Civilinė byla Nr. 2-1920-983/2015
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01344-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ A K I Ų
Lietuvos Respublikos vardu
2015 m. birželio 18 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams N. Ž. ir R. Ž. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas (duomenys neskelbtini)prašo priteisti solidariai iš atsakovų N. Ž. ir R. Ž. 3209,01 Eur skolos, kurią sudaro – 1820,68 Eur pagrindinė skola, 806,75 Eur palūkanų, 334,91 Eur delspinigių, 145,54 Eur palūkanų delspinigių, 101,13 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 procentų dydžio sutartines palūkanas už priteistą pagrindinę skolos sumą (1820,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006-12-15 (duomenys neskelbtini) ir atsakovai sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 06-104758-VA (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovams suteiktas kreditas, kurį jie įsipareigojo grąžinti. A. S. vykdė netinkamai, todėl ji buvo nutraukta. 2008-06-18 (duomenys neskelbtini) ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią ieškovui perleistas reikalavimas į atsakovus pagal Sutartį. Apie reikalavimo perleidimą pranešta CK 6.109 str. nustatyta tvarka.
Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovai neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui prašant priimamas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t. y. pirminė prievolė, siejusi pradinį kreditorių ir skolininką, nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus vietą stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006-12-15 (duomenys neskelbtini) ir atsakovai sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 06-104758-VA (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovams suteiktas 2898,55 Eur (10000 Lt) kreditas, kurį jie įsipareigojo grąžinti iki 2011-12-15, taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas.
Iš 2008-06-18 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 08-20-15 matyti, jog pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) perleido naujajam kreditoriui (duomenys neskelbtini), o naujasis kreditorius perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimą į atsakovus.
Iš byloje esančių atsakovams siųstų pranešimų „Dėl reikalavimo perleidimo“ matyti, kad atsakovai buvo informuoti apie tai, kad (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į atsakovų skolą pagal Sutartį naujajam kreditoriui (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovus.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
Pagal CK 6.63 str. 2 d. nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pripažįstamos turėtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 3 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį susidarė 1820,68 Eur skola bei priskaičiuota 806,75 Eur palūkanos, todėl šios sumos yra pagrįstos ir tenkintinamos - priteisiamos solidariai iš atsakovų.
Pažymėtina, kad pagal įstatymą skolininkas pažeidęs prievolę turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (delspinigius) (CK 6.63 str. 2 d., 6.256 str. 2 d.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 145,54 Eur palūkanų delspinigių pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Sutarties 7.2 punktas nustato, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs ieškovui moka 0,10 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, kurie, mokami kas dieną, sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.
Minėta, kad pagal Sutarties 7.2 punktą atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų ieškovui, moka 0,10 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai yra mažintini.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad pirminis kreditorius ir atsakovas Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovų neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį 0,10 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 334,91 Eur sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 167,46 Eur sumą. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 334,91 Eur delspinigių. Dėl išdėstyto, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad turėjo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų – 101,13 Eur, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Nors ieškovas pateikė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinę, iš kurios matyti, kad minėtas išlaidas sudaro pranešimų siuntimas, vienpusis spausdinimas, pakavimas, vokas, telefoninis skambutis, užklausos registrams, tačiau ieškovas nenurodo minėtų išlaidų paskaičiavimo, nepateikia įrodymų, kuriais būtų grindžiamos minėtos išlaidos bei jų dydis, todėl ieškovo prašymas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo netenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t. y. 87,96 Eur žyminio mokesčio.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra iki 3 Eur, todėl vadovaujantis CPK 92 str. ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos valstybei nėra priteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.101-6.109, 6.189, 6.200, 6.205, 6.210, 6.256, str. str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270, 271 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų N. Ž. ir R. Ž. 1820,68 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt eurų 68 ct) pagrindinės skolos, 806,75 Eur (aštuoni šimtai šeši eurai 75 ct) palūkanų, 167,46 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt septyni eurai 46 ct) delspinigių, 145,54 Eur palūkanų delspinigių, 7 procentų dydžio sutartines palūkanas už priteistą pagrindinę 1820,68 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-05-14, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 2940,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 43,98 Eur (keturiasdešimt tris eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė