tinkamai pasirūpinti dėl laisvės ribojimo.
Migracijos departamento įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Iš dokumento kopijos negalima nustatyti, ar dokumentas originalus, todėl tapatybė negali būti nustatyta iš dokumento kopijos.
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjams taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad prieglobsčio prašytoja gyvena atskirame kambaryje, turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į kilmės šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien A. N. E. Al M. nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą nepaneigia fakto, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad užsienietei skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad užsienietė iš Baltarusijos atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pereidama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdama asmens tapatybės dokumentų, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jai teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą, asmens tapatybės dokumentų neturi, todėl neįmanoma nustatyti jos tapatybės, dėl prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, užsienietės atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Akivaizdu, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog yra pagrindo manyti, kad užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.
Byloje nenustatyta, kad užsienietės apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teises ar laisves. Užsienietis neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl gali bandyti pasislėpti.
Skunde nurodyti teiginiai, kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl laikino apgyvendinimo. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad užsienietė Pabėgėlių priėmimo centre laikoma netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti jos socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jos teisės. Teismo vertinimu, užsienietės atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės suvaržymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsienietės tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietę apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
nusprendžia:
užsienietės A. N. E. Al M. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61595 dalies panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Larisa Tamulionienė