Administracinė byla Nr. A2.6.-468-939/2014

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00363-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos 39.2;

45.4.4.;

45.4.5;

52.3.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. liepos 14 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, pensininko, neįgalaus asmens, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

n u s t a t ė :

J. K. 2014 m. gegužės 8 d. 13 val. 35 min. Birštono sav., vairuodamas automobilį „Hyundai Galloper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų, nedavė kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančios K. V., ir ją kliudė. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158, 231 punkto reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

J. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis nejautė susidūrimo ir  paaiškino, kad važiuodamas iš Birštono automobiliu Hundai, suko Vilniaus kryptimi, prieš jį pravažiavo dideliu greičiu mašina, jis neturėjo tuo metu būti įvažiavęs į pagrindinį kelią, buvo sustojęs prieš „Stop“ ženklą. Pravažiavęs sankryžą, sustojo nusišlapinti, nes turi sveikatos problemų. Sustojo ne dėl to, kad būtų koks nors susidūrimas. Po kelių dienų pas jį į namus buvo atvykę pareigūnai, klausė, ar jis buvo Birštone, ar  dalyvavo eismo įvykyje. Jis tada nesuprato policininkų klausimų. Pareigūnai apžiūrėjo automobilį, bet jam nesakė, kad jo automobilis apgadintas. Jis yra neįgalus asmuo, Prašo jį išteisinti, o jeigu jau  teismas nuspręstų, jį pripažinti  kaltu, prašo bausmę švelninti. Jam vairavimas yra būtinybė. Jam važiuoti yra lengviau negu vaikščioti. Jis gyvena su žmona, jai 80 metų. Jis važinėja automobiliu, žmoną nuveža į parduotuvę, jis pats judu tik su vaikštyne. Teisę vairuoti transporto priemonę turi apie 50 metų. Per tą laiką neturėjo avarijų. Jis gauna apie 900 Lt dydžio pensiją.

Liudytojas K. V. paaiškino, kad važiuojant pagrindiniu keliu Vilnius- Prienai- Marijampolė į Prienus 80 km/h greičiu, iš sankryžos išvažinėjo džipas, kuris lyg pristabdė. Jis matė, kad minėto automobilio vairuotojas nežiūri į jo pusę, o žiūri į Prienų pusę. Automobilio greitis buvo nedidelis išvažiavo į pagrindinį kelią, o jo vairuotojas stebėjo kelią nuo Prienų pusės, o į jo pusę nežiūrėjo. Jis pats važiuodamas, darė manevrą į kairę, kad išvengtų avarijos, tačiau pravažiuojant pajuto kontaktą, smūgį į galinę pusę. Po smūgio jis negalėjo staigiai stabdyti, stabdė pamažu, nuo sankryžos nuvažiavęs apie 30 metrų, sustojo kelkraštyje dešinėje pusėje. Sustojęs jis tikėjosi, kad sustos ir kitas eismo dalyvis. Jis matė, kad ir kitas automobilis sustojo užsukęs link Vilniaus ir sustojo. Tarp jų buvo apie 120 metrų. Buvo intensyvus eismas, jo automobilio detales mėtėsi ant važiuojamosios kelio dalies. Jis tikėjosi, kad kaltininkas prie jo prieis. Po įvykio buvo labai sutrikęs, apžiūrėjo savo mašiną, matė, kad sustojusio automobilio vairuotojas išlipęs iš automobilio. Pastebėjo, kad su juo įvykyje dalyvavęs vairuotojas su automobiliu pasišalino. Tada jis susirinko savo automobilio detales, važiavo atbuline eiga, iki sankryžos ir nuvažiavo į Birštono policiją. Eismo įvykio metu buvo išmuštas automobilio dešinys žibintas ir apgadintas sparnas. Smūgis buvo toks, kad kaltininkas jį turėjo jausti, nes kontaktas buvo. Norint visiškai išvengti autoįvykio, jam būtų reikėję išvažiuoti į priešingą kelio pusę. Kaltininko automobilio numerių nematė, nesitikėjo, kad kaltininkas nuvažiuos.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad į policijos komisariatą atvyko pilietis, kuris pranešė apie eismo įvykį ir nurodė, kad jis važiavo nuo Vilniaus ir jo vairuojamą automobilį kliudė pilkos spalvos visureigis. Jis papasakojo, kad bandė išvengti įvykio, po įvykio sustojo, sustojo ir kitas asmuo, bet vėliau nuvažiavo. Kadangi sankryža filmuojama, peržiūrėjo įrašą ir matė eismo įvykį.

Pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. Š. paaiškino, kad buvo nustatytas automobilis, sukėlęs eismo įvykį. Nuvyko į K. namus, paklausė K., ar jis buvo Birštone, jis pasakė, kad buvo. Tuomet ji paklausė, ar jis galėjo dalyvauti eismo įvykyje, jis susijaudino ir pasakė, kad galėjo dalyvauti. Apžiūrėjus automobilį apgadinimai matėsi priekinėje dalyje, dešinėje pusėje ir keleivio pusėje. Kitų apgadinimų nebuvo. Ji pasakė, kad yra apgadinimai pažeidėjui, o šis atsakė, kad nejautė susidūrimo.

Be liudytojų K. V., R. B., pareigūnės, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. Š. parodymų, J. K. kaltę įrodo  ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

2014 m. gegužės 15 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodytų duomenų teisingumą J. K. patvirtino savo parašu, patvirtina, jog 2014 m. gegužės 8 d. J. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 d dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. (b. l. 1).

Iš 2014 m. gegužės 8 d. Eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad pagrindinio kelio Vilnius –Prienai - Mariampolė 91.250 km yra sankryža su šalutiniu keliu į Birštoną. Minėtoje šalutinio kelio iš Birštono sankryžoje su pagrindiniu keliu Vilnius –Prienai - Marijampolė yra kelio ženklas Nr. 204 „Stop“. Menama automobilių „Hyundai Galloper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta yra sankryžoje, kelio Vilnius –Prienai – Marijampolė dešinėje eismo juostoje (žiūrint Prienų kryptimi), 250 m. nuo kelio ženklo Nr. 624 „Kilometrų ženklas“ (47/91). ( b. l. 3)

K. V. 2014 m. gegužės 8 d. rašytame paaiškinime nurodė, jog kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė, išvažiavime iš Birštono, sankryžoje su pagrindiniu keliu, nesustodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu išvažiavo sidabrinės spalvos džipas. Bandydamas išvengti susidūrimo su džipu, jis pravažiavo kairiau, tačiau džipas kliudė jo automobilio galinį sparną. Džipo vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo, sustojo už 100 m, išlipęs pažiūrėjo į savo automobilį, ir nuvažiavo.(b. l. 4).

Iš prie bylos pridėtose nuotraukose užfiksuoto automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra apgadintas automobilio keleivio pusės galinis sparnas, išmuštas žibintas. (b. l. 5)

Iš prie bylos pridėtose nuotraukose užfiksuoto automobilio „Hyundai Galloper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis (tiek vairuotojo, tiek centrinėje, tiek keleivio pusėse). (b. l. 12)

            J. K. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (prašymą) nurodė, kad policijos pareigūnai nepagrįstai surašė jam administracinės teisės pažeidimo protokolą, nes nesugadino jokio svetimo turto. Protokolas surašytas remiantis neryškiu vaizdo įrašu, kuriame nesimato jokio kontakto, jokio stabdymo, jokio mašinų krypties pasikeitimo. Išvažiuodamas iš šalutinio kelio jokio pašalinio garso (brėžimo, smūgio ar stuktelėjimo) negirdėjo, taip pat nepajuto ir jokio smūgio ar judesio. Sustojęs dėl to, kad pajuto kažkokį kontaktą su kitu automobiliu, jis nebuvo. Policijos pareigūnams pripažino, kad yra kaltas dėl įvykio dėl to, kad jie jį įtikino. Jei teismas ir pripažintų, kad jis yra kaltas dėl turto apgadinimo minėto eismo įvykio metu, jis prašo nutraukti bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jis visuomet pasirenka saugų greitį, todėl nukentėjusysis galėjo jį pasivyti ir informuoti apie įvykusį kontaktą, tačiau to nedarė. Jis, vairuodamas visureigį, kurio svoris 2.7 tonos, būdamas 80 metų, 130 kg svorio, jokio automobilių kontakto nepajuto, nepajuto jokio smūgio, mašinos sujudėjimo, važiavo lėtai, nesuvokdamas, kad kliudė kitą transporto priemonę, todėl jei ir būtų nustatyta, kad jis susijęs su minėtu eismo įvykiu, tai reiškia, kad jis pasišalino iš įvykio vietos sąžiningai klysdamas, o ne sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą. Jo paties automobilis yra senas (15 metų senumo), jame pilna apgadinimų, įlenkimų. Jis negali sutikti, kad esantys apgadinimai ant priekinio bamperio yra sąlygoti būtent tariamo eismo įvykio. Kada atsirado ant jo automobilio priekinio bamperio esantys apgadinimai, ar jie buvo iki šio pažeidimo, jis nepamena. Policijos pareigūnai neatliko jo automobilio techninės apžiūros, nesurašė jo techninės apžiūros akto. Nebuvo atliktas abiejų automobilių sugretinimas, nebuvo matuojamas pažeidimų aukštis. Tik panašiame aukštyje esantys abiejų automobilių apgadinimai nepatvirtina tarp šių transporto priemonių buvusio kontakto. Jei būtų pastebėjęs, kad kliudė kitą transporto priemonę, jis būtų iškvietęs policiją ar surašęs eismo įvykio deklaraciją. Paties eismo įvykio nepastebėjo, neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio. Tiesiog nieko negirdėjo, nepajuto, nepastebėjo. Jei vis dėlto teismas manytų, kad nėra pagrindo jį išteisinti, prašo teismo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, paskirti jam švelnesnę nuobaudą –skirti mažesnę baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonę. Jam yra 80 metų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Dėl jam nustatytų ligų jis turi vengti fizinio krūvio, taip pat jam diagnozuotas vėžys. Dėl neįgalumo jam yra nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Jis juda mažais atstumais ir tik pasiremdamas lazdele arba su vaikštyne. Ant savo transporto priemonės turi užklijuotą specialųjį ženklą „Neįgalusis“. Jo žmona taip pat turi įvairių ligų. Žmona automobilio nevairuoja, todėl ją taip pat veža į gydymo įstaigas. Jo ir žmonos pajamos nėra didelės. Daug pinigų abu su žmona išleidžia gydytojams ir vaistams. Jeigu teismas vis dėlto skirtų jam piniginę baudą, prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį.(b. l. 22 – 57)

Birštono miesto vaizdo stebėjimo kamerų 2014 m. gegužės 8 d. vaizdo įrašai, esantys kompaktinėje laikmenoje, patvirtina nukentėjusiojo K. V. parodymus. ( b. l. 21)

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Birštono miesto vaizdo stebėjimo kamerų 2014 m. gegužės 8 d. vaizdo įrašai, esantys kompaktinėje laikmenoje, liudytojo K. V. parodymai, eismo įvykio schema bei apgadinto automobilio „Citroen Jumper“, nuotraukos patvirtina nukentėjusiojo K. V. parodymus, kad 2014 m. gegužės 8 d. Birštono sav., nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio automobilis nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų, nedavė kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“, priklausančios K. V., ir ją kliudė. Minėti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis buvo, ir įvyko dėl to, kad iš šalutinio kelio, pažeisdamas KET 158 punkto reikalavimu, išsukdamas automobilis nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų, nedavė kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją kliudė, kas nulėmė automobilio „Citroen Jumper“, apgadinimus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Citroen Jumper“, po įvykio automobilį vairuodamas atbuline eiga grįžo, iš jo išlipęs vairuotojas nuo kelio surinko detales.

Šio įvykio liudytojo – K. V. parodymai, Birštono miesto vaizdo stebėjimo kamerų 2014 m. gegužės 8 d. vaizdo įrašai yra esminiai tiesioginiai įrodymai, kuriuos visiškai patvirtina kiti bylos duomenys – liudytojo R. B. parodymai, eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys bei nuotraukų palyginimai, kuriose užfiksuotas apgadintas automobilis „Citroen Jumper“ ir apgadintas automobilis „Hyundai Galloper“, kad būtent J. K., pažeisdamas KET 158 punkto reikalavimus, sukėlė minėtą eismo įvykį, tai yra, jis yra su minėtu eismo įvykiu susijęs. Liudytoja R. Š. parodė, kad J. K. pripažino, kad galėjo dalyvauti eismo įvykyje, tačiau teigė, kad nejautė susidūrimo. Nuotraukose matyti, kad automobilio „Citroen Jumper“,yra apgadintas automobilio keleivio pusės galinis sparnas, išmuštas žibintas (b.l. 5). Iš nuotraukose užfiksuoto automobilio „Hyundai Galloper“, matyti, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis (tiek priekinėje, tiek keleivio pusėse) (b. l.  12-13; 30-32). Sugretinus abiejų automobilių apgadinimų nuotraukas, atsižvelgiant į apgadinimų lokalizaciją ir išsidėstymo aukštį, automobilių judėjimo kryptis, eismo įvykio vietą sankryžoje (eismo įvykio vieta yra kelio juostoje, kuria Prienų kryptimi judėjo automobilis „Citroen Jumper“, atsižvelgiant į liudytojo K. V. parodymus, bei vaizdo įrašo duomenis, darytina išvada, kad automobilis, išsukęs iš šalutinio kelio, nedideliu greičiu pradėdamas daryti posūkį Vilniaus kryptimi, kirsdamas eismo juostą, kuria Prienų kryptimi važiavo automobilis „Citroen Jumper“, priekiniu bamperiu (tiek vairuotojo puse, tiek vėliau sukdamas, ir keleivio puse, kliudė automobilio „Hyundai Galloper“, kuris, bandydamas išvengti susidūrimo darė nedidelį manevrą savo eismo juostoje į kairę, kairį galinį sparną, jį įbrėždamas ir taip apgadindamas, tai yra, darytina išvada, kad minėti J. K. automobilio apgadinimai atsirado susidūrus su K. V. automobiliu, o K. V. minėti automobilio apgadinimai atsirado susidūrus su J. K. automobiliu minėto eismo įvykio metu.

J. K. ginčija pasišalinimą iš įvykio vietos, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, todėl ir nuvažiavo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta adminitracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių esimo taisykles. Įrodinėjant šį adminitacinį pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo su šiuo įvykiu susijęs, bei kas jis iš įvykioi vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (LVAT nutartis administracinėje byloje N63-2972/2010, N62-5002/2010.

Šiuo atveju, įvertinus automobilio „Citroen Jumper“, keleivio pusės galinio sparno esantį aiškų ir ryškų skardos įbrėžimą bei tai, kad ir J. K. automobilio priekinis bamperis buvo įlenktas ir apgadintas bei tai, kad automobilis „Hyundai Galloper“, važiavo į priekį, priekine dalimi kliudė automobilį „Citroen Jumper“, darytina išvada, kad tarp šių minėtų automobilių buvo kontaktas, kurio pasekoje, o apgadinti automobiliai smūgio metu. Liudytojas K. V. nurodė, kad automobilių kontakto metu buvo smūgis, kurį jis jautė. Iš įrodymų visumos pagrįstai darytina išvada, kad J. K. jautė automobilių kontaktą ir dėl to suprato, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Tai patvirtina ne tik K. V. paaškinimai dėl kurių teismui nekyla abejonių, bet ir paties J. K. veiksmai, t.y. po susidūrimo netoli įvykio vietos sustojo, buvo išlipęs iš automobilio. Tokio pobūdžio artimo kontakto J. K. objektyviai negalėjo ne tik nepajausti bet ir nepamatyti, nes asnuo vairuojantis trasporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį turi būti atidus ir negali nepastebėti pagrindiniu keliu pro jį pravažiuojančio automobilio. Esant šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad J. K. iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, tyčia pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl baustinas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Pasišalinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei (2013-11-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr.AT-29-2013).

Nors J. K. neigia jo veiksmuose buvus tyčią pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, teismo nuomone, jis  iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai ir tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojų K. V., R. Š., R. B. parodymais ar įžvelgti jų suinteresuotumą melagingai apkaltinti J. K..

Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad J. K., žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad J. K. veikoje yra visi 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog būtent J. K. nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų, nedavė kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančios K. V., ir ją kliudė. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais J. K. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi, pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kuris nulėmė svetimo turto sugadinimą, po ko, sąmoningai, pažeisdamas KET reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis yra  neįgalus asmuo (jam nustatytas 35 procentų darbingumas) (ATPK 31 str. 1 d.10 p.). J. K. neteistas, galiojančių administracinių teisės pažeidimų neturi. Pažeidėjas neįgalus asmuo (darbingumas 35 proc.), serga sunkiomis ligomis, niekur nedirba, pragyvena iš nedidelės pensijos, kitų pajamų šaltinių neturi.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat - kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis).

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kuriame numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Išnagrinėjęs administracinėje byloje nustatytų duomenų visumą, teismas pažymi, kad J. K. padarytas eismo įvykis buvo nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti pagalbos žmonėms, o tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda - minimali 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013).

Esant ankščiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, charakterizuojančius duomenimis, turtinę padėtį, sveikatos būklę bei į tai, jog eismo įvykio metu nekilo sunkių pasekmių, padaryti tik nežymūs kitos transporto priemonės sužalojimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, J. K. atžvilgiu taikytinos ATPK 301 straipsnio nuostatos, paskiriant jam mažesnes nuobaudas nei straipsnio (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) numatytos minimalios. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. J. K. yra pensininkas ir neįgalus asmuo, jo gaunama pensija yra apie 900 litų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d., paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 302, 286, 287, 313 str. 3 d.

n u t a r i a :

J. K. pripažinti kaltu, padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį 1000 ( vieną tūkstantį litų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir J. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą –1000 ( vieną tūkstantį litų) litų bauda su  teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

J. K. paskirtos 1000 litų baudos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pažeidėją mokėti po 100 (vieną šimtą litų) litų kas mėnesį, nustatant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą arba tiesiogiai.

Teisėja                                                                                             Laima Lubauskienė

Papildoma informacija. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus–ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimą (Kauno apskrities VMI, įmonės kodas 188729019, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedimo šaknelė pristatoma protokolą surašiusiam organui – Alytaus apskrities VPK Birštono rajono policijos komisariatui. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.